Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Atminimo lentos

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Paminklinė lenta ant Bžostovskių rumų Universiteto gatvėje.Kam ji skirta? Čia turbut lenkiškai parašyta.

    Comment


      #42
      Parašė laimutis Rodyti pranešimą
      Paminklinė lenta ant Bžostovskių rumų Universiteto gatvėje.Kam ji skirta? Čia turbut lenkiškai parašyta.

      Atvaizdas
      Ačiū už šios lentos foto Gėda prisipažinti, bet tokios dar nebuvau matęs ir apie ją nežinojau, nors tuos rūmus tikrai žinau. Taigi staigiai pabandžiau išversti lenkišką tekstą. Vertimas greitas, todėl gal ne visai sklandus: yra šiek tiek smulkių neaiškumų, nors šiaip viskas labai aišku

      „Kiprijonas Paulius Bžostovskis, Trakų vaivada, Ašmenos, Medilo, Bistryčios, Daugų, Varėnos, [Opeski?], Subačiaus seniūnas, šiuos rūmus nuo pamatų išmūrijo. Po gaisro Jonas Vladislovas, Trakų kaštelionas, Medilo, Bistryčios, Daugų, Varėnos, Subačiaus seniūnas restauravo. Juozapas Bžostovskis, LDK didysis raštininkas, Medilo, Bistryčios seniūnas užbaigė. Po gaisro 1760 metais Sanislovas Bžostovskis, Livonijos vaivada, Šv. Andriaus ordino kavalierius, Propoisko?, Bistryčios, Radoškovičių seniūnas pradėjo atnaujinti. Jo brolis Paulius Ksaveras Bžostovskis, LDK didysis raštininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius, Vilniaus kanauninkas, nuo 1761 m. pataisė, kur buvo įmanoma, architektūrą, išmūrijo nuo pamatų oficinas, visą išorę ir vidų išpuošė ir visiškai užbaigė 1769 metais“.

      Comment


        #43
        Parašė Civis Rodyti pranešimą
        Ačiū už šios lentos foto Gėda prisipažinti, bet tokios dar nebuvau matęs ir apie ją nežinojau, nors tuos rūmus tikrai žinau. Taigi staigiai pabandžiau išversti lenkišką tekstą. Vertimas greitas, todėl gal ne visai sklandus: yra šiek tiek smulkių neaiškumų, nors šiaip viskas labai aišku

        „Kiprijonas Paulius Bžostovskis, Trakų vaivada, Ašmenos, Medilo, Bistryčios, Daugų, Varėnos, [Opeski?], Subačiaus seniūnas, šiuos rūmus nuo pamatų išmūrijo. Po gaisro Jonas Vladislovas, Trakų kaštelionas, Medilo, Bistryčios, Daugų, Varėnos, Subačiaus seniūnas restauravo. Juozapas Bžostovskis, LDK didysis raštininkas, Medilo, Bistryčios seniūnas užbaigė. Po gaisro 1760 metais Sanislovas Bžostovskis, Livonijos vaivada, Šv. Andriaus ordino kavalierius, Propoisko?, Bistryčios, Radoškovičių seniūnas pradėjo atnaujinti. Jo brolis Paulius Ksaveras Bžostovskis, LDK didysis raštininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius, Vilniaus kanauninkas, nuo 1761 m. pataisė, kur buvo įmanoma, architektūrą, išmūrijo nuo pamatų oficinas, visą išorę ir vidų išpuošė ir visiškai užbaigė 1769 metais“.
        Šią foto atsitiktinai radau pamiklų registru centre http://kvr.kpd.lt/heritage/ buvau prie šių rūmų,bet nemačiau,turbut kur nors kieme įmūryta.O Bžostovskiai nesikuklino save isiamžino amžiams

        Comment


          #44
          Parašė Civis Rodyti pranešimą
          [Opeski?], Propoisko?,
          Opeski - Apso http://lt.wikipedia.org/wiki/Apsas
          Propoiskas - nuo 1945 Slavgorodas http://ru.wikipedia.org/wiki/Сла...оруссия)

          Comment


            #45
            Vilniaus Šv. Onos brolijos namo paminklinė 1642 m. lenta
            Janas Bulhakas
            fotografija XX a. 4 deš.



            1642m. ant Pilies gatvėje esančio Šv. Onos brolijos namo (dabar Pilies g. 15) buvo iškabinta lenta su bareljefu. Bareljefo centre - Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų ