Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Obeliai*, Rokiškio r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Al1
    replied
    Ne, dabartinis bokštas yra prie dabartinės stoties. Juk matosi pagal šešėlį, krentantį šiaurės vakarų kryptimi. Taigi, bokštas pastatytas kartu su nauja stotimi. T.y. tarybiniais metais.
    O senoji stotis gi aiškiai matosi, kad buvo Stoties g. Išlikę daug pastatų, kurie sutampa su tarpukario schema. O joje bokštas iš viso kitoje geležinkelio pusėje.
    Stotis perkelta tikriausiai tam, kad pailginti kelyną ir išvengti ilginimo kreivėje. Be to kairiau senosios stoties yra upelis ir pralaida. Iškart už ortofotonuotraukos ribų. www.maps.lt galima pasižiūrėti.

    Obelių stotis apie 1938 m. Stotis medinė, kaip ir visos statytos tiesiant šį geležinkelį.



    Pagal ortofotonuotrauką atrodo, kad netgi pamatai gerai išlikę... O tas pastatas nuotraukos kairėje už stoties ir dabar yra.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Visa stotis kitoje vietoje. Dabartinė pažymėta, o senoji buvo Stoties g. gale.

    Komentuoti:


  • Mazgelis
    replied
    tada kaip cia iseina..kad po karo visus pastatus perkele i kita begiu puse?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Čia nieko įtartino. Caro laikų bokštas. Tik viršutinės dalies iš pradžių būta medinės, vėliau sumūryta iš plytų.

    Obelių bokštas tikrai ne tarybinis.

    http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=476846
    Paskutinis taisė Romas; 2014.10.08, 21:53. Priežastis: Sujungti 2 pranešimai iš eilės

    Komentuoti:


  • Mazgelis
    replied
    arba dar vienas bokstas itartinas.. jis stovi Obeliuose ir berods Svencioneliuose.


    velgi speju, kad statyti ant ribos.. bet irodymu kolkas neturiu rrr.. gal ka zinot apie tai? Nenoriu tiketi, kad sovietmecio..

    Komentuoti:


  • arecibo
    replied
    Obelių miestelio "centras" turgaus dieną:

    Komentuoti:


  • Beniux
    replied
    Obelių geležinkelio stotis, apie 1915 m.




    www.ebay.com

    Komentuoti:


  • Almis
    replied
    Obeliai (Rokiškio r.)

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Obelių stotis





    Stotis statyta turbūt pagal tipinį projektą


    Iš perono pusės


    Saulėlydis Obelių stotyje


    Paskutinis taisė Romas; 2012.02.04, 20:15. Priežastis: Kopija iš temos "Gelžk. Radviliškis - Daugpilis"

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Obelių stotis

    Obelių pervaža 122 kelyje Obeliai - Subate


    Obeliuose yra paskutinė Lietuvoje Radviliškio-Kalkūnės (Daugpilio) linijos geležinkelio stotis. Anksčiau paskutinė stotis buvo Šapeliuose, o dar anksčiau - Noreikiuose.


    Obelių muitinė


    Paskutinis taisė Romas; 2012.02.04, 20:39.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Obeliai

    Obeliai beveik nesikeičia
    Foto 1992.07


    Foto 2009.08
    Paskutinis taisė Romas; 2012.02.04, 01:27. Priežastis: Kopija iš temos "Kelionės po Lietuvą. Trumpi aprašymai"

    Komentuoti:


  • Aukselis
    replied
    2008.12.14.

    Obelių spirito varykla

    Istorijos verpetuose Obelių miestelio (Rokiškio raj.) vardas minimas jau nuo XV amžiaus. Šiose Lietuvos šiaurės vakarinėse apylinkėse buvo įsikūrusios senosios baltų gentys. Pasibaigus karams su Livonija (XVI a.), kraštas atsigavo – kūrėsi kaimai, plėtėsi ariamos žemės plotai, formavosi savita kultūra. Tuo metu Aukštaitija išsiskyrė vientisu tautiniu koloritu – daugiausiai buvo lietuvių, kurių esminis bruožas buvo vieningumas ir tautinės savimonės puoselėjimas. Šiaurės ir vidurio Aukštaitija visada išsiskyrė itin derlingomis žemėmis ir puikiais javinių kultūrų derliais. Todėl neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje, 1907 metais, Obelių dvaro žemes įsigijo grafo titulą turėjęs verslininkas iš Vakarų Europos. Jo sprendimas buvo itin praktiškas. Ieškodamas naujų pajamų ir įvertinęs Obelių apylinkėms gamtos suteiktas vertybes – krištolinį Obelių ežero vandens skaidrumą, dirvožemio tinkamumą rugių auginimui ir gerą geografinę padėtį susisiekimui – nusprendė pastatyti spirito varyklą, tais laikais vadintą bravoru.

