Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kėdainiai praeityje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kėdainiai praeityje

    Šiame forume daug dabartinių Kėdainių miesto vaizdų ir aprašymų, bet visai nėra parodyta seniausia miesto ikonografija, piešiniai, planai, nuotraukos. Šioje temoje noriu parodyti kaip miestas atrodė praeityje, pradedant seniausia išlikusia ikonografine medžiaga, piešiniais,planais, miesto nuotraukomis, ir baigti tema pokarinio miesto vaizdais iki 1990 m.
    Istorinių žinių apie miesto istorija pasisėmiau iš A.Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga, A.Bumblausko Senosios Lietuvos Istorija, knygos Istoriniai miestai Sena ir šiuolaikiška, Lietuvos architektūros I tomo, iš kompaktinės plokštelės Kėdainiai Istorija. Daugelis senųjų miesto vaizdų iš Kėdainių krašto muziejaus ir A.Miškinio knygos.
    Pirmą kartą Kėdainių vardas paminėtas Hermano Vartbergės kronikoje 1372 m. Terra Gaydine. Archeologiniai miesto tyrinėjimai atskleidė dar ankstesnę gyvenvietės buvimą. Ankstyviausia gyvenvietė įsikūrė XIV a.pradžioje ant užpelkėjusios žemutinės dešiniojo Nevėžio kranto terasos, toje vietoje, kur dabar kertasi Radvilų ir Skongalio gatvės. Buvo atkasti stačiakampiai mediniai 6 m pločio pastatai galais stovėję vienoje 4 m pločio mediniais pusrąsčiais grįstos gatvės pusėje. XIV a. gyvenvietė nebuvo didesnė už aplinkines gyvenviete. Iki XV a.vidurio Kėdainiai priklausė didiesiems kunigaikščiams, o po to atiteko Radviloms, kurie XV a.antroje pusėje įkūrė dvarą. Dvaras pastatytas kairiajame upės krante šalia Šv. Jurgio bažnyčios. XV a.pabaigoje Kėdainiai vadinami miestu (oppidum Kieidany). 1520 m. surašyti 145 namai. Tapęs Žemaičių seniūnu Jonas Radvila perkėlė savo dvaro sodybą į dešinįjį Nevėžio krantą. Dvaras pastatytas ant terasos buvo aukštesnėje nei miestas vietoje. 1544 m.per vedybas miestas atiteko Kiškoms. Apie 1555 m. mieste įsigali evangelikai reformatai. 1614 m. visas miestas perėjo į Radvilų rankas, jiems valdant miestas ypač suklestėjo. XVII a. viduryje Kėdainiai iš kitų Lietuvos miestų išsiskyrė savo daugiatautiškumu, jame gyveno lietuviai, lenkai, vokiečiai, škotai, žydai, gudai turėję savo maldos namus ir mokyklas. Lietuviai sudarė žymią miestiečių dalį, jos elitas dalyvavo lietuviškos raštijos kūrime, į jos kūrimą įsitraukė net lenkų ir škotų kilmės žmonės-tai liudijo šių bendruomenių lietuvėjimą. Miesto augimą nutraukė XVII a. vidurio karai ir suirutės, po jų miestas atsikūrė bet nebepasiekė prieškarinio miesto didybės. XVIII a. miestas perėjo į katalikų Radvilų valdas, jų pastangomis mieste įsigalėjo katalikai, reformatų parapija palaipsniui mažėjo, kol XVIII a pabaigoje jų teliko apie 300 žmonių. 1811 m.miestas atiteko Čapskiams. XIX a.Kėdainiai buvo Raseinių apskrities miestelis, 1871 m. nutiesus geležinkelį miestelis pradėjo augti, bet vyravo mažoji prekyba, pramonės beveik nebuvo. 1866 m. Kėdainių dvaras atiteko generolui grafui Edvardui Totlebenui. 1919 m. Kėdainiai tapo apskrities centru, 1923 m. išparceliuotas dvaras. 1932 m. Kėdainiams suteiktos II eilės miesto teisės. 1944 m.rugpjučio 1 d. palikdami miestą nacių kariuomenė susprogdino dvaro rūmus, gimnaziją, banką, naujają ligoninę, tiltus.
    Pokario metais prasidėjo paminklų naikinimas, senamiestis nors ir paskelbtas urbanistikos paminklu, bet tai jo neišgelbėjo nuo senųjų pastatų griovimo, jų vietoje kilo mūriniai penkiaaukščiai namai labai subjauroję miesto peizažą, iki pat 1990 m. tebuvo restauruota tik keletas senųjų pastatų.
    Paskutinis taisė laimutis; 2014.12.04, 23:12.

