Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Mečetės ir musulmonų kapinės

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Mečetės ir musulmonų kapinės

    Foto 2004 08
    Kėdainių minaretas.
    Turint noro galima įsirangyti laiptais į viršų
    Caro laikais Kėdainių apylinkėse dvarus gavo daug rusų valdininkų (net P.Stolypinas turėjo, lyg Kalnaberžėj)
    Vienas caro generolas grįžęs iš 1877 rusų-turkų karo, pasistatė minaretą su arabiškais užrašais (turbūt citatomis iš Korano)



    Paskutinis taisė Romas; 2008.10.05, 05:11. Priežastis: Kopija iš temos "Kėdainiai 2004"

    #2
    Parašė Skraiduolis Rodyti pranešimą
    Kiek man žinoma karaimų tikėjimas artimesnis judėjams, nei musulmonams.
    Visiškai pritariu. Tačiau...
    Visa sakralinė architektūra buvo vienoje temoje gana ilgą laiką.
    Sinagogos - visą Lietuvą apimantis kultūros paveldas, kurio nežinome ir bus įdomu pamatyti tai, kas neatrasta.

    Medžiagos atskiroms temoms apie musulmonų ir karaimų architektūrą kol kas mažoka.
    Kol kas tegul būna taip kaip yra, o vėliau bus galima išskirti temas.

    Comment


      #3
      Parašė Doncikas Rodyti pranešimą
      Mįslė - kur randasi ši Mečetė?
      Atvaizdas
      Ne Mečetė čia, o apžvalgos bokštelis
      „O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas

      Comment


        #4
        Kauno mečetė – vienintelė Lietuvoje mūrinė mečetė.
        Pastatyta 1930 m. Kauno totorių draugijos iniciatyva vietoj ankstesnių medinių maldos namų. Projekto autoriai architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas Netyksa. Mečetė 1989 m. grąžinta tikintiesiems, 1991 m. įvyko pirmosios pamaldos. 2007–2008 m. atliktas kapitalinis remontas.
        Mečetė stovi Totorių g. ir Trakų g. kampe, buvusių Karmelitų kapinių šiaurės-vakarinėje dalyje. Išilginė ašis orientuota pietų-šiaurės kryptimi. Pagrindinis fasadas atgręžtas į Totorių gatvę. Mečetės planas susideda iš kvadratinės maldų patalpos ir stačiakampio tambūro, prie kurio prijungtas bokštas – minaretas. Virš minareto ir kupolo iškeltos smailės su pusmėnuliais.

        Foto 2008 10











        Sekite savo banknotus

        Comment


          #5
          Grazios nuotraukos, Neju. Nors as ne musulmonas, bet kaip kulturines ivairoves myletojas, dziaugiuosi, kad Kauno mecete isliko ir gyvuoja.

          Comment


            #6
            Lietuvos musulmonai suabejojo, ar norėtų mečetės Naujininkuose

            Rugpjūčio pradžioje besitikėjusi, kad greitai pavyks susitarti su sostinės savivaldybe dėl sklypo mečetės statyboms Naujininkuose, musulmonų bendruomenė suabejojo šios vietos tinkamumu religiniam pastatui.

            Lietuvos musulmonų sunitų muftijaus Romo Jakubausko teigimu, sklypas Žirnių gatvėje nėra geriausias variantas maldos namams. Tad bendruomenė „nėra linkusi griebti bet kurio žemės lopinėlio, kad vėliau netektų gailėtis“.
            (...)

            Muftijaus teigimu, musulmonų bendruomenė norėtų, kad vieta mečetei būtų solidesnė.

            „Pageidavimas būtų kokioje nors gražioje ir įdomioje vietoje, kuri, taip sakant, būtų solidesnė, nes ta mečetė, kuri buvo anksčiau, buvo labai geroje vietoje - netoli Lukiškių kalėjimo, arčiau upės, dabar ten institutas stovi. Ir nemažas sklypas buvo kadaise. Mums nesvarbu, kokioje vietoje Vilniuje, bet kad ta vieta būtų tinkama tokiam pastatui“, - kalbėjo R.Jakubauskas.
            (...)

            Lietuvoje yra 4 mečetės - Kaune, Alytaus rajone (Raižių kaime) bei dvi Vilniaus rajone (Keturiasdešimties totorių ir Nemėžio kaimuose).
            http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=19105991

            Comment


              #7
              Komentarai po straipsniu "labai įdomūs", geriau būčiau nežiūrėjęs.

