Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Priesaika Rotušės aikštėje.1919 gegužės 11d.




    Aušrininkai prie lietuvių tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus paminklo Karo muziejaus sodelyje. Sėdi iš kairės: gen. Jonas Bulota, kalbininkas Jonas Jablonskis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Martynas Jankus. Stovi iš kairės: dr. Jonas Šliūpas, Jonas Beržanskis, teisininkas Antanas Krikščiukaitis, poetas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, O. Jablonskienė, kun. Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas), Povilas Matulionis.

    1925 m.
    Lietuvos centrinis valstybės archyvas



    7-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda. Žemės ūkio mašinų ekspozicija.
    1928 m. birželio 28 d.–liepos 3 d. J. Tallat-Kelpšienės nuotrauka
    Lietuvos centrinis valstybės archyvas



    archyvai.lt

    Comment


      ebay.de

      Comment


        1920 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės metinių minėjimas Kaune, Rotušės aikštėje. Pirmame plane - Lietuvos žydų bendruomenės delegacija.

        Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus www.limis.lt

        Comment


          Kariuomenės rikiuotė Rotušės aikštėje. 1920 m. vasario 16 d. Fotografas nežinomas (Vytauto Didžiojo karo muziejus)



          http://www.alfa.lt/straipsnis/155351...e#.UwC3Lc5Ycvk

          Comment


            Pasikeite vaizdas:

            http://goo.gl/maps/BqC8e

            Comment


              Sale pries kokius 10metu taip pat atrode

              Comment


                nežinau,ar buvo lygiai tokia.

                "Mūsų tėvai ir seneliai didžiavosi savo kariuomene. Nuotraukoje raiteliai prie Prezidentūros"


                "Veido" archyvas

                http://www.veidas.lt/tag/1940

                Comment


                  "Aušros" mergaičių gimnazija(dabar Maironio universitetinė g-ja).

                  Mano teta eina Laisvės alėja iš gimnazijos 1932m.



                  1934m.prie gimnazijos durų.



                  kažkur prie gimnazijos,nežinau tikslios vietos.

                  Comment


                    Mano teta Šančių pašte 1937m.Nežinau,kiek metų ten išdirbo,niekas nesakė.

                    Comment


                      Architektūrologas Vaidas Petrulis: „Dar patys turime suvokti, kad Kauno modernizmas yra vertybė“

                      Comment


                        Mano tetos su kiemo draugais ir tėvu prie nulūžusio medžio. 1939-06-25.

                        Pastatas-šiaurinis "Metalo" kampas beveik ties Autobusų parko vartais.Pažiūrėjau google.maps,kad jo jau nebėra ir tvora prie Skuodo g.byra bežiūrint.



                        Nuotrauka man priminė,buvau primiršus,kad keliukas ir mokyklos -"Šmidtovkos" kiemas (iki karo Juozapavičiaus 78,po-Skuodo 4) buvo išgrįsti akmenukais,smulkesniais negu grindinio.
                        Iki karo II vienoj pusėj namo gyveno tetos šeima,kitoje-fabriko buhalterio Gribulio šeima.Vėliau Gribuliai buvo ištremti.

                        Mano tetos prie savo pusės.



                        "Šmidtovka",kaip ir kiti namai toje teritorijoje jau iki karo ne kažin kaip atrodė,kadangi savininkas buvo fabrikas.Visi jie buvo neaiškios rudos spalvos,nežinia kada matę dažus,nugairinti vėjo,nuplauti lietaus ir sniego.
                        Tačiau viduje buvo jauku ir neapleista.
                        Teta pasakojo,kad kai liepdavo išvaškuoti linoleumą,jos su seserimis pasidarydavo pramogą-praverdavo visų pereinamų kambarių duris ir čiuoždavo nuo pirmo iki paskutinio ant skudurų ir šepečių. Jai,kaip jauniausiai reikėjo atsiliepinėti nuolat čirškiančiu telefonu.Nuo to laiko ir vėliau kitame bute niekad nesutiko jo turėti,taip nekentė.
                        Per karą ten gyveno jau kitos šeimos, po karo -dar kitos.
                        "Šmidtovka" pamažu nyko,kol liko gyvenama tik namo pusė prie fabriko sienos.Kiti pusė iki visiško nugriovimo švysčiojo rausvais gėlėtais tapetais pro langų ir durų kiaurymes,nebuvo ir galinės sienos.

                        Toje vietoje,ties mokykla,mes lipdavom ant "Metalo" tvoros pažiūrėti į fabriką.Vienas draugas pirmas užsiropščia,tada leidžia mane,kitas budi apačioje."Dėk koją čia,tada čia,atsispirk,lipk"-sukomanduoja,ištiesia ranką,kilsteli,trukteli ir štai mes jau trise sėdim patenkinti,apsižergę seną mūrinę tvorą."Matai?" Taip, seni fabriko pastatai-kaip ant delno,teritorija per šimtmetį prisigėrusi metalo dulkių.Įdomu,bet neilgam,yra kitų "svarbių kiemo reikalų".Pereinam tvora į kitą namo pusę,nušokam.Nesistebiu,jei vieną rytą kaimynas būtų pabudęs be stogo kampo ir lietvamzdžio-viskas siūbavo,lingavo,kai pasispirdavom į stogą.

