Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vaitkuškio dvaras, Ukmergės r.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vaitkuškio dvaras, Ukmergės r.

    Vaitkuškio dvaro (Ukmergės r.) liekanos



    Sekite savo banknotus

    #2
    Napoleonas Orda / Napoleon Orda (1807 - 1883)

    Wojtkuszki. (G. Kowieńska) Własność Hr. Stanisława Kossakowskiego.
    Jest tu kopiec, na którym miał się wznosić dworzec Swidrygełły
    .
    Vaitkuškio dvaras, Kauno gubernija - grafo Stanislovo Kosakovskio nuosavybė.
    Čia yra piliakalnis, kur galėjo būti Švitrigailos pilis

    Litografija
    http://www.pinakoteka.zascianek.pl/O...Wojtkuszki.jpg

    Wojtkuszki. Pałac Kossakowskich. Widok od strony ogrodu.
    Vaitkuškis. Kosakovskių rūmai. Vaizdas nuo sodo pusės

    Pieštukas ir akvarelė 1875-1876 19,5 x 28,8 cm
    Krokuvos nacionalinis muziejus
    http://www.pinakoteka.zascianek.pl/O...jtkuszki_2.jpg

    Comment


      #3
      Vaitkuškio dvaras priklausė Kosakovskiams (Kossakowski). Kai kuriuose šaltiniuose minima pavardė Korwin - Kossakowski. Ši giminė kilusi iš Mazovijos. Protėviai atsikėlė iš Vengrijos

      Kosakovskių herbas Ślepowron / Naktikovas

      http://lt.wikipedia.org/wiki/Kosakovskiai

      Comment


        #4
        Jolita Žalgirytė
        2007-05-10
        Didingos praeities pėdsakai Vaitkuškyje

        1831 m. dvaras buvo apiplėštas ir nuniokotas sukilimą malšinančio Lubno husarų pulko kareivių. Tuo metu rūmai jau priklausė itin išsilavinusiam, gabiam, šiuolaikiškam Stanislovui Feliksui Kosakovskiui (...). Nenuostabu, jog būtent šis žmogus nusprendė perstatyti rūmus, suteikdamas jiems tuo metu populiarią neogotikinę išvaizdą. Pats studijavo šio stiliaus ypatumus, darė eskizus ir galiausiai liko prie projekto, padiktuoto Miramare rūmų prie Triesto, kuriame negotikinė dvaro išvaizda susipynė su neoromaniškais elementais. Sumanymo įgyvendinimą S. F. Kosakovskis patikėjo architektui mėgėjui Bonifacui Pavlovskiui. Po perstatymo rūmų išvaizda labai pakito, atsirado naujų detalių: daugiašoniai bokšteliai, smailaus lanko formos langai ir smailiaarkiai langai, dantytos sienelės. Virš rūmų pastatytas balkonas, virš kurio durų buvo Naktikovo (Kosakovskių giminės) herbas. Prieš 1893 m., antrosios Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (Stanislovo Felikso sūnaus) žmonos Michalinos iniciatyva, dešinėje rūmų pusėje pristačius verandą, suformuotas galutinis rūmų vaizdas, išlikęs ir po Antrojo pasaulinio karo. Nepaisant visų pakitimų, senoji rūmų architektūra visgi buvo išlaikyta. Kadangi S. F. Kosakovskis buvęs didelis teatro mėgėjas, manoma, kad tuo pat metu buvo perstatyta ir oficina bei joje įrengta dviejų aukštų pastato aukščio teatro salė.

        Negailestingas dvaro likimas
        Negailestingi likimo smūgiai pasiekė ir Vaitkuškio dvarą. Mirus S. K. Kosakovskiui, dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Eustachijus, tačiau tikroji Vaitkuškio valdytoja buvusi jo motina. 1914 m. jau buvo rašoma apie dvaro nuomą, jame vykdavo Kauno ūkiškosios draugijos rengtos paskaitos. 1923 m. rūmuose įsikūrė Ukmergės apskrities žemės reformos komisija. 1926 m. rūmų patalpose buvo įrengta našlaičių prieglauda. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dvare apgyvendinti internuoti Lenkijos kareiviai. 1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. (...)
        Didžioji dalis sukaupto kultūrinio meninio paveldo arba dingo pokario suirutės laikais, arba buvo išvežta į Rusijos muziejus, dalis dailės kolekcijos pateko į Lenkiją ir sudegė per Varšuvos sukilimą. Tik nedideli Vaitkuškio dvaro rūmų bibliotekos ir kitų rinkinių fragmentai po 1921 m. pateko į muziejus ir valstybines bibliotekas. Po Antrojo pasaulinio karo, kada rūmai smarkiai nukentėjo, dvaras nyko ir iro, kol galiausiai jame liko tik pėdsakai buvusios didingos praeities.
        http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62203

        Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837-1905) nuotrauka

        http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=87

        Comment


          #5
          Grafų Kosakovskių albumas:
          Knyga / Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus leidinys;
          sudarytoja ir teksto autorė E.Lukaševičiūtė;
          mokslinė ir literatūros redaktorė dr. J.Mulevičiūtė; redaktorė S.Brazaitytė; dailininkė M.Kairaitienė; fotografas A.Baltėnas; vertėjos J.Bačauskaitė, J.Ostaszewska-Nowicka.
          Kaunas: sp. „Keturios spalvos“, 2004. Tiražas 1000 egz.

          http://www.museums.lt/Zurnalas/2004-...j_muz_leid.htm


          Straipsnis apie vieną pirmųjų fotografų Lietuvoje grafą Stanislovą Kazimierą Kosakovskį (Kossakowski);

          Kauno diena 2005-01-29
          Žilvinė PETRAUSKAITĖ

          Rakto skylutė į išnykusį pasaulį

          Tikimasi, kad ką tik išleistas “Grafų Kosakovskių albumas” stumtelės pirmyn apleistas Lietuvos dvarų kultūros istorijos studijas. Dvarų gyvenimas yra baltoji dėmė Lietuvos kultūros istorijoje, konstatuota Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje įvykusiame vakare. Viliamasi, kad ką tik išleistas “Grafų Kosakovskių albumas” paskatins gilintis į praeities dulkėmis vis labiau pasidengiantį dvarų pasaulį.

          Lenkai užsisakė iš anksto

          “Lietuvos dvarų kultūra ir bajorų luomo atstovų likimai nėra visiškai ištyrinėti. Parašytos dvarų istorijos neturime”, - kalbėjo istorikas Egidijus Aleksandravičius. Jis pastebėjo, kad muziejų rinkiniuose esantys dvarų gyvenimo liudijimai dūlija ir taip negrįžtamai traukiasi į praeitį. Todėl reikia skubėti.

          “Istorikai nubėgo į politiką, o frontą dvarų gyvenimo tyrinėjimuose laiko tik architektūros istorikai ir dailėtyrininkai”, - akmenį į istorikų daržą sviedė menotyrininkė Jolita Mulevičiūtė.

          Jos teigimu, ką tik 1000 egzempliorių tiražu išleistas “Grafų Kosakovskių albumas”, kuriame publikuojamos XIX a. pabaigos-XX a. pradžios nuotraukos iš Vaitkuškio dvaro gyvenimo, gal stumtelės dvarų kultūros istorijos studijas.

          “Vaizdui reikia žodžio. Neužtenka vien grožėtis dvarininkų kasdienybės ir švenčių akimirkomis. Reikia rimto veikalo apie bajoriškąją dvarų kultūrą, galinčio papildyti Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomus grafams Kosakovskiams kadaise priklausiusius 65 fotografijos albumus”, - sakė J.Mulevičiūtė.

          Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui pranešus, kad 30 ką tik pasirodžiusio “Grafų Kosakovskių albumo” egzempliorių jau užsakyti lenkų, menotyrininkė nuogąstavo: “Nenorėčiau, kad ši knyga būtų populiaresnė Lenkijoje nei Lietuvoje”.

