Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] Kauno pramonės paveldas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • wanderer
    replied
    Parašė fui Rodyti pranešimą
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Nuo vasario 14 d. Šiauliuose, fotografijos muziejuje, atidaryta tokia paroda „Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose“. Ten eksponuojamos seniausios žinomos nuotraukos su Lietuvos vaizdais.
    Anton Rohrbach Europos fotografijos istorijoje žinomas kaip tiltų panoramų fotografas ir Kaunui labai nuskilo, kad jis čia pafotografavo, nes dabar galime matyti kaip realiai atrodė miestas XIX a. vidury. Vėlesnės foto su Kaunu padarytos jau 19 amžiaus pabaigoje, Zatorskio ir kitų.

    Taigi pries puse metu sita pati paroda veike bibliotekoje Radastu g., nereikejo praziopsoti
    ......Pagrindinė priežastis, kodėl austrų fotografas Antonas Rohrbachas atsidūrė Kaune – prancūzų „Ernest Gouin et Cie“ firmos Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijoje statyti geležiniai tiltai. Rohrbachas šios firmos buvo samdomas fotografuoti tiltų statybą. Metalinių tiltų dalys pagamintos Ernesto Gouino bendrovėje, atplukdytos jūra ir Nemunu į Kauną 1859 m. navigacijos metu7. Tiltų ruošinius plukdant jūra Baltijoje nuskendo keli laivai, ir tai sutrukdė 1859 m. pradėti Kauno tilto statybą. Prancūzų rangovai Kaune, Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje. 1860 m. navigacija leido Gouino bendrovei atsigabenti trūkstamus metalo ruošinius Kauno ir Kauno–Lentvario atkarpos tiltams. Kauno tilto taurų vamzdžių gramzdinimas prasidėjo 1860 m., užpildymas betonu baigtas 1861 m. Tilto santvaros buvo surenkamos ant kranto, vėliau specialiais hidrauliniais mechanizmais užstumiamos ant taurų. 1861 m. lapkričio 21 d. sumontuota paskutinė santvara. Pirmasis garvežys tiltu pervažiavo 1862 m. vasario 21-ąją. 1862 m. pastatytas tiltas buvo sugriautas per abu karus. Rusai traukdamiesi nuo vokiečių 1915 m. rugpjūčio 17–18 naktį susprogdino dvi vidurines tilto santvaras. Vokiečiai baigė jį atstatyti 1916 m. balandžio mėnesį. Tiltas dar du kartus sugriautas ir atstatytas per Antrąjį pasaulinį karą: pirmą kartą 1941 m. birželio 24 d. jį sprogdino besitraukianti rusų kariuomenė, 1944 m. rugpjūčio mėnesį – vokiečiai. Dabartinę išvaizdą tiltas įgavo 1945–1948 m., atstatytas rusų kariuomenės inžinerinio dalinio8. Šis Žaliuoju vadinamas tiltas tebėra vienas didžiausių Lietuvos tiltų. 1996 m. jis buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą numeriu S194 su 1945 m. statybos data. Kai kurie kiekvieną kartą atstatant tiltą naudoti senieji elementai ir atramos mena pirmuosius tilto statybos metus.
    Juo įdomesnės nuotraukos, rodančios būsimosios kultūros vertybės statybą. Rohrbacho darytose Kauno geležinkelio tilto nuotraukose vaizduojami keli statybos etapai. Pirma tilto statybos nuotrauka – Rohrbachui būdinga plati panoraminė dviejų dalių nuotrauka, fotografuota iš Žemosios Fredos. Nuo kairiojo Nemuno kranto 1861 m. rugpjūtį darytoje nuotraukoje matyti dar statomi taurai, tolumoje galima įžiūrėti dešiniojo kranto priemiesčių statinius. Kitoje fotografo užfiksuotoje akimirkoje atsispindi geležinkelio tunelio rausimo darbai. Antonas Rohrbachas į pasaulio fotografijos istoriją įėjo kaip įspūdingų tiltų panoramų autorius. Turime būti jam dėkingi už tai, kad atvykęs fotografuoti tiltų rado laiko įamžinti aplankytas vietoves ir sukūrė seniausias Kauno nuotraukas.
    Paskutinis taisė 99; 2008.02.18, 22:18.

