Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rambyno regioninis parkas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Rambyno regioninis parkas

    Šį rudenį Klaipėdos krašto pietuose lankiausi su ekskursija, parodysiu vaizdų.

    Kelias nuo Jurbarko link Šilutės (kažkur apie Vilkyškius).







    Už Lumpėnų sukam į kairę ir už poros kilometrų privažiuojam stovėjimo aikštelę miškelyje.

    Informacija apie Rambyno kalną.





    Štai ką apie jį rašo lietuviška Vikipedija
    (http://lt.wikipedia.org/wiki/Rambynas):

    Rambyno kalnas (45,4 m virš jūros lygio) yra 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Europos Sąjungos pasienyje su Kaliningrado sritimi.

    Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas vasarą sulaukia tūkstančių turistų, susipažįstančių su Panemunės įžymybėmis. Lankytojus čia traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiverianti panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės (dabartinio Sovetsko) miesto bokštus.

    Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji žmonės – klajokliai elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – t.y. Nemuno ir Jūros upių artumas – lėmė intensyvų senovės baltų genčių judėjimą ir jų kultūrų maišymąsi šioje vietovėje.

    I – VI mūsų eros amžiais minėtame regione susiformavo etninė grupė, ryškiai išsiskyrusi savo kultūra iš gretimų genčių. Istoriniuose šaltiniuose ji minima skalvių vardu. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis skalvių centras. Archeologiniai radiniai liudija skalvius išsiskyrus iš kaimyninių genčių turtingumu. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, tuomet buvusio pagrindiniu prekybos keliu. Iki XIII a. prasidėjusios Kryžiuočių ordino agresijos skalviai palaikė glaudžius santykius su Lietuva. Vėliau, dėl nelygių jėgų, ši baltų gentis buvo priversta pasiduoti Ordinui, susiliejo su greta gyvenusiomis prūsų ir lietuvių gentimis.

    Ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės. Viena seniausių krašto lietuvių kultūrinių organizacijų Mažojoje Lietuvoje buvo „Birutės“ draugija, leidusi knygas lietuvių kalba, įsteigusi knygyną ir senienų muziejų, skaitydavusi paskaitas apie tautą, jos praeitį draugijos susiėjimuose, švietusi to meto lietuvius. Per 1895 metų Jonines ant Rambyno kalno buvo paminėtas šios draugijos veiklos dešimtmetis, žodį šventės dalyviams tarė Jurgis Zauerveinas, Mažosios Lietuvos himno „Lietuvninkai mes esam gimę“ autorius. Ir vėliau čia kasmet vykdavo lietuvninkų šventės ir susirinkimai.

    Ne viena legenda byloja apie ant Rambyno kažkada buvusį aukų akmenį. Tačiau visos jos sako, kad „laimė tol nepaliksianti šio krašto, kol akmuo stovės, ir kalnas po juo“. O jeigu kokio svetimšalio ranka išdrįs prisiliesti prie šio akmens, prasmegsiąs kalnas Nemuno gelmėse. Didelis aukų akmuo minimas ne viename istoriniame šaltinyje. Apie jį žinoma, kad jo paviršius buvo plokščias, o pats akmuo – 15 uolekčių apimties. Legenda sako, kad vokietis Švarcas iš Bardinų kaimo, ieškodamas savo pastatytiems malūnams girnų, suskaldęs šventąjį aukuro akmenį. Nuo to laiko užkeikimas ėmęs pildytis – kalnas pradėjo smegti į Nemuną. Iš tiesų, 1811 metais akmuo susprogdintas, todėl iki mūsų dienų jis neišliko. Yra žinoma, kad viena jo nuolaužų iki Antrojo pasaulinio karo saugota Karaliaučiaus muziejuje.

    Minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, 1928 metais, Mažosios Lietuvos šviesuoliai Martynas Jankus ir Juozas Adomaitis ant Rambyno sumanė pastatyti aukurą. 1939 metais, Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, aukuras buvo nugriautas. Šiandien ant kalno stovi sovietmečiu pastatytas aukuras. Šalia dar yra M. Jankaus ir J. Adomaičio statytojo aukuro viršūnė, kuri ne taip senai buvo surasta Nemuno upės pakrantėje.

    Senovėje Rambynas buvo daug aukštesnis, jame stovėjo skalvių pilis Ramija (Ramige). Šią pilį 1275 m. paėmė Sembos fogto Ditricho vedami kryžiuočiai. Pilis buvo sugriauta, dalis jos gynėjų paimti į nelaisvę, kiti – išžudyti. Šiandien Rambynu vadinama tik likusi kažkada didelio piliakalnio papėdė. Didelė jo dalis, Nemuno paplauta, nugriuvo 1835 m. ir vėliau. Kokio aukščio jis buvęs, tiksliai nežinoma, tačiau viename iš 1867 metų aprašymų nurodoma, kad Rambynas buvęs vos 150 pėdų aukščio. Tad galima manyti, jog po pirmosios kalno griūties 1835 metais jo aukštis siekė 47 metrus. Didelė Rambyno griūtis įvyko ir 1878 metų liepą, kalnas slinkęs ir 1926 – ųjų vasarą. Šiandien jo aukštis nuo Nemuno upės horizonto yra 40 metrų.

    1992 metais buvo įkurtas Rambyno regioninis parkas, pats kalnas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip mitologinis objektas. Saugoma teritorija užima 4520 hektarų.

    Didėjančio lankytojų srauto ir susibūrimų neatlaikė Rambyno šiaurės vakarų šlaitas. Čia vyko labai intensyvi mechaninė erozija, pažeidusi ne tik šlaito paviršių, bet ir gilesnius grunto sluoksnius, kurie griuvo kartu su ten augančiais medžiais. Be mechaninės erozijos, pažeistą šlaitą ardė ir gamtos faktoriai, nuolat gilindami ir plėsdami griovą.

    2002 metais buvo pradėti Rambyno kalno eroduojančios dalies sutvarkymo ir apsaugos techninių priemonių įrengimo projektavimo darbai. Tais pačiais metais buvo atlikti ir kalno bei jo aplinkos archeologiniai tyrimai. 2003 metais šie darbai baigti. Lankytojų patogumui ir šlaito apsaugai pagerinti įrengti ąžuoliniai laiptai su tarpinėmis ir apžvalgos aikštelėmis.
    Paskutinis taisė Romas; 2017.04.02, 15:51. Priežastis: Kopija iš temos "Mažoji Lietuva"

    #2
    Taigi Rambynas nėra vien sūris. Tai viena žinomiausių Mažosios Lietuvos vietų, kurioje šventes šventė ne vienas lietuvių tautinio atgimimo veikėjas.

    Kalno viršūnę žymi akmenys ir atkurtas aukuras.





    Šis kalnas - iš tiesų ne tiek kalnas, kiek status šlaitas, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Nemuną. Tolumoje regėti Tilžė.





    Nusileiskime.











    Be abejo, šie takai prie Nemuno išminti kontrabandininkų. Tradicijos tęsiamos jau kelis šimtmečius. Tik prieš daugiau nei šimtą metų plukdė ne tik tabaką, šnapsą, bet ir lietuviškas knygas. Knygų dabar neneša. Iš ten tokių dalykų niekad nebeneš.

    Comment


      #3
      Iš Rambyno verta nueiti į šalia esančius Bitėnus.

      Pirmiausia užsukame į gražiai sutvarkytas Bitėnų kapinaites.



      Čia stovi paminklinis akmuo Kristijonui Donelaičiui. Beveik prieš šimtmetį jį ketino pastatyti ant Rambyno, pastatė tik prieš ketverius metus.



      Čia palaidotas leidėjas Martynas Jankus (jam bus skirta ir daugiau nuotraukų)



      Taip pat šiose kapinėse perlaidotas ir Vydūnas - filosofas, rašytojas ir turbūt priešpaskutinis Mažosios Lietuvos didžiavyris.

      (apie Vydūną galite plačiau pasiskaityti laisvojoje enciklopedijoje) Keistas jo likimas: kovojo prieš vokietinimą, bet mirė kaip laisvas žmogus Vokietijoje.



      Čion ilsis Dievyje Danielius Kuosgalvys, Edė Kuosgalvys (gimusi Dumatikė)... Užrašai priverčia išsižiot. Kai kurie šių žmonių gimę vos ne tada, kai Donelaitis dar buvo gyvas.

      Comment


        #4
        Bitėnuose gimė Martynas Jankus.

        Martynas Jankus (1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose (Šilutės raj.) – 1946 m. gegužės 23 d. Flensburge (Vokietija); 1993 m. gegužės 30 d. perlaidotas Bitėnų kapinėse) – spaudos darbuotojas.

        Baigęs kaimo liaudies mokyklą Bitėnuose, lavinosi savarankiškai. 1882 – 1883 m. išleido savo surinktų dainų rinkinius. 1883 m. pasirodžius „Aušrai“, rėmė ją lėšomis, rūpinosi administraciniais reikalais, nuo Nr. 4 iki 8 buvo atsakinguoju redaktoriumi. 1886 – 1887 m. leido ir redagavo laikraštį „Garsas“, vėliau rėmė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimą, 1889 m. įsigijo spaustuvę Ragainėje, vėliau ją perkėlė į Tilžę, kur ji veikė iki 1892 m. varžytinių. Įsteigė spaustuvę Bitėnuose, kur ji veikė iki 1909 m. varžytinių.

        M.Jankus kartu su bendraminčiais D.Zauniu, V.Gaigalaičiu, D.Peteraičiu ir kitais gynė Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų – lietuvninkų reikalus, jų ekonominius bei kultūrinius interesus ir prieš vokiečių valdžią. 1892 m. jie įsteigė Lietuvių konservatorių partiją ir svarbiausiais klausimais rašydavo peticijas, po kuriomis surinkdavo nemažai parašų.

        Išspausdino 312 knygų ir 15 periodinių leidinių lietuvių ir vokiečių kalbomis. Prūsijos valdžios 40 kartų baustas areštu ir piniginėmis baudomis. Visą turtą ir ūkio pajamas skyrė spaudos leidybai ir platinimui, dėl to tėvas, išpirkęs ūkį už skolas, jį užrašė M. Jankaus vaikams.

        1915 m. su šeima išvežtas į Sibirą. 1923 m. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas, sukilimo Klaipėdoje iniciatorius. 1928 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu (lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Jankus)


        Užtenka pažvelgt į užrašą ant koplytstulpio, kad suprastume, ko vertas šitas kaimas.



        Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau nei prieš 100 metų lietuvių spauda lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta. Jau buvo išrastas telefonas, telegrafas, radijas, automobilis, lėktuvas, o viešose vietose Didžiojoje Lietuvoje kabėjo tokios lentelės.



        Beje, kažkur skaičiau, kad šiomis dienomis Rusijoje priimtas įstatymas, atseit siųsti SMS ne kirilica neįstatymiška. Tokia įstaigėlė Rossvjazjohrankultury uždraudė mobiliųjų ryšių operatoriams siųsti žinutes lotynišku šriftu. Įsivaizduoju, kas būtų, jei mes būtume pavaldūs Rusijai ir Rossvjazjohrankultury.


        Aišku, šitas Jankaus namelis Bitėnuose, kuriame kažkada buvo spaustuvė, turėjo didelę reikšmę tam, kad mes esam sąmoningi ar bent pusiau sąmoningi lietuviai. Ko verta tik Aušra ir Varpas, prie kurių prisidėjo Jankus.





        Prie namo stovi senos sovietinės poligrafinės staklės.

        Comment


          #5
          Bitėnai. Viešbutis-restoranas "Rambynas" priklausęs G.Volbergui

          ebay.de

          Comment


            #6
            Bitėnai. Viešbutis-restoranas "Rambynas" priklausęs G.Volbergui. Dabar pastate įsikūrusi Rambyno regioninio parko direkcija



            Iš knygos Šiaurės Skalva 2007

            Comment


              #7
              Sveikinimas iš Bitėnų. Rambyno kalnas, Carl Meyer užeiga, Parkas-Sodas. Apie 1900-1910 m. Leidėjas R.Minzlofas, Tilžėje

              ebay.com

              Comment


                #8
                Visų pirma atsiprašysiu, kad mano vizitas Vilkyškiuose buvo trumpas (grįžinėjome į Klaipėdą) ir vakarėjant.
                Norisi pabrėžti - malonios akiai permainos, viliuosi pradėti darbai nesustos.