    #2
    1661 m. miesto centrinės dalies abrisas



    Tai seniausias miesto ikonografinis šaltinis,abrisas sudarytas miesto atstatymo reikalams tvarkyti,jame užfiksuota Didžioji rinka su aplink ją buvusiomis valdomis,be rytų šono.Rytinė aikštės dalis prie Nevežio upės iki XVIII a. nebuvo apstatyta,buvo naudojama prekybai. Iš 19 pažymėtų sklypų 10 priklausė škotų tautybės miestiečiams,tai pat pažymėta evangelikų bažnyčia,rotušė,šventoriaus perimetru stovėjusios krautuvėlės.Pirmieji škotai reformatai Kėdainiuose pasirodė apie 1628 - 1629 m. Šios, atrodytų, tolimos ir egzotiškos tautos atstovų pasirodymas Lietuvoje nebuvo atsitiktinis. Tuo metu škotai prekiavo Lenkijoje, Rytų Prūsijoje ir Skandinavijos šalyse. Daug škotų karių tarnavo samdiniais Skandinavijos valstybių kariuomenėse.Kėdainių škotų bendruomenė buvo labai įtakinga,jie užimdavo aukščiausias miesto vadovų pareigas,bendruomenė išsiskyrė tuo,kad nemažai škotų sulietuvėjo įsitraukė į lietuviškos raštijos kurimą.1637 m. į reformatų bažnyčią pamokslauti atvyko anglų pamokslininkas John Douglas.
    Vietiniai kėdainiškiai škotų nemėgo, kadangi jie buvo turtingi ir įtakingi. 1666 m. miesto inventoriaus sąraše minimas 31 škotams priklausęs namas ir 5 sklypai.XVIII a. karai ir suirutės sumažino škotų bendruomene.Nuo 1750 m. škotų pavardžių Kėdainių dokumentuose jau neaptinkama, todėl galima spėti, kad bendruomenė sunyko.

    Comment


      #3
      XVIII a. pradžios Kėdainių reformatų gimnazijos planas

      [/U

      1625 m. Kristupas Radvila įsteigė mokyklą.1629 m. ji tapo keturklase,1631 m. vidurinė,o 1640 m. tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje,vadinta "Collegium Nobilium ".1652 m. gimnazija persikėlė į puošnų renesansinio stiliaus dviejų aukštų pastatą Didžiojoje Pilies gatvėje.
      Paskutinis taisė laimutis; 2011.06.12, 11:45.

      Comment


        #4
        Seniausias išlikęs Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios piešinys XVIII a. pradžia



        Kėdainiuose buvo dvi reformatų bažnyčios. Viena bažnyčia stovėjo Jonušavoje, o kita - miesto centre, prie Didžiosios rinkos aikštės. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1629 m. ir iki šių dienų neišliko.Ji nugriauta 1785 m. Antroji bažnyčia pastatyta 1652 m. Bažnyčios statybą 1631 m. fundavo Kristupas Radvila, o 1652 m. užbaigė jo sūnus Jonušas Radvila.Bažnyčia stačiakampio plano,be presbiterijos.Priekiniame fasade yra keturkampiai,o užpakaliniame-cilindriniai bokštai su renesansiškais šalminiais kupoliukais.Kupolas kilo ir virš stogo,nei jo,nei bokštelių kupoliukų neišliko.Bažnyčios fasadai suskaidyti masyvių piliastrų,viršuje sujungtų lėkštomis arkomis.Vidaus vienanavę erdvę įvairina dekoruotos chorų galerijos,skliautuose iš renesansinių braukų susidaro trikampių,pailgų aštuoniakampių ir apskritimų raštas.Tarp piliorių-ložės didikams.
        Paskutinis taisė laimutis; 2014.12.21, 11:38.