    Komentuoti:


  • fui
    replied
    [QUOTE=d'Ark;238497]Nuo vasario 14 d. Šiauliuose, fotografijos muziejuje, atidaryta tokia paroda „Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose“. Ten eksponuojamos seniausios žinomos nuotraukos su Lietuvos vaizdais.
    Anton Rohrbach Europos fotografijos istorijoje žinomas kaip tiltų panoramų fotografas ir Kaunui labai nuskilo, kad jis čia pafotografavo, nes dabar galime matyti kaip realiai atrodė miestas XIX a. vidury. Vėlesnės foto su Kaunu padarytos jau 19 amžiaus pabaigoje, Zatorskio ir kitų.

    Taigi pries puse metu sita pati paroda veike bibliotekoje Radastu g., nereikejo praziopsoti

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Nuo vasario 14 d. Šiauliuose, fotografijos muziejuje, atidaryta tokia paroda „Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose“. Ten eksponuojamos seniausios žinomos nuotraukos su Lietuvos vaizdais.
    Anton Rohrbach Europos fotografijos istorijoje žinomas kaip tiltų panoramų fotografas ir Kaunui labai nuskilo, kad jis čia pafotografavo, nes dabar galime matyti kaip realiai atrodė miestas XIX a. vidury. Vėlesnės foto su Kaunu padarytos jau 19 amžiaus pabaigoje, Zatorskio ir kitų.

    Tai štai... Kauno geležinkelio tiltas (Žaliasis) 1861 m.


    A. Rohrbacho nuotrauka 1861 m. fotografuota iš Žemosios Fredos. Archiformos foto.

    Tiltą 1859-1862 m. statė prancūzų firma Ernest Gouin et Cie, kuri pasamdė austrų fotografą Antoną Rohrbachą fotografuoti geležinkelio statybas. Metalinės tilto sijos atplukdytos Baltijos jūra ir Nemunu į Kauną. Prancūzų rangovai Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje.

    Kauno geležinkelio tiltas buvo statomas kartu su geležinkelio tuneliu, tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos atšaką nuo Lentvario iki Virbalio.


    A. Rohrbacho nuotrauka 1861 m. Rausiamas geležinkelio tunelis. Archiformos foto.

    Toliau vėlesnių laikų vaizdai (čia jau nebe Rohrbacho foto):







    Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. rugpjūčio 17–18 d. naktį besitraukianti Rusijos kariuomenė susprogdino dvi vidurines tilto fermas.





    Po remonto tiltas buvo nudažytas švino žaliais dažais, nuo to jis gavo Žaliojo geležinkelio tilto pavadinimą. Tarpukariu, esant tik vienam Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltui per Nemuną, geležinkelio tiltas buvo naudojamas ir kaip plento tiltas. Tarp dviejų kelių buvo įrengtas trečias – vežimams, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Sunkvežimiai ir autobusai per šį tiltą nebuvo praleidžiami. Prie abiejų tilto galų stovėjo geležinkelio sargai, kurie reguliavo eismą.



    2007 m. vasara



    Grįžtant prie seniausiųjų foto, tasai Rohrbachas 1861 m. nufotografavo ir Aleksoto tiltą:



    O šias, irgi 1861 m. darytas foto, kažkur forume jau esu įdėjus...





