Kardinalija - Radvilų rūmai, Vilnius

[Kavasiakas]

Dabartinė pabaisa

[Kavasiakas]

Kardinalija.
Kadangi apie šiuos rūmus yra tikrai nemažai informacijos, manau verta kurti atskirą temą.



1925


1944


Istorija:

Šiame sklype XV a. I pusėje jau stovėjo 4 gotikiniai namai su rūsiais. Trys jų buvo prie šv. Jono , vienas prie Didžiosios g., netoli sklypo p. galo. Visi stovėjo galais į gatvę, buvo stačiakampio plano, 2 ar 3 patalpų. Gotikos laikotarpiu jie buvo rekonstruoti. Puošniausias ir didžiausias buvo kampinis namas su rūsiais. XVI a. vid. namai atiteko Mikalojui Radvilai Juodajam. Manoma, kad tada, kai jis buvo jų savininkas, namai, stovėję prie šv. Jono g., sujungti į vieną. XVI a. pab. čia gyveno jo sūnus kardinolas Jurgis Radvila. Jis rūmus rekonstravo, įsirengė koplyčią, patalpas palydai. Tuo metu rūmai pradėti vadinti kardinalija. Pavadinimas išliko ir vėliau, Apie 1600—01 rūmai atiteko Albrechtui Stanislovui Radvilai. Renesanso laikotarpiu dviejų aukštų Kardinalijos rūmai, stovėję šv. Jono g. ir šios bei Didžiosios g. sandūroje, atitiko laikotarpio stilių: buvo gausiai dekoruoti, turėjo aukštą atiką. Sklypo gilumoje buvo pagalbiniai pastatai. XVII a. II pusėje, XVIII a. viduryje rūmai rekonstruoti, išplėsti. 1832 atiteko Vitgenšteinams. 1849 jie rūmus pardavė Pašto departamentui. Po rekonstrukcijos juose įsikūrė Vilniaus centr. paštas ir telegrafas. Rekonstrukcijos metu pakeistas planas, gatvės korpusams užstatytas III aukštas, pašalintos visos puošmenos. XX a. pr. kieme pastatytas 2 aukštų namas. 1944 paštą nuniokojo gaisras. 1956 jo liekanos nugriautos. 1979 pagal archit. Aleksandro Lukšo projektą virš rūsių pastatytas gyv. namas. 1985 rūsiai restauruojami ir pritaikomi ryšių muziejui.

Trys gotikiniai kardinalijos rūsiai yra prie šv. Jono , kiti prie Didžiosios g. Rūsys, esantis šv. Jono ir Didžiosios g, sandūroje, bei dalis kitų — stačiakampio plano su nišomis sienose. Savo konstrukcija įdomiausias yra buvusio kampinio namo rūsys. Jis l patalpos, su cilindriniais ir kryžminiais skliautais, kurie remiasi į išorines sienas ir pusapskrites arkas. Arkos savo ruožtu remiasi į 4 stulpus, skirtingu atstumu išdėstytus patalpos išilginėje ašyje. Ant ramstinių arkų turėjo būti sumūrytos pastato vidaus kapitalinės sienos. Š konstrukcija leido sukurti didelės erdvės patalpas. Ji (tik mažesniu mastu) panaudota ir gretimuose šio sklypo namuose. Rūsiuose ant vietomis išlikusio tinko rasta polichromijos. Rūsiai teikia medžiagos apie Vilniaus gotikinių namų statybos techniką, konstrukciją, plano raidą.

[Sula]

1956 jo liekanos nugriautos.

Nieko sau "liekanos"!

[Kavasiakas]

Taip aš piktybiškai nesilaikau taisyklių (ačiū Romai, kad perkėlei)
va šaltiniai
http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?g=5463638&t=1 (šitas nuostabus tinklapis, pilna senų paveiksliukų)
http://www.lrs.lt/kt_inst/paminkl/knyg5.htm

[Raelis]

Labai įdomus statinys ir kiek man teko domėtis, tai jį norėta berods atstyti, tačiau valdžia pasipriešino, maždaug ką čia ponų rūmus atstatinėt susiruošėt.

Beje, kažin kur būtų įmanoma pasižiūrėti jų interjero, nes kai pagalvoji apie šį pastatą literatūros visiškai nėra. Net ir V. Drėma savo knygoje vos vos užsimena.

