Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[†] Zapyškio senoji bažnyčia, Kauno r.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • [†] Zapyškio senoji bažnyčia, Kauno r.

    Turbūt daugelis yra matęs Nemuno pievose stovinčią senąja Zapyškio bažnyčią. Tačiau mažai kas žino, kad Šv.Jono Krikštytojo vardo šventovė jau nuo 1901 m. apleista ir uždaryta, o likę seni gotikiniai mūrai, greičiausiai patektų į dešimtuką išlikusių seniausių bažnyčių Lietuvoje. Jeigu bandytumėte atkurti jos išvaizdą XVI a. reikėtų stogą laikančias sienas įsivaizduoti laiptuotas gotikines (ne trikampio formos, kaip dabar), pietų ir vakarinę sieną kiek žemesnes, o pačią bažnyčią centre viduramžio laikų gyvenvietės. Norintiems žvilgtelti į praeitį, radau keletą šimtmečio senumo nuotraukų. T.y. 1912 m. nuotrauka su akmenine tvora, mediniu dviaukščiu priestatu ir bokšteliu.



    Norintiems žvilgtelti į vidų tuometinės šventovės įkeliu pagrindinio altoriaus ir unikalių lietuviškų meistrų vargonų likučių nuotraukų kopijas. Nors bažnyčia, beje kaip ir visa mūsų šalis, ne kartą niokota stipresnių kaimyninių tautų, šis tas išliko iki mūsų dienų.





    Atidžiau įsižiūrėję į altorių pamatysite kryžių, kurio nuotrauka čia ir išdidinta. Kryžius yra ne kartą taisytas- pėda, kojelė XVIII a. ,o pats kryžius datuojamas XVI a. galbūt menantis šventovės įkūrimo laikus. Kryžius proporcijos artimos graikiškajam stiliui, o kraštuose yra keturios papuošimo plokštelės vaizduojančios sėdintį Šv.Joną Evangelistą ir jį lydintį simbolį erelį.Įdomu, kad tos pačios formos lietinės plokštelės rastos vienoje iš Trakų bažnyčios paveikslų papuošimų ir datuojamos 1600 m. Kampe apačioje matosi Šv. Jono Evangelisto paveikslas, įkomponuotas knyga ir erelis simbolizavo ketvirtosios evangelijos parašiusio apaštalo požiūrio lygmenį.


    Pagrindas: A.Jankevičienės ir G.Žalėno darbai "Lietuvos sakralinė dailė"
    Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2010.10.05, 19:58.

  • R.D.
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Emocingas feisbūke šaršalą sukėlusio Pilotas.lt straipsnis
    Jeigu neklystu, Pilotas.lt redaktorius yra Audrys Karalius.
    Ko norėti iš amžino žliumbiko.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Emocingas feisbūke šaršalą sukėlusio Pilotas.lt straipsnis

    Pilotas.lt 2019.12.10
    KPD vertinimas „Kaip visada”: Svarbiausia Zapyškio projekte – išlaikytos procedūros

    KPD komisija išnagrinėjo „Zapyškio problemą“ ir paskelbė išvadą, kuri visai nenustebino: viskas gal ir nelabai gerai, bet už tai labai teisingai atlikta procedūriniu aspektu. Kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos saugo ne istorinį paveldą, o „paveldinius popierius“ – tiesa ne nauja. Čia dar niekada Raidė neužleido pozicijos Esmei.

    Todėl visai nestebina ir dramatiškas KPD direktoriaus Vidmanto Bezaro rankų grąžymas, kad projektinių „sprendinių pristatymui dėmesio nepakako” arba „kad nacionalinio reikšmingumo lygmens, ir dar paminklo statusą turinčių objektų projektavimo sprendiniams reikia žymiai platesnių diskusijų nei tik vietos bendruomenėje ar savivaldybėje”.
    KPD direktorius ko gero net „nežino”, kad Zapyškio projektas iš esmės yra slaptas – viešai jis neprieinamas. Todėl ši tolima nuo realybės KPD retorika iš esmės yra kolaboravimas projektą slepiant, o ne jį viešinant. Juolab, kad KPD Zapyškio atveju kažkodėl ėmė ir užmiršo turintis iniciatyvą tokio pobūdžio projektą nusiųsti svarstymui į Kauno Regioninę architektūros tarybą.
    Gal dėl to, kad, anot V.Bezaro, „šį projektą rengė didelį autoritetą, patyrimą ir paveldo eksperto atestatą turintis architektas, derino taip pat kvalifikuota KPD Kauno skyriaus specialistė”…
    Todėl ypač stebina, jog KPD direktorius kritikuoja vertinančius Zapyškio pertvarkymus iš statybvietės nuotraukų žiniasklaidoje, tačiau nė piršto nepajudina, kad projektas būtų vertinamas iš originalios projektinės medžiagos.

