Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    [VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

    Beveik visiškai įgyvendintas Stalino epochos urbanistinis sprendimas - keturių aukštų namais užstatyta Vokiečių g. rytinė pusė (vad. "traukinys").

    Teko būti Vilniaus planų parodoje Architektūros muziejuje.
    Taip turėjo atrodyti Vokiečių - Vilniaus g. (tuometinės Muziejaus - L.Giros g.) trasa, įgyvendinus jų planus:
    Kontūrai reiškiai naujus pastatus
    .
    Čia dar gana kuklus variantas, nes buvo numatyta ne tik pratęsti magistralę iki pat Neries (išgriaunant pusę Vilniaus g.), o ir Rytų - Vakarų kryptimi nutiesti Liejyklos g. magistralę


    O taip turėjo atrodyti Vilniaus centras:
    Kiek tamsesnė ruda spalva - planuoti nauji pastatai.
    Atkreipkime dėmesį į tas simetriškas "kišenes" Gedimino pr. gale prie Žvėryno tilto.
    Lukiškių a. šiauriniame gale buvo numatyti pastatai, kad nuo Lenino aikštės užstotų bažnyčią.
    Čia, beje, matyti ir Liejyklos g. magistralė, nukertant kampą Basanavičiaus gatvės

    Dalį planų pavyko įgyvendinti - vakarinė Gedimino pr. dalis, Pamėnkalnio g., Neries krantinė ir Vienuolio g.
    Paskutinis taisė Romas; 2015.02.07, 18:12. Priežastis: Kopija iš temos "Stalinistinė Lietuvos architektūra"

    #2
    Tas Vokiečių g. urbanistinis sprendimas savotiškai atrodo nuo Trijų kryžių kalno

    Comment


      #3
      Labai dėkui už info ir nuotraukas.

      Belieka tik džiaugtis, kad sovietai nespėjo savo planų įgyvendinti
      Mano galerija Flickr'yje

      Comment


        #4
        taip pat prisiminiau viena neigyvendinta to meto projekta vilniuje- mickeviciaus paminklo projekta.

        del ko man pikta kad gedimino prospekta uzgriozdino novotelis:
        todel kad tarpukario architektai toje vietoje buvo numate aikste, kurios ribas pradejo formuoti taupomosios kasos rumu ir ukio banko pastatai (dabartinis vilniaus bankas ir "kristiana")




        pats paminklas buvo jau pagamintas ir beveik pradetas statyti, deja karas sutrugde ji pabaigti.
        kas is jo liko galima pamatyti ir dabar-
        dauguma postamentui skirtu granitiniu bareljefu dabar guli ant zemes salia dabartinio mickeviciaus paminklo netoli onos baznycios.
        teko girdeti, kad dar keletas bareljefu bei naturalaus dydzio gipsinis statulos modelis yra kazkokiame varsuvos muziejuje.



        o toks mickeviciaus paminklas tuo metu stovejo kazkur dabartiniu sporto rumu ir mindaugo apartamentu vietoje




        dar galiu pamineti kad ir katedros aikstes dabartine isvaizda buvo suplanuota tarpukario lenku architektu. toje vietoje kur dabar stovi gedimino paminklas- turejo atsirasti paminklas juzefui pilsudskiui. aikstes rekonstrukcija taip pat sutrugde karas, veliau lenku plana siek-tiek supaprastines, vokieciu okupacijos metais aikstes rekonstrukcijos darbus pabaige architektas Vytautas Zemkalnis.

        man susidaro toks vaizdas, kad i vilniu 1939 metais lietuviai izenge tarsi i apleista statybos aikstele- daug kas buvo pradeta daryti, bet nepabaigta (nuo turniskiu hidroelektrines, iki katedros aikstes ir mickeviciaus paminklo gedimino prospekte)

        Comment


          #5
          Katedros aikštė žinoma visiems - net nebuvusiems Vilniuje.
          Dabartinį vaizdą Katedros aikštė įgavo 1937-1941 metais.

          http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas...tai_(2003).jpg

          Senose XX a. pr. nuotraukose Katedros aikštė atrodė kitaip - palei Katedros sieną ėjo gatvė, o didžiojoje dalyje Katedros aikštės byvo didelis skveras. jame 1904-1915 m. stovėjo carienės Kotrynos II paminklas. Tokia padėtis padėtis išliko iki 1937-1940 metų.

