Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Obelių dvaras, Rokiškio r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • laimutis
    replied
    Obelių dvaro rūmai



    http://www.nac.gov.pl/

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Ar Obelių dvaras ir Antanašės (Antanošės) dvaras ne tas pat?
    Atskiri dvarai. Obelių dvaras buvo prie Obelių ežero, ligi mūsų dienų išlikusi spirito varykla, vėjo malūnas, yra dar kelių ūkinių pastatų liekanos. oivej pateiktoje nuotraukoje matomi rūmai sudegė per I-ąjį pasaulinį karą.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė oivej
    Ar Obelių dvaras ir Antanašės (Antanošės) dvaras ne tas pat?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Obelių dvaro rūmai prieš I pasaulinį karą

    Mokslų akademijos biblioteka https://elibrary.mab.lt/handle/1/232
    Paskutinis taisė Romas; 2015.12.26, 09:16. Priežastis: Atstatytas nuotraukos rodymas

    Komentuoti:


  • Almis
    replied
    Obeliai (Rokiškio r.)

    Komentuoti:


  • Aukselis
    replied
    2008.12.14.

    Obelių spirito varykla

    Istorijos verpetuose Obelių miestelio (Rokiškio raj.) vardas minimas jau nuo XV amžiaus. Šiose Lietuvos šiaurės vakarinėse apylinkėse buvo įsikūrusios senosios baltų gentys. Pasibaigus karams su Livonija (XVI a.), kraštas atsigavo – kūrėsi kaimai, plėtėsi ariamos žemės plotai, formavosi savita kultūra. Tuo metu Aukštaitija išsiskyrė vientisu tautiniu koloritu – daugiausiai buvo lietuvių, kurių esminis bruožas buvo vieningumas ir tautinės savimonės puoselėjimas. Šiaurės ir vidurio Aukštaitija visada išsiskyrė itin derlingomis žemėmis ir puikiais javinių kultūrų derliais. Todėl neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje, 1907 metais, Obelių dvaro žemes įsigijo grafo titulą turėjęs verslininkas iš Vakarų Europos. Jo sprendimas buvo itin praktiškas. Ieškodamas naujų pajamų ir įvertinęs Obelių apylinkėms gamtos suteiktas vertybes – krištolinį Obelių ežero vandens skaidrumą, dirvožemio tinkamumą rugių auginimui ir gerą geografinę padėtį susisiekimui – nusprendė pastatyti spirito varyklą, tais laikais vadintą bravoru.

    Degtinės gamyba prižiūrima įstatymais

    Tai, kad didikai imdavosi degtindarystės verslo, Lietuvos istorijoje buvo įprasta. Jos gamybą, kokybę gan griežtai kontroliavo valdovų išleisti įstatymai. 1511 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis leido pirkliams laisvai pirkti ir parduoti neribotus kiekius grūdų, nes daug jų buvo sunaudojama degtinės, alaus ir giros gaminimui.
    Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo (XVIII a.) Rusijos imperatorienė Jekaterina II atskiru dekretu kaip išlygą leido Lietuvos aukštuomenei varyti degtinę savo reikmėms. Pasak istorinių šaltinių, kai kuriuose Aukštaitijos dvaruose būdavo varoma itin aukštos kokybės degtinė. Netgi pati Jekaterina II mėgo šiose apylinkėse pagamintą degtinę kaip ypač vertingą dovaną įteikti karūnuotiems asmenims iš kitų valstybių bei kitiems žymiems svečiams. Valdžios palaikymas buvo papildoma paskata statyti spirito varyklą Obeliuose.

    Varyklos statybose dalyvavo visas Obelių kaimas

    Bravoro statybos darbai buvo baigti 1907 metais. Jiems vadovavo iš užsienio atvykę inžinieriai. Tai objektas, kuris mena beveik visų miestelio gyventojų prisilietimą. Apie 300 Obelių apylinkės žmonių bendru sutarimu kibo į darbus, nes suvokė būsimos spirito varyklos reikšmę ir naudą. Jie rinko akmenis, kuriuos atgabendavo arkliais. Visi darbai buvo atliekami rankomis, todėl akmenis ant pečių tekdavo užtempti net į 20 metrų aukštį. Tuo metu dėl efektyvesnio susisiekimo per Obelių ežerą buvo pradėtas statyti medinis tiltas, kurį vėliau Obelių gyventojai pavadino „grobliumi”. Sumontavus užsienyje pirktus įrenginius, varykloje darbavosi 7 žmonės. Gautą produkciją tiekdavo tuomet paplitusioms karčemoms, kurios davė dvarininkams ir pirkliams nemažus pelnus. Kokybiški, paklausūs gaminiai buvo importuojami ir į Latvijos Daugpilio miestą bei kitus kaimyninius kraštus.

    Varykla tarp karų girnų

    Obelių spirito varyklos gyvavimo aukso amžius apsiblausė Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvą okupavo vokiečiai. Tuomet jie dalį įrenginių išvežė į Vokietiją, susprogdino cisternas ir jų vietose įrengė skerdyklą, kur suvarydavo ir skersdavo rekvizuotus gyvulius savo kariuomenei ir siuntimui į Vokietiją. Po karo spirito varykla ištuštėjo, pradėjo griūti. Tuščiuose pastatuose buvo laikomi grūdai, o pagrindiniame korpuse gyveno samdiniai. Tik 1932 metais bravoro statytojo sūnus Aleksandras, rūpindamasis finansiniais ištekliais, Estijoje nusamdė specialistus, kurie 1938 metais vėl atstatė gamyklą ir atkūrė spirito gamybos veiklą. Tada per parą jau buvo pagaminama po 400 litrų spirito. Tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šis verslas vėl nutrūko.

    Varyklos dvasia išsaugota

    Tikrasis augimas prasidėjo vokiečiams palikus mūsų šalį taip ir nespėjus įvykdyti suplanuoto gamyklos susprogdinimo. 1946-1948 metais per parą buvo pagaminama po 700 litrų spirito, o įrengus naujus fermentavimo kubilus produkcijos apyvarta išaugo dvigubai. 1975-1977 metais suprojektuoti ir pastatyti nauji katilinės, vandens valymo įrenginių pastatai ir įranga, leidusi iki minimumo sumažinti oro ir vandens taršą. Buvo pastatyti bokštai dvyniai, matomi iš visų Obelių apylinkės pusių, tai – dūmtraukis ir dėmesį traukiantis bokštas, kurie reikalingi ir šiais laikais, nes pagrindiniai spirito gamybos šaltiniai yra iš gamtos – vanduo ir lietuviškas rugio grūdas.
    Pagrindiniai prieš 100 metų statyti pastatai – spirito sandėlis ir spirito gamybos cechas – puikiausiai išsilaikė iki šių dienų ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir grafų laikais. Po dalimi gamybos cecho yra išlikęs vandens kanalas, sumūrytas iš molinių plytų, kuriuo ir dabar teka vanduo, o norint ir pasivaikščioti juo galima. Šių pastatų kompleksas, turintis istorinę, architektūrinę vertę yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių apsaugos registrą.

    Vienintelė lietuviško spirito varykla

    Itin teigiamai Obelių spirito varyklos veiklą paveikė privatizacija. Jos nauji šeimininkai AB „Vilniaus degtinė“ sugebėjo išsaugoti vienintelės maistinio spirito gamintojos Lietuvoje pozicijas iki šių dienų. Ši varykla gaminamą žaliavą – grūdinį spiritą, kurį tiekia išskirtinai „Vilniaus degtinės“ produkcijos gamybai. Kokybiškas lietuviškas spiritas leidžia išlaikyti nekintamą gėrimų skonį bei kokybę.

    Šiandien įmonėje dirba 54 darbštūs, pareigingi ir nagingi žmonės, daugiausia – iš Obelių miestelio. Per pastaruosius metus patobulinus technologinį procesą, gamybą pavyko padidinti 45 procentais. 2007 metais iš aplinkinių rajonų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių supirkta apie 14 tūkstančių tonų rugių. Šiuo metu per parą pagaminama 15 000 litrų spirito. Ateityje numatoma gamybinius pajėgumus padidinti du kartus.



    Pastatas iš tiesų nuostabus, bet jį užgožia aukšta tvora ir tankūs medžiai. Galėtų iškirsti. Na o dėl tvoros nieko nepakeisi, obeliečiai nuo senų laikų megėjai išgerti tai nuo jų kitaip neatsiginsi



    Komentuoti:


  • Aukselis
    pradėjo temą Obelių dvaras, Rokiškio r.

    Obelių dvaras, Rokiškio r.

    Na va čia žymusis Obelių malūnas, pavasarį buvo atidarytas ir iš tikrųjų labai sėkmingai veikia. Tarp kitko, naktį labai gražiai apšviečiamas.

Working...
X