    Taigi, užuot atlikus konkrečius ir ryžtingus veiksmus čia ir dabar – viešinant ir iš esmės vertinant projektą, o ne tik papurenant jį hermetiškai-draugiškoje KPD sistemoje – V.Bezaras perkelia problemą į abstrahuotus teisėkūros horizontus: „Artimiausiu metu Kultūros paveldo departamentas parengs siūlymus teisės aktų pakeitimams, sugriežtinantiems tokių objektų ir jų aplinkoje vykdomų darbų priežiūrą ir praplečiantiems informavimo lauką.“
    Suprask, paveldinės Raidės sargyba bus dar labiau sutankinta, sugriežtinta ir neįveikiama.
    Tačiau čia pat parodinis KPD griežtumas atskiedžiamas raminamaisiais kvadužėlių aliejais: „kontrastus mažinančios aikštės dangos ir aplinkos korektūros dar yra galimos ir apie jų įdiegimą projekto vystytojai spręs kito vegetacijos sezono metu”. (....)

    http://pilotas.lt/2019/12/10/archite...os-proceduros/

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    KVAD 2019.12.09
    Galutiniai sprendimai dėl Zapyškio bažnyčios prieigose vykdomo projekto bus priimami pavasarį
    http://www.kpd.lt/news/4416/158/Galu...-pavasari.html


    Kas vyksta Kaune 2019.12.10
    Pažeidimų nerado – Zapyškio betoną gelbės želdiniais
    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaryta komisija įvertino Kauno teritorinio padalinio administracinius veiksmus išduodant sąlygas projektavimui ir derinant šiuos projektus. (...)

    Atlikusi dokumentų ir procedūrų patikrinimą, Komisija konstatavo, kad KPD Kauno teritorinio skyriaus darbuotojai 2013-2014-2017-2019 metais administracines procedūras atliko teisės aktų nustatyta tvarka, remdamiesi vertingųjų savybių aktais, pateiktų istorinių ir archeologinių tyrimų analize.

    Atkreiptinas dėmesys, kad teritorinio padalinio specialistams teiktose projekto vizualizacijose danga atrodė kiek kitaip, nei šiuo metu matoma vykdant darbus – ji buvo gerokai panašesnė į natūralų sukietintą žvyrą, nekontrastavo bažnyčią supančiame kraštovaizdyje.

    Kadangi projektas dar nebaigtas įgyvendinti, jį baigiant gali būti koreguojama tiek dangos struktūra, tiek spalva, formuojami želdiniai, įterpiami aikštę skaidantys architektūriniai elementai.

    Tiek projekto organizatoriai, architektai, tiek KPD Kauno skyriaus specialistai sutiko, kad nežiūrint formaliai teisingai atliktų procedūrų, atsižvelgiant į Zapyškio bažnyčios, kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens saugomo gotikos paminklo vertę, galėjo būti inicijuota ir platesnė institucijų bei visuomenės diskusija

    https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/12/...es-zeldiniais/

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Diena.lt 2019.11.11
    Kritikuojamas Zapyškio projektas sulaukia vis daugiau jį palaikančių

    https://kauno.diena.lt/naujienos/kau...ikanciu-938946


    Lrytas 2019.11.11
    Po audros prie Zapyškio bažnyčios architektas G. Prikockis ramus: „Vaizdas ten pasikeis“
    https://www.lrytas.lt/bustas/archite...eis--12491065/

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Kas vyksta Kaune / Delfi.lt 2019.11.08
    Kauno meras Matijošaitis pasisakė apie Zapyškio bažnyčią
    Pirmiausia reikia pareikšti užuojautą Kauno rajono savivaldybės vadovams dėl to, kad kurį laiką Kaune destrukciją skleidęs Audrys Karalius dabar tą patį bando tęsti ir rajone. Prisidengdamas garbinga architekto profesija, jis padarė nemažai žalos, (...)

    Vertinu konstruktyvią kritiką, tikslius ir aiškius pastebėjimus su idėjomis, ką būtų galima padaryti geriau. Tačiau tai reikalauja pastangų, o garsiai sakyti bet ką – paprasta, nesunku. Taip pat nesudėtinga padaryti nevykusią, tendencingą nuotrauką ir iššaukti didžiulį triukšmą, net nesigilinant į istorines detales ar kitas aplinkybes. Kai kas, artėjant Seimo rinkimams, sugeba net iš Vilniaus atvažiuoti, kad atkartotų tą kadrą nusifotografuodami asmenukei. (...)

    XVI amžiaus gotikinei bažnyčiai Zapyškyje sugrąžinama tai, kas ten buvo prieš šimtą metų. Pakanka sulyginti šiandieninį planą su 1921 metų tarpukario brėžiniais. Aiškiai matyti, kad išdėstymas yra kone identiškas – atkuriamos tos pačios kadaise išnykusios miestelio turgaus aikštės ribos. tik smėlio ir žvyro dangą pakeitė kitos statybinės medžiagos. Ar betonas – geriausias pasirinkimas? Diskusijos vertas klausimas, bet ginčytis dėl to reikėjo kur kas anksčiau.

    https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=82737725

    Komentuoti:


  • 99
    replied
    Tikiuosi projektas bus įgyvendintas toks, koks buvo suplanuotas. Labiausiai gaila, kad visam šitam šurmuly garsiausiai skamba balsas tų žmonių, kuriems Zapyškio bažnyčia yra viso labo fonas kitam selfiui.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pilotas.lt 2019.11.07
    Architektų rūmų pirmininkas: Zapyškio blizgesiai ir purvas
    Šalia gotikinės Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčios ant Nemuno kranto vykstantys darbai, kur vykdoma senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymas bendruomenės poreikiams sulaukė didelio ir karšto visuomenės dėmesio. Kontraversišku projektu susidomėjo netgi pats Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, sušaukęs atsakingų asmenų ir suinteresuotų organizacijų pasitarimą.
    Savo įspūdžiais po posėdžio maloniai dalinasi laikinai einantis Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas architektas Lukas Rekevičius.

    Seimo Kultūros Komiteto posėdyje, mandagiai atsiprašius iš anksto, norėta sudoroti Zapyškio aplinkos tvarkymo autorių architektą Gintarą Prikockį.
    Man davė pasisakyt ir aš pasisakiau maždaug taip:
    1. Projektų gerumas ar blogumas neturi būti vertinamas feisbuke. Vertinimas turi būti tikrai ne politinis ir tikrai ne feisbuke, ir tikrai ne iš kelių nebaigtos statybos nuotraukų. Projektą gali ir turi vertinti EKSPERTAI.
    2. Projektą dauguma mano apklaustų architektų ir aplinkosaugininkų arba labai vertina, arba labai peikia. Jis nepalieka abejingų. Tai – įdomaus, ne beveidžio projekto požymis. Su kuo visus ir sveikinu.
    3. Projektas dabar blizga. Jis naujas. Blizgės ir bus ryškus artimiausius pusę metų, gal metus. Vėliau papilkės, apaugs samanom, apsineš laiko patina, ir nustos kontrastuoti. Taip atsitinka kiekviename senamiestyje su kiekvienu nauja perdengtu čerpių stogu – iš pradžių blizga kaip išvaškuotas, o po to susilieja su aplinka.
    4. Sausai žiūrint, visos procedūros, kiek man žinoma, išlaikytos. Tai nėra skubos projektas ir tai nėra bukas siekis sutalpinti į arą kuo daugiau kvadratinių metrų, tai kitos dimensijos projektas. Man regis, jis atitinka visą virtinę tarptautinių konvencijų ir chartjų, kuriose aiškiai nurodoma neklaidinti stebėtojo ir neimituoti senovės – kas nauja, turi būti nauja, kas sena – turi būti aiškiai akcentuojama. Man regis, būtent tai projektas ir daro.
    5. Triukšmas nemaža dalimi kyla todėl, kad paveldo tvarkybos projektų nereikia viešinti ir aptarinėti su visuomene. Visus statybos ar rekonstrukcijos projektus viešiname, darome viešus susirinkimus, jie marga portaluose ir spaudoje – visi žino kur kas kaip daroma. Su paveldo tvarkybos projektais to nedarome, įstatymai to nenumato. Ir kaip matome, tai tampa problema. Todėl rekomenduoju plėsti viešinamų objektų sąrašą, ir tvarkybos darbai, kuriuos kalbama ne apie sausą konservavimą ar restauravimą, o apie architektūriškesnius sprendinius – būtų taip pat viešinami.
    (...)
    O apskritai – neturime bijoti naujų architektūrinių sprendimų ir naujų medžiagų, nes ne jos lemia paveldo išsaugojimą. Išsaugojimą lemia bendruomenių RŪPESTIS ir galimybė objektą NAUDOTI.

