Švenčionėliai, Švenčionių r.

[Garbanius]

Nesinori būt bambekliu, nežinau kaip iki remontų Švenčionėliuose buvo, bet čia foto konkreti nykuma. Trinkelės, šaligatviai, takai, ok, bet ta nykuma su 0 žmonių ir visiem suprantama realybe, kad jų nebus daugiau? Suprantama ES pinigai, 2020 čia pat, tikiuosi paskutiniai pasispardymai asfaltuojant laukus

[Tomizmas]

Kas man labiausiai nepatinka šituose tvarkymuose: iškertami seni želdynai ir neatkuriami naujai. Pavyzdys: Švenčionių g. Nu buvo stambūs ir platūs medžiai, kurių dėka gatvė visada buvo šešėliuose. Juos iškirto, gatvę praplatino neaišku kam (vietos ten pakakdavo ir anksčiau), jokių želdynų nebeliko. Suprantu, kad medžiai ten buvo ne pačios geriausios būklės. Nu bet gi galėjo bent naujus pasodint vietoje beprasmiškai praplatintos gatvės.

Panaši situacija su Kaltanėnų g. Nežinau ar šiuo atveju gatvė buvo praplatinta, bet galėjo drąsiai joje nutiesti dviračių taką (mažų mažiausiai nupaišyt gatvės kraštuose), vietos tam užtenka, nes gatvė visada buvo labai plati (gerokai per plati).

Kitaip tariant atsinaujinimai geri, bet vis dar ne pagal geriausius standartus, o euroremonto būdu.

P.S. O dėl geležinkelių pastatų... dalis jų buvo seni ir tikrai gražūs. Galėjo ne griauti, o įrengti kokį nors "avilį" jaunimui. Pavyzdžiui, menų centrą ar pan. Vieta tam juk tinkama.

Kiek man teko girdėti nuomonių, tai daugumai patiko tai, kad gatvė tapo erdvi ir atvira, ne tamsi, kokia buvo anksčiau.

Platinti gatves tokiuose miesteliuose, kaip suprantama, yra labai cool Švenčionėliai yra ne Vilnius, standartai truputį kitokie. Plati gatvė = cool gatvė. Be to, nėra poreikio siaurinimui, norint sumažinti greitį. nes mašinų ir taip ne per daugiausiai, gatvė dažniausiai tuščia, kas norės - pralėks ir susiaurintoje... Kaltanėnų gatvė tai iš viso buvo baisi, šaligatviais buvo neįmanoma eiti, šaknys išvarčiusios plyteles. Žmonėms patinka, kad dabar tvarka, visuose Facebookuose ir kituose tinkluose buvo didžiausios ovacijos, kad pagaliau rajonas turi merą, kuris daro rimtus, pastebimus ir apčiuopiamus darbus (ir reikia pripažinti - tiek daug, kiek dabar, Švenčonių rajone niekad nebuvo daroma). Rekės ktą kartą pafotografuoti būtent tas gatves. Dabar dar ne tas vaizdas, daug sniego ir smėlio.

Be to, planuojama asfaltuoti daug žvyruotų gatvių. Švenčionėliuose gal pusė gatvių yra žvyruotos.

O jaunimo Švenčionėliuose nėra tiek, kad jo užtektų kiekvienam apleistam pastatui

Nesinori būt bambekliu, nežinau kaip iki remontų Švenčionėliuose buvo, bet čia foto konkreti nykuma. Trinkelės, šaligatviai, takai, ok, bet ta nykuma su 0 žmonių ir visiem suprantama realybe, kad jų nebus daugiau? Suprantama ES pinigai, 2020 čia pat, tikiuosi paskutiniai pasispardymai asfaltuojant laukus

Taip, žmonių stipriai sumažėjo, bet tai ką su tuo padarysi? Mažai kas nori gyventi provincijoje, netgi gerokai turtingesnėse šalyse nei Lietuva provincija mažai ką sugeba suvilioti (na, nebent idėjinius ir hipsterius, kaip tame poste prieš mano nuotraukas, ar pigaus pragyvenimo ieškančius pensininkus), o po 5 vaikus niekas jau neturės kap kažkada, kai miesteliai sparčiai augo plūstant žmonėms iš kaimų. Nebus jau šito, taip. Net imigrantai, kaip rodo Vakarų praktika, paprastai apsigyvena didmiesčiuose.

Bet jeigu sumažėjo žmonų, nereiškia kad jiems nieko nereikia, kad jie gali gyventi bardake. Infrastruktūra turi būti tvarkoma ir atnaujinama, nes taip kaip buvo seniau, negalėjo taip būti. Šaligatviai tokios būklės kad galima išsisukti koją, daug kur visai be šaligatvių, gatvės duobėtos... Čia normalu?