                        Comment


                          Parašė freimq Rodyti pranešimą
                          Ištrauka iš knygos "20 Kelionių po Kauno apskritį" - DR. K. AVIŽONIS, PROF. ST. KOLUPAILA IR PROF. IG. KONČIUS
                          ....Aukštojoje Fredoje apžiūrime Sodininkystės ir daržininkystės mokyklą ir Universiteto botanikos sodą. Pačiame sode yra beveik visi Lietuvoje sutinkami ir aklimatizuoti medžiai ir krūmai. Šiltnamiuose auginama daug įvairių rūšių Afrikos, Amerikos, Azijos ir kitų kraštų augalų. Prie sodo, kuris gražus ypačiai vasarą savo žydinčiomis gėlėmis, yra ir botanikos muziejus. Vienoje botanikos sodo kūdrų įtaisyta hidrometrinė laboratorija instrumentams, vad. malūnėliams tikrinti (baltas namelis, tiltas su bėgiais, motorinė vagonėtė)......
                          Kaip manot, ar tai galėtų būti, ta pati motorinė vagonetė?
                          Atvaizdas
                          Papildymas:
                          S. Kolupaila 1923 m. įsteigė ir ilgą laiką vadovavo Susisiekimo ministerijos Plentų ir vandens kelių valdybos Hidrometrinei partijai, vėliau pavadintai Hidrometriniu biuru. Vadovaudamas šiai įstaigai S. Kolupaila padėjo pagrindus Lietuvos vandenų tyrimams. Tokiems tyrimams reikėjo hidraulikos laboratorijos, kurios Hidrotechnikos katedroje nebuvo. Ją įkurti trukdė lėšų trūkumas. Hidraulikos laboratoriją profesoriui iš dalies pakeitė plačiai vykdyti lauko tyrimai ir tyrimai hidrometrinių malūnėlių taravimo stotyje, įsteigtoje 1926 m. Botanikos sodo tvenkinyje.
                          Nuododa

                          Comment


                            Studentai, atliekantys vandens tyrimus (tarpukaris)
                            Kažin ar tai Botanikos sodo tvenkinys?
                            PS. žemiau esanti žinutė patvirtina, tai Botanikos sodo tvenkinys.

                            Šaltinis: nuoroda
                            Paskutinis taisė freimq; 2014.02.28, 15:01.

                            Comment


                              Hidrometrinė laboratorija
                              Hidrometrinę laboratoriją Kauno Botanikos sode įkūrė hidrologas profesorius Steponas Kolupaila 1926 metais. Kadangi S.Kolupaila aktyviai vykdė Lietuvos vandenų tyrimus, jam reikėjo laboratorijos hidrometrinių matavimo priemonių tikrinimui.
                              Botanikos sodo tvenkinyje buvo pastatyta estakada su geležinkelio bėgiais, kuriais riedėdavo taravimo vagonetė - medinė keturių ratų aikštelė. Prie jos buvo pritvirtintas medinis balkis, prie šio - strypas su hidrometriniu suktuku (kitaip dar vadinamu malūnėliu). Estakados ilgis tuo metu buvo 50 metrų, vandens kanalo gylis - 1,5 metro. Suktukas buvo tikrinamas vagonete tempiant jį stovinčiame vandenyje. Vagonetę stumdavo du darbininkai 0,05 - 2,5 m/s greičio ribose. Judėjimo greitis buvo keičiamas darbuotojų nuožiūra ir labai priklausė nuo jų įgūdžių. Tikrinimui reikalingi duomenys - nuvažiuotas kelias, važiavimo laikas, suktuko sparnuotės apsisukimų skaičius ir sukimosi laikas. Šiems duomenims gauti naudotas savirašis chronografas bei laikrodis. Kelio registravimui vienoje estakados pusėje buvo pritvirtintos medinės kaladėlės, virš kurių pravažiuodavo prie vagonetės pritaisytas kontaktinis įtaisas. Chronografas tiksliai užrašydavo suktuko kontaktų sujungimą, laikrodžio signalus, kelio kontaktus. Per metus būdavo patikrinama apie 20 suktukų. Ir kaip nekeista (atsižvelgiant į vagonetės stūmimo būdą), 1931 metais atlikus darbų kokybės palyginimus su kitomis Europos laboratorijomis, paaiškėjo, jog gaunamas tikslumas atitinka europinius reikalavimus (anot S.Kolupailos, "darbų tikslumas visai geras").
                              Buvo ieškoma ir laboratorijos tobulinimo sprendimų. 1932 m. estakada prailginta iki 75 metrų (naudingo taravimui ilgio gavosi 60 m), kadangi didesnių greičių taravimui 50-ties metrų estakada buvo per trumpa.