    http://pilotas.lt/2019/11/07/varpine...iai-ir-purvas/

    Po garsiojo Seimo Kultūros komiteto posėdžio daugiau buvo cituojama BNS išplatinta kultūros ministro nuomonė apie "agresyvų sprendimą", bet didesnio dėmesio nesulaukė Architektų rūmų pirmininko L Rekevičiaus pasisakymas.

    15min.lt 2019.11.06
    M.Kvietkauskas žada: Zapyškio bažnyčios prieigų projektas bus pakeistas, nes taip būti negali
    L.Rekevičius: kad projektas blogas, buvo nuspręsta feisbuke
    Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius posėdyje pareiškė, kad sprendimas bažnyčios prieigas iškloti betonu nėra vienareikšmiškai blogas.
    „Kad jis yra blogas, buvo nuspręsta feisbukokratijos būdu – kažkas, gal mažiau tvarkybos projektuojantis architektas pasakė, kad tai yra blogai, tai labai plačiai nuskambėjo ir iš esmės visi, kuriems yra gerai, garsiau nepasisako“, – kalbėjo jis.
    (...)
    Jis pabrėžė, kad betonas, kaip ir kitos naujai panaudotos medžiagos, pradžioje atrodo vienaip, o praėjus kuriam laikui – visai kitaip. Architektas pabrėžė esantis tikras, kad po kurio laiko tas pats betonas žiūrėsis visiškai kitaip ir taip smarkiai nekontrastuos su aplinka.
    „Neturėtume vertinti penkių galbūt šiek tiek tendencingai padarytų nuotraukų“, – nedaryti skubotų išvadų ragino jis.

    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ali-56-1227254

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Alfa.lt 2019.11.07
    Zapyškio bažnyčios istorija sulaukė vietos žmonių dėmesio
    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlė jau daugiau kaip 100 metų neveikia kaip maldos namai, o dabar prikeliama visuomenės poreikiams. (...)

    Teko matyti Gintaro Prikockio surinktą įdomią istorinę medžiagą ir esu įsitikinęs, kad šis architektas puikiai susipažinęs su Zapyškio ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istorija.
    Atlikti archeologiniai tyrimai, restauratorių pastangomis sutvarkytas bažnyčios vidus, ant stogo iškelti tikinčiųjų širdims šventi kryžiai.

    O visas šis dirbtinai sukeltas triukšmas yra tuščias. Jame negalima nematyti architektų gildijos konkurencijos, negražaus politinio atspalvio, noro sumenkinti Kauno rajono savivaldybę, jos darbus tvarkant mūsų krašto miestelius ir kaimus. Tai vyksta ir Kauno miesto vadų sumanymo užgrobti geriausias mūsų krašto teritorijas fone. (...)

    Prisimenu, kiek buvo sukelta juodų purslų dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo. O dabar tai – vienas gražiausių statinių per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Tikiu, kad ir sutvarkyta Zapyškio bažnyčia taip pat bus vienas gražiausių Kauno rajone atliktų darbų, kaip ir Raudondvario dvaras.

    Visi kalba apie istorinę autentiką. O kokia ji turėtų būti? Juk neatkursime Povilo Sapiegos laikų, kai Nemunas tekėjo prie pat Kulautuvos, neatstatinėsime žvyrkelių ir kadaise prie bažnyčios stovėjusių trobų. Ar projektą pasmerkę politikai matė po antrojo pasaulinio karo ledų sugriautą bažnyčios fasadą, ar matė šias vietas, paskendusias potvynio vandenyse? Napoleono karių arklių sugraužtas medinius bažnyčios suolus, Dovydą, medinius vargonus?