        Comment


          #5
          1757 m.miesto tikrosios būklės plano schema



          1757 m. sudaryta Kėdainių dešiniojo kranto dalies tikrosios būklės plano schema-ankstyviausias autentiškas šio pobūdžio dokumentas.Jame gana tiksliai pažymėti Nevėžis ir Smilga,o schematiškai-pagrindinės gatvės,visos 4 aikštės ir prie jų stovinčių pastatų juostos.Išskirti ir įvardyti tik 5 pastatai-cerkvė,abi evangelikų reformatų,evangelikų liuteronų ir katalikų bažnyčios(kai kurios pažymėtos netiksliai). Dar keliolika pastatų neįvardyta.Tuo metu miestui 1759 m.patvirtintos magdeburginės teisės.1765 m. mieste buvo 305 sodybos,iš jų dešiniajame Nevėžio krante 144,kairiajame-61.Tai tesudarė tik apie 50% visų 1663 m. užfiksuotų sodybų.
          Paskutinis taisė laimutis; 2010.05.16, 00:03.

          Comment


            #6
            1821 m. miesto planas(iš A.Miškinio knygos)



            1821 m.sudarytas Kėdainių dvaro ir miestelio planas,ji sudarė Kauno apskrities matininkas Mikalojus Januškevičius.Plane gan tiksliai užfiksuoti visi elementai,miestelio gatvės bei aikštės,tuščia senosios dvaro sodybos vieta vakarų pusėje ir naujoji dvaro sodyba atokiau į šiaurę nuo apstatytos teritorijos ribos.

            Comment


              #7
              Kėdainiai apie 1835 m. J. Ozemblovskio litografija.



              Tai seniausia miesto panorama.Piešta iš šiaurės rytų pusės, litografijoje išryškintos keturios dominantės : evangelikų reformatų ir katalikų Šv. Juozapo bažnyčios centre,Šv.Jurgio bažnyčia kairiajame upės krante ir evangelikų liuteronų bažnyčia Janušavoje.Be to tarp namų matyti stačiatikių cerkvės bokštelis,gimnazijos pastatas,mūrinė sinagoga.Panoramos pirmajame plane pavaizduota Juozapavos palivarko vienaukščių pastatų grupė.
              Paskutinis taisė laimutis; 2016.01.09, 14:03.

              Comment


                #8
                Kėdainių gimnazijos rekonstrukcijos projektas,atliktas architekto Greipelio 1840 m(Kėdainių muziejus).

                Comment


                  #9
                  1832 m. panaikinto Kėdainių karmelitų vienuolyno pastatų planas, 1842 m.



                  1842 m.vienuolyno perstatymo projektas,pastatą pertvarkant į kareivines



                  Karmelitai į miestą atvyko pakviesti Neuburgo kunigaikščio Karolio Pilypo kuriam miestas priklausė 1695 – 1728 m.,vienuoliai 1709 m.pasistatė mūrinius vienuolyno pastatus,ir šalia medinę koplyčią.Vienuolyno korpusai susidėjo iš dviejų netaisiklingos formos pastatų.Pastatai buvo dviejų ir vieno aukšto,stovėdami Didžiojoje gatvėje jie išsiskyrė iš menkesnių miestiečių namų.Po 1832 m. vienuolyno panaikinimo,pastatuose įsikūrė nuolatinė kariuomenės įgula.1842 m.sudarytas pastatų perstatymo projektas,jį realizavus visi korpusai tapo dviejų aukštų.
                  Paskutinis taisė laimutis; 2013.10.31, 16:04.

                  Comment


                    #10
                    Kėdainių dvaro Čapskio rūmai,XIX a.vidurio piešinys(Kėdainių muziejus)



                    Jau XVIII a.2 pusėje naujoje dvaro sodyboje stovėjo medinis namas.1844 m. grafas M.Čapskis prie medinės dalies pristatė mūrinį dviaukštį korpusą su bokštu.

                    Comment


                      #11
                      Miesto planas 1869 m.Plane parodytos valdos mokėjusios činšo mokestį dvarui(www.kedainiumuziejus.lt).

