Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kėdainiai praeityje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Miesto centrinės dalies vaizdas nuo tilto per Nevėžį.M.Jofės atvirukas,1907 m.



    Katalikų procesija į Šv. Jurgio bažnyčią.M.Jofės atvirukas,1907 m.



    Miesto vaizdas nuo kairiojo Nevėžio upės kranto.M.Jofės atvirukas,1907 m.

    Paskutinis taisė laimutis; 2013.10.31, 15:12.

    Comment


      #22
      Didžiosios gatvės vakarų atkarpos su kareivinėmis bendras vaizdas. M.Jofė, 1907 m.



      Arklių, vėliau Vokiečių (Radvilų) gatvė. Vaizdas į Didžiosios rinkos aikštę. M.Jofe, 1907 m.



      Stoties (J.Basanavičiaus) gatvė. XX a.pr.



      Ant nuotraukos yra autoriaus pavardė, bet neįskaitoma.

      Kareivinių pastatai Stoties gatvės rytų atkarpoje. M.Jofė,1 907 m. iš A.Miškinio rinkinio



      1876 m. Kėdainiuose numatyta padidinti kariuomenės įgulą, jai priskirtas 1865 m. uždarytos gimnazijos pastatas ir buvęs karmelitų vienuolynas. Šalia senojo gimnazijos pastato iškilo nauji kareivinių pastatai, bedvasiai valdiškos architektūros pastatai nulėmė standartinį Rusijos miestams būdingą vaizdą. Prie naujų kareivinių priderinti naujai rekonstruotos gimnazijos fasadai. Tokie iki šiol nepakitę pastatai išliko iki šių dienų, tik nebėra ūkinių pastatų, sandėlių.
      Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 13:58.

      Comment


        #23
        Geležinkelio stotis. M.Jofė, 1907 m.



        Naujoji ligoninė, ją 1900 m. savo vyro E. Totlebeno atminimui, pastatė Kėdainių dvaro savininkė grafienė Viktorija Elizabeta fon Totleben.



        1886 m. Kėdainiuose Didžiojoje gatvėje pradėjo veikti pirmoji ligoninė, kurią įkūrė Viktorija Elizabeta fon Totleben. 1900 m. ant Nevėžio terasos prie Stoties gatvės (dabartinė J.Basanavičiaus) buvo pastatyta nauja raudonų plytų mūro E. Totlebeno vardo ligoninė.

        Paštas. M.Jofė, 1907 m. iš A.Miškinio rinkinio

        Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:00.

        Comment


          #24
          Didžiosios rinkos aikštė turgaus dieną. 1908 m.



          Pirmadieniais ir ketvirtadieniais mieste vykdavo dideli turgūs. Labai garsūs buvo pirmadieniniai arklių turgūs, per kuriuos būdavo parduodama iki 1500 arklių. Ypatingai buvo vertinami nedideli, tačiau ištvermingi žemaitukų veislės arkliai, kuriuos daugiausiai eksportuodavo į Prūsiją ir Kuršą.

          Knypavos rinka ir Vokiečių gatvė (dabartinė Radvilų), vaizdas į Didžiosios rinkos aikštės pusę. 1910 m.



          Knypavos rinkos turgavietė suplanuota XVI a. pabaigoje, pietiniame tuometinių Kėdainių pakraštyje. Manoma, kad pradžią naujam priemiesčiui davė vokiečių pirkliai, atvykėliai iš seniausios Karaliaučiaus miesto dalies Kneiphofo. Vokiečiai šioje aikštėje supirkinėjo arklius ir žirgus, todėl einanti gatvė į Didžiosios rinkos aikštę buvo vadinama Arklių arba Vokiečių gatve. Nuo XVII a. vidurio iki XX a. pradžios Knypavos turgavietėje buvo prekiaujama smulkiais naminiais gyvuliais.
          Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:03.

          Comment


            #25
            Didžiosios rinkos aikštės pietryčių kampas, 1912 metais (http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx).



            Nuotrauka įdomi tuo, kad joje matomi pastatai kurie vėliau perstatyti ir rekonstruoti, iš esmės pakeičiant fasadus ir tūrius.