          Albume "Vilniaus architektūra" (V., Mokslas 1985, p.99-100) rašoma: "1940-1941 m. pagal architekto V.Landsbergio - Žemkalnio projektą aištė aplink Katedrą rekonstruota: pietų ir vakarų pakraštyje palikti želdynai, aikštė išgrįsta betono plytelėmis, padarytos terasos."

          Enciklopedijoje "Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. 1 t. Vilnius" (V, Vyr. enciklopedijų redakcija, p.67) rašoma: "1937 buvo parengtas Katedros aikštės sutvarkymo projektas. 1940, jau grąžinus Vilnių Lietuvai, jis buvo pataisytas, o1940-1941, atkūrus Tarybų valdžią, įgyvendintas".


          Lietuviškoje Vikipedijoje apie laikotarpį nuo 1915 m. (Kotrynos II paminklo nuvertimo) iki 1996 metų (V.Kašubos Gedimino paminklo pastatymą) nieko neužsimenama: http://lt.wikipedia.org/wiki/Katedros_aik%C5%A1t%C4%97

          Comment


            #6
            Vilniaus Katedros aikštės projektas 1937-1938

            Katedros aikštės projektą 1937 parengė Vilniaus urbanistikos biuras (Miejskie Biuro Urbanistyczne m. Wilna) ir jo vadovas - arch. Romuald Gutt.

            Pagrindinės idėjos išliko įgyvendintos iki šiol:
            - panaikinta dauguma želdinių
            - iškastas gruntas, vizualiai iškeliant katedrą
            - gatvė eina pietiniu Katedros aikštės pakraščiu,
            - atsisakyta minties nutiesti gatvę nuo Pilies gatvės į Arsenalo gatvę rytine Katedros puse,
            - suformuota veita paminklams pierytinėje aikštės dalyje (tada buvo numatyta statyti paminklą J.Piłsudskiui - aišku, toks paminklo negalėjo išlikti besikeičiant valdžioms)

            Projektą Vilniaus m. magistratas patvirtino 1937.05.27, Lenkijos vidaus reikalų ministras - 1938.05.31

            Išsamus straipsnis žurnale "Architektura i Budownictwo" 1938 Nr. 11-12, p. 366-372

            Dr. PIOTR ŚLEDZIEWSKI, inż. arch. STANISŁAW BUKOWSKI
            O projekcie regulacji placu Katedralnego w Wilnie w związku z zamierzoną budową pomnika Pierwszego Marszałka Polski Józefa Piłsudskiego
            Apie Vilniaus Katedros aikštės reguliavimo projektą ryšium su numatomu pirmojo Lenkijos maršalo J.Pilsudskio paminklo statyba















            http://bcpw.bg.pw.edu.pl/dlibra/doccontent?id=2471

            Comment


              #7
              Tame pačiame žurnalo "Architektura i Budownictwo" numeryje (1938 Nr. 11-12, p. 373-375) spausdintas straipsnis apie prof . Liudomiro Slendzinskio (Ludomir Śleńdziński) koncepciją.

              Kazimierz Kieniewicz
              "Vilniaus katedros aikštės problema"

              Visas straipsnis: http://bcpw.bg.pw.edu.pl/dlibra/doccontent?id=2471

              Comment


                #8
                Parašė julius Rodyti pranešimą
                taip pat prisiminiau viena neigyvendinta to meto projekta vilniuje- mickeviciaus paminklo projekta.