[Creatium]

Dėl apleistų... Ne tik jaunimui, pilna senjorų. Būtų įdomu senjorams padaryt kažkokį veiklos centrą.

[Tomizmas]

Dėl apleistų... Ne tik jaunimui, pilna senjorų. Būtų įdomu senjorams padaryt kažkokį veiklos centrą.

Tai čia jau reikia pačių žmonių iniciatyvos. Aš gi nenueisiu ir nepadarysiu, nes dar toli gražu nesu toje amžiaus grupėje ir nežinau aktualių poreikių

[Brokeris]

Nesinori būt bambekliu, nežinau kaip iki remontų Švenčionėliuose buvo, bet čia foto konkreti nykuma. Trinkelės, šaligatviai, takai, ok, bet ta nykuma su 0 žmonių ir visiem suprantama realybe, kad jų nebus daugiau? Suprantama ES pinigai, 2020 čia pat, tikiuosi paskutiniai pasispardymai asfaltuojant laukus

Tai kas buvo prieš 10 metų tai dabar totalus proveržis aplinkoje gal taip atrodo dėl žiemos kai sužaliuos nebebus nyku...iš 5000 gyventojų miestelio nereiktų tikėtis Wow

[Tomizmas]

Tai kas buvo prieš 10 metų tai dabar totalus proveržis aplinkoje gal taip atrodo dėl žiemos kai sužaliuos nebebus nyku...iš 5000 gyventojų miestelio nereiktų tikėtis Wow

Tai va dėl to įdomiausias, centrines ir labiausiai atnaujintas miestelio vietas pasilikau kitam kartui (na, ir laiko trūkumas padarė savo), kai jau žaliuos žolė, nebus smėlio, bus pasodintos gėlės ir t. t. Be to, daugiabučių kvartale dar nebaigti darbai.

[manometras]

Ačiū, Tomizmai.

Aš paskutinį kartą buvau pernai rugsėjo gale. Dar buvo lyg ir ne ruduo. Žydėjo rudeninės gėlės žmonių kiemuose, žalia žolė, švariau.
O dabar taip, daug smėlio ir nežalia.

Šiaip sutinku, kad Švenčionėliai labiau kurortas ir jiems nereikia plačių gatvių, labiau verta įrengti dviračių takus, platesnius šaigatvius, skverus ir aikštes žmonėms. Euroremontas - nestebinantis visų užkampių pirmas klaidingas žingsnis. Juk net LT didžiuosiuose miestuose pilna jo buvo ir tebėra.

Bet žinau, kad tas kraštas visada skyrėsi nuo kitos Lietuvos, toks būtent kraštas buvo, ten tos erdvės miestelyje, pušys didžiuliuose kiemuose, pelkės. Tokių vietų nelabai sukultūrinsi.
Kai kurie namai buvę dvarai, dideli.

Iš vaikystės prisimenu Partizanų gatvę be šaligatvių, eidavai kelkraščiu, sunkvežimiai visokie gąsdindavo, į gamyklas ir iš važiuodami. Ten tokia ūkinė gatvė be ūkio likus.

O griauna carinį depą. Gaila.

[Tomizmas]

Ačiū, Tomizmai.

Aš paskutinį kartą buvau pernai rugsėjo gale. Dar buvo lyg ir ne ruduo. Žydėjo rudeninės gėlės žmonių kiemuose, žalia žolė, švariau.
O dabar taip, daug smėlio ir nežalia.

Šiaip sutinku, kad Švenčionėliai labiau kurortas ir jiems nereikia plačių gatvių, labiau verta įrengti dviračių takus, platesnius šaigatvius, skverus ir aikštes žmonėms. Euroremontas - nestebinantis visų užkampių pirmas klaidingas žingsnis. Juk net LT didžiuosiuose miestuose pilna jo buvo ir tebėra.

Bet žinau, kad tas kraštas visada skyrėsi nuo kitos Lietuvos, toks būtent kraštas buvo, ten tos erdvės miestelyje, pušys didžiuliuose kiemuose, pelkės. Tokių vietų nelabai sukultūrinsi.
Kai kurie namai buvę dvarai, dideli.

Iš vaikystės prisimenu Partizanų gatvę be šaligatvių, eidavai kelkraščiu, sunkvežimiai visokie gąsdindavo, į gamyklas ir iš važiuodami. Ten tokia ūkinė gatvė be ūkio likus.

O griauna carinį depą. Gaila.

