Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[†] Kauno miesto bažnyčios

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Iš 1931-10-10 laikraščio Dienos naujienos, 2 puslapio.

    Comment


      Oo! Kol nebuvau, visa tiesa apie "keistąją" statomą bažnyčia paaiškėjo. Dėkui visiems prisidėjusiems.
      Savo ruožtu noriu atsiprašyti už savo klaidą: pasisakyme iš panemuniškių šeimos prisiminimų, buvo kalbama apie Šančių koplyčią, stovėjusią Juozapavičiaus prospekto parko gilumoje.

      Comment


        F.Vyganovskio neįgyvendintas 1891 metų Kauno Katedros bokštų pastatymo projektas. (NMB RS)

        Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
        www.airfoto.lt

        Comment


          Grąžinkime baroką Dominikonu bažnyčiai




          Yra toks straipsnis žurnale STATYBA IR ARCHITEKTURA,autorius Vytautas Levandauskas.Negaliu idet to straipsnio nes zurnalas suplešytas,tik foto idedu.



          Ar yra planu ancambli atkurti?Kazkaip miesto centre aptriuse pastatai nekoki ispudi palieka.
          Paskutinis taisė Romas; 2010.01.21, 19:54. Priežastis: Gražinkime ar grąžinkime baroką?

          Comment


            Planų visada yra. Klausimas kiek galėtų prisidėti tikinčiųjų bendruomenė, tame tarpe laimutis su jRamke?

            Comment


              Parašė jRamke Rodyti pranešimą
              Planų visada yra. Klausimas kiek galėtų prisidėti tikinčiųjų bendruomenė, tame tarpe laimutis su jRamke?
              tikintieji prisideti nepajegus, o vatikanas remia nauju vienuolynu statybas, kuriuose gyvena ir meldziasi kokie 7 vienuoliai, viename vienuolyne - nebendraujantis su pasauliu, antrame - basieji, treciame - vienuoliai zemdirbiai, o senieji vienuolynai griuva, nes juose gyvena irgi kokie 7 vienuoliai...
              Beje, kodel atstatyti baroka? o gal atstatyti pieva ar pelke kuri ten buvo iki kaunui issipleciant nes jei atstatyti baroka, tada reiketu ir teritorija kuri priklause vienuolynui atstatyti, nes koks pastatas be aplinkos... ar cia barokas del to, kad tai seniausias turimas vaizdas sios vietos vaizdas?
              פוניקולאַר

              Comment


                Parašė fui Rodyti pranešimą
                tikintieji prisideti nepajegus, o vatikanas remia nauju vienuolynu statybas, kuriuose gyvena ir meldziasi kokie 7 vienuoliai, viename vienuolyne - nebendraujantis su pasauliu, antrame - basieji, treciame - vienuoliai zemdirbiai, o senieji vienuolynai griuva, nes juose gyvena irgi kokie 7 vienuoliai...
                Beje, kodel atstatyti baroka? o gal atstatyti pieva ar pelke kuri ten buvo iki kaunui issipleciant nes jei atstatyti baroka, tada reiketu ir teritorija kuri priklause vienuolynui atstatyti, nes koks pastatas be aplinkos... ar cia barokas del to, kad tai seniausias turimas vaizdas sios vietos vaizdas?

                Manau senesniu vaizdu neišliko.XVIIa.visas ancamblis užemė 5,5 ha plota.Dominkonu bažnyčia labiausiai nukentėjes kulto pastatas Kaune,1866 metais perstatyta i cerkve.Liudniausias laikotarpis prasidejo po antrojo pasaulinio karo,tapo Knygu bazės sandeliu,1963 sumanyta irengti kinotetra,is vidaus po šios rekontrukcijos nebeliko nieko vertingo.Baroko stilius ,du šimtmečius klestejes Lietuvoje,Kaune,palyginti,paliko nedaug pėdsaku ir dėl to dar reikšmingesnis.

                Comment


                  Parašė fui Rodyti pranešimą
                  tikintieji prisideti nepajegus, o vatikanas remia nauju vienuolynu statybas, kuriuose gyvena ir meldziasi kokie 7 vienuoliai, viename vienuolyne - nebendraujantis su pasauliu, antrame - basieji, treciame - vienuoliai zemdirbiai, o senieji vienuolynai griuva, nes juose gyvena irgi kokie 7 vienuoliai...
                  Beje, kodel atstatyti baroka? o gal atstatyti pieva ar pelke kuri ten buvo iki kaunui issipleciant nes jei atstatyti baroka, tada reiketu ir teritorija kuri priklause vienuolynui atstatyti, nes koks pastatas be aplinkos... ar cia barokas del to, kad tai seniausias turimas vaizdas sios vietos vaizdas?
                  Jeigu visi save identifikuojantys katalikai bent kiek prisidėtų keliais litukais kas mėnesį (tame tarpe ir mudu), bažnyčių pastatai taip neatrodytų.
                  Kas dėl vienuolių ir vienuolynų, tai lazdą perlenkei. Aš, įkalęs kartais, ne tokių malkų priskaldau... Tu nuvažiuok pas juos, pabūk kelias dieneles, pabendrauk, tada parašyk.

