Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Atminimo lentos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Civis
    replied
    Senokai nejudinau šios temos, jau reikia papildyti

    Skvere prie Šv. Kotrynos bažnyčios. Skirta poetei Juditai Vaičiūnaitei. Originalus sprendimas: ne įprasta lenta, o visa skulptūrinė kompozicija. Šalia lentelės skulptorius H. Orakauskas sumanė įkomponuoti skėtį su ant jo nutūpusiu mažyčiu paukšteliu. Poetė, gyvenusi netolimoje Vokiečių gatvėje, mėgo šalia Kotrynos bažnyčios esantį skverelį, jį šiltai aprašė atsiminimų knygoje „Vaikystės veidrody“. Šią skulptūrinę kompoziciją rasti netaip lengva: galbūt vardan poetiško netikėtumo, galbūt saugantis piktavalių žmonių.






    Keletas savotiškų

    Pilies g. 40. M. ir J. Šlapelių namo – muziejaus kiemelyje.


    Ant tilto per Vilnią, vedančio į VDA.


    Ant Bernardinų kapinių vartų (Žvirgždyno g.). Panaudota eilutė iš Horacijaus: „Ne visas mirsiu“.

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Bravo Civis, kad sufotografavo ir išsamiai aprašė Vilniaus atminimo lentas Praktiškai nėra ką ir pridurti Na, nebent dar vieną tarybinį reliktą Žvėryne, Pušų g. 48, per šakas vos bematoma lenta poetui V. Mozūriūnui. Šią lentą pamenu nuo mažens, kai dar skaityt nemokėjau

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Neseniai atidengta lenta Č. Milošui VU M. Sarbievijaus kieme:

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Atminimo lentos ant Kaišiadorių geležinkelio stoties


    Šitoje užrašas blogai matosi - joje parašyta "1919 m. liepos 6 d. iš šios stoties į Radviliškį išvyko pirmasis Nepriklausomos Lietuvos traukinys".

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Vilniaus geležinkelio stoties atminimo lenta.

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Nobelio premijos laureato, rašytojo Česlovo Milošo šimtosioms gimimo metinėms skirtos paminklinės lentos Vilniaus universitete atidengimo ceremonijoje.
    Daugiau apie tai ir nuotraukos: diena.lt.

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Gražiai sutvarkė namą ir aplinką, na bet kaip visada be naujadarų neišsiverčia. Tradiciniame miestiečio mediniame name pastogės skliautas visiškai naujoviškai padarytas.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Pokyčiai
    Pernai vasarį rašiau:
    Parašė Civis Rodyti pranešimą
    Stuokos-Gucevičiaus 5. Čia kadaise buvo paminklinis namas, kuriame 1913 m. gyveno Žemaitė. Apie tai bylojo lenta. Kaip matote lenta nuplėšta, o ir namas tuoj sugrius Vat ko sulaukė įžymus namas, ir ne kokiame užkampy, o centre.
    Dabar:


    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    /\ Jau turiu nuotrauką

    Kaštonų g. 2
    Paskutinis taisė Civis; 2011.05.27, 11:25.

    Komentuoti:


  • ultra laverdi
    replied
    Vilniaus centre atidengta paminklinė lenta V. Kernagiui atminti

    http://www.balsas.lt/naujiena/539166...-atminti-video

    Komentuoti:


  • pukisbaisula
    replied
    Be abejo - šaunuolis.
    Paskutinis taisė Romas; 2011.03.23, 04:21. Priežastis: Gramatika

    Komentuoti:


  • Almis
    replied
    Nemanau, kad tik jį domina. Pagarba Civiui už temą ir nuotraukas.

    Komentuoti:


  • pukisbaisula
    replied
    Civi kodėl tave taip tos lentos domina? (toks pasišventimas),gal paminklus gamini.(su pagarba).

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    J. Basanavičiaus 13 (Rusų dramos teatras)


    Pilies 26. „1918 metais vasario 16 dieną šiuose namuose paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas“.


    Gedimino 1.



    J. Tumo-Vaižganto 2 (Užsienio reikalų ministerija)



    A. Jakšto 9.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Aušros Vartų 3. „Paveldėtas iš velionio pirklio Leibos Mejerovičiaus Feigelsono. Vilniaus žydų prieglaudos, Talmud-Toros, labdaringos valgyklos ir Mišmeres Choilim draugijos namas“.


    J. Basanavičiaus 16. „Šiame name gyveno didysis žydų kalbininkas Maksas Vainraichas 1894-1969. YIVO įkūrėjas ir vadovas“.


    A. Goštauto 11. Lukiškių mečetei, nugriautai 1968 m.


    Kaštonų 5.


    Tilto 7. „Šiame name 1945-1971 gyveno TSRS liaudies artistas, prof., kompozitorius Jonas Švedas“.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Ant Evangelikų liuteronų bažnyčios (Vokiečių g.) varpinės. “Ši bažnyčia įkurta 1555 metais. Šis varpinės bokštas pastatytas su Dievo pagalba 1872 metais”.


    Gedimino 9.


    Čiurlionio 18. Nuo 2008 m. birželio 10 d. kabo lenta „Lėlės” teatrui ir jo įkūrėjui.


