[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[Civis]

Kaip vis dėlto tiksliausiai galima pavadinti "Smetoninio" Kauno architektūrinį stilių?

XX a. 3-iajame dešimtmetyje Laikinosios sostinės architektūroje populiarus buvo neoklasicizmas, o 4-ajame įsitvirtino modernizmas, o tiksliau - jo racionalistinė funkcionalistinė kryptis. Kai kurie pastatai (pvz. Centrinis paštas Laisvės al., Ugnaigesių rūmai, abu 1930 m.) priskirtini art deco krypčiai.

[jRamke]

O ko taip paslaptingai?
Kas per figura jis buvo? Politine ar ...?
O dabar yra teigiamu?

Nieko paslaptingo.

Leiba Solominas (1914-1973) - rev. judėjimo Lietuvoje veikėjas, 1936 LKP Kauno rj. k-to instruktorius, LKP Šančių parajoninio k-to sekretorius, 1940 LKP CK Kauno aps. instruktorius,... [ištrauka iš Liet.taryb. enciklopedijos].

[Wycka]

Keletas nuotrauku. Jums leidus.
Traku 18.
Atvaizdas

Atvaizdas

Atvaizdas

Hmmm, ir kodėl neparašei, kad šiame name tarpukaryje veikė JAV ambasada ar tai pasiuntinybė Lietuvoje?
P.S.: Šiaip man ši gatvė pasirodė viena gražiausių ir įdomiausių Kaune. Bet dėl skonio nesiginčijama...

[oranger]

Art Deco, racionalizmas su prentenzijomis į istorizmą bei funkcionalizmo užuomazgomis, naudotomis labiau kaip dekoro elementai, o ne funkcinis atspindys (kažkas panašaus).

Pakankamai savotiška buvo tarpukario Lietuvos architektūra, bandanti susieti istorizmą bei reprezentatyvumą su naujomis architektūros tendencijomis bei kryptimis. Didžioji dalis pavyzdžių gimė iš ieškojimų, klaidų, architektų bandymų susieti įgytą praktiką užsienyje su tuometinės besikuriančios respublikos poreikiais, savasties formavimu bei modernumo siekiu, kas ir atsispindėjo architektūroje. Vis dėlto, iš esmės tarpukario architektūroje nebuvo visiškai atsiribota nuo retrospektyvizmo.

XX a. 3-iajame dešimtmetyje Laikinosios sostinės architektūroje populiarus buvo neoklasicizmas, o 4-ajame įsitvirtino modernizmas, o tiksliau - jo racionalistinė funkcionalistinė kryptis. Kai kurie pastatai (pvz. Centrinis paštas Laisvės al., Ugnaigesių rūmai, abu 1930 m.) priskirtini art deco krypčiai.

O ar galima kalbėti apie "lietuvišką romantizmą" kaip pvz. latviai kalba apie "latvišką romantizmą"?

[DDR 80]

Hmmm, ir kodėl neparašei, kad šiame name tarpukaryje veikė JAV ambasada ar tai pasiuntinybė Lietuvoje?
P.S.: Šiaip man ši gatvė pasirodė viena gražiausių ir įdomiausių Kaune. Bet dėl skonio nesiginčijama...

Manau zinot daugelis apie tai. Apie pasiuntinybe.
Ir dar trys nuotraukites. Visai pamirsau.

[Justin]

O ar galima kalbėti apie "lietuvišką romantizmą" kaip pvz. latviai kalba apie "latvišką romantizmą"?

Na, lietuviškojo romantizmo stilistika iš esmės skiriasi nuo modernios tarpukario architektūros. Gal labiau tiktų kalbėti apie tautinio stiliaus ieškojimus tarpukariu. Tačiau tokie ieškojimai visgi daugiausia skleidėsi istorizmo variacijomis bei interpretavimu, o modernioji tarpukario architektūra, nors ir savita, pagrinde reiškėsi pasaulinių architektūros tendencijų panaudojimu (nors šis procesas Lietuvoje ir vėlavo). Bet visgi, manau, negalima kalbėti nei konkrečiai apie funkcionalizmą, nei racionalizmą kaipo vientisą stilių, tarpukario architektūroje, nes savo grynoje formoje šios architektūros kryptys beveik nepasireiškė.