[laimutis]

Paštas 1925 m.

www.epaveldas.lt

[[sp]]

atsiprašau už nuotraukos dydį, bet sumažinus rūmų nesimatytų
ne veltui šiuo metu Pilies gatvės perspektyva fotografuojama kiek kitaip, vaizdą tokiu kampu gadina sovietinis pastatas.

[Sula]

Nors tas jos neoklasicistinis-eklektinis stilius irgi šiek tiek rėžia akį. Kažin, kada ją perstatinėjo paskutinį kartą?

[Kavasiakas]

Nors tas jos neoklasicistinis-eklektinis stilius irgi šiek tiek rėžia akį. Kažin, kada ją perstatinėjo paskutinį kartą?

1849 jie rūmus pardavė Pašto departamentui. Po rekonstrukcijos juose įsikūrė Vilniaus centr. paštas ir telegrafas. Rekonstrukcijos metu pakeistas planas, gatvės korpusams užstatytas III aukštas, pašalintos visos puošmenos.

Gi parašyta istorija viršuj

[Sula]

Gi parašyta istorija viršuj

Sorry, praleidau.

[Kavasiakas]

Kardinalija sulyginta su žeme.

[Raelis]

Iš esmės visas tas kvartalas po karo labiausiai nukentėjo, mat didžioji dalis namų buvo tik šiek tiek apgadinti ir juos vertė ne dėl jų stovio, bet dėl užsibrėžto tikslo daryti parkelius, tiesti platesnes gatves arba stovėjimo aikšteles, taip kad čia šiuo atveju vienas namas iš daugelio.

[Kavasiakas]

Na nepasakyčiau, kad vienas iš daugelio, taip pat kaip negalima sakyt, jog Vokiečių gatvė yra tokia kaip kitos. Čia stovėjo Radvilų rūmai, o mes rūmų apskritai ne itin daug turim.

[vidoq]

Pilies g. 1957 m.

www.vilnius.skynet.lt

Apie 1972 m.

Fot. M. Rebi.

A. R. Čaplinskas · Vilniaus gatvių istorija:

[Kavasiakas]

nujau 100 rūmų, duok 20 rūmų nuotraukas kurių temų nebūtų šitam forume .

O, kad lenkai nesamones daro tai visi žino,o Vilnius gražiausias būtent barokinis tiksliau 90% bažnyčių barokinės.

[D.P]

Hė? Vilniuje yra šimtas ar daugiau rūmų. Vien Pacų rūmų yra gal 4 išlikę. Tai čia mažai?
Kita vertus, kad juose įsikūrusios policijos nuovados, čia jau kita visiškai tema, bet nereiškia, kad tų rūmų apskritai nebūtų.
O Senamiesčio išgriauta virš 40%. Čia reikia siekti, kad valdininkai vykdytų UNESCO sprendimą dėl Senamiesčio įtraukimo į pasaulinį paveldą nuostatas, kur aiškiai sakoma, kad vertingiausias yra LDK laikų paveldas, taigi ir gatvių tinklas, kurį būtina atkurti, norint autentiškumo ir didesnės vertės, ir senoviško stiliaus namai vietoje pievų ir pelkių ir kitų karvių ganyklų (liaudyje - parkų), ir atkurti pirmykštis pastatų įvaizdis ne carinės cibulynos ir nukapoti bokštai kaip Kazimiero bažn...

O šičia jei kada bus atstatomas tas pastatas, turi būti atkurtas LDK laikų fasadas iki rekonstrukcijos, nes carinis buvo nevertingas. Taip darė Varšuvoje, kai vietoje barokinių bažnyčių atstatinėjo gotikines ar Kaune Rotušės aikštėje ir kitur, "restauruojant" gotikinius namus iš barokinių ir tarpukarinių.

o yra išlikę LDK laikotarpio Kardinalijos išvaizdos ikonografijos ( ar bet kitokios informacijos) ?

[Kavasiakas]

manau geriausiu atveju išlikęs rūmų inventoriaus aprašymas

[Aukselis]

yra islike siu rumu apmatavimu breziniai.

[DeSadas]

yra islike siu rumu apmatavimu breziniai.

Kiek suprantu buvo paruostas net rekonstrukcijos projektas.

[Aukselis]

Taip, būtent, kadangi dar savo egzistavimo laikais Kardinalijos pastatas buvo pertvarkomas telegrafo ir pašto paskirtims atlikti, tai dėl to ir yra šio pastavo brėžiniai.