                      Comment


                        #12
                        Reformatų bažnyčia 1873 m. Menkarskio litografija.Bažnyčia aukštu stogu,įdomiausias bokštelis su kupoliuku,tada tebuvo tik vienas išlikęs,N.Ordos piešinyje bokštelio jau nebėra.



                        Tiltas per Nevėžį 1875 m. Jo dešinėje – trijų aukštų buvusios muitinės pastatas, kuriame buvo renkami važiavimo per tiltą mokesčiai.Reformatų bažnyčios bokštai jau be kupoliukų,vis dar aukštų čerpėmis dengtu stogu.Rotuše iš dalies dengia miestiečių namai. N.Ordos piešinys(Kėdainių muziejus).



                        Grafo Eduardo Franco fon Totlebeno dvaro rūmai, rekonstruoti 1871 m. N.Ordos piešinys
                        [/URL

                        Geležinkelio tiltas per Obelies upę ties Kėdainiais.Šis medžio raižinys atliktas apie 1871 m. pagal Varšuvos fotografo Konrado Brandelio atsiustas nuotraukas.Liepojos-Romnų geležinkelis nutiestas miestelio šiaurės pusėje,geležinkelis sudarė prielaidas miesteliui augti.

                        Paskutinis taisė laimutis; 2010.05.15, 17:55.

                        Comment


                          #13
                          Dabar nuotraukose Kėdainių miesto vaizdai ir pastatai.Pradedant seniausiomis išlikusiomis fotografijomis iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkurimo.Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų,muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis patikino,kad jas galiu įkelti į šį forumą.Bus ir keletas nuskenuotu miesto vaizdų iš A.Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga,jas pažymėsiu,radau nuotraukų ir internete,nurodysiu šaltinius.

                          Totlebeno dvaro kalvė.C.Davinghoff,apie 1871 m.



                          Seniausia žinoma fotografija,joje vaizduojama prie tvenkinio stovėjusi Totlebeno dvaro kalvė,medžių alėja žymi vieškelį,o šalio jo šiuo metu einančio geležinkelio pylimo dar nėra.Nuotrauka daryta iš rūmų arba bokšto.Nuotrauką padarė Rygos miestietis fotografas C.Davinghoffas,šis fotografas turėjo padaryti daugiau nuotraukų,gal ir miestelio vaizdų,Totlebenai turėjo nuotraukų albumą,tik neaiškus jo likimas.Paskutinis dvaro savininkas Nikolajus Totlebenas 1940 m.pasitraukė į Vokietiją,su kitais daiktais turėjo pasiimti ir rūmų albumą.

                          Geležinkelio prie Kėdainių tiesimas.K.Brandel,1871 m.



                          Viena seniausių fotografiju,joje vaizduojamas baigiamas statyti geležinkelio tiltas.Liepojos-Romnų geležinkelio atkarpa iškilmingai atidaryta 1871 m. rugsėjo 4 d. Už geležinkelio sankasos tolumoje matosi Totlebenų rūmai ir miesto namų stogai.Nuotraukoje gerai matosi nutiestos telegrafo linijos.Yra dar viena K.Brandelio fotografija,kurioje vaizduojamas traukinys važiuojantis per tiltą,bet šios fotografijos neteko matyti.
                          Paskutinis taisė laimutis; 2013.10.31, 16:05.

                          Comment


                            #14
                            Vaizdas į miestą nuo Šv.Jurgio bažnyčios.Nežinomas autorius,1889 m.



                            Ši panoraminė nuotrauka sudėta iš dviejų beveik kvadratinių dalių.

                            Miesto centrinės dalies vaizdas nuo kairiojo Nevėžio kranto.Nežinomas autorius,1889 m.



                            Šioje nuotraukoje matosi centrinė miesto dalis,šalia Nevėžio dar nėra Kranto gatvės,daug matomų medinių namų sudegė per 1914 m. gaisrą,dominuoja reformatų bažnyčia,jau be aukšto stogo.Išsiskiria ir rotušė su aukštu stogu,šalia ir škotų pirklių namas tuo metu turėjo visai kitokį frontoną.

                            Šv.Jurgio bažnyčia ir Žvejų gatvė.Nežinomas autorius,apie 1890 m.