                              Laboratorija nuo 1926 iki 1933

                              1933 m. vagonetė patobulinta pritaikius tikrinamų matavimo priemonių nuleidimo ir įtvirtinimo mechanizmą. Vagonetės judėjimui bandyta pritaikyti vidaus degimo variklį. Tačiau pastarojo teko atsisakyti dėl darbui trukdančios vibracijos.

                              Prof. Steponas Kolupaila hidrometrinėje laboratorijoje nuo 1933


                              Duomenims gauti naudotos matavimo priemonės nuo 1933
                              Paskutinis taisė freimq; 2014.02.28, 22:53. Priežastis: Klaidų taisymas

                              Comment


                                Lietuvai atgavus nepriklausomybę, hidrometrinė laboratorija liko lietuviškosios - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos - sudėtyje. Nuo 1999 metų yra akredituota atlikti vandens srauto greičio matavimo priemonių kalibravimą. 2002 m. pirminiams kalibravimo duomenims gauti pradedamas naudoti specialiai tam sukurtas elektroninis hidrometrinių suktukų kalibravimo parametrų matuoklis. Dabar jau jis registruoja nuvažiuotą kelią, važiavimo laiką, sparnuotės apsisukimų skaičių ir sukimosi laiką. 2010 m. laboratorija modernizuojama: pakeista vagonėlio elektros sistema, pakėlimo-nuleidimo strypas, automatizuotas valdymas. Tik namelis liko tas pats - nuo 1926 metų.
                                Čia dar reiktų paminėti, jog hidrometrinė laboratorija nuo pat įkūrimo buvo unikalus techninis statinys. Manoma, kad tai - vienintelis Europoje atviro tipo tiesialinijinis (stačiakampis) hidrometrinių suktukų kalibravimo baseinas.

                                Duomenims gauti naudotos matavimo priemonės 1953 07 17


                                Hidrometrinė laboratorija 1959


                                Hidrometrinė laboratorija 1965


                                Vagonėlio judėjimo greičio valdymo rankenėlė 2007


                                Hidrometrinė laboratorija 2011


                                Hidrometrinė laboratorija 2011

                                Automatizuotas vežimėlio valdymas 2011

                                Šaltinis: Nuoroda
                                Paskutinis taisė freimq; 2014.02.28, 14:56.

                                Comment


                                  "Metalo" darbuotojai apie 1937m.Vieta-ta pati,buv.mokyklos "šmidtovkos" kiemas,jiems už nugaros-Autobusų parkas.
                                  Kraštinių vyrų nežinau.Antras iš kairės-J.Mikalauskas,buhalteris Gribulis,Pranas Hiksa. P.Hiksa ilgokai dirbo fabriko vyr.inžinieriumi su pertraukomis.Gyveno tuo metu bendru adresu Juozapavičiaus 78( po karo namas buvo Skuodo 6 ar 6A,reiktų pasitikslint.)

                                  Dabar to namo likę pamatai,nugriautas po 1975,stovėjo šiek tiek žemiau sankryžos Skuodo/Ivinskio,tolėliau nuo mokyklos. Spėju,kad tame name kartu su Hiksa dar turėjo gyventi Č.Staniulis,korporacijos "Plienas" narys,taip pat fabriko inžinierius .Gal jis yra nuotraukose,bet nežinau,kaip atrodo.

                                  Iš mano albumo.

                                  Paskutinis taisė micek; 2014.02.28, 16:40. Priežastis: nuoroda

                                  Comment


                                    Niekaip nerandu tikslesnės informacijos,kur buvo Kauno tvirtovės šaldytuvai.Atrodo N.Lukšionytės paminėta-prie Prancūzų g.Gal ten,kur Ivinskio pereina į Prancūzų,ties geležinkelio bėgiais? Sovietiniais laikais buvo kariškių rampa.



                                    Iš B.Vanago knygos.

                                    Comment


                                      Parašė micek Rodyti pranešimą
                                      Niekaip nerandu tikslesnės informacijos,kur buvo Kauno tvirtovės šaldytuvai.Atrodo N.Lukšionytės paminėta-prie Prancūzų g.Gal ten,kur Ivinskio pereina į Prancūzų,ties geležinkelio bėgiais? Sovietiniais laikais buvo kariškių rampa.
                                      Lyg ir čia.

                                      Comment


                                        Parašė eLVIZz Rodyti pranešimą
                                        Lyg ir čia.
                                        Ačiū,Elvizz. Negaliu prisimint,ar mes buvom kadaise iki ten prasibrovę.Eidavom pavasarį tiesiai po mokyklos ant to kalno žibučių rinkt.Dabar viskas pasikeitę.Iš viršaus tai tikrai turėjau matyt.
                                        Bet dar iki galo nesuprantu,kas ten matosi,mūras koks likęs ar tik pamatas.

                                        Comment


                                          Gal būtų galima permesti žinutes apie botanikos sodo hidrometrinę laboratorija į Aukštosios Fredos dvaro temą?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X