                  Comment


                    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                    Manau senesniu vaizdu neišliko.XVIIa.visas ancamblis užemė 5,5 ha plota.Dominkonu bažnyčia labiausiai nukentėjes kulto pastatas Kaune,1866 metais perstatyta i cerkve.Liudniausias laikotarpis prasidejo po antrojo pasaulinio karo,tapo Knygu bazės sandeliu,1963 sumanyta irengti kinotetra,is vidaus po šios rekontrukcijos nebeliko nieko vertingo.Baroko stilius ,du šimtmečius klestejes Lietuvoje,Kaune,palyginti,paliko nedaug pėdsaku ir dėl to dar reikšmingesnis.
                    Dėl baroko, manau, esi teisus.

                    Comment


                      Gerai būtų, kad miesto savivaldos darbuotojai nustotų vadovautis iliuzijomis ir baigtų rengti šimtamilijoninius utopinius projektus. Mūsų miesto ir priemiesčių gyventojų skaičiaus augimas jau seniai sustojęs ties puse milijono. Kol nepadaugės gyventojų"Vasiukų"projektus tegu įgyvendina kitų miestų švaistūnai. Tuo tarpu Kaunui tenkančios lėšos geriau būtų naudojamos miesto sutvarkymui t.y. lušnynų mažinimui (bet ne "gugenheimų" statymui) , kelių tvarkymui (bet ne naujų autostradų mieste tiesimui), tiltų priežiūrai (bet ne naujų statymui).....
                      Jei vieną dieną pradėsime šeimininkauti mieste kaip tikri šeimininkai, tai netrukus turėsime Kauną tokį pat gražų, jaukų ir švarų kaip ir kiti vakarų Europos miestai.
                      Tuomet, po kiek metų, gal ir šiam dominikonų vienuolynui atrestauruosti atsirastų lėšų.
                      Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                      www.airfoto.lt

                      Comment


                        Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimą
                        Gerai būtų, kad miesto savivaldos darbuotojai nustotų vadovautis iliuzijomis ir baigtų rengti šimtamilijoninius utopinius projektus. Mūsų miesto ir priemiesčių gyventojų skaičiaus augimas jau seniai sustojęs ties puse milijono. Kol nepadaugės gyventojų"Vasiukų"projektus tegu įgyvendina kitų miestų švaistūnai. Tuo tarpu Kaunui tenkančios lėšos geriau būtų naudojamos miesto sutvarkymui t.y. lušnynų mažinimui (bet ne "gugenheimų" statymui) , kelių tvarkymui (bet ne naujų autostradų mieste tiesimui), tiltų priežiūrai (bet ne naujų statymui).....
                        Jei vieną dieną pradėsime šeimininkauti mieste kaip tikri šeimininkai, tai netrukus turėsime Kauną tokį pat gražų, jaukų ir švarų kaip ir kiti vakarų Europos miestai.
                        Tuomet, po kiek metų, gal ir šiam dominikonų vienuolynui atrestauruosti atsirastų lėšų.
                        Norėčiau pritarti ir dėkoju už pozityvą.

                        Comment


                          http://kaunas.lt/index.php?3311180829:
                          Atidaryta architekto Jono Lukšės Kauno šventovių piešinių paroda

                          Sausio 19 dieną Kunigų seminarijoje, Švč. Trejybės bažnyčioje, A.Jakšto g. 1, atidaryta architekto Jono Lukšės Kauno šventovių piešinių paroda (76 darbai). Paroda veiks iki vasario 14 d. Lankymas sekmadieniais nuo 11 iki 13 val.