                Pranešimas gan senas, bet galbūt kas nors gali nurodyti tikrąjį šių iliustracijų šaltinį? Juliau? Iš anksto dėkoju.
                Mylimas Vilnius

                Comment


                  #9
                  Išleista knyga apie Vilniaus Gedimino prospekto istoriją
                  Lietuvos nacionalinis muziejus, įgyvendindamas dalinai Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą, išleido monografiją „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga. 1817–1875“.

                  http://alkas.lt/2012/12/22/isleista-...ekto-istorija/
                  Gyvoji istorija“: apie Šv. Jurgio prospektą – nuo vizijos iki tikrovės

                  Šįkart laidoje papasakosime apie Vilniaus Šv. Jurgio, dabartinio Gedimino vardo prospektą, jo formavimosi proceso eigą. Tai apimtų laikotarpį nuo gatvės vizijos gimimo 1817 m. iki padėties, susidariusios prospekto linijoje 1875 m. 1817 m. škotų kilmės architektas Viljamas Hastie parengė Vilniaus perspektyvinį planą, kuris tapo pirmuoju tokio pobūdžio ir užmojo dokumentu mūsų miestų urbanistikos istorijoje. Reprezentyvaus Šv. Jurgio prospekto idėja gimė kartu su šiuo planu.Tarp pirminės architekto vizijos ir tikrovės. Projekto kūrimo ir jo įgyvendinimo praktikoje buvo esminių pokyčių.
                  Apie visa tai laidoje ir kalbėsime su menotyrininke Ingrida Tamošiūniene, naujai pasirodžiusios studijos „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės 1817–1875 m." autore.

                  „Gyvoji istorija" sausio 25 d. penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.http://www.lrt.lt/radijas/anonsai/29...s_iki_tikroves
                  Šiandien girdėjau tą laidą. Pasirodo, šv. Jurgio (Gedimino) prospektas pagal pirmines vizijas buvo numatytas 8,5 metro platesnis. Knygos autorė pasakojo, kad Vilniuje buvo numatyta turėti dvi reprezentcines gatves.

                  Reikės tos knygos paieškoti Knygų mugjė Nacionalinio muziejaus stende

                  Comment


                    #10
                    Romai, knygos tirazas labai mazas, rekomenduoju nueiti i Nacionalini muzieju ir ten nusipirkti, kol dar yra, nes knygos paklausa nemaza.
                    Lithuanian Top 5 tallest buildings
                    1. Europa Tower 126 m. 33 f.
                    2. Pilsotas 112 m. 34 f.
                    3. Arfa 100 m. 29 f.
                    4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
                    5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.

                    Comment


                      #11
                      Parašė Aukselis Rodyti pranešimą
                      Romai, knygos tirazas labai mazas, rekomenduoju nueiti i Nacionalini muzieju ir ten nusipirkti, kol dar yra, nes knygos paklausa nemaza.
                      Parašė inga. Rodyti pranešimą
                      Paskaita „Vilniaus miesto urbanizacija: Gedimino prospekto nutiesimas“
                      2013 m. vasario 7 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, menotyrininkė Ingrida Tamošiūnienė skaitys paskaitą „Vilniaus miesto urbanizacija: Gedimino prospekto nutiesimas“. (...)
                      Po paskaitos bus pristatyta I. Tamošiūnienės knyga „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga. 1817–1875“.
                      Daugiau Nacionalinio muziejaus paskaitųDaugiau Nacionalinio muziejaus paskaitų
                      Ačiū, Aukseli ir Inga
                      Šiandien nuėjau, išklausiau paskaitą su planų skaidrėmis ir nusipirkau tą knygą.
                      Dar kažkiek egzempliorių liko ir knygų mugei (bendras tiražas - 700 egz.), bet pavėlavusiems gali ir nelikti. Kaina - 30 Lt.

                      Knygoje yra daug XIX a. žemėlapių ir visi to meto perspektyviniai Vilniaus miesto planai - 1817, 1839 ir 1875.
                      Tame renginyje sužinojau dvi naujienas:
                      - Nacionaliniame muziejuje įsteigta Vilniaus tyrimų grupė
                      - Pasirodo, Nacionalinaim muziejui atiteko panaikinto Architektūros muziejaus rinkiniai, kuriuose, kaip aiškėja, yra daug vertingų senųjų žemėlapių ir miestų planų.
                      Tik leidyba nevyksta taip greit, kaip norėtųsi...