    Degtinės gamyba prižiūrima įstatymais

    Tai, kad didikai imdavosi degtindarystės verslo, Lietuvos istorijoje buvo įprasta. Jos gamybą, kokybę gan griežtai kontroliavo valdovų išleisti įstatymai. 1511 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis leido pirkliams laisvai pirkti ir parduoti neribotus kiekius grūdų, nes daug jų buvo sunaudojama degtinės, alaus ir giros gaminimui.
    Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo (XVIII a.) Rusijos imperatorienė Jekaterina II atskiru dekretu kaip išlygą leido Lietuvos aukštuomenei varyti degtinę savo reikmėms. Pasak istorinių šaltinių, kai kuriuose Aukštaitijos dvaruose būdavo varoma itin aukštos kokybės degtinė. Netgi pati Jekaterina II mėgo šiose apylinkėse pagamintą degtinę kaip ypač vertingą dovaną įteikti karūnuotiems asmenims iš kitų valstybių bei kitiems žymiems svečiams. Valdžios palaikymas buvo papildoma paskata statyti spirito varyklą Obeliuose.

    Varyklos statybose dalyvavo visas Obelių kaimas

    Bravoro statybos darbai buvo baigti 1907 metais. Jiems vadovavo iš užsienio atvykę inžinieriai. Tai objektas, kuris mena beveik visų miestelio gyventojų prisilietimą. Apie 300 Obelių apylinkės žmonių bendru sutarimu kibo į darbus, nes suvokė būsimos spirito varyklos reikšmę ir naudą. Jie rinko akmenis, kuriuos atgabendavo arkliais. Visi darbai buvo atliekami rankomis, todėl akmenis ant pečių tekdavo užtempti net į 20 metrų aukštį. Tuo metu dėl efektyvesnio susisiekimo per Obelių ežerą buvo pradėtas statyti medinis tiltas, kurį vėliau Obelių gyventojai pavadino „grobliumi”. Sumontavus užsienyje pirktus įrenginius, varykloje darbavosi 7 žmonės. Gautą produkciją tiekdavo tuomet paplitusioms karčemoms, kurios davė dvarininkams ir pirkliams nemažus pelnus. Kokybiški, paklausūs gaminiai buvo importuojami ir į Latvijos Daugpilio miestą bei kitus kaimyninius kraštus.

    Varykla tarp karų girnų

    Obelių spirito varyklos gyvavimo aukso amžius apsiblausė Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvą okupavo vokiečiai. Tuomet jie dalį įrenginių išvežė į Vokietiją, susprogdino cisternas ir jų vietose įrengė skerdyklą, kur suvarydavo ir skersdavo rekvizuotus gyvulius savo kariuomenei ir siuntimui į Vokietiją. Po karo spirito varykla ištuštėjo, pradėjo griūti. Tuščiuose pastatuose buvo laikomi grūdai, o pagrindiniame korpuse gyveno samdiniai. Tik 1932 metais bravoro statytojo sūnus Aleksandras, rūpindamasis finansiniais ištekliais, Estijoje nusamdė specialistus, kurie 1938 metais vėl atstatė gamyklą ir atkūrė spirito gamybos veiklą. Tada per parą jau buvo pagaminama po 400 litrų spirito. Tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šis verslas vėl nutrūko.

    Varyklos dvasia išsaugota

    Tikrasis augimas prasidėjo vokiečiams palikus mūsų šalį taip ir nespėjus įvykdyti suplanuoto gamyklos susprogdinimo. 1946-1948 metais per parą buvo pagaminama po 700 litrų spirito, o įrengus naujus fermentavimo kubilus produkcijos apyvarta išaugo dvigubai. 1975-1977 metais suprojektuoti ir pastatyti nauji katilinės, vandens valymo įrenginių pastatai ir įranga, leidusi iki minimumo sumažinti oro ir vandens taršą. Buvo pastatyti bokštai dvyniai, matomi iš visų Obelių apylinkės pusių, tai – dūmtraukis ir dėmesį traukiantis bokštas, kurie reikalingi ir šiais laikais, nes pagrindiniai spirito gamybos šaltiniai yra iš gamtos – vanduo ir lietuviškas rugio grūdas.
    Pagrindiniai prieš 100 metų statyti pastatai – spirito sandėlis ir spirito gamybos cechas – puikiausiai išsilaikė iki šių dienų ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir grafų laikais. Po dalimi gamybos cecho yra išlikęs vandens kanalas, sumūrytas iš molinių plytų, kuriuo ir dabar teka vanduo, o norint ir pasivaikščioti juo galima. Šių pastatų kompleksas, turintis istorinę, architektūrinę vertę yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių apsaugos registrą.