    Pirmame plane esantis namas, greičiausiai tipiška užmiesčio sodyba, stovėjo galbūt toje vietoje, kur susikirstų Griunvaldo ir A. Mickevičiaus gatvės. Iš vos įžiūrimo užrašo rusų kalba fragmento „palatka“ galima spėti, kad jame buvo įrengta parduotuvė. Tilmansų fabriko tada dar nebuvo, pastatytas 1967 m. Antrame plane matosi dar bebokštė Karmelitų bažnyčia. Bažnyčia buvo uždaryta 1845 m., caro valdžia ją pavertė pėstininkų pulko sandėliu (info Archiformos). Dabar vietoje anos „palatkos“ stovi kita, didesnė „palatka“ :


    eNjoy foto

    Komentuoti:


  • PhantomLord
    replied
    Kas tiesa, tas tiesa. Apibendrintai galima pasakyti, kad tiek normalus, tiek ir d`Ark yra teisūs. Verslininkai ne kiek miega, kiek nejaučia poreikio tokiems dalykams, nes miestiečiai tokio poreikio dar neišreiškė, bet nepasakyčiau, kad jo visai nėra, jis pamažu formuojasi.

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    O ar tokie projektai finansiškai apsimoka? Turiu omeny Kaune? Joks verslininkas nedės savo pinigų ten, iš ko negaus pelno...
    Atkreipkit dėmesį net žiūrėdami eilinius holivudinius filmus ar kokius CSI kriminalistus , kaip dažnai yra rodomi kažkokie sandėliai, o jų viduje įrengti visokie klubai ir t.t., kur ateina savo pinigus išleist daugybė žmonių... Ir taip yra ne tik filmuose, taip yra ir realybėje. Jau nekalbu apie prabangiausius buv. fabrikuose/gamyklose įrengtus Niujorko, Londono loftus, kurie kainuoja milžiniškus pinigus, bet visi nori juose gyventi ir t.t.

    Užtenka paklausyt istorijų ir iš jau minėtų mūsų kaimyninių miestų Rygos, Varšuvos... Pažystami lietuviai pasakojo tiesiog su pasimėgavimu kaip iki paryčių linksminosi Varšuvos fortuose įrengtuose baruose. Įsivaizduojat, mes lygiai tuos pačius fortus turim ir nieko juose nedarom

    Pas mus kažkaip nėra išsivystęs toks dalykas, kaip kultūra/pramogos + verslumas = pridėtinė vertė.

    Komentuoti:


  • normalus
    replied
    Parašė PhantomLord Rodyti pranešimą
    O d`Ark idėjos gražios, gaila tik, kad taip mąstančių žmonių yra mažuma, o dar labiau jų trūksta savivaldybėje...
    o gal visgi ir musu miesto verslininkai tinginiai? juk norint gali tikrai daug padaryti pats. ne visada reikia laukti malones, kartais reikia ja ir uzsitarnauti ar paciam susikurti. as neginu miesto valdzios, bet ir verslininkai rankas per greitai nuleidzia.

    Komentuoti:


  • PhantomLord
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Aš irgi nelabai supratau, kuri čia tiksliai vieta.. bet atrodo labai matyta... Apskritai, geležinkelio dirbtuvių, sandėlių ir kitų senų stoties pastatų kompleksas išsidėstęs palei visas geležinkelio linijas, Juozapavičiaus pr. į š. r. nuo Nemuno.

    Žinot, aš manau išeitų nerealus reportažas, jeigu kas nors „prasineštų“ su fotiku per visą didelę geležinkelio teritoriją. Ten yra daug išlikusių senų pastatų, pradedant XIX a. pab., baigiant sovietmečiu... Kadaise mokyklos laikais su draugais kartais eidavom ten “nuotykių ieškot” todėl žinau, kad galima rasti visokių apleistų traukinių, namų-vaiduoklių, konteinerių, semaforų ir t.t. Ten aptvarkius ir pritaikius, galima būtų net ir alternatyvų turizmą plėtoti, bent jau aš į tokią ekskursiją tikrai eičiau ir šiaip seni traukiniai turi nemažai potencijos, pvz. broliukai latviai daro techno tūsus ir net madų pristatymus senoj geležinkelio teritorijoj…

