Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Radvilų (jėzuitų) rūmai Vingio parke, Vilnius

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Radvilų (jėzuitų) rūmai Vingio parke, Vilnius

    Apie šiuos rūmus, tiksliau, jų pėdsaką (išlikę tik ūkinių keletas pastatėlių ir tvora) forume iki šiol temos nebuvo. O ta vieta yra tikrai įdomi. Šie, 1757-1761 žymaus architekto J. K. Glaubico suprojektuoti, rūmai minimi L. Tolstojaus "Kare ir taikoje", taip pat mažiau žinomuose rusų autorių kūriniuose - V. Pikulio "Kiekvienam savo", V. Mordovcevo "Dvyliktųjų metų audra". Nuo tarpukario ten įsikūręs botanikos sodas, dabar - VU botanikos sodo Vingio filialas.
    Šiek tiek istorijos iš vilniausparkai.lt:
    XVI a. pradžioje Lukiškių šile (Vingyje, tuomet vadintame Radvilų Lukiškėmis) stovėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras, greičiausiai medinis. Apie 1550 m., šiuose rūmuose Radvila Juodasis priglaudė Vilniuje pasirodžiusius protestantus, jiems išskyrė didelę salę koplyčiai. Kalvinai šioje vietoje veikė 1553-1561 m., vėliau persikėlėį patalpas miesto centre.
    Radvilos Juodojo sūnus Stanislovas Radvila (1559-1599), Žemaitijos seniūnas, perėjęs į katalikybę XVI a. pabaigoje Lukiškių dvarą su visais buvusiais pastatais, sodais ir laukais padovanojo jėzuitams, jų vasarvietei įrengti.
    Jėzuitai šią teritoriją, tuomet vadintą Jėzuitų Lukiškėmis valdė iki pat ordino panaikinimo. Už pajamas gautas pardavinėjant tabaką ir saldžiąją degtinę (likerį) Akademijos vaistinėje, jėzuitai medinio dvarelio vietoje pagal architekto J.K. Glaubico projektą pasistatė didingus trijų aukštų rūmus su mansardomis. Rūmai sudarė pasagos formos pastatų ansamblį, kurio vidinį kiemą iš trijų pusių supo trys vienodo dydžio korpusai. Į šiaurę nuo rūmų plytėjo daržai, stovėjo ūkiniai pastatai.
    1773 m. likvidavus jėzuitų ordiną Vingio rūmai ir žemė atiteko Vilniaus vyskupui J.I. Masalskiui, tuometiniam Lietuvos Edukacinės komisijos pirmininkui. Rūmuose jis įrengė parapinių mokyklų mokytojų seminariją ir bendrabutį dviems šimtams žmonių. XVIII a. rytinėje parko dalyje buvo įkurtas žvėrynas.
    Po vyskupo mirties 1794 m. Jėzuitų Lukiškes paveldėjo Potockiai, kurie jas pardavė grafui Zubovui, o pastarasis – Vilniaus generalgubernatoriui L. Benigsenui. 1812 m. Vingio rūmuose ištisą mėnesį viešėjo caras Aleksandras I su savo generaliniu štabu. Įsigeidęs čia turėti nuolatinę vasarvietę Aleksandras I-sis už 12000 dukatų iš Benigseno įsigijo visą Vingio teritoriją su rūmais.
    1812 m. caro Aleksandro I-ojo garbei rengiant pokylį, paaiškėjo, jog visi svečiai rūmuose netilps. Vilniaus universiteto architektūros profesorius Mykolas Šulcas šiam tikslui pastatė dailią pavėsinę, kurioje turėjo vakarieniauti caras su aukštuomene. Porai valandų likus iki vakarienės netikėtai nuvirto pavėsinės stogas nuolaužomis užberdamas parketą. Išsigandęs, kad bus apkaltintas pasikėsinimu, architektas nusiskandino. Nepaisant šio tragiško incidento puota vyko toliau. Stogo nuolaužos buvo surinktos, parketas nuvalytas. Puotos pabaigoje gauta žinia, jog Napoleono kariuomenė persikėlė per Nemuną ir artėja prie Vilniaus.
    Į Vilnių įžengę prancūzai 1812 m. rūmuose įrengė karo ligoninę, kuri kartu su sužeistaisiais sudegė.
    Po karo caro administracija rūmų remontu nesirūpino. Jie palaipsniui nyko ir 1855 m. buvo nugriauti. Parko teritorijoje buvo įrengtas karinio inžinerijos dalinio mokymų laukas ir artilerijos poligonas. Ant vaizdingo Neries kranto, 1857 m. Vilniaus karinio gubernatoriaus V. Nazimovo iniciatyva buvo įrengtas vasaros kurhauzas. Čia buvo pastatytas medinis paviljonas, ūkiniai pastatai, įveistas gana didelis parkas, dvarvietės šlaite pasodinta liepų alėja, buvo rengiami šokių vakarai, vaidinimai, sutraukdavę minias gyventojų.
    1920 m. Vingyje pradėti sodinti Stepono Batoro universiteto botanikos sodo sodinukai, buvo suformuotas gausus augalų parkas, vėliau – 1975 m. dalis jų perkelta į naująjį Vilniaus universiteto botanikos sodą, įkurtą Kairėnuose.
    Taip pat apie šią vietą rusų kalba: http://www.vilnius.skynet.lt/dvorec_v_zakrete.html
    Ten yra ir keletas senovinių akvarelių iš V. Drėmos "Dingusio Vilniaus":