                          <...>
                          www.kaunotvirtove.lt

                          Comment


                            1631 m.karališkasis sekretorius ir Kauno suolininkas Dominykas Narkevičius testamentu skyrė savo namą esantį prie Didžiosios gatvės (dabar Vilniaus) domininkonų vienuolynui įkurti.
                            1639 m. Upytės pavieto maršalas Kristupas Bialozoras dominikonams nupirko gretimą namą kas vėlesniais laikais leido suformuoti beveik stačiakampį vienuolyno sklypą.
                            1641 m. Vladislovas Vaza parašė leidimą steigti domininkonų vienuolyną.
                            Žinoma, kad 1644 m. sklype jau stovėjo vienanavė bebokštė bažnyčia, o 1653 m. leista laikyti pamaldas.
                            XVIII a. Vienuolyne pastatyta oficina ir ūkiniai trobesiai.
                            Po 1831 m. sukilimo, carinė valdžia 1845 m. vienuolyną ir bažnyčią uždarė. Pastatuose buvo įrengta areštinė ir amunicijos sandėlis..
                            1866 m. bažnyčia atiduota pravoslavų vyresnybei ir paversta cerkve, o vienuolyno pastatai (1862m.) pritaikyti rusiškosios berniukų gimnazijos direktoriaus ir mokytojų butams.
                            Rekonstruojant bažnyčią, stogo viduryje įrengtas pravoslaviško stiliaus medinis bokštas (išardytas 1922m.), nugriauti fasaduose buvę barokiniai bokšteliai, išmurinta bizantiško stiliaus arka.
                            1919 m. grąžinta katalikams, paverčiama studentų bažnyčia.
                            Sovietmečiu bažnyčia nusavita, nuo1965 m.iki 1990m veikė kino teatras„Santaka“
                            Piešinyje, darytame prieš du šimtmečius, matosi buvęs vienuolyno šiaurinis kiemas ir dar barokinė bažnyčia.



                            1866 metais paversta cerkve.

                            Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                            www.airfoto.lt

                            Comment


                              Parašė Hitas
                              O kaip lietuviškai soboras (Laisvės alėjoj)?
                              Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, dar žinoma kaip Įgulos bažnyčia

                              Comment


                                Kauno augustinų vienuolynas veiklą mieste pradėjo 1808 metais. Lietuvos teritoriją valdęs tuometinis Rusijos caras Aleksandras I 1808m. kovo 25d. pasirašė įsaką vienuolius perkelti iš Vilniaus į Kauną. Perkėlimo priežastimi, greičiausiai buvo noras pigiausiu būdu surasti patalpas prie Vilniaus universiteto kuriamai seminarijai, o kartu ir griaunanti nusistovėjusį vienuolijų gyvavimą. Matyti, kad pats perkėlimas nebuvo labai netikėtas, nes yra žinoma dar Stanislovo- Augusto privilegija augustinams įsikurti Kaune.
                                Tokiu būdu Kauno parapija atiteko augustinų vienuoliams, o pagrindiniai maldos namai tapo Šv.Petro ir Pauliaus bažnyčia (dabar arkikatedra bazilika). Vienuolyno vyresnysis L.Korickis tapo Kauno klebonu. Nors augustinams buvo paliktas nemenkas kiekis buvusio parapijos nekilnojamo turto, vienuolyno teritorija užėmė kvartalą tarp dabartinių Vilniaus, M.Daukšos, V.Sladkevičiaus, M.Valančiaus gatvių.



                                Augustinai priskiriami elgetaujančių vienuolių grupei, tai reikštų, kad jų vienuolynai nėra tokie sėslūs ir uždari, jie nėra apriboti griežtų vidaus taisyklių ir yra labiau atviri visuomenei. Norint geriau suprasti jų gyvenimą Kaune, reikia nepamiršti to laikotarpio itin sunkių miestą užgriuvusių negandų: Napoleono armijos atsitraukimo per miestą laikotarpio, bei dviejų 1831m. ir 1863m.sukilimų. Nors 1812 m. vienuolynas buvo išplėštas, augustinai netruko susitvarkyti ir net padidinti gaunamas pajamas (metinės 1818m. ~ 1870,38 rub.) Per 56 metus savo gyvavimo Kaune vienuoliai pakeitė bažnyčios langus(1827m.), bažnyčios stogą, naujai ištinkavo vidų, šalia vienuolyno pristatė naują kepyklą ir tarnų namą (1829m.), presbiterijoje paklojo marmurines grindis (1830 m.), pakeitė vienuolyno pastatų stogus (1838 m.), įrengė nuomojamų krautuvėlių eilę prie tuometinės Didžiosios gatvės, sutvarkė bokštą ir t.t. Įdomu tai, kad 1844 m. vienuolių vyresnysis Raimundas Petkevičius kreipėsi į Kauno gubernijos vadovybę, prašydamas leisti visiškai perstatyt šalia Vilniaus gatvės esančius vienuolyno pastatus. 1844 m. raporte vienuolynas pavadintas „Paskūdny y nevygodno raspoloženy“. Pagal parengtą projektą galėjo būti sunaikinti du gotikiniai namai ir tarp jų esantys barokiniai vartai.