            Didžiosios rinkos šiaurės dalis turgaus dieną. 1912 m. nuotrauka



            Didžiosios rinkos šiaurės dalis po 1914 m. balandžio 20 d. gaisro



            Per 1914 m. balandžio 20 d. gaisrą sudegė 150 namų šiaurinėje Didžiosios rinkos aikštės dalyje ir Pasmilgyje žydų gyvenamame kvartale.Išdegusios dalies atkūrimo projektą 1915 m. paruošė matininkas S.Fugalevičius.

            Miestelio centrinės dalies vaizdas po gaisro. 1914 m. balandžio 20 d. nuotrauka iš A.Miškinio rinkinio



            Matosi išdegusi šiaurinė Didžiosios rinkos dalis, kiti aikštės šonai gaisro nepaliesti, kairėje nuotraukos pusėje senoji rotušė visai nenukentėjusi, išlikęs ir medinis tiltas.
            Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:04.

            Comment


              #26
              Dvaro rūmai.Vaizdas nuo tvenkinio.1915-1917 m.



              1886 m. grafo E.Totlebeno našlė V.Elizabeta miestą atskyrė nuo dvaro. Miestiečiams nebereikėjo mokėti dvarui činšo mokesčio už žemę, jie tapo pilnateisiai savo žemės savininkais. Miestas galėjo tvarkytis savarankiškai.
              1915 m. vasaros pradžioje Kėdainius užemė Vokietijos kariuomenė.Per puolimą sudegė 21 sodyba.Sumažėjo gyventojų,dalis turtingesnių žydų pasitraukė į Rusiją.Dvaras per 1-ajį pasaulinį karą nenukentėjo.

              E.Totlebeno rūmai ir parkas žiemą,turbūt nuotrauka daryta per 1-ajį pasaulinį karą.



              Minaretas, kurį Krymo ir Balkanų karų atminimui apie 1880 m. Kėdainių dvaro parke pastatė grafas E. Totlebenas.



              Skulptūra puošusi Kėdainių dvaro parką.Kėdainių parkas buvo vienas iš gražiausių Šiaurės vakarinėje carinės Rusijos imperijos dalyje.



              Rokoko stiliaus saulės laikrodis,Kėdainių dvaro rūmų kieme



              Laikrodis pagamintas 1828 m. grafo Karolio Bžostovskio manufaktūroje Štabino mieste Lenkijoje.

              Comment


                #27
                Dvaro rūmai iš parko pusės



                Parkas su įvairiais statiniais driekėsi 300 m pločio ir 2 km ilgio juosta palei Dotnuvėlę .Parką puošė skulptūros, paviljonai, primenantys rumunų, turkų ir bulgarų namelius. Parke ir dabar veši 24 vietinės rūšies medžiai ir krūmai. Yra ir 23 atvežtinės rūšies medžiai ir krūmai ( iš G.Isoko knygos Lietuvos gamtos paminklai).

                Dvaro rūmai. Vaizdas nuo tvenkinio



                Dvaro malūnas kairiajame Dotnuvėlės krante



                Malūnas pastatytas apie 1871 m. Tai buvo antrasis malūnas dvare, senasis buvo statytas XIX a. viduryje, M.Čapskis paplatintoje Dotnuvėlės vagoje įrengė tvenkinį, pastatė sūrių gamyklą ir alaus daryklą.
                Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:06.