          Vaikaitė vartydama albumus verkė

          J.Mulevičiūtė sveikino O.Daugelio idėją išleisti dar keletą albumų iš grafų Kosakovskių nuotraukų rinkinio. Taip fotografijos pasiektų ne tik daugiau žmonių, bet ir įgautų virtualią apsaugą. “Išblukusios, karus pergyvenusios nuotraukos virsta vos įžiūrimais šešėliais. Vienintelė išeitis - kuo greičiau pervesti jas į skaitmenines laikmenas, nes kitaip jos tiesiog sutirps ore”, - kalbėjo menotyrininkė, prisidėjusi spaudai rengiant “Grafų Kosakovskių albumą”.

          (...)

          Lig šiol išsamiai netyrinėtas

          Praėjus keletui dešimtmečių nuo fotografijos išradimo, Vaitkuškio rūmuose tuometinis jų šeimininkas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837-1905) įkūrė nuosavą fotolaboratoriją ir per 11 metų, fotografo Juozapo Krajevskio padedamas, sukaupė neįkainojamą fotoarchyvą. Išlikusiuose albumuose suklijuota daugiau nei 6 tūkstančiai Kosakovskių šeimos nuotraukų, kuriose įamžintos dvaro buities ir švenčių akimirkos, rūmų interjerai, apylinkių panoramos bei didikų kelionių po užsienį vaizdai. Iki šiol šis didžiausias ir unikaliausias privatus XIX a. pabaigos - XX a. pradžios fotoarchyvas Lietuvoje yra išsamiau netyrinėtas, jis menkai žinomas net fotografijos istorikams.

          S.K.Kosakovskis laikė Vaitkuškį savo namais, nors dar turėjo prabangius rūmus Varšuvoje. Iki grafo mirties čia virė įprastas senos dvarininkų giminės gyvenimas, mezgėsi bičiuliška draugystė su aplinkinių dvarų gyventojais. Tačiau, J.Mulevičiūtės pastebėjimu, gyvenimas Vaitkuškyje nebuvo tipiškas XIX a. pabaigos Lietuvos dvarų gyvenimo atspindys: daugelis dvarininkų jau buvo nuskurdę ar išvažiavę į Varšuvą ar Krokuvą.

          Į Kauną atgabenti bepradedantys pelyti
          Po grafo mirties nuotraukos buvo pervežtos į Lyduokių dvarą, kuriame išbuvo iki 1920-ųjų. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, dailėtyrininkas Paulius Galaunė kartu su kitais Valstybės archeologijos komisijos nariais susirūpino dvarų paveldu. Tuo metu Kosakovskiai jau buvo persikėlę į Varšuvą, o Vaitkuškio rūmuose veikė prieglauda. Aristokratų paliktą turtą tvarkė šeimos patikėtiniai, su kuriais derybos vyko nelabai sėkmingai. Galop su užduotimis nesusidorodamas grafų įgaliotinis viską paliko likimo valiai.

          Atvykę M.K.Čiurlionio galerijos darbuotojai knygas, albumus ir dokumentus rado išmėtytus, apdraskytus, sudrėkusius, bepradedančius pelyti. Tokie jie ir buvo atgabenti į Kauną.

          J.Mulevičiūtės pasakojimu, dabar Ukmergės pakraštyje esantis Vaitkuškio dvaras atrodo labai liūdnai. Liko tik pamatai, rūmų bokštas ir aptrupėję sienų likučiai. Rudenį ar ankstyvą pavasarį dar matyti kadaise labai puoselėto parko likučiai, tvenkinių krantų formos. O vasarą viską užgožia laukinė augmenija.
          Visas straipsnis: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kit...-pasauli-25429

          Internete pavyko patikti tik tokią S.K. Kosakovskio XX a. pr. Ukmergės nuotrauką:

          http://old.ukmerge.lt/index.php/lt/34316/ - buvo http://www.ukmerge.lt/index.php/lt/34316/
          Paskutinis taisė Romas; 2012.03.15, 22:30. Priežastis: Pasikeitė nuoroda

          Comment


            #6
            Vaitkuškio dvaras
            2008 m. spalis

            Vaizdas nuo keliuko išvis liūdnas


            Dvaro likučiai






            Comment


              #7
              Vaitkuškio dvaras
              2008 11








              Comment


                #8
                Pagrindinio pastato griuvėsiai








                Comment


                  #9














                  Comment


                    #10
                    Jau dvaro likučiai parodo, koks tai buvo įspūdingas ir unikalus dvaras.