                                Carinė valdžia vienuolyną buvo priskyrusi pirmai klasei, t.y. turėjo pakankamą aprūpinimą ir reikalaujamą narių skaičių (1818 m.-7 vienuoliai, 1851 m. – 15, 1861 m. -24). Vienuolynui augant, augo ir patarnaujančių skaičius (ekonomas, virėjas, vežikas ir kt.). 1861 m. vienuolynas turėjo net 15 tarnų ir tai nenuostabu, nes tipinis to meto augustinų vienuolis buvo kilęs iš bajorų šeimos.
                                Kadangi augustinai turėjo palyginus gerą išsilavinimą, jų vienuolynas buvo pažangos ir švietėjiškos veiklos mieste centras. 1820 m.vienuolyne mediniame pastate įsteigiama mokykla. 1830 m. mokiniai įsikuria naujai pastatytame mūrnamyje, šalia šventoriaus. Nors mokinių skaičius sparčiai augo (1834 m. -87 mokiniai) 1835 m. parapinė mokykla uždaroma ir jau niekada nebeatkuriama. Uždarymo motyvas galėjo būti valdžios nenoras, kad daugėtų išsilavinusių žmonių krašte.
                                XIX a. viduryje vienuolynas su maldos namais turėjo sąlyginai uždarą teritoriją. Ji buvo apjuosta mūrine tvora (vakarinė, dalis šiaurinės), ties sodu buvo suręsta medinė tvora, o likusią teritoriją nuo miesto skyrė pastatai. Iš trijų mūrinių vartų dabar išlikę du: tai Vilniaus g. (apstatyti dviejų aukštų namu) ir Kumelių g.
                                Be savo mokyklėlės vienuoliai augustinai prižiūrėjo senelių prieglaudą, vedė nemenką ūkinę veiką (turėjo net vaismedžių sodą ) ir žinoma užsiėmė sielovada. Per metus vienuoliai pakrikštydavo apie 200 naujagimių, sutuokdavo apie 40 porų parapijiečių, palaidodavo apie 100 žmonių. Įsitraukę į visuomeninį gyvenimą, vienuoliai tapo aktyvūs 1863 m. sukilimo dalyviai. Už dalyvavimą prieš carinę valdžią nukreiptose manifestacijose ir pagalbą sukilėliams, keletas (apie penkis yra tikslūs duomenys) vienuolių nubausti kalėti Vilniaus citadelėje, vėliau ištremti į Kostramos, Tomsko gubernijas. Galiausiai 1864 m. rudenį vienuolynas uždaromas. Turtas perduodamas prievarta perkeltai į Kauną Žemaičių vyskupijai, o vienuoliai „išmėtomi“ po kitus vienuolynus.
                                Taip baigė savo egzistavimą vienas iš vienuolikos iki 1914 m. Kaune tam tikrą laiką gyvavusių vienuolynų.



                                Paskutinėje nuotraukoje - vakariniai šventoriaus laiptai (neišlikę).
                                Tekste remtasi: KAA ir istorikų V.Kamuntavičienės, A.Katiliaus, A.Miškinio darbais.
                                Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2010.11.23, 15:38.
                                Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                                www.airfoto.lt

                                Comment


                                  Pranciškonų vienuolynas Kaune pastatytas XVa. pradžioje. Manoma, kad šie vienuoliai pirmieji įsikūrė mieste. Spėjama, kad 1399m. vasarą Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas patyręs vieną didžiausių pralaimėjimų (prieš totorius Vorskos mūšyje) už tai, kad jam pavyko išgyventi, atsidėkodamas Viešpačiui fundavo ant Nemuno kranto bažnyčią ir įkurdino vienuolyną, tačiau greičiausiai šią šventyklą pastatė kaip padėką Jogailai už paskyrimą LDK valdovu, o kartu ir norėdamas parodyti kryžiuočiams savo valdų krikščioniškumą. Kaip ten bebūtų Pranciškonams buvo suteiktas sklypas tarp gatvės vedusios iš turgaus aikštės į Nemuno prieplauką ir lygiagrečios gatvės pro muitinę. Laikui bėgant vienuolyno teritorija užėmė beveik visą kvartalą ( tarpe dabartinių Aleksoto, Muitinės, V.Kuzmos gatvių) kurio pietinė dalis ribojosi su Vytauto bažnyčia, o šiaurės vakarų kampe stovėjo spėjama kunigaikščių rezidencija (vadinamasis Ravos namas).
                                  Pranciškonų buvimo Kaune anksčiausias įrodymas 1439m. gauta Bazelio bažnytinio suvažiavimo privilegija, leidžianti tiekti sakramentą ir laidoti iš Prūsijos ir Livonijos atsikėlusiems miesto gyventojams. Kadangi tai ne fundavimo dokumentas, o vienuolių paieška papildomų pajamų tai logiška, kad vienuoliai jau kurį laiką gyveno mieste. Pranciškonų vienuoliai išsiskiria savo gyvenimą lydinčiu neturtu, totėl ir vienuolyno pastatai buvo skurdūs. Vienuoliams teko rūpintis 1579 m. šalia vienuolyno įkurta vadinta Didžiaja miesto prieglauda, kurioje galėjo gyventi apie 12 vargšų. XVII a. viduryje vienuolyne gyveno aštuoni vienuoliai – „šeši kunigai ir du broleliu elgetaujančių“ (M.Valančius). 1655-1660m. karo su maskvėnais metu „neprietelių buvo iškapoti“ bažnyčia ir pastatai apgriauti. 1669m. Minsko pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis suremontuoti ( atminimo lenta bažnyčios prieangyje).