[music]

Na, lietuviškojo romantizmo stilistika iš esmės skiriasi nuo modernios tarpukario architektūros. Gal labiau tiktų kalbėti apie tautinio stiliaus ieškojimus tarpukariu. Tačiau tokie ieškojimai visgi daugiausia skleidėsi istorizmo variacijomis bei interpretavimu, o modernioji tarpukario architektūra, nors ir savita, pagrinde reiškėsi pasaulinių architektūros tendencijų panaudojimu (nors šis procesas Lietuvoje ir vėlavo). Bet visgi, manau, negalima kalbėti nei konkrečiai apie funkcionalizmą, nei racionalizmą kaipo vientisą stilių, tarpukario architektūroje, nes savo grynoje formoje šios architektūros kryptys beveik nepasireiškė.

O aš laikausi kaip tik priešingos nuomonės ir manau, kad galima vadinti romantizmu bei sutinku su vienos knygos autore, kuri Kauno tarpukario architektūrą kaip tik ir vadina romantine nors ir su visais tų laikų Vakarų vėjais ir madom bei retrospektyviu praeities stilių elementų įjungimu, nors ča grynai interpretacijų reikalas, nes Tarpukaris buvo gana eklektiškas laikotarpis architektūroje, o jokių manifestų architektai neleido ir savo kūrybos neapibrėžė, nebent kažko nežinau- tada pataisykit.

Pavyzdys: http://foto.terpe.lt/inkelti/2008112...ciaus%2019.jpg DDR80 foto

[Justin]

Pavyzdys: http://foto.terpe.lt/inkelti/2008112...ciaus%2019.jpg DDR80 foto

Bet tai daugiausia, tarkime Kauno architektūroje, pasireiškė pavienių elementų panaudojimu: gediminaičių stulpai, Vyčio kryžiai. Tik pavieniais atvejais buvo ieškoma savitos tautos identiteto išraiškos pastato visumoje, kompozicijoje, formoje (pvz. Ragučio darbuotojų bedrabutis, Volfo Engelmano gamykla, per karą sugriauta elektrinė, pora pastatų Šiaulių pėsčiųjų bulvare).
Neatsimenu, koks architektas ar menotyrininkas yra pasakęs, jog tarpukario Lietuvos architektūra gimė daugiausia iš klaidų bei nevykusio užsienio architektūrinių tendencijų formavimo Lietuvoje Dažniausiai vartojamas tiesiog "Kauno mokyklos" terminas, o kai kurie architektūrologai Kauno/Lietuvos tarpukario architektūrą kažin kodėl netgi apibūdina Bauhauzo terminu..

[oranger]

Gal tame ir yra problema, kad mūsų teoretikai nesugalvojo iki šiol kažkokio vientiso termino?

[jRamke]

"Vientisas" terminas ir yra "tarpukario Kauno architektūra", o tai, ką aukščiau parašė music ir Justin'as yra labai arti tiesos.

[Skrandis]

O cia zaliakalnio purvynas - "brazilka". didzioji dalis jos nusiurusi medine - cia budingas pasiturincios sio rajono/kvartalo mazumos, raudonu plytu netinkuotas namas. isskirtinumas - bokstas:
Atvaizdas

čia ne "brazilka". brazilka buvo žaliakalnio šlaitas į neries upę, arčiau senamiesčio.

[DDR 80]

čia ne "brazilka". brazilka buvo žaliakalnio šlaitas į neries upę, arčiau senamiesčio.

O kaip vadinosi rajonas tame paciame Zaliakalnyje nuo Saules gimnazijos iki peledu kalno? Vaisiu, darzoviu gatveles, Mackeviciaus gt. ir t.t. Lyg tai vadino kazkaip. Nepamenu.
Grazi reklama anais laikais buvo. Ne ikyri.

[jRamke]

O kaip vadinosi rajonas tame paciame Zaliakalnyje nuo Saules gimnazijos iki peledu kalno? Vaisiu, darzoviu gatveles, Mackeviciaus gt. ir t.t. Lyg tai vadino kazkaip. Nepamenu.
Grazi reklama anais laikais buvo. Ne ikyri.

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Ačiū, liuks reklamos!
Dalis Tavo minėto rajono vadinosi Ąžuolų kalnu. Tikslių ribų nežinau. Gal kas nors papildytų.