Švenčionėliai visada buvo daugiau pramoninės krypties miestelis geležinkelių susikirtime. Kurortinio potencialo nepasakyčiau kad daug. Gal kažkiek yra, bet jis nė iš tolo nelygintinas su Ignalina. Yra upė ir miškas, bet nėra šalia didelių ežerų kaip Ignalinoje, kurie net įsiterpia į miestą, ar tokių vaizdingų vietų kaip aplink Ignaliną. Ežeriukai prie Švenčionėlių nedideli ir išsisklaidę miškuose, arčiausiai esančiame Šalnaityje yra gyvačių. 90-aisiais ten būdavo vasarą košė žmonių, bet kai atsirado apkandžiotų, visi jame nustojo maudytis. Na, nebent kas norėtų pakvėpuoti miškų orų ar plaukti baidarėmis. Daugiau neįsivaizduoju ką tokio kurortiško galima sugalvoti.

Kraštas taip, visada skyrėsi. Yra netgi nemaži mentaliteto skirtumai. Jau 70 metų kaip nėra tos sienos, bet Švenčionių ir Ignalinos rajonuose vis dar galima išgirsti, ir ne tik iš senų žmonių: "atvažiavo iš Lietuvos" (apie žmones, atvykusius iš toliau į vakarus esančių LT rajonų). Be to, kažkokie smetoninės Lietuvos dalykai čia niekam nesukelia emocijų ir nostalgijos, manau kad dėl suprantamų priežasčių.

Švenčionyse ir Ignalinoje labai stipri Vilniaus įtaka. Bent kai aš dar mokiausi, visi palaikė Rytą, o ne Žalgirį Ir iš viso, Vilnius čia yra savas miestas kur visi reguliariai lankosi ir dirba. Kaunas čia vos ne užsienis, kažkur ten toli už miškų (žiūrint iš šių rajonų perspektyvos, likusi Lietuva yra už miškų masyvų, kurie yra kaip natūralus geografinis barjeras).

Emigracija į užsienį šiuose 2 rajonuose nėra populiari - visi traukia į Vilnių. Arti, patogu, kada nori atvažiuoji. Galima netgi gyventi tarp Vilniaus ir gimto miestelio.

Labai daug mišrios tautybės žmonių, riba tarp lietuvio, lenko ir baltaruso dažnai būna labai išplaukusi (ypač senesnių žmonių tarpe). Su rusais kitaip, skiria religija. Bet apskritai, būti nacionalistu užaugus tokiame rajone ko gero yra sunkiau įmanoma (ir manau, kad tai yra gerai), nes tai reikštų, kad tu eini prieš tuos, su kuo žaidei vienoje smėlio dėžėje, ar net prieš savo gimines.

Geografiškai čia yra aukštumos, net žemdirbystės labi neišvystysi, nes žemės nederlingos, kaip smėlis. Didelių ūkių, kokius galima pamatyti vidurio Lietuvoje, čia niekad nebuvo daug.

[mantasm]

Labai daug mišrios tautybės žmonių, riba tarp lietuvio, lenko ir baltaruso dažnai būna labai išplaukusi (ypač senesnių žmonių tarpe). Su rusais kitaip, skiria religija. Bet apskritai, būti nacionalistu užaugus tokiame rajone ko gero yra sunkiau įmanoma (ir manau, kad tai yra gerai), nes tai reikštų, kad tu eini prieš tuos, su kuo žaidei vienoje smėlio dėžėje, ar net prieš savo gimines.

Niekas netrukdo kitaip apibrėžti savo naciją (pvz LDK tapatybė) ir naudoti tą patį gentinį šabloną. Iš principo tokio maišyto identiteto gynimas nuo pvz gryno lietuviško nacionalizmo yra tas pats tribalizmas ginant savo tapatybę kaip ir standartinis lietuviškas nacionalizmas.

Arba galima kaip tik jausti grėsmę savo tapatybei arba nepilnavertišku su savo neaiškia tapatybe ir per tai bandyti iš(si)gryninti. Pvz Vilniuje skinhedų ir t.t. ryškiai daugiau nei Kaune. Maišyta giminės istorija ar įvairūs kiemo draugai vaikystėje netrukdo skanduot Lituva lituvems su ryškiu akcentu.

[Tomizmas]

Niekas netrukdo kitaip apibrėžti savo naciją (pvz LDK tapatybė) ir naudoti tą patį gentinį šabloną. Iš principo tokio maišyto identiteto gynimas nuo pvz gryno lietuviško nacionalizmo yra tas pats tribalizmas ginant savo tapatybę kaip ir standartinis lietuviškas nacionalizmas.