                                  Nors vienuolyno pastatas jungties su bažnyčia neturėjo, 1675m. jis stovėjo pietiniame kvartalo gale, ilguoju šonu atgręžtas į šventyklą. Pastatą sudarė trys dviaukščiai korpusai, kurių viename buvo įkurta valgykla, virtuvė, gyv. patalpos, antrame – sandėliai, celės ir karceris, trečiame prieglauda. Be pagrindinio korpuso, kvartale buvo ir medinių ūkinių pastatų – arklidė, vežiminė, pirtis. Visas kiemas buvo aptvertas aukšta tvora su įvažiavimu iš dabartinės Aleksoto gatvės.
                                  Tik 1787 metais panaikinti jėzuitai paliko savo kolegiją, bažnyčią ir mokyklą pranciškonų priežiūrai. Šie kuklūs vienuoliai savo tarpe neturėjo mokytų žmonių (vienuolių buvo tik šeši), o ir išlaikymui trūko lėšų, tad 1806m. mokykla buvo iš jų atimta ir perduota pasauliečiams. Kiek ilgiau iki 1812m. jėzuitų bažnyčioje pranciškonai laikė pamaldas.
                                  Vienuolynas ir bažnyčia smarkiai nukentėjo per 1812m. karą. Pradžioje karo bažnyčia paversta ginklų sandėliu, o besitraukiant prancūzams sudeginta. Tik 1819m. aplinkinių gyventojų aukomis ir pranciškonų vyresniojo kun. Grigaliaus Golickio pastangomis pastatai buvo sutvarkyti. Išliko pagrindinė – pietinė pastato dalis, kurio antrame aukšte įrengtos mažos celės. 1823m. carinė vadžia pranciškonų bažnyčią uždarė ir nudažę mūrus raudonai rekonstravo į cerkvę. Žinoma, kad po 1829 m. potvynio apgadinti, skurdūs pastatai buvo atremontuoti.
                                  Galiausiai 1845m. carinė valdžia uždarė vienuolyną. Kurį laiką apleistuose pastatuose veikė policijos nuovada, kariuomenės įgulos kanceliarija, kol 1869m. priimtas sprendimas statyti ligoninę. Iš buvusio vienuolyno pastatų dalinai išliko tik tūriai, o vidus perplanuotas jau ligoninės reikmėms.



                                  Jau po nepriklausomybės paskelbimo 1930m. vienuolynas atsikūrė prie Vytauto bažnyčios (1940m. jis susidėjo iš 2 kunigų ir 4 brolių darbininkų), tačiau sovietiniai valdžiai užgrobus Lietuvą vėl panaikintas.
                                  Pranciškonų vienuolynas vienas iš vienuolikos Kaune iki 1914 metų gyvavusių vienuolynų yra nepelnytai užmirštas, apie jo istoriją žinoma bene mažiausiai. Kiek apmaudu, kad naujausioje „Kauno istorija“ knygoje vienuolynui paskirtos tik kelios eilutės.
                                  Remtasi: K.Misiaus, J.Okso, R.Šinkūno, V.Kamuntavičienės, V.Levandausko, A.Miškinio, Z.Kiaupos, N.Tolvaišienės, B.Kviklio ir kt. darbais.
                                  Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2011.03.22, 19:10.
                                  Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                                  www.airfoto.lt

                                  Comment


                                    Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia

                                    Comment


                                      Kauno Dievo Kūno bažnyčia (buvusi Dominikonų vienuolyno Dievo kūno bažnyčia)



                                      Comment


                                        Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia

















                                        Comment


                                          Interieras









                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X