                Comment


                  #28
                  Dabar reikėtų pašnekėti apie žydų kultūrinį paveldą. Žydai mieste įsikūrė XVII a. pirmoje pusėje, priklausė dvarui, nebuvo pavaldus magistratui. Žydams leista gyventi tik vienoje vietoje Pasmilgyje, prie Senosios rinkos aikštės, vėliau aikštė gavo Žydų rinkos pavadinimą. Čia statytos sinagogos, maldos namai, mokyklos. XVII a. pabaigoje žydai gyveno beveik visame mieste, magistratas tuo buvo labai nepatenkintas, bet ne nuo jo priklausė tai. 1847 m. mieste gyveno 2987 žydai. 1880 m. minimi 7 žydų maldos namai ir mokyklos. Kėdainiai dabar pavadinami agurkų sostine, tai yra žydų nuopelnas, jie XIX a. pabaigoje Kėdainiuose pradėjo auginti agurkus, o jų auginimo plotai buvo didžiausi visame Pabaltijyje. Tarpukariu žydai Kėdainiuose kaip ir kituose miestuose turėjo kelias mokyklas, našlaičių prieglaudą, pirtį, Žydų liaudies banką, senelių prieglaudą, gaisrininkų ir futbolininkų komandas. Po 1-ojo pasaulinio karo žydų mieste sumažėjo, jų 1923 m. buvo 2499.
                  1941 m. 2076 Kėdainių žydai buvo sušaudyti nacių ir jų parankinių lietuvių. Taip baigėsi nuo XVII a. mieste gyvenusios bendruomenės istorija, dabar juos te primena išlikę namai ir sinagogos.
                  Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:08.

                  Comment


                    #29
                    Internete radau įdomių Kėdainių nuotraukų, jos iš šio tinklapio : http://www6.yadvashem.org/wps/portal/photo

                    Didžioji sinagoga iš vakarų pusės, tarpukario nuotrauka



                    Sinagoga pastatyta verslininko Jozuės Ramo 1784 m. Tai vasarinė sinagoga, jos architektūra barokinė. Sinagogos interjeras buvo puoštas tapyba, buvo barokinis Aron ha kodešas ir bima.

                    Aron kodešas vasarinėje sinagogoje



                    Mažoji arba žieminė sinagoga



                    Apie 1837 m. prie Didžiosios sinagogos buvo pastatyta antroji mūrinė, tai žieminė sinagoga. Šalia stovėjo skerdėjo namas, jį su Mažąja sinagoga jungė balti vartai su skliautu.

                    Arka su saulės laikrodžiu



                    Arka su saulės laikrodžiu, jungusi skerdėjo namą ir Mažąją žiemos sinagogą. Valandas saulės laikrodyje žymėjo hebrajiškos raidės. Arka su saulės laikrodžiu nugriauta 1942 m.
                    Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:16.

                    Comment


                      #30
                      Hebrajų mokykla ir vaikų prieglauda, atidaryta 1904 m.



                      Sinagogos Senojoje rinkoje tarpukaryje



                      Klasicistinė Kėdainių sinagoga ( Smilgos g. 9) tarpukaryje



                      XIX a. viduryje po ginčo su žydų varguomene atskirą sinagogą, turtingiesiems sąjungos amatininkams ir mėsininkams, savo lėšomis pastatė turtingiausias miesto siuvėjas Ilja Vilneris. Šioji Smilgos g. 9 stovinti sinagoga turi klasicizmo ir romantizmo bruožų, tad yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių klasicistinių mūrinių žydų maldos namų.

                      Senoji Rinka: kairėje - Mažoji sinagoga, dešinėje - Didžioji sinagoga ir skerdėjo namelis. Apie 1925 m.



                      http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/704/
                      http://www6.yadvashem.org/wps/portal/photo
                      Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:22.

                      Comment


                        #31
                        Žydų Ch. Gurvičiaus vaistinė ir M. Ratnerio geležies krautuvė Gedimino gatvėje (dabartinė Didžioji) tarpukaryje



                        Dešiniojo kranto centrinės miesto dalies fragmentas tarpukaryje



                        Tiltas per Nevėžį, vaizdas iš šiaurės rytų pusės



                        1900 m. statyta senoji ligoninė tarpukaryje



                        Gedimino gatvė-Didžiosios rinkos šiaurės vakarų kampas tarpukaryje



                        Nuotraukos iš šio tinklapio : http://www6.yadvashem.org/wps/portal/photo
                        Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 13:28.