                    Deja, matyt tenka apgailestauti, kad šio dvaro niekas, bent jau artimiausioje ateityje atstatyti ir/ar restauruot net nežada. Gaila...

                    Comment


                      #11
                      Citatos iš temos Griuvėsiai

                      Parašė praeivis Rodyti pranešimą
                      Gerai, kad baigia griuti sis dvaras. Kazkokie rytietiski motyvai kaip pas kokius arabus. slykstus statinys,grynas svetimkunis Lietuvoje,greiciau nugriutu-tuo geriau butu.

                      Parašė praeivis Rodyti pranešimą
                      Taip, tai Lietuvos istorijos dalis, bet ne Lietuvos kulturos dalis. Tiesiog tai islike statiniai tuo metu buvusiu kitu kulturu atstovu.
                      Pavyzdziui zydai, yra daug ju baznyciu, bet jie niekuomet nelaike save Lietuvos pilieciais,visada ju 'pazadetoji zeme' buvo izraelis . Ju statiniu nereikia griauti,bet jos ir neturi buti saugomos.

                      Saugomi istatymo turi buti tik lietuviu kulturos objektai.

                      Nes sakykim koks karaimas gyvenantis vilniaus rajone pasistatys savo kieme kokia imantriai israityta pagal rytieciu paprocius pasiure....pastate ir pastate,bet mes neturetume to itraukti i paveldo objektu sarasus ir saugoti.
                      Su tokiu požiūriu, turbūt, su dideliu malonumu prasieini, Praeivi, per daugumą dvarų temų.
                      Turbūt pačiam labai gaila, kad kai kurie dvarai yra restauruoti

                      Comment


                        #12
                        Iš kitos pusės tai visi dvarai Lietuvoje yra susiję su lenkinimu, kitomis tautomis. Tai pagal tave taip išeina , kad reikia griauti visus dvarus. O apie architektūra, tai kalabant, Lietuva pati šią kultūrą perėmeme iš Vakarų europos šalių. Tai ką...griaunam visa pavelda, baigiam sapalioti nesamones..
                        DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

                        Comment


                          #13
                          Dar vienas buvusios Vaitkuškio dvaro didybės liudijimas, Napoleonas Orda akvarelė 1875-1876 metai.


                          Šaltinis: http://www.pinakoteka.zascianek.pl/O...jtkuszki_c.jpg
                          Sekite savo banknotus

                          Comment


                            #14
                            Dvaro bokštas jau beveik atstatytas ir įrengtas. Dukart buvau ir abukart radau ten besitvarkantį žmogų. Ir su savininke telefonu kalbėjau. Tiesa, jie kol kas tenkinsis tik bokšto atstatymu.
                            www.dvylikakedziu.lt

                            Comment


                              #15
                              Dvi senovinės Vaitkuškio dvaro nuotraukos:



                              www.dvylikakedziu.lt

                              Comment


                                #16
                                Vaitkuškio dvaro rūmai



                                Šaltinis: http://www.kresy.pl/

                                Comment


                                  #17
                                  1. Vaitkuškio rūmai 1895 m. IV. 14



                                  2. Vaitkuškio salono vaizdas iš valgomojo pusės (1895 m.)



                                  3. Mėlynasis salonas (1896 m.)



                                  4. Kabinetas su giminių portretais ir fotografijomis (1896 m.)
                                  P.S antroje eilėje kairėje per vidurį kabo pirmojo Vaitkuškio savininko Stanislovo Kazimiero tėvo Stanislovo Felikso (Cesno) Kosakovskio (1795 - 1872) portretas.



                                  5. Dvaro savininkas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis Vaitkuškio salone ( 1899 m.)



                                  6. Stanislovas Kazimieras su trečiąja žmona Sofija salone prie židinio. (Šis kambarys dar vadintas šveicorine). (1900 m.)



                                  10. Vaitkuškio rūmų tapybos galerija (1902 m.)



                                  11. Dvaro savininkai grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis su pirmąja žmona Aleksandra Chodkevičiūte ir vaikais. (1871 m.)