                Apžvalgos bokštas


                Panorama su bažnyčia, turizmo inf. centru ir dvaru


                Bažnyčia - vizito tikslas ir apeita ratu. Šiuo metu atliekamas kapitalinis remontas.




                Evangelikų Liuteronų parapijos namai


                Darbai Vilkyškių dvare -




                Dvaro ūkinio pastato rekonstrukcija






                Turizmo informacinis centras ( ačiū Depeche )






                Sau pasižadėjau po keleto metų būtinai užsukti ir palyginti... Kiek dar liko nematyta



                Paskutinis taisė Romas; 2017.04.02, 16:32. Priežastis: Kopija iš temos "Vilkyškiai"
                Senoji Klaipėda
                F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

                Comment


                  #9
                  Rambynas XIX a. pabaigoje


                  ebay.de

                  Comment


                    #10
                    Sukurta atskira tema

                    Sukurta atskira tema vienam mažiausių Lietuvos regioninių parkų - Rambyno RP.
                    Atkeltos nuotraukos iš temų "Mažoji Lietuva" ir "Vilkyškiai".

                    Comment


                      #11
                      Vaizdai nuo Rambyno (vok. Rombinus) potvynio metu
                      Kenan2
                      046 Bardehnen - Rombinus

                      https://picssr.com/tags/bardehnen

                      Comment


                        #12
                        15min.lt fotoreportažas iš Rambyno
                        Luko Balandžio nuotr.
                        Įspūdingas Nemuno paveikslas nuo Rambyno kalno

                        Comment


                          #13
                          Nežinomas XX a. I p. fotografas. Šaulių sąjungos ir Lietuvos meno kūrėjų draugijos ekskursijos dalyviai išlipa iš garlaivio „Nemunas“ prie Rambyno kalno. 1920-06-20.



                          http://www.epaveldas.lt

                          Comment


                            #14
                            Rambyno kalnas su apytikriai pažymėta potvynio zona

                            Žemėlapis iš www. mapy.cz

                            Foto 2018.03
                            Kelias iki Bitėnų nuo trasos KK141 Šilutė- Jurbarkas-Kaunas yra asfaltuotas.
                            Posūkis į Rambyną yra už 2 km, Bardinų kaime


                            Informaciniai stendai parkinge




                            Į kalną kilti nereikia - aikšelė yra Rambyno viršutiniame lygyje




                            Apačioje matosi Nemunas

                            Comment


                              #15
                              Potvynis prie Rambyno
                              Foto 2018.03





                              Kažkur upės viduriu eina Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities siena


                              Vaizdas linkTilžės (Tilsit, Sovietsk)




                              Anoje nemuno pusėje užlietas plotas - jau Rusijoje


                              Apačioje įspūdingai su trenksmu daužosi ledo lytys


                              Vaizdas link Ragainės (Ragnit, Nieman)


                              Comment


                                #16
                                Besileidžiant nuo Rambyno










                                Žvilgsnis atgal nuo tarpinės laiptų aikštelės

                                Comment


                                  #17
















                                  Comment


                                    #18
                                    Rambyno kalnas iš apačios
                                    Foto 2018.03




                                    Kalno vaizdas iš šono


                                    Užlipti atgal galima kitais laiptais




                                    Comment


                                      #19
                                      Rambynas. Potvynis - 2018
                                      Foto 2018.03

                                      Pabaigai - kelios vertikalios nuotraukos leidžiantis nuo Rambyno link Nemuno






                                      Rambyno kalnas žiūrint iš apačios

                                      Comment


                                        #20
                                        Palyginimui - vasara Rambyne
                                        Foto 2018.07

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X