Kartais atrodo, kad iki 1990-ųjų Vilnius buvo sovietinis, o vėliau - toks koks yra dabar. Deja, dar dešimtmetį Vilnius gyvavo be Valdovų rūmų, be stambių prekybos centrų, be „stiklinio pieštuko“ ir visų kitų „akvariumų“, be kiniško granito, be šimtametrinių estakadų, o banguotu Gedimino prospekto grindiniu siūbuodami riedėjo troleibusai, senamiestyje veikė kinoteatrai, o Vokiečių gatvėje ant suolelio buvo galima ramiai gurkšnoti alų...
Gaila, nuotraukų iš to laikotarpio - mažoka. Ypatingai mažai - pirmųjų nepriklausomybės metų nuotraukų. Tuo metu dauguma sukosi greito pelno karuselėje, o įdomu ir gražu, rodės, yra kažkur anapus, bet ne čia. Tuo metu buvome įdomūs užsieniečiams, bet ne sau.
Beje, foto medžiagos tuo laikotarpiu, kurias man teko įsigyti ir naudoti, buvo nekokybiškos ir nuotraukos išeidavo tragiškos.
1993-ųjų liepa:
baalands/Susan S. nuotraukos iš Flickr'o
Gaila, nuotraukų iš to laikotarpio - mažoka. Ypatingai mažai - pirmųjų nepriklausomybės metų nuotraukų. Tuo metu dauguma sukosi greito pelno karuselėje, o įdomu ir gražu, rodės, yra kažkur anapus, bet ne čia. Tuo metu buvome įdomūs užsieniečiams, bet ne sau.
Beje, foto medžiagos tuo laikotarpiu, kurias man teko įsigyti ir naudoti, buvo nekokybiškos ir nuotraukos išeidavo tragiškos.
1993-ųjų liepa:
baalands/Susan S. nuotraukos iš Flickr'o
Comment