                                  iš ,,Grafų Kosakovskių albumas" Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Kaunas, 2004 m.

                                  Jeigu tik noresit galesiu pasidalinti ir kitomis nuotraukomis is sio nuostabaus albumo, ten beje yra is Ukmerges vaizdu keletas ir siaip dar keletas rumu nuotraukyciu is Varsuvos (priklausiusiu Kosakovskiams) ir siaip kaimo vaizdu, apylinkiu. Jeigu tik i tema galiu ir siek tiek atsiminu apie siuos rumus pateikt...nes kaip pastebejau nete jau to straipsnio neber, tai man tektu ranka perrasyt...jeigu tik geidausit.
                                  Paskutinis taisė Raelis; 2011.01.25, 19:53.
                                  ,, - Il parait que monsieur est decidement pour les suivantes.
                                  - Que voulez-vous, madame? Elles sont plus fraiches."

                                  Comment


                                    #18
                                    gaila dvaro, dar labiau gaila jame buvusių vertybių, nes visa tai buvo metų metais kaupta ir naudota, bet matomai istorijos vėjai viską negailestingai nušlavė.
                                    naikinimas jau buvo užprogramuotas tarpukario lietuvoje. keista, kad rūmuose buvę turtai nepateko į valstybės muziejus.
                                    pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                                    Comment


                                      #19
                                      Siaip didzioji dalis pateko. Pvz., paveikslai, fotografiju albumai yra saugomi M. K. Ciurlionio muziejuje Kaune, taip pat daug bibliotekos knygu Ukmerges muziejuje kaip ir ten saugomi indai, kai kurie fotografiju albumai, laimetu parodu nuotraukos, daug isvezta i Varsuva, kai ka turi islaike gyvi giminaiciai. Ivairus dokumentai saugomi Mazvydo bibliotekoje. Tik baldai deja jau prapuole...
                                      ,, - Il parait que monsieur est decidement pour les suivantes.
                                      - Que voulez-vous, madame? Elles sont plus fraiches."

                                      Comment


                                        #20
                                        Šiek tiek istorijos:

                                        ,,Paskutiniai Vaitkuškio dvaro gyvenimo štrichai", ,,Magazyn Wilenski", 1999 m. Nr. 2 - 5. Vertė Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojas R. Ramanauskas.
                                        Pasakotojas Janas Eustachijus Kosakovskis (1900 - 1975)

                                        ,,Mano tėvo aistra buvo įvairių tiltukų, tiltelių, lieptelių statyba. Šis jo pomėgis pasireiškė netoliese esančiame Labų miške, kuriame taip pat buvo įrengta pasivaikščiojimo takelių, daugybė pavėsinių, suolelių, laiptelių statesnėse vietose. Vienas iš mano tėvo mėgstamų užsiėmimų buvo svečių vedžiojimas po Labus ir miško, vietoms pertvarkyto į tikrą parką, rodymas."

                                        ***

                                        ,,Saloną <...> su tėvo kabinetu jungė mažos durys ir valgomasis. Svarbiausias salono bruožas buvo paveikslai, pakabinti vienas šalia kito, nuo lubų beveik iki grindų, užimant visas laisvas sienas. Be garsių tapytojų paveikslų čia kabėjo ir kopijos bei labai silpni kūriniai, sukabinti be jokios tvarkos. Susidarė įspūdis, kad paveikslai buvo taip sukabinti, kad jų tilptų kuo daugiau, neskirstant temomis <...>.
                                        Ta paveikslų mozaika visiškai dengė sienas. Paveikslai kabojo ant virvių, pririštų prie auksinių virbų, palubėje supančių visas kambario sienas."

                                        ***

                                        ,,Valgomajame buvo iškabinti Lenkijos karalių portretai. Dauguma tų portretų, tapytų ant drobės, buvo įrėminti tamsiuose siauruose rėmeliuose su paauksuotu kampeliu iš vidaus. Tie paveikslai (kartu su rėmais) buvo maždaug 50 X 60 cm dydžio. Atrodo, kai kurie iš jų buvo Bačiarelio tapyti originalai. Man sakė, kad tai yra daugiausiai kopijos karalių portretų, kurie yra pilyje [Vavelyje?], kurias padarė Bačiarelio vadovaujami jo mokiniai. Dalis portretų buvo piešta ant skardos, juos tikriausiai piešė mano senelis. Jie ryškiai skyrėsi nuo pieštų ant drobės - neįprasta išvaizda, prastesnėmis spalvomis ir sustingusiomis figūromis. Du portretai buvo labais dideli - 2 X 2,5 m - vienas vaizdavo Stanislovą Augustą Poniatovskį, kitas - Augustą Stiprųjį [Augustą III]
                                        Karaliai atitinkamai pagal valdymo datas sukabinti ant sienų, o antroje pusėje buvo aprašyta, ką paveikslas vaizduoja bei kortelė su užrašu: ,,Iš Vaitkuškio rinkinių".
                                        Valgomajme kabėjo didžiulė kaltinė geležinė lempa su baltu gaubtu - duodavo nelabai ryškios, bet pakankamai šviesos. Atvykus svečiams, ant stalo visada atsirasdavo daug žvakidžių su stearino žvakėmis. Ant sienos kabėjo termometras ir barometras."

                                        ***

                                        ,,Biliardo kambaryje stovėjo didžiulis senovinis biliardo stalas su odiniais maišeliais rutuliams keturiose kampuose. Palei sienas stovėjo bibliotekos spintos - įstiklintos, pilnos gražiai oda įrištų knygų. Spintos buvo užrakintos.
                                        Rūmuose buvo taip vadinama ,,šveicorinė". Tai buvo didelis vestibiulis, į kurį vedė pagrindinio įėjimo durys, apsuptos stikslo verandėle, iš kurios per dvi šonines duris buvo įeinama į prieškambarį. Šitaip žiemą buvo išlaikoma šiluma, nes įėjus pro įėjimo duris, jos būdavo uždaromos ir tik po to atidaromos šoninės stiklinės durelės bei įeinama į vestibiulį. Grindys ,,šveicorinėje" buvo iš juodai - baltų šachmatine tvarka sudėtų kvadratinių koklių. Priešais duris palei sieną stovėjo didelis židinys iš glazuruotų tamsiai rudos spalvos koklių.
                                        Ant sienų - truputis ragų ir ginklų: šalmų, skydų, kirvukų ir pan. Kai kurie tą kambarį vadino arsenalu, bet daugelis vartojo pavadinimą ,,šveicorinė", ir tas pavadinimas išliko iki pat Vaiktuškio pabaigos."

                                        ***

                                        ,,Vaikų kambariai - manasis - prie pat valgomojo, šalia - mano sesers Jedvygos - buvo įrengti tipiškai vaikiškai. Ten stovėjo metalinės, baltai dažytos lovos. Mano sesers kambaryje stovėjo stalas pamokoms ruošti, be to, tuoletinis staliukas, veidrodis, prausykla, etažerė knygoms.... Vienos durys vedė į išvietę, kuri mums tarnavo ir kaip tamsus kambarys negatyvų ryškinimui, kitos - į koridorėlį, kuriame vaidenosi, apie ką papasakosiu kiek vėliau."

                                        ***

                                        ,,Puikiai pamenu koplyčią. Ten buvo metalinė širdies formos dėžutė, kurioje neva buvo saugoma etmono Karolio Chodkevičiaus širdis. Ant sienų - dešimtys pomirtinių įvairių laikotarpių šeimos narių fotografijų, daugiausiai Vaitkuškio gyventojų. Be pomirtinių mano bobučių, senelio, įvairių dėdžių bei tetų, kartais ir mažų vaikų fotografijų, ten buvo ir mano tėvo fotografija ant katafalko, šalia - Adomo Košciukevičiaus, ilgamečio Vaitkuškio kamerdinerio, fotografija, toliau - mirusio buhalterio ir bibliotekininko fotografijos ir pan."

                                        Jeigu patiks galėsiu papildyti, nes dabar atrinkau tik kas susiję su rūmų interjeru.
                                        ,, - Il parait que monsieur est decidement pour les suivantes.
                                        - Que voulez-vous, madame? Elles sont plus fraiches."

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X