    Ponai politikai, nesisvaidykite tokiais žodžiais, kaip „idiotizmas“ ar „vandalizmas“.

    Bažnyčia ir jos aplinka dabar tarnaus visuomenei, todėl reikia pagalvoti ir apie patogumą visiems – senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams. Įvairių švenčių metų prie senosios Zapyškio bažnyčios suvažiuoja šimtai žmonių ne tik iš Kauno rajono bet ir iš Kauno bei kitų vietovių. Tai ar jie turi bristi per purvą, smėlį ir šlapią žolę? Viena kita dešimtis kvadratinių metrų kietos dangos tikrai nekenkia. Ir jokio pavojaus kraštovaizdžiui ten nėra. O pievų Zapyškyje tikrai netrūksta.

    https://www.alfa.lt/straipsnis/50405...i-seimo-narius

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pasirodo, Lietuvoje yra žmonių, nepasiduodančių feisbūkinėms emocijoms.

    Iš tame straipsnyje cituoto vakarykščio Seimo kultūros komiteto posėdžio daugiau emocinių bangų dėl Zapyškio sukėlė ne Seimo politikai, kuriems už tai ir mokamos algos, o kultūros ministras...

    Gal tegul užbaigia projektą. Ne toks jis ir blogas. O su plačiakampiu objektyvu bet ką galima atvaizduoti tokiu būdu, kokio reikia.

    Komentuoti:


  • Knope
    replied
    Vilkaviškio Vyskupijos pozicija:

    Vilkaviškio vyskupija pritaria Zapyškio bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektui
    „Maloniai ir pagarbiai prašytume šį klausimą spręsti ne emociniais, bet profesionaliais argumentais“, – rašome kreipimesi.
    „Vyskupijos pozicija yra tokia: iš mūsų pusės derinant projektą buvo vienas reikalavimas – kad bažnyčios senojo šventoriaus ribose būtų išsaugota žalia danga, į tai atsižvelgta, šventorius ir dar platesnė teritorija uždengta nauja, kokybiška velėna“, – teigiama dokumente.
    Jame taip pat teigiama, kad vyskupijos manymu, ne per daug toli nuo bažnyčios būtina sukurti įvairiems renginiams tinkamą erdvę.„Manome, jog kažkurioje erdvėje ne per daug toli bažnyčios yra būtina sausa, švari danga koncertams, renginiams, įvairiai kultūrinei veiklai, tam puikiai pasitarnautų jau suprojektuota ir baigiama įrengti betoninė danga, kuri, manoma, būtų geriau nei grįsta trinkelėmis, analogiškas pavyzdys yra Šiluvos šventovės aikštė“, – teigia Vilkaviškio vyskupija.

    https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=82729439
    Paskutinis taisė Romas; 2019.11.08, 08:39. Priežastis: Pridėta citata

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Pavyko rasti prieškarinę senosios Zapyškio bažnyčios nuotrauką su šalia stovėjusiais namai

    Ji kažkada buvo forume iki eilinio Photobucket užsilenkimo
    Šioje tai pat matomi namai.



    https://www.facebook.com/pg/senosfot...d=484532241975

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pavyko rasti prieškarinę senosios Zapyškio bažnyčios nuotrauką su šalia stovėjusiais namais

    Ji kažkada buvo forume iki eilinio Photobucket užsilenkimo
    Paskutinis taisė Romas; 2019.11.08, 09:10. Priežastis: Pakeista nuotrauka į didesnę

    Komentuoti:


  • daktaras
    replied
    Rajono savivaldybėje kažkokia betono manija. Vilkijoje norėjo gražiame parkelyje įkalti betono antkapius, gyventojai vos sustabdė, dabar čia. Bepročiai

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Knope Rodyti pranešimą
    Ir gerai šienauti pievą.
    Na, ir gal dar drenuoti. Buvo pastabų kad gerai palijus tą pievą nėra lengva prabristi.