    Vienintelė lietuviško spirito varykla

    Itin teigiamai Obelių spirito varyklos veiklą paveikė privatizacija. Jos nauji šeimininkai AB „Vilniaus degtinė“ sugebėjo išsaugoti vienintelės maistinio spirito gamintojos Lietuvoje pozicijas iki šių dienų. Ši varykla gaminamą žaliavą – grūdinį spiritą, kurį tiekia išskirtinai „Vilniaus degtinės“ produkcijos gamybai. Kokybiškas lietuviškas spiritas leidžia išlaikyti nekintamą gėrimų skonį bei kokybę.

    Šiandien įmonėje dirba 54 darbštūs, pareigingi ir nagingi žmonės, daugiausia – iš Obelių miestelio. Per pastaruosius metus patobulinus technologinį procesą, gamybą pavyko padidinti 45 procentais. 2007 metais iš aplinkinių rajonų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių supirkta apie 14 tūkstančių tonų rugių. Šiuo metu per parą pagaminama 15 000 litrų spirito. Ateityje numatoma gamybinius pajėgumus padidinti du kartus.



    Pastatas iš tiesų nuostabus, bet jį užgožia aukšta tvora ir tankūs medžiai. Galėtų iškirsti. Na o dėl tvoros nieko nepakeisi, obeliečiai nuo senų laikų megėjai išgerti tai nuo jų kitaip neatsiginsi



    Komentuoti:


  • Aukselis
    replied
    Bet bet jau man Obelių gražesnis Siūlau apsilankyti

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Parašė Aukselis Rodyti pranešimą
    Taigi važiuoja nuo Šiaulių per Panevėžį iki Rokiškio ir nuo ten gana dažnai važiuoja autobusai į Obelius, iį net stotelė yra prie malūno
    Taip, bet tada per brangi bus kelionė ir ilgai truks. Tada jau geriau iš Panevėžio (kas nori - iš Šiaulių, Radviliškio) nuvažiuot traukiniu iki Šeduvos, ten panašus malūnas yra, o jame irgi geras restoranas, pigus meniu. Nebent į Obelius teks kitais reikalais užsukt.

    Komentuoti:


  • Aukselis
    replied
    Na vat panoramos neužfiksavau, nes tos grotos buvo vietom uždengtos, o aukštai užlipti nebuvo kaip, bet matėsi panorama, nereali... nes bažnyčia yra ant kalno, puikiai matosi abu ežerai ir jų kita krantų pusė. Tiek mačiau o įamžinti deja nepavyko.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Citata iš temos "Rokiškio r. bažnyčios":
    Parašė Aukselis Rodyti pranešimą
    Jei kam bus įdomu ir kam prireiks tai yra ir daugiau nuotraukų... Iš Obelių bažnyčios pastogės, bei bokšto... "
    Įdomu būtų pamatyt Obelių panoramą

    Komentuoti:


  • Aukselis
    replied
    Taigi važiuoja nuo Šiaulių per Panevėžį iki Rokiškio ir nuo ten gana dažnai važiuoja autobusai į Obelius, iį net stotelė yra prie malūno

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Och, jei traukinys važiuotų iki Obelių, tai dar šį mėnesį važiuočiau...

    Komentuoti:


  • Aukselis
    replied
    Ten įsikūrė, net nežinau ar restoranas ar kavinė. Na kažkas tokio. Vat jei kam įdomu tai antrame, trečiame aukštuose yra staliukai (pagaminti iš ąžuolo), ketvirtame aukšte yra apskritas stalas, kurį galima rezervuoti, o pirmame virtuvės ir wc. Keleta kartų buvau ten tai tiesą pasakius man tai buvo nerealu, nes tokio aukšto lygio tokiame mažame miestelyje nesitikėjau, ir kainos prieinamos ir t.t. žodžiu pasaka. Veikia lyg ir nuo 11val iki 22val. Jei kas važiuos siūlau paragaut cepelinų nerealūs..

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    /\
    Parašė Aukselis Rodyti pranešimą
    Na va čia žymusis Obelių malūnas, pavasarį buvo atidarytas ir iš tikrųjų labai sėkmingai veikia. Tarp kitko, naktį labai gražiai apšviečiamas.
    Kuria prasme sėkmingai veikia? Kas ten įsikūrė - restoranas, muziejus, valstybinė įstaiga?

    Komentuoti:

Working...
X