    S. Smolikovskis ,1850 m., akvarelė (fragmentas)


    M. Janunuškevič, 1836 m.


    A. Žemaitis, 1848 m. litografija

    Na o dabar apie tai, kas ten yra mūsų dienomis. Išlikusi nemaža dalis rūmų laikų autentiškos tvoros, keletas šiek tiek rekonstruotų ūkinių pastatų, kurhauzo laikų liepų alėja, įkuriant botanikos sodą (1920 m.) pastatyta rąstinė sodyba, šiltnamių aptarnavimo pastatas.
    Taigi, pirmiausia pastatai, vėliau ir botanikos sodo vaizdai.

    Šis pastatas tikrai mena rūmų laikus, jį galima matyti ir senovinėse akvarelėse, pačiame teritorijos viduryje:


    (fotografuota 2005-05)


    (fotografuota 2005-05)





    Aplink langus neseniai daryti architektūriniai zondai aiškinantis angų senumą. Patys langų rėmai ir mechanizmai taip pat XIX a. pab - XX a. pr. menantys Tik jei bus daromi remontai, tai neabejotinai bus sunaikinta




    Kita pastato pusė. Kur tik nutrupėjęs tinkas, visur matyti senovinis mūras ir rekonstrukcijų pėdsakai:



    Tiek apie šį pastatą, kitus aprodysiu vėliau
    Paskutinis taisė Godo; 2011.06.22, 22:41.

    #2
    Kurioje vietoje buvo šitie rūmai? Būtu labai gerai juos atstatyti. Labai tiktu kokiam viešbučiui.

    O dėl šių rūmų ir Žvėrynas gavo savo vardą?
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      #3
      Kaip ir daugeliui kitų Vilniaus rezidencijų, XIX a. buvo negailestingas rūmams, savo tūriu jie buvo tikrai nemaži.

      Comment


        #4
        Parašė index Rodyti pranešimą
        Kurioje vietoje buvo šitie rūmai? Būtu labai gerai juos atstatyti. Labai tiktu kokiam viešbučiui.

        O dėl šių rūmų ir Žvėrynas gavo savo vardą?
        Manau kad tai nuo Radvilų įkurto uždaro aptvaro žvėrims laikyti šis pavadinimas, be to Žvėryne buvo kita Radvilų rezidencija - dvaras.

        Comment


          #5
          Parašė index Rodyti pranešimą
          Kurioje vietoje buvo šitie rūmai? Būtu labai gerai juos atstatyti. Labai tiktu kokiam viešbučiui.

          O dėl šių rūmų ir Žvėrynas gavo savo vardą?
          Pažymėjau rūmų vietą raudonu ovalu

          www.maps.lt

          Comment


            #6
            Manęs net nestebina, jog caras apleido šiuos rūmus, juk tokia gėda, kai medinis anstatas sugriūva ir sutraiško žmones. Štai pora vaizdų kaip rūmai laikėsi, o paskui ir nyko:







            http://www.vilnius.skynet.lt
            Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

            Comment


              #7
              Parašė index Rodyti pranešimą
              Kurioje vietoje buvo šitie rūmai? Būtu labai gerai juos atstatyti. Labai tiktu kokiam viešbučiui.

              O dėl šių rūmų ir Žvėrynas gavo savo vardą?
              Bijau, jog nelabai yra tikslių jų brėžinių ir kitos ikonografinės medžiagos be jau matytų keletos akvarelių. Tai būtų panašiai, kaip su Valdovų rūmais... O Žvėryno vardas iš ties susijęs su Radvilomis, kai ten buvusiuose miškuose būta Radvilų medžioklės plotų. O pačiame Žvėryne, atrodo, taip pat kažkada yra buvusi rezidencija. Beje, caro laikais Žvėrynas buvo pervadintas Aleksandrija.

              Greta anksčiau aptarto pastato yra dar vienas seno mūro statinys. Pagal dideles vartų angas tikėtina, jog tai buvusios arklidės.




              Dar vienas rūmų laikus menantis statinys - mūrinė tvora su arkinėmis nišomis.








              Varteliai, vedantys prie upės. Jie šioje vietoje tikrai nuo seno - matomi ir senovinėse akvarelėse. Taip pat yra minimi V. Pikulio romane "Kiekvienam savo", kai architektas Šulcas per juos išėjo nusiskandinti sugriuvus jo projektuotam pavilijonui... (plačiau apie tai: http://www.vilnius.skynet.lt/dvorec_v_zakrete.html)

              Tiek šįkart, apie kitus pastatus - vėliau
              Paskutinis taisė Godo; 2011.06.04, 22:50.

              Comment


                #8
                Dar vienas gana senas objektas - statant kurhauzą pietrytiniame sklypo pakraštyje pasodinta liepų alėja. Tiesa dabar, išlikusios šimtametės liepos susiliejusios su mišku, tad galima įžvelgti tik alėjos kontūrus:


                Likusieji statiniai - vėlesni, daugiausiai atsiradę kuriant botanikos sodą, XX a. 2 deš. Vienas iš tokių pastatų - pietrytiniame kampe, tikriausiai kuriant sodą, pastatyta štai tokia rąstinė sodyba:

                (2005-05 nuotrauka, šiemet pastatą dar labiau paslėpė žaluma)







                Tos trobos langai taip pat senoviniai, su "miestiško" tipo uždarymo mechanizmais:


                Iš dar vieno medinio pastato pačiame sodo centre telikusi sienos dalis su langu. Ji meniškai panaudota vijokliams auginti...

                Šįkart tiek

                Comment


                  #9
                  Labai, labai ačiū visiems už įverčius. Kadangi noriu šį visų užmirštą tačiau jaukų, objektą parodyti išsamiai, šiame ir tolesniuose pranešimuose - įkelsiu nuotraukų, pristatančių dabar ten veikiantį botanikos sodą. Kai kurias nuotraukas parinkau iš darytų 2005 m., nes šiemet kai kurios vietos buvo ypač užžėlusios.
                  Iš sodui skirtų statinių įdomiausias ir puošniausias - XX a. III deš. pastatytas plytų stiliaus šiltnamių apšildymo pastatas su "paraitymais" ir aukštu bei dar vėliau tarybinėmis silikatinėmis plytomis paaukštintu kaminu:

                  (2005-05)


                  (2005-05)









                  Pokaryje buvo pastatytas ir aukštas žiemos sodas. Tačiau dabar jis, kaip ir šiltnamiai, jau nebenaudojamas. Augalai iškelti į Kairėnus ir tik laukiniai krūmokšniai želia kiauroje oranžerijoje...

                  (2005-05)



                  Ir bendras vaizdas su apleista oranžerija:

                  Šiandien tiek
                  Paskutinis taisė Godo; 2011.06.09, 14:16.

                  Comment


                    #10
                    Toliau nuotraukos iš botanikos sodo.
                    Dar yra štai toks mūrinis pastatėlis, tačiau jį datuoti sudėtinga:


                    Dabar nebenaudojami šiltnamiai. Šie tikriausiai tarybiniai, nors šioje vietoje šiltnamių būta jau tarpukaryje:


                    Alyvų alėja:


                    Keletas bendrų sodo vaizdų:






                    Kai kuriose alėjose užsilikę mediniai stulpai. Plačiau apie juos gatvių apšvietimo temoje.

                    Comment


                      #11
                      Šiandien nuo 16 val. (paprastai trunka iki sutemų) Vingio parko botanikos sode vyks tradicinė Poezijos pavasario vakaronė, tad kam įdomu, tai puiki proga kartą per metus apžiūrėti šia buv. Radvilų rūmų teritoriją už dyką!

                      Comment


                        #12




                        [/IMG]

                        Drėma "Dingęs Vilnius"
                        Words in English always mean something...

                        Comment

                        Unconfigured Ad Widget

                        Collapse
                        Working...
                        X