                      Comment


                        #12
                        Jau 1942/3m. buvo suplanuoti aplinkėliai, o vakarinis gana artimas dabartiniam!
                        Paskutinis taisė Romas; 2017.02.19, 21:43. Priežastis: Kopija iš temos "Neįgyvendinti Vilniaus infrastruktūros projektai"

                        Comment


                          #13
                          /\ Įdomus planelis. Koks šaltinis?
                          Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

                          Comment


                            #14
                            http://vyrud.livejournal.com/57037.html
                            Paskutinis taisė Romas; 2017.02.19, 21:44. Priežastis: Kopija iš temos "Neįgyvendinti Vilniaus infrastruktūros projektai"

                            Comment


                              #15
                              Beje, šie planai daryti vokiečių okupacijos metais! Toje nuorodoje yra ir daugiau, ten Žveryno, Šnipiškių užstatymas. Nors čia jau ne į temą

                              Comment


                                #16
                                Šeštadienio "Lietuvos ryte" pasirodė straipsnis per visą puslapį apie knygą „Šv.Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga (1817–1875)”.
                                Lieka vis mažesnė tikimybė, kad knygos tiražas (700 vnt.) per knygų mugę nebus parduotas...


                                Arūnas DUMALAKAS, „Sostinė”
                                2013-02-09
                                Prospektą tiesė per sodus ir kopūstų lysves
                                Istorija kartojasi. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į Gedimino prospekto, kadaise pakrikštyto Šv.Jurgio vardu, tiesimo istoriją. Kaip ir dabar, miesto išperkamų žemių savininkai siekė išpešti kuo daugiau naudos, derybos su jais truko dešimtmečius. Kaip ir dabar, gatvei tiesti trūko pinigų, tad darbai vyko taip pat dešimtmečius. Kaip ir dabar, vilniečiai ignoravo valdžios paliepimus išsikelti iš namų, kurie trukdė tiesti Šv.Jurgio prospektą.

                                Visa tai, kas primena dabartį, vyko XIX amžiuje. Gedimino prospektas negali pasigirti sena istorija. Tačiau pradėjusi ja domėtis dailėtyrininkė Ingrida Tamošiūnienė dvejus metus praleido archyvuose analizuodama dokumentus, susijusius su Šv.Jurgio prospekto tiesimu. Visa tai ji išdėstė neseniai išleistoje knygoje „Šv.Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės (1817–1875)”.
                                (...)

                                Vizija – dvi aikštės

                                W.Hastie vizija buvo nuo Katedros per Lukiškes iki Neries nutiesti dvi reprezentacines naujojo miesto centro gatves. Šias gatves jis pažymėjo 1817 metų plane. Viena jų – būsimasis Šv.Jurgio prospektas. Kitą gatvę architektas suplanavo ne visai lygiagrečiai su Šv.Jurgio prospektu, bet ši vizija taip ir nebuvo įgyvendinta.
                                Tarp šių dviejų gatvių buvo numatytos dvi aikštės – Prekybos prie Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei Šieno ir malkų vietoj dabartinio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato. Dabartinę Lukiškių aikštės teritoriją W.Hastie planavo užstatyti.
                                (...)

                                Pavadinimą suteikė caras
                                Šv.Jurgio prospekto tiesimo darbai prasidėjo tik 1839 metais, bet ne taip, kaip buvo planuojama – nuo Katedros aikštės. Prospektas pradėtas grįsti nuo Vilijos (dabar Vilniaus) gatvės Katedros link. Šiame ruože darbai užtruko iki 1852-ųjų. Sutvarkius šią gatvės dalį, caras Nikolajus I 1852 metų vasario 11 dienos įsakymu prospektą pakrikštijo Šv.Jurgio vardu.