    Tiesa, buvo ir LT jau vakarėlis važiuojančiame traukinyje Vilnius- Kaunas , o po to troleibuse Stotis-Romuva Jei norit pasižiūrėti kaip tai atrodė, spauskit čia: http://www.pravda.lt/#item_id=15161&js=1
    Teko ir man prieš porą metų ten pasivalkiot, tik nuotraukų nedarėm, bet tikrai nepastebėjau, kad mus ten besitrainiojančius ir įdėmiai apžiūrinėjančius įvairius pastatus kas nors būtų viję arba pareiškę nepasitenkinimą . Reikės vasarą pabandyt ten prasisukt.
    O d`Ark idėjos gražios, gaila tik, kad taip mąstančių žmonių yra mažuma, o dar labiau jų trūksta savivaldybėje...

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    pvz. kas daroma senoje Jonfosse traukinių stotyje, Liège, Belgijoje
    http://www.soundstation.be











    arba Berlyno "RAW TEMPEL". tai meno fabrikas, įkurtas apleistoje geležinkelio stoties depo teritorijoje (kur aš pavasarį visai norėčiau nuvažiuoti... )
    http://www.raw-tempel.de

    o prancūzai iš stoties krovinių sandėlio net ir teatrą padarė...
    http://www.gareautheatre.com

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Aš irgi nelabai supratau, kuri čia tiksliai vieta.. bet atrodo labai matyta... Apskritai, geležinkelio dirbtuvių, sandėlių ir kitų senų stoties pastatų kompleksas išsidėstęs palei visas geležinkelio linijas, Juozapavičiaus pr. į š. r. nuo Nemuno.

    Žinot, aš manau išeitų nerealus reportažas, jeigu kas nors „prasineštų“ su fotiku per visą didelę geležinkelio teritoriją. Ten yra daug išlikusių senų pastatų, pradedant XIX a. pab., baigiant sovietmečiu... Kadaise mokyklos laikais su draugais kartais eidavom ten “nuotykių ieškot” todėl žinau, kad galima rasti visokių apleistų traukinių, namų-vaiduoklių, konteinerių, semaforų ir t.t. Ten aptvarkius ir pritaikius, galima būtų net ir alternatyvų turizmą plėtoti, bent jau aš į tokią ekskursiją tikrai eičiau ir šiaip seni traukiniai turi nemažai potencijos, pvz. broliukai latviai daro techno tūsus ir net madų pristatymus senoj geležinkelio teritorijoj…

    Tiesa, buvo ir LT jau vakarėlis važiuojančiame traukinyje Vilnius- Kaunas , o po to troleibuse Stotis-Romuva Jei norit pasižiūrėti kaip tai atrodė, spauskit čia: http://www.pravda.lt/#item_id=15161&js=1
    Paskutinis taisė d'Ark; 2008.01.31, 13:01.

    Komentuoti:


  • qwerty_
    replied
    Parašė PhantomLord Rodyti pranešimą
    Beje, kur tiksliai yra tos geležinkelio dirbtuves? jau kurį laiką nesėkmingai bandau išsiaiškint...
    Pats irgi ten neesu buvęs, niekaip neprisiruošiu...

    Jos yra Žemojoje Fredoje, tame dideliame "Kauno elektros" kieme:
    http://maps.google.com/?ie=UTF8&t=h&...,0.003648&z=18

    O bokštelis matosi ir nuo Europos pr. nuokalnės vingio:
    Paskutinis taisė qwerty_; 2008.01.30, 17:04. Priežastis: papildymas

    Komentuoti:


  • PhantomLord
    replied
    Beje, kur tiksliai yra tos geležinkelio dirbtuves? jau kurį laiką nesėkmingai bandau išsiaiškint...

    Komentuoti:


  • Ametistas
    replied
    Mmm, su nostalgija pamenu, kaip su mama važiuodavau į Kauno pieno centrą Kaunakiemio g. vežtis ledų į prekybvietę. Tai buvo visai neseniai, prieš maždaug 8-9 metus. Jie gamindavo "Bravo" ledus (firminis ženklas - toks pilkas zuikis su ledais rankoje). Dabar Kauno pieno centras išsikėlęs į Taikos pr. esantį jų pačių filialą (dabar jau nebe filialas) "Pieno žvaigždes". Dabar jie importuoja ir platina Estijoje gaminamus "Premia" ledus.