                            Tai seniausias miesto pastatas.Ilgą laiką vyravo nuomonė,kad bažnyčia 1402 m. pastatė kryžiuočiai,bet nekyla abejonių dėl to,kad tai įvyko XV a. 2 pusėje,kada miestelis atiteko Radviloms.Bažnyčia galėjo funduoti Radvila Astikaitis(1384 m. Kernavėje – 1477 m.).Pirmą kartą bažnyčia paminėta 1522 m. Bažnyčia gotikinio stiliaus 3 navų,anksčiau turėjo aukštą stoga,vidaus perdengimai buvo mediniai.1560 m. bažnyčią Kėdainių savininkės Onos Radvilaitės - Kiškienės rūpesčiu gavo arijonų bendruomenė. Maždaug tuo laiku katalikų parapija Kėdainiuose nustojo egzistavusi.Jie priekiniame fasade pastatė kresną varpinę.Nuo 1614 m. Kėdainiams perėjus į Radvilų rankas, arijonams buvo uždrausta veikti viešai: rinktis į pamaldas, steigti mokyklas ir viešai disputuoti. Kėdainiuose arijonai veikė iki 1658 m. Tais metais Seimo sprendimu jie buvo išvaryti iš valstybės.1627 m. bažnyčia gražinta katalikų bendruomenei,tačiau jos veikla buvo labai suvaržyta.
                            Paskutinis taisė laimutis; 2010.05.22, 09:12.

                            Comment


                              #15
                              Kėdainių panorama iš pietvakarių pusės apie 1900 m.



                              Šv.Jurgio bažnyčia.XX a. pradžia



                              Nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pradžios Kėdainius ir jų apylinkes lenkėjimas paveikė taip stipriai, kad tik 1929 m. mišios miesto katalikų bažnyčiose pradėtos laikyti lietuvių kalba. Paradoksalu, kad iki pat XX a. vidurio Kėdainiai buvo lenkiškos kultūros sala Lietuvos viduryje. Ir tik sovietmečio urbanizacija bei industrializacija vėl sulietuvino miestą.
                              Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:36.

                              Comment


                                #16
                                Kėdainių karmelitų vienuolyno Šv. Juozapo bažnyčia. XX a. pr.



                                Vietoj koplyčios 1766 m. pastatyta medinė bažnyčia su varpine. A.Miškinis rašo, kad XIX a. antrajame dešimtmetyje bažnyčia buvo padidinta, pristatyta priekinė dalis su bokštais, tačiau jis klydo. Barokiniai bokštų šalmai sunyko XIX a. ir buvo atstatyti 1991 m.

                                Šv. Juozapo bažnyčios pagrindinis altorius. XX a. pr.



                                Varpinė. XX a. pradžios nuotrauka iš A.Miškinio rinkinio

                                Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:48.

                                Comment


                                  #17
                                  Evangelikų liuteronų bažnyčia. 1905 m. atvirukas

                                  www.mab.lt

                                  Mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1666 m. pastatas stovi ant Nevėžio terasos Janušavoje,kurioje gyveno vokiečiai.Bažnyčia buvo be bokšto, 1713 m. pagal architekto Stefanio projektą prie bažnyčios buvo pastatytas bokštas,bažnyčia tapo reikšminga dešiniojo kranto dalies ir viso miesto dominante.XIX a. parapija sumažėjo,apie 200 liuteronų gyveno Kėdainiuose ir apylinkėse.Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui liuteronų bendruomenės nariai dauguma jų buvo vokiečiai repatrijavo į Vokietiją. 1944 m. liepos pabaigoje, artėjant sovietų nacių frontui, pasitraukė paskutinieji tikintieji ir pastorius Paulius Titelbachas.
                                  Pokariu liuteronų bažnyčia buvo nacionalizuota tapo odų sandėliu,sunaikintas visas inventorius, o po remonto Kėdainių kraštotyros muziejaus parodų sale. Šalia buvusios liuteronų ir vokiečių karių kapinės buvo sunaikintos.
                                  Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:49.