                        Comment


                          #32
                          Labai įdomios nuotraukos. Kas nutiko dvarui. Kada jis nugriautas. Kiek žinau tai liko tik pamatai ir rusių likučiai.
                          Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            #33
                            Parašė Vismantas Rodyti pranešimą
                            Labai įdomios nuotraukos. Kas nutiko dvarui. Kada jis nugriautas. Kiek žinau tai liko tik pamatai ir rusių likučiai.
                            Kiek žinau aš tai padarė atsitraukdami vokiečiai, ko gero II pasaulinis.
                            DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

                            Comment


                              #34
                              Parašė Depeche Rodyti pranešimą
                              Kiek žinau aš tai padarė atsitraukdami vokiečiai, ko gero II pasaulinis.
                              Taip, centrinius rūmus susprogdino vokiečių kariai 1944 m. liepą.

                              Comment


                                #35
                                1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, o netrukus prasidėjus kovoms dėl jos, Kėdainiai nepatyrė nei bolševikų, nei lenkų ar bermontininkų okupacijos. 1919 m. liepos 26 d. Kėdainiai tapo apskrities centru, jam suteiktos miesto teisės. 1923 m. mieste buvo 803 kiemai ir 5778 gyventojai, dvaro sodyboje gyveno 336 žmonės, šalia geležinkelio dar 224 žmonės, iš viso miestui priklausė 970 kiemų ir 7415 gyventojų.
                                1922-1923 m. parengtas miesto projektas, pagal jį numatyta miestą plėsti tik dešiniajame Nevėžio krante, daugiausia išparcialiuoto dvaro žemėje. Stoties(J.Basanavičiaus) gatvėje suplanuoti taisyklingi kvartalai.

                                Dabar nuotraukose miesto vaizdai iš Kėdainių krašto muziejaus, kai kurios iš kitų šaltinių, juos pažymėsiu.

                                Kariuomenės paradas Vilniaus (Didžiosios rinkos) aikštėje, Didžiajai Britanijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. 1922 m.



                                Šioje nuotraukoje matosi aikštės pietvakarinė dalis. Kairėje pusėje matosi buvęs Kėdainių burmistro škoto Jurgio Andersono namas, statytas XVII a. antrajame ketvirtyje. Dešinėje pusėje medinės turgaus krautuvės, jos iš dviejų pusių juosė reformatų bažnyčia jau XVII amžiuje.

                                Žydų skautai Didžiosios Rinkos aikštėje, 1924m. Damanskienės nuotrauka (http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/704).



                                Didžiosios rinkos vakarų dalies fragmentas, apie 1922-1925 m.



                                Rotušė tarpukariu



                                Rotušė pastatyta 1652 - 1654 m. Iki tol jos vietoje stovėjo du miestiečių namai, viename iš jų Šaflerio name 1625 m. įsikėlė įkurta reformatų mokykla. Mūrijant rotušę, abu namai rekonstruoti, ant jų pastatyti antrieji aukštai, iškeltas status dvišlaitis stogas, namai sujungti dviejų aukštų priestatu, o po juo padaryti skliautuoti vartai į rotušės kiemą. Virš rotušės, ties skliautuotais vartais, iškilo mūrinis bokštas su laikrodžiu. 1770 m.rotušė sudegė, suremontuota tik po dešimties metų. 1795 m. panaikinta savivalda. 1835 m.pastate veikė bajorų mokykla, krautuvės ir butai. Per 1916 m. gaisrą rotušės stogas sudegė. Po to padarytas žemas, plokščias skarda dengtas stogas. Bokštas sunyko XVIII a.2 pusėje, jokios ikonografinės medžiagos kaip jis atrodė nežinoma.

                                Radvilų gatvė, Lietuvos Prekybos ir pramonės bankas, 1926 m.



                                Šiame mūriniame name gyveno škotas pirklys Jonas Arnetas, kuris namą pastatė XVII a. viduryje Arklių (dabartinė Radvilų) gatvėje. Namas iki šių dienų mažai pasikeitė, išlaikė senuosius fasadus ir autentišką patalpų išplanavimą, nesenai pastatas buvo restauruotas.
                                Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 14:26.