              Comment


                #8
                Parašė Romas Rodyti pranešimą
                Vienas caro generolas grįžęs iš 1877 rusų-turkų karo, pasistatė minaretą su arabiškais užrašais (turbūt citatomis iš Korano)
                Romai, iš E. Račiaus (ko gero vienintelis islamo ir orientalistikos specas ant LT) girdėjau, kad tas minaretas yra tikras. T.y. Kryme buvo išardytas ir vėl surinktas Kėdainiuose.
                Kaip po dykumą blaškiausi

                Comment


                  #9
                  Totorių-Karaimų kapinės

                  Šios kapinės yra Vilniuje, Žirnių gatvėje.

                  Nuotraukos 2007 m. birželio m.



















                  Comment


                    #10
                    Truputis informacijos apie totorius Lietuvoje ir jų tikėjimą

                    Tautinių mažumų religinės konfesijos Lietuvoje
                    Rita Šerpytytė, Andrius Navickas

                    Lietuvos totoriai. Anot legendos, totorius Lietuvon XIV amžiuje iš kipčiakų stepių pasikvietė LDK didysis kunigaikštis Vytautas. Už lojalumą valstybei kunigaikštis Vytautas ir jo įpėdiniai totorių elitui suteikė bajorų titulus. Nuo XV a. totoriai tvirtai įsikūrė LDK žemėse bei tapo neatsiejama kultūrinės tradicijos dalimi. Tiesa, totorių Lietuvoje niekuomet nebuvo labai daug – jie niekada vienu metu neviršijo 10 tūkstančių, be to jie paprastai gyveno kompaktiškuose bendruomenėse atskiruose kaimuose. Per visą 500 metų totorių bendruomenės gyvavimą Lietuvoje neiškilo jokių reikšmingų incidentų ar trinčių su kitomis tautinėmis ar religinėmis bendruomenėmis. Dar daugiau, palaipsniui vyko totorių asimiliacija. Per XVII amžių Lietuvos totoriai galutinai nustojo vartoti savo gimtąją kalbą, savo papročius pradėjo derinti su lietuviškais papročiais, kūrė tautiškai mišrias santuokas.

                    Didžioji dauguma Lietuvos totorių yra musulmonai, priklauso sunitų chanifitų islamo atšakai. 90 % musulmonų šiandien save vadina sunitais, mano, kad Muchamedo anūkas yra teisėtas Pranašo įpėdinis bei Suną (pranašo Muchamedo gyvenimo aprašymų ir pasisakymų visumą) laiko antru islamo šventraščiu šalia Korano. Tuo tarpu apie 10 % musulmonų, kurie vadinami šiitais, atmeta sunitų Suną ir yra įsitikinę, kad imamas (musulmonų dvasininkas) gali aiškinti Pranašo idėjas.

                    Viena pagrindinių problemų, su kuria susidūrė Lietuvos musulmonų religinis gyvenimas – arabiškos kalbos nemokėjimas. Tikras musulmonas privalo skaityti Koraną originalo kalba, nes tik tada galės melstis. Nemokėdami arabiškai, Lietuvos musulmonai priversti atmintinai mokytis melstis, apsiriboti Korano perpasakojimu, o ne pažodiniu jo vertimu. Iki šiol nėra lietuviško Korano vertimo. Islamo tyrinėtojo E. Račiaus tvirtinimu Lietuvos totoriai, negalėdami paskaityti originalo kalba (arabiškai) ir neturėdami vertimų, sulietuvino islamą: jų praktikuojamas islamas yra specifinis totorių ikiislaminės bei lietuviškos kultūros ir islamo lydinys.“.

                    Pirmosios totorių šventyklos (mečetės) Lietuvoje tikriausiai buvo pastatytos XV a. pradžioje. 1940 m. Lietuvos teritorijoje buvo 6 veikiančios mečetės, tačiau sovietmečiu Lietuvos totorių religinis gyvenimas buvo apmiręs, mečetės nacionalizuotos. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę totoriams buvo gražinti kulto pastatai, Lietuvos musulmonus parėmė ir užsienio musulmonų religinės bendruomenės, kurių lėšomis buvo suremontuotos ar atstatytos mečetės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 totorių religinės bendruomenės, kurios turi penkias mečetes. Taip pat atnaujinti ryšiai su Artimųjų rytų musulmonų šalimis, totoriams atsivėrė piligriminės kelionės į Meką galimybė. 1998 metais Lietuvoje buvo atkurtas Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas. Iki šio muftijato atkūrimo Lietuvos musulmonai buvo pavaldūs dvasinei vadovybei – muftijatui Ufoje (Rusija). Žinyne „Religijos Lietuvoje“ teigiama, kad 1999 metais Lietuvos totorių buvo apie 5000, o aktyviai religiją praktikavo apie 600 totorių.
                    Sekite savo banknotus

                    Comment


                      #11
                      Parašė Andrewass
                      Gal netyčia yra Kėdainiškiu forume, labai reiktu Minareto nuotraukų nauju, Ačiū
                      Nors aš ne kėdainiškis, bet prieš mėnesį su šeima buvome Kėdainiuose ir patys sau pasidarėme ekskursiją. Kas nežino, šis minaretas yra vienintelis išlikęs Lietuvoje, visai šalia Kėdainių geležinkelio stoties.