    Komentuoti:


  • Knope
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Teigia, kad atkuria istorinį vaizdą, remiasi archeologiniais duomenimis ir t. t. Anksčiau šalia bažnyčios buvo aikštė ir aplink stovėjo pastatai. Tai atkuria tik vieną elementą (aikštę) ir tam naudoja šiuolaikines medžiagas (betoną). Ar labai daug istorijos ir prasmės iš tokio atkūrimo? Pabetonuoti pievas nėra sudėtinga, tereikia turėti betono. ES davė lėšų betonui, tai ir betonuoja.
    Būtų užtekę va to plano, kur čia aukščiau pateikiamas ir aprašymo informaciniame stende prie atokiau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės... Ir gerai šienauti pievą.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Teigia, kad atkuria istorinį vaizdą, remiasi archeologiniais duomenimis ir t. t. Anksčiau šalia bažnyčios buvo aikštė ir aplink stovėjo pastatai. Tai atkuria tik vieną elementą (aikštę) ir tam naudoja šiuolaikines medžiagas (betoną). Ar labai daug istorijos ir prasmės iš tokio atkūrimo? Pabetonuoti pievas nėra sudėtinga, tereikia turėti betono. ES davė lėšų betonui, tai ir betonuoja.

    Komentuoti:


  • Knope
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Kiek dramos feusbuke. O dabar jau ir visuomenėje.

    Iš vienos pusės suprantamas noras atstatyti istorinį kontekstą - aikštę prie bažnyčios, tuo labiau kad poreikis jai lyg ir yra. Mintis kad bažnyčios pastatas (ir erdvė aplinkui) gali (ir turi) būti naudojama visuomenės reikmėms yra logiška.

    Kitą vertus pati bažnyčios pievoje prie upės koncepcija irgi atrodo įstabiai, labai šarmiškai. Todėl suprantama priešprieša "betonizacijai".
    Tokios dramos rodo, kad žmonėms rūpi, ir kad mes gyvename demokratijoje. Tai labai labai sveikinta.
    Sutinku, kad abu variantai pagrindžiami, todėl priimti kažkokį a la "objektyvų" sprendimą vargu ar vaneįmanoma.
    Bet galima remtis konservatyviu principu (kuris esminis paveldosaugoje), pvz: "jei gali nekeisti, nekeisk", "mažiau yra daugiau".

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Kiek dramos feusbuke. O dabar jau ir visuomenėje.

    Iš vienos pusės suprantamas noras atstatyti istorinį kontekstą - aikštę prie bažnyčios, tuo labiau kad poreikis jai lyg ir yra. Mintis kad bažnyčios pastatas (ir erdvė aplinkui) gali (ir turi) būti naudojama visuomenės reikmėms yra logiška.

    Kitą vertus pati bažnyčios pievoje prie upės koncepcija irgi atrodo įstabiai, labai šarmiškai. Todėl suprantama priešprieša "betonizacijai".

    Komentuoti:


  • Knope
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Pritarčiau Romui, kad blaškymosi daugiau negu šalto proto. Iš paveldosaugos pusės ten prikibti galima prie landšafto pakeitimo kaip vertingosios sąvybės, tačiau realybėje plokštuma išliko kaip ir buvo, tad tiek ir paveldosaugos čia. Daugiau čia architekto minties ir projektuotojo užsakymo klausimas kaip prisiderinti prie jautrios aplinkos. Mano kuklia nuomone galbūt galima buvo rasti kitų medžiagų (nors pats architektas sako, kad nebuvo ir pasirinktas pragmatiškiausias variantas) negu betonas, nes atrodo agresyviai, tačiau architekto mintis man visiškai suprantama, nors galbūt įgyvendinimas neatrodo gerai. Bet kriterijai turi būti aiškūs, o ne patinka/nepatinka.
    Patinka / nepatinka nėra kriterijai, bet vien "šalto proto" čia - neužtenka. Reikia "šilto proto ir širdies". Ko ir pritrūko. Aprašyti gražiai ir profesionaliai gali viską gali, net komunalkę. Bažnyčios aplinka buvo jau susiklosčiusi, pievose prie upės stovintis objektas savaime darė įspūdį, visad ištikdavo netikėtai, kėlė klausimus, kodėl ji čia, kodėl vieniša? Nieko ten nereikėjo nei pridėti, nei atimti. Istorinį kontekstą puikiai galima paaiškinti informaciniame stende.

    Komentuoti:

Working...
X