[fui]

Ačiū, liuks reklamos!
Dalis Tavo minėto rajono vadinosi Ąžuolų kalnu. Tikslių ribų nežinau. Gal kas nors papildytų.

tarybiniais laikais ta rajono gabala vadino "vaisiukais"

[DDR 80]

tarybiniais laikais ta rajono gabala vadino "vaisiukais"

Visaip vadino, ir "vaisiukai" ir "kompotas" ir t.t.
Ne, kazkaip kitaip. Prisiminsiu parasysiu.

[Taut.]

Seniausias tos vietovės pavadinimas - Antakalnis.

[fui]

Visaip vadino, ir "vaisiukai" ir "kompotas" ir t.t.
Ne, kazkaip kitaip. Prisiminsiu parasysiu.

Argentinka dar

[DDR 80]

Argentinka dar

Dar kazkaip.

Fizikos,chemijos institutas.
Is KVB lobyno.
Gal kam idomu bus.
Ieskojau viena, radau kitka.

[Ramūnas kns]

„DDR 80“ tavo įkelti vaizdai įdomūs, keletas net nematytų. Šio pastato nugriovimas- tai bene skaudžiausias praradimas iš tarpukario Lietuvos statinių. Net šiais laikais negaliu įsivaizduoti, kad šalis pajėgtų pastatyti tokio mąsto mokslo rūmus. Tokio pastato sunaikinimas tai didelė netektis Kaunui, o Aleksoto rajono vystymuisi- tai žingsnis 50 metų atgal. Be šio didingo pastato šalia buvo sunaikintas ne ką mažesnis savo reikšme pastatas, bet apie jį vėliau, o dabar kelios žinutės apie aerouostą.
Jau tarpukariu iš Kauno aerouosto skraidė keleiviniai lėktuvai. Tiesioginiu reisu 1938 m. Galima buvo nuskristi į Vilnių, Rygą ir Karaliaučių. Su tarpiniais nusileidimais lėktuvai skrido iki Berlyno, Helsinkio ir Varšuvos. Aleksoto aerouoste lėktuvai leidosi ir kilo reguliariai, vidutiniškai tris kartus per parą. Per parą vidutiniškai išskrisdavo ir grįždavo po 60 keleivių, veikė kavinė,muitinė. Dabar Aleksote liko tik mėgėjiškas aerodromas ir aviamodelistų prieglobsčio vieta, o didingą praeitį mena tik smetoniškas tiltelis per griovį su šalia išaugusiu uosiu ant buvusių geležinkelio bėgių.



Važiuojant Dariaus ir Girėno gatve matosi senasis aerodromo kelias.

[DDR 80]

„DDR 80“ tavo įkelti vaizdai įdomūs, keletas net nematytų. Šio pastato nugriovimas- tai bene skaudžiausias praradimas iš tarpukario Lietuvos statinių. Net šiais laikais negaliu įsivaizduoti, kad šalis pajėgtų pastatyti tokio mąsto mokslo rūmus. Tokio pastato sunaikinimas tai didelė netektis Kaunui, o Aleksoto rajono vystymuisi- tai žingsnis 50 metų atgal. Be šio didingo pastato šalia buvo sunaikintas ne ką mažesnis savo reikšme pastatas, bet apie jį vėliau, o dabar kelios žinutės apie aerouostą.
Jau tarpukariu iš Kauno aerouosto skraidė keleiviniai lėktuvai. Tiesioginiu reisu 1938 m. Galima buvo nuskristi į Vilnių, Rygą ir Karaliaučių. Su tarpiniais nusileidimais lėktuvai skrido iki Berlyno, Helsinkio ir Varšuvos. Aleksoto aerouoste lėktuvai leidosi ir kilo reguliariai, vidutiniškai tris kartus per parą. Per parą vidutiniškai išskrisdavo ir grįždavo po 60 keleivių, veikė kavinė,muitinė. Dabar Aleksote liko tik mėgėjiškas aerodromas ir aviamodelistų prieglobsčio vieta, o didingą praeitį mena tik smetoniškas tiltelis per griovį su šalia išaugusiu uosiu ant buvusių geležinkelio bėgių.

Atvaizdas


Važiuojant Dariaus ir Girėno gatve matosi senasis aerodromo kelias.

Atvaizdas

Junkers Ju 52 su rusiskom raidem ant borto. Matyt skraide i Rusija.
O kodel nugriove auksciau mineta pastata? Nesidomejau.