                                Comment


                                  #36
                                  Stoties(J.Basanavičiaus) gatvė.Vaizdas iš pietų pusės,kelias į dvaro sodybą.1922-1925 m. Autorius C.G.Lukšys (iš A.Miškinio knygos)



                                  Stoties gatvė.Vaizdas iš šiaurės pusės.1928-1930 m. Autorius A.Skrinskis



                                  Buvę dvaro rūmai.Vaizdas nuo tvenkinio.1930 m.(iš A.Miškinio knygos)



                                  Rūmuose per 1-ajį pasaulinį karą buvo įrengta karo ligoninė.Po karo dvaras iš Totlebenų konfiskuotas,paskutinis dvaro savininkas Nikolajus Totlebenas gyveno Vilainių dvare,jį jam paliko Lietuvos valdžia,kad galėtų vesti pavyzdinį ūkį.Išparceliavus dvarą,1923 m. rūmuose įsikūrė mokytojų seminarija,1927-1944 m. veikė aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla,ūkio trobesiuose įsikūrė valstybinis žirgynas.

                                  Aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla.1932 m.



                                  Kareiviai šalia Kėdainių minareto dvaro parke



                                  Minareto fragmentas



                                  Po pirmojo pasaulinio karo minaretas ėmė irti.Apie 1932 m. buvo nugriautas medinis paviljonas su kupolu,o 1944 m. dingo paauksuotas pusmėnulis.

                                  Comment


                                    #37
                                    O minareto kompleksas buvo tik dekoratyvinis (kas jame tada buvo įsikūrę)? Ar ten buvo veikianti mečetė (Nes iš išorės labai panašų į mažytę mečetę )?
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė Depeche Rodyti pranešimą
                                      Kiek žinau aš tai padarė atsitraukdami vokiečiai, ko gero II pasaulinis.
                                      Kiek man žinoma, tai likę iš to dvaro tik viena iš skulptūrų (kuri šiuo metu ir stovi parko teritorijoje) bei saulės laikrodis (kuris yra Kėdainių rotušės vidiniame kiemelyje. o dar seniau stovėjo Monkutės Marks muziejuje-galerijoje.
                                      O jeigu ir yra likę pamatai, tai jie užkąsti, nes Miesto parkas sutvarkytas ir visur žolytė auga...

                                      Comment


                                        #39
                                        Parašė index Rodyti pranešimą
                                        O minareto kompleksas buvo tik dekoratyvinis (kas jame tada buvo įsikūrę)? Ar ten buvo veikianti mečetė (Nes iš išorės labai panašų į mažytę mečetę )?
                                        Informacija iš www.musupaveldas.lt

                                        Pasibaigus rusų – turkų karui, 1878 m. E. Totlebenas stačiame Dotnuvėlės upelio šlaite sumanė pastatyti minaretą. Jei tikėti pasakojimais, Kaukaze jis buvo susituokęs su musulmone ir jos garbei nutarė įrengti nedidelę šventyklą. Kalbama, kad minareto bokštas buvo atvežtas kaip grobis iš Pleveno, o minaretą statę turkų karo belaisviai. Projekto autorius tikriausiai buvo pats generolas, gerai išmanęs turkų ir Balkanų tautų statybą ir papročius. Vakarinėje minareto dalyje buvo medinis paviljonas su kupolo formos stogu.
                                        Kėdainių miesto parko pakraštyje yra originalus statinys – minaretas. Jį apie 1880 m. pastatė rusų generolas E. Totlebenas. Minaretą gaubia įvairios legendos. Sklido gandai, kad grafas turėjo turkę meilužę, kurios garbei Kėdainių parke ir pastatė minaretą. Greičiausiai statinys buvo pastatytas kaip parko dekoracija ir sėkmingoms kovoms su turkais atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas.
                                        http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18992
                                        http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=19331

                                        Comment


                                          #40
                                          Kėdainių senamiestis yra autentiškesnis už Vilniaus ir Kauno senamiesčius, pagal jų išlikomo lygį ir autentikos išsaugojimą. Deja, velėsni pramoniniai objektai pavertė Kėdainius pramonės centru. O juk ten kažkada gyveno net škotai, atskilusi religinė bendruomenė nuo anglikonų Bažnyčios...

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X