Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Teko skaityti kai kurių architektų interviu apie Vilniaus planavimą. Buvo sutarta Šnipiškių neapstatyti, laukiant geresnių laikų ir geresnių medžiagų, kad ir to pačio stiklo. T.y., net ir šiuose sovietiniuose pastatuose galėjo būti nemažai stiklo.
    Ir nors absoliučiai nepritariu googlelt rašomoms erezijoms apie ''centro apsaugojimą nuo stiklo'', bet sovietiniai mikrorajonai, turint omenyje kodėl išvis jie buvo statomi, buvo projektuojami su protu. Taip, statybinės medžiagos buvo siaubingos. Tačiau vargų ar atsirastų toks rajonas kaip Perkūnkiemis arba kitapus Ukmergės gatvės esantis kvartalas, jei tai būtų projektuota tų pačių urbanistų, kurie projektavo Lazdynus ar Viršuliškes.
    Tačiau dabar XXI amžius, visai kiti poreikiai, nėra masinio būsto trūkumo, todėl ir nereikia statyti jokių naujų mikrorajonų. Yra nemažai pievų (būtent pievų, o ne skverų ar parkų) Naujamiestyje, Naujininkuose, Šnipiškėse, kur turėtų vyrauti kokybiška architektūra ir kvartalinis užstatymas.
    Už dviračius ir troleibusus!

    Comment


      #62
      Surinkome neįgyvendintus Vilniaus projektus, arba neįgyvendintas Vilniaus urbanistines vizijas į vieną valandos tinklalaidę - jas aptarė Vilniaus meras ir miesto vyr. architektas, kviečiu paklausyti: https://www.youtube.com/watch?v=MoPuiM66u84

      Comment


        #63
        Nematytas Vilniaus Naujamiesčio planas, neįgyvendintas. Šiaurė dešinėje. Atrastas Rasos Antanavičiūtės knygoje Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse.



        Click image for larger version

Name:	Screen Shot 2021-01-26 at 13.41.04.png
Views:	1077
Size:	624,3 kB
ID:	1857756
        Attached Files

        Comment


          #64
          Parašė lukass Rodyti pranešimą
          Burbiškių rajonas. Projektavo V. Čekanauskas, V. Brėdikis, J. Makariūnas, A. ir V. Nasvyčiai. 1961-1962m. Turėjo gyventi ~30 000 žmonių. Turėjo būt kažkur vietoj Naujininkų mūrinių garažų prie Tūkstantmečio g.

          Labai blogai, kad šito neįgyvendino. Gali būti, kad dar ne per vėlu jį atgaivinti. Iš Vilniaus vakarinės iš šiaurinės dalies nukreipus naujų daugiabučių statybas į Burbiškes, Naujininkų pietinę dalį, Liepkalnį, Kalnėnus būtų bent kažkiek išspręsta miesto asimetrijos problema.
          Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
          Mielosios Grigiškės

          Comment


            #65
            Iš 15min.lt straipsnio apie Pilaitės vizijas sovietmečiu (https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...u-1162-1460448):


            Čia pirmąkart matau, kad palei geležinkelį Paneriuose buvo planuota magistralė nuo stoties iki pat Lentvario ir net A1.

            Comment


              #66
              Nuo Minsko pl. Liepkalnio g. nebėra.

              Comment


                #67
                Parašė WastedYears Rodyti pranešimą
                Algirdas Motulas. "Vilniaus dabartis ir rytdiena". Vilnius, "Mintis", 1980
                Žalgirio gyvenamojo rajono maketas
                Dar viena Šnipiškių užstatymo vizija

                Vilniaus m. Žalgirio (dabar Šnipiškių) gyvenamojo rajono suplanavimo konkursas
                Pirmąja premija apdovanotas projektas, arch. Z. Daunoravičius, 1975 m.

                http://archmuziejus.lt/lt/lietuvos-a...iniais-metais/
                Virtualus architektūros muziejus 2017.12.07
                D. Linartas Lietuvos architektūros konkursai sovietiniais metais
                G. Girčys, Mintys apie būsimąjį „Žalgirio" rajoną, Statyba ir architektūra 1975 Nr. 2/189: 4–7.

                Comment


                  #68
                  Ar ten sala vidury Neries su pastatu?

                  Comment


                    #69
                    Parašė liootas Rodyti pranešimą
                    Ar ten sala vidury Neries su pastatu?
                    Ten ne sala, o pusiasalis.
                    Buvo numatyta iškasti įlanką ir suformuoti pusiasalį.
                    Dar ir dabar galima matyti paliktą vietą įlankai

                    Comment


                      #70
                      Prieš porą savaičių Jutube atsirado filmukas Tarybų Lietuva, 1979 metai. Vilniaus statybos.



                      Jame buvo keletas įdomių maketų bei planų kadrų. Kai kurie jų buvo matyti ir anksčiau, bet kitu kampu.

                      Iš anksto atleiskit už kokybę ir dydį - daryti printscreenai iš video, bet norintys galės susirasti originalą pagal laiką

                      Šeškinė (7:10). Neįgyvendinta Šiaurinė gatvė (kuri čia iš tiesų aplinkkelis) bei matoma nuovaža pietų pusėje - Ozo gatvė turėjo tęstis dabartine Siesikų gatvės atkarpa bei susijungti su Ukmergės g. Beje, per šiaurinę turėjo atsirasti du pėsčiųjų viadukai.


                      Grandiozinė centro rekonstrukcija (7:35). Pylimo, Pamėnkalnio gatvės turėjo tapti magistralinėmis, o Kalinausko būtų pratęsta Liejyklos gatvės tąsa bei atvestų į Katedros aikštę. Prie Cvirkos skvero turėjo atsirasti dviejų (o gal ir daugiau) lygių sankryža, tiesa, man atrodo, be viadukų, o su tuneliais; ten pat prasidėtų tunelis, kuris išlystų tik dab. Operos žiedinėje sankryžoje, taip aplenkiant dabartinę Kudirkos aikštę.


                      NMC (7:37). Šiaurinė to pačio plano dalis. Matomas gabalėlis NMC užstatymo, žiedinė Konstitucijos pr./Kalvarijų/Šeimyniškių gatvių sankryža,
                      Už dviračius ir troleibusus!

                      Comment


                        #71
                        Bernardinai.lt 2021.05.04

                        Marija Drėmaitė
                        Vilnius – nebaigtų urbanistinių idėjų miestas
                        Vilnius – moderni sostinė. Tokį urbanistinį miesto tikslą turėjo kiekviena miesto valdžia“, – teigia architektūros istorikė MARIJA DRĖMAITĖ. Ji pasakojimų cikle „Menas kurti Vilnių“ naujomis istorijomis praplečia mažąją MO muziejaus parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“. Taigi koks Vilnius buvo tuomet ir kaip jo architektūra keitėsi?

                        Vilniui – sostinės verta išvaizda
                        „Per šį laikotarpį Vilniuje pasikeitė penkios valdžios. Ir, kiek man teko tyrinėti urbanistinį šių visų valdžių požiūrį į miestą, jos visos norėjo miestą pasisavinti, suteikti miestui sostinės vertą išvaizdą. Bet kiekviena valdžia turėjo kitokius įsivaizdavimus, kokia ta sostinė turėtų būti“, – teigia M. Drėmaitė. (...)


                        https://www.bernardinai.lt/architekt...ideju-miestas/

                        Comment

                        Working...
                        X