                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        #12
                        Ačiū, nu va, jau ir duris nukniso ir lenta su užrašais sudaužė, gaila... nors paauksuotas pusmėnulis neprieinamas....
                        Kairiarankių klubas - Left.lt

                        Comment


                          #13
                          Parašė Skraiduolis Rodyti pranešimą
                          Kiek man žinoma karaimų tikėjimas artimesnis judėjams, nei musulmonams. Žinau, kad jie vadovaujasi Senuoju Testamentu, o ne Koranu.
                          Tad gal nekorektiška juos gretinti su musulmonais?
                          Šioje temoje paliktos tik musulmonų maldos namų (mečečių) nuotraukos
                          Karaimų maldos namų nuotraukos iškeltos į atskirą temą Kenesos, karaimų maldos namai

                          Comment


                            #14
                            Keturiasdešimt Totorių (Sorok Tatar)

                            Keturiasdešimt Totorių kaimas yra keli kilometrai už Pagirių

                            Foto 2009.02
                            Įvažiavimas nuo Vilniaus pusės


                            Įvažiavimas nuo Skurbutėnų pusės


                            Medinė mečetė












                            Totorių kapuose užrašai yra iš kitos pusės


                            Akmuo, žadantis pastatyti paminklą LDK Vytautui, atkėlusiam Krymo totorius prieš 580 metų
                            Jaučiu nekokias emocijas (nepaisant gerų norų) tokiems būsimus įvykius žadantiems paminklams. Jų buvo Vingio parke, antt Tauro kalno ir dar kai kur.
                            Deja, niekur jokie paminklai nebuvo pastati


                            Totoriškuose kaimuose - šiame, Raižiuose ar Yvijoje (dab. Baltarusija) įdomiausia, kai yra nuotraukos su žmonėmis.
                            Žiemą teliko fotografuoti tik peizažą.

                            Comment


                              #15
                              Nemėžio mečetė (Vilniaus r.)

                              Foto 2009.02








                              Comment


                                #16
                                Musulmoniškos Nemėžio kapinės

                                Senosios kapinės


                                Užrašai - iš kitos pusės




                                Daugiausia užrašai lenkų, rusų ir arabų kalbomis




                                Comment


                                  #17
                                  Keletas pavasariškų Nemežio mečetės nuotraukų. Foto 2009 05





                                  Sekite savo banknotus

                                  Comment


                                    #18
                                    O pas mus turbūt Lietuvoje iš mečečių nesigirdi kvietimo melstis 5 kartus (ar kiek ten) per dieną? Liepos viduryje dar mėgavausi Turkijos saule, tai prieš aušrą tas pirmas kvietimas taip pirmą rytą nejaukiai nuskambėjo Bet po to pripratau, o grįžęs Lietuvon "kažko" pasigedau

                                    Comment


                                      #19
                                      Nekatalikų kapinės

                                      Vinkšnupių totorių kapinės (mizar) yra Vilkaviškio rajone, Vinkšnupių gyvenvietėje, 200 m į pietryčius nuo dvaro. Antkapių įrašai rusų, arabų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Daugumas įrašų jau nudilę, bet dalį jų galima perskaityti. Tai, pavyzdžiui Azulewicz, Baranowski, Bohdanowicz, Buczacki, Kryczyński, Krzeczowski, Lędziński, Sulerewicz, Ulan, Zabłocki. Dauguma antkapių – XIX a., nemažai iš pirmosios XIX a. pusės.

















                                      www.dvylikakedziu.lt

                                      Comment


                                        #20
                                        Raižiai

                                        Raižiuose (Alytaus r.) yra turbūt didžiausia totoriška bendruomenė. Priešingai nuo Nemėžio ir Keturiasdešimties Totorių kaimuose, čia visi kalba tik lietuviškai. Dažnos pavardės - Milkamanavičius, Asanavičius, Aleksandravičius, Janušauskas, Chaleckas, Makaveckas.

                                        Mėgstantiems keliones dar pridėsiu, kad visas kelias tarp Butrimonių ir Vaisodžių (prie 129 plento Merkinė-Alytus-Jieznas) yra asfaltuotas.





                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X