Arba galima kaip tik jausti grėsmę savo tapatybei arba nepilnavertišku su savo neaiškia tapatybe ir per tai bandyti iš(si)gryninti. Pvz Vilniuje skinhedų ir t.t. ryškiai daugiau nei Kaune. Maišyta giminės istorija ar įvairūs kiemo draugai vaikystėje netrukdo skanduot Lituva lituvems su ryškiu akcentu.

Tai kad kaip tik Vilniuje jų nėra daug. Toks skanduotojas su labai daug kuo susipyktų iš savo aplinkos žmonių, gali atsiliepti darbe, santykiams su žmonėmis ir t. t.

O šiaip tai jo, yra labai gera mintis - ta tokia tarpinė/išplaukusi/mišri tapatybė irgi yra TAPATYBĖ. Dėl LDK tai ne, čia daugiau "vietinis koloritas". Su LDK Baltarusijoje labiau mėgsta žaisti

Kažkada tarpukario Lietuvoje buvo tokia tapatybė - klaipėdiečiai (memelenderiai). Po Jugoslavijos suirimo, tų šalių tautinėje sudėtyje galima buvo pamatyti kategoriją "jugoslavai" sudarančią po kelis procentus gyventojų, nors teoriškai tokios tautos nėra.

Yra toks fenomenas "phantom borders" kai kažkada buvusi siena net praėjus daugybei metų jaučiasi mentalitete, atsispindi rinkimų žemėlapiuose ir t. t. Kažin ar "Vilnius - Kaunas drakės gaunas" yra ne iš tos pačios serijos.

[mantasm]

Tai kad kaip tik Vilniuje jų nėra daug. Toks skanduotojas su labai daug kuo susipyktų iš savo aplinkos žmonių, gali atsiliepti darbe, santykiams su žmonėmis ir t. t.

Kad yra ir nemažai. Vilniuje ir apylinkėse jau n metų nieko nestebina šalia namų kiaurus metus laikyti iškeltą Vytį ar Trispalvę. O pvz Kauno apylinkėse tai labai retas atvejis. Aplink Marijampolę ar Panevėžį išvis praktiškai nebūna tokių vaizdų.

Neteko pastebėti, kad rusakalbiai ar maišytos tapatybės žmonės labiau palaikytų pabėgėlius iš Afrikos ar seksualines mažumas. Greičiau atvirkščiai. Sakyčiau net ir labai kraštutinė dešinė su jais rastų kalbą daugeliu klausimų. Aišku kai kuriuose visuomenės sluoksniuose galima turėt problemų dėl požiūrio į Rusiją ar Putiną. Bet nebūtina būti etniniu nacionalistu, kad turėtum neigiamą požiūrį į Rusiją ar Putiną ir dėl to tektų gadintis santykius su kai kuriais rusakalbiais ar tai kultūrai prijaučiančiais.

Kad susipykt ir turėt problemų darbe turbūt reiktų pradėt šnekėt apie kaukuolių dydžius, imtis smurto prieš "netinkamus" visuomenės narius ir t.t. Bet su tokiu elgesiu galima su bet kuo susipykt.

O šiaip tai jo, yra labai gera mintis - ta tokia tarpinė/išplaukusi/mišri tapatybė irgi yra TAPATYBĖ. Dėl LDK tai ne, čia daugiau "vietinis koloritas". Su LDK Baltarusijoje labiau mėgsta žaisti

Turiu omeny iš principo tai ir būtų istorinė LDK tapatybė. Ne Baltarusijos "baltarusiai yra tikrieji lietuviai", o va toks mišinys. Iš to ir atsirado priešprieša lietuvių nacionalizmui, kuri daugiau palaikymo rado lenkų etniniame nacionalizme ir tas atvedė prie visų tarpukario peripetijų. Tarpukariu tiek Smetoninė Lietuva, tiek Lenkija išsigrynino savo tapatybes. Bet kai kurie užkampiai taip ir liko 19ame amžiuje su LDK/ATR tapatybės suvokimu. Ir pasipriešinimu lietuvių nacionalizmui per lenkiško nacionalizmo prizmę (chamai lietuviai ir t.t.). Sakyčiau čia kaip su giminėm, kuris toliau gyvena, tas atrodo geresnis. Taip ir su tapatybėm - kai esi įspraustas tarp dviejų pasirinkimų ir nei vienas nėra idealiai tinkamas, šliejiesi prie toliau esančio ir tikiesi pagalbos atsispirti arčiau esančiam.

[Romas]

Sukurta atskira tema Švenčionėliai senose nuotraukose
Ačiū Laimučiui už pasidalinimą nuotraukomis.

Šioje temoje liko kelios senesnės nuotraukos palyginimui su dabartiniais laikais.