                                  Comment


                                    #18
                                    Senoji Šv. Andriejaus ir naujoji Kristaus Atsimainymo cerkvės. M.Jofės atvirukas, XX a. pradžia



                                    Jonušas Radvila(1612 m. gruodžio 2 d. Papilio dvare prie Biržų – 1655 m. gruodžio 31 d. Tikocino pilyje) po pirmosios žmonos Kotrynos Potockos mirties, ėmė siekti Moldovos valdovo Vasilės Lupu dukters Marijos rankos. Vedybos su stačiatike Marija Lupu įvyko 1645 m. Marija Radvilienė 1652 m. prie Knypavos rinkos fundavo medinę Šv. Andriejaus cerkvę ir prie jos įsteigė Kristaus Atsimainymo stačiatikių vyrų vienuolyną. Jame gyveno iš Vilniaus pakviesti keturi vienuoliai. XVII a. II pusėje prie cerkvės ir vienuolyno įsikūrė nedidelė stačiatikių bendruomenė, kurią sudarė atvykėliai gudai(baltarusiai) iš Polocko.
                                    1718 m. stačiatikių vienuolynas sudegė, bet greit buvo atstatytas. 1820 m. Kėdainių stačiatikių cerkvė buvo uždaryta. Vėl atidaryta 1825 m.cerkvėje meldėsi čia dislokuotos artilerijos brigados kariai, nes miestiečių stačiatikių nebuvo. 1861 m. Didžiojoje gatvėje pastatyta nauja mūrinė cerkvė, 1893 m. naujoje cerkvėje kilo gaisras. Po 1895 m. rekonstrukcijos naujoji cerkvė įgavo dabartinį vaizdą. Senojoje cerkvėje prie Knypavos rinkos retkarčiais vykdavo pamaldos.1904 m. senoji Kėdainių cerkvė apdegė nuo žaibo. Po to ji iškelta į naujas stačiatikių kapines prie Smilgos upelio. Pastatas po rekonstrukcijos pasikeitė neatpažįstamai. Sovietmečiu senoji cerkvė kelis kartus buvo nuniokota, o vėliau išvežta į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, kur ir dabar guli sandėliuose.

                                    Kristaus Atsimainymo cerkvė Didžiojoje gatvėje. XX a.pradžioje

                                    Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:51.

                                    Comment


                                      #19
                                      Dvaro sodybos rūmai ir vandens malūnas. M.Jofės atvirukas, 1907 m.



                                      M.Čapskis buvo apkaltintas palaikęs 1863 m. sukilimo dalyvius, už tai buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, o dvaras nusavintas ir dovanotas generolui grafui Edvardui Totlebenui. 1871 m. senieji Čapskių rūmai buvo užbaigti rekonstruoti, tai pat pertvarkytas parkas, pastatytas antras malūnas, ūkinis sektorius, parke iškilo minaretas.

                                      Įvažiavimas į dvaro sodybą. M.Jofės atvirukas, 1907 m.

                                      www.limis.lt

                                      Grafų Čapskių koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse

                                      Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:54.

                                      Comment


                                        #20
                                        Didžiosios rinkos aikštė,XX a.pr.



                                        Toks vaizdas išliko iki 1914 m. gaisro,tada sudegė šiaurinė Didžiosios rinkos dalis,gaisras persimetė ir Pasmilgį.Daugelis senujų pastatų neteko renesansinio ir barokinio dekoro,atkuriant namus labai suprastėjo miesto vaizdas.

                                        Renesansinis namas Kėdainiuose / Nežinomas fotografas. - XX a. pr.(www.epaveldas.lt)



                                        Vienas gražiausių miesto namų su renesansiniu frontonu,kitas šalia namas jau be frontono,abu namai pastatyti apie 1661 m. Namai labai nukentėjo nuo 1914 m. balandžio 20 d. kilusio gaisro,iš pastatų teliko plikos griuvėsių sienos,sugriuvo frontonas.Pastatai atstatyti pakeičiant fasadų dekorą,tokie jie išliko iki pokario laikų.Tarybiniais metais namai tik iš dalies restauruoti,visai kitokiomis proporcijomis atkurtas frontonas ir fasadai,kitam namui užstatytas hipotetinis kuklus frontonas.
                                        Paskutinis taisė laimutis; 2013.10.31, 16:18.

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X