    Raseinių g.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Arklių 18c. Francišakui Bahuševičiui, vadinamam baltarusių literatūros tėvu. Lenta sukurta Baltarusijoje (skulptorius Levas Humileuskis, architektas Aliaksandras Korbutas), Vilnijos baltarusių kalbos draugijai (Таварыства беларускай мовы Віленшчыны) bendradarbiaujant su Baltarusijos valdžia. Atidengta 2010 m. rugsėjį, dalyvaujant Baltarusijos Respublikos kultūros ministrui Pavalui Latuškai. F. Bahuševičiui lentos jau atidengtos: 2002 m. gimtuosiuose Svironyse (Vilniaus raj.) ir 2007 m. ant rašytojo vardu pavadintos Savičiūnų (Vilniaus raj.) bibliotekos.


    Šv. Mikalojaus 11. Lenta atidengta 2004 m. Neseniai atkurta bareljefinė dalis; bronzinis bareljefas buvo pavogtas, dabar jo vietoje akmeninis, besiskiriantis nuo pirmojo ne tik medžiaga, bet ir kitokiu portretu.


    Aušros Vartų 4. Nuo 2007 m. spalio mėn.


    Didžioji 14. Yra kieme: 1960 m. pritvirtinta prie trečio nuo gatvės korpuso vakarinės sienos. Vasilijus Kačalovas (Šverubovičius) čia gimė 1875 m. šalimais esančios Šv. Mikalojaus cerkvės šventiko šeimoje ir gyveno iki 1893 m. pastato pirmajame aukšte.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Šv. Mikalojaus cerkvė (Didžioji g.)

    „Šv. Mikalojaus cerkvė pati seniausia Vilniuje, todėl atskirti nuo kitų Mikalojaus [vardu pavadintų] buvo vadinama Didžiąja. Antroji Algirdo žmona Julijona Aleksandrovna, Tverės kunigaikštytė, apie 1350 metus vietoje medinės pastatė mūrinę. 1514 metais kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis iš naujo ją atstatė nuo pamatų. Unijos laikais apgailėtinai suniokota, ji 1865 metais Michailo Nikolajevičiaus Muravjovo pageidavimu buvo puikiai atnaujinta geranoriškomis visos Rusijos žemės aukomis“.


    Lenta dėl panegrinio įrašo Muravjovui yra buvusi užtinkuota, tad perskaityti sunkiau, bet įmanoma...
    „Ši šv. Archistratego Michailo koplyčia pastatyta 1865 metais, šv. Mikalojaus cerkvės atnaujinimo(?) metu, kaip padėka Šiaurės vakarų krašto viršininkui Michailui Nikolajevičiui Muravjovui už ramybės įvedimą krašte ir stačiatikybės išaukštinimą“.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Abipus įėjimo į Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvę (Maironio g.)

    Senasis metropolijos katedros Skaisčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į Dangų soboras, įkurtas, valdant didžiajam kunigaikščiui Algirdui 1346 metais.


    Atstatyta, viešpataujant maloningiausiajam Valdovui Imperatoriui Aleksandrui II, vadovaujant Lietuvos metropolitui Josifui Semaškai 1868 metais.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Dar trys lentos ant Šv. Paraskevijos cerkvės

    Pranešime #61 jau esu pateikęs tris lentas, esančias ant Šv. Paraskevijos (Piatnicos) cerkvės šiaurinio fasado.

    Dabar – kitos trys, kurios yra pritvirtintos ant pietinio cerkvės fasado. Pridedu laisvokus rusiškų įrašų vertimus į lietuvių k.


    „Ši cerkvė atnaujinta ypatingojo komiteto, įsteigto 1863 m., skirto pastatyti koplyčias: Šv. Aleksandro Neviškio Jurgio aikštėje ir Šv. Jurgio Pergalingojo kapinėse, perstatyti Šv. Mikalojaus soborą, Šv. Mikalojaus parapinę cerkvę su nauja Šv. Arkistratego Michailo koplyčia, Lietuvos dvasinę seminariją, atnaujinti šią cerkvę ir senąjį metropolijos Skaisčiausiosios Dievo Motinos soborą, pastatyti Marijos Magdalietės moterų vienuolyną ir kaimų cerkves Vilniaus gubernijoje“.


    „Cerkvės statybos komitetas, vadovaujamas Vilniaus gubernatoriaus S. F. Paniutino, buvo sudarytas iš [šių] narių: Lietuvos dvasinės seminarijos rektoriaus archimandrito Josifo, katedros šventikų: <...>, S. S. Šeremetjevo, A. I. Polozovo, G. J. Abramovičiaus, V. B. Lakijevo, V. I. Zybino, V. I. Pavlovo, A. P. Merkulovo, V. A. Tyrkovo, V. G. Lastočkino, P. P. Družinino, I. J. Kastalskio, A. V. Glinskio, N. A. Šestakovo, A. F. fon Gebgardto ir architektų: Sankt Peterburgo imperatoriškosios akademijos profesoriaus dailininko A. I. Riazanovo, Vilniaus gubernijos architekto akademiko N. M. Čagino ir jų pagalbininkų: A. L. Guno, A. I. Girkovskio, R. E. Šmelingo ir P. A. Lavrinovičiaus. Dalyvavo <...> akademikas V. A. Šreteris ir <...> I. N. Pakrovskis“.


    „Piatnicos cerkvė 1865 m. atnaujintu pavidalu. *** Sugriuvusios ir užstatytos namais Piatnicos cerkvės vaizdas iš pietų pusės iki jos atnaujinimo 1865 m.“ Šios lentos apatiniame dešimiajame kampe yra parašas: B. F. Sobolevskis.


    Б. Ф. Соболевскiй


    Fragmentai


    Komentuoti:

Working...
X