    Komentuoti:


  • qwerty_
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    <...>

    <...>
    Čia (kairėje) Kauno tvirtovės patrankų remonto dirbtuvės Aukštojoje Fredoje


    Na, o aš norėčiau šiek tiek apie dar vieną KT objektą pridėti šioje temoje - fabrikas "Arsenal" (geležinkelio dirbtuvės).

    http://narrow.parovoz.com/ nuotraukos:





    Ir vaizdas (kairėje viršuje) iš Šančių (vytauc nuotrauka):



    Pastatai yra dabartineje "Kauno elektros" teritorijoje
    http://www.randburg.com/li/kaunoelek.html

    udrius turbūt daugiau galėtų papasakoti
    http://miestai.net/forumas/showpost....0&postcount=63

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Kitas istorinis produktų perdirbimo kompleksas išsidėstęs Žemojoje Fredoje, tiesa, architektūrine verte tikrai neprilygstantis prieš tai apžvelgtajam... Tačiau istorija įdomi.

    1887 m. vykdant Rusijos caro Aleksandro II potvarkį, kartu su kitais Kauno tvirtovės pastatais, Žemojoje Fredoje, pradėtas statyti dujinis malūnas (baigtas 1890 m.).

    1926 m. čia pastatytas didžiausias Lietuvoje 4211 tonų talpos Kauno grūdų elevatorius, kurį išlikusį matote centre (rudas).



    Tarpukariu, kol dar nebuvo pristatyta sovietinių priestatų ir nenutinkuota taip šlykščiai rūžavai-bordiniai , elevatorius būdavo įtraukiamas į turistinius miesto gidus, kaip gražusis miesto bokštas ir t.t. ...


    Normalaus foto


    Viliaus foto



    O štai ir tarpukarinis kombainas 1939 m.



    Dar iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios grūdų fabriko apylinkėse pastatyta 10 didelių grūdų, maisto ir kt. sandėlių.

    Gintaro Česonio foto







    Išliko ir karinė geležinkelio stotis su platforma ir pastatų kompleksu



    Komentuoti:


  • PhantomLord
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Čia geriau matosi...

    Dėkui, už papildymą

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Čia geriau matosi...

    Komentuoti:


  • PhantomLord
    replied
    Parašė Vaidosius Rodyti pranešimą
    Taip.
    O čia puiki bendra Pienocentro fotografija iš viršaus.

    (Ekstremalaus nardymo klubas "extreme daivers")
    Beje, per S. Bartkaus "Požiūrį" kalbėjo apie šį kompleksą. Kas dar paminėtina, tai, kad sandėlio, esančio prie pat upės architektūra buvo orientuota į senąją hanzos miesto architektūrą. Netinkuotos plytos, statūs dvišlaičiai stogai, smailėjančios arkos ir durų detalės, kurių nuotraukoje nematyti.

    Komentuoti:


  • Vaidosius
    replied
    Taip.
    O čia puiki bendra Pienocentro fotografija iš viršaus.

    (Ekstremalaus nardymo klubas "extreme daivers")

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Aa... seniai nebeskaitau piloto...

    Ar turi galvoje šį? http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1550
    senokai tai buvo...

    Žinau, kad viena studentė iš VDA KDI, geriausių baigiamųjų darbų konkurse prieš keletą mėn. buvo apdovanota už Pienocentro idėjinį projektą... gal reikėtų leisti studentams reikštis, o ne Kančui
    Paskutinis taisė d'Ark; 2008.01.27, 17:37.

    Komentuoti:


  • Vaidosius
    replied
    Gi tai komplekso konversijai buvo konkursas paskelbtas. Kažkuriam Statybu pilote yra vizualizacijų.

    Komentuoti:

Working...
X