                                Nors prospektas jau buvo vadinamas šventojo vardu, anot I.Tamošiūnienės, jo ruožas nuo Žandarų skersgatvio (dabar Jogailos gatvės) Lukiškių link visą XIX amžiaus antrąją pusę skendo dulkėse arba mirko purve.

                                1875-aisiais, praėjus 36 metams nuo pirmos Šv.Jurgio prospekto dalies nutiesimo, į priekį pasistūmėta labai nedaug. Ruožas nuo dabartinės Jogailos gatvės Lukiškių prospekto link buvo tvarkomas iki pat XX amžiaus trečiojo dešimtmečio.

                                (...)
                                Saugojo mūrinius namus
                                Kodėl prospekto šaligatvis ties pastatu, kuriame dabar įsikūręs prekybos centras „Gedimino 9”, staiga praplatėja? Į tai I.Tamošiūnienė surado atsakymą.

                                1855 metais turtingas pirklys Boruchas Rindziunskis, kuriam Šv.Jurgio prospekto linijoje priklausė net keturi sklypai, kreipėsi į Dūmą prašydamas leisti įsigyti žemę, likusią priešais jo sklypą nutiesus gatvę. B.Rindziunskis rašte nurodė, kad toje vietoje Šv.Jurgio prospektas susiaurėja apie 4 sieksnius (8,53 metro). Gali būti, kad taip nutiko dėl to, jog miesto valdžia ketino išsaugoti šalia Totorių skersgatvio (dabar Totorių gatvė) stovinčius mūrinius namus. Todėl ir nusprendė prospektą susiaurinti iš abiejų pusių.
                                (...)

                                http://www.lrytas.lt/?data=20130209&...&sk_id=&view=2

                                Comment


                                  #17
                                  Neįgyvendintos Vilniaus urbanistinės vizijos

                                  Dainius Juozėnas „Šventaragio slėnis“. Serija „Tėviškė“, Vilnius, „Vyturys“, 1991.
                                  1987-aisiais siūloma šitaip sutvarkyti Katedros aikštę (maketas)


                                  Citata iš knygelės: "1987 metais architektų grupė pateikė projektą, kuriame siūlo atidengti vyskupų namo fragmentą, dabartinės apvalios gėlių klombos vietoje pastatyti paminklą Vilniaus įkūrėjui, o buvusį istorinį užstatymą nužymėti laipsniškai, nuo grindinio juostų ligi sienų"
                                  Paskutinis taisė WastedYears; 2013.08.20, 16:52.

                                  Comment


                                    #18
                                    Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. V.Zubovas



                                    Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. K.Šešelgis, 1946 m.



                                    1948 m. Vilniaus vyr. architektas V.Mikučianis rašė: "Tarybų aikštė bus administracinis miesto centras, o kartu ir pagrindinis architektūrinis ansamblis. Aikštės gilumoje stovės Vyriausybės rūmai. <...> Taurakalnyje bus pastatytas Pergalės paminklas. Jis bus pastatytas ant Tarybų aikštės pagrindinės ašies tąsos. Tuo būdu pradedant nuo Černiachovskio vardo tilto su krantine bei Revoliucijos muziejumi ir baigiant Tarybų aikšte su Vyriausybės rūmais iki pat Taurakalnio su Pergalės paminklu nusitisęs jungtinis architektūrinis ansamblis".
                                    Įdomu pastebėti, kad nė vienas konkurso dalyvis nepasiūlė sunaikinti aikštės gilumoje stovėjusios šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, tik užgožti ją didingu pastatu (su smaile).

                                    Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Jūratė Tutlytė
                                    Architektūra sovietinėje Lietuvoje
                                    2012 m., Vilnius

                                    Comment


                                      #19
                                      sunku patikėt kokie projektai buvo planuojami...

                                      Comment


                                        #20
                                        /\
                                        Pritariu. Pamenu kažkur teko matyti, gan įspūdingą vizualizciją, kaip turėtų atrodyti šios dienos Konstitucijos pr. ir Kalvarijų g. sankryža, gal kas pamenat ar net turit?
                                        Aviate, navigate, communicate

                                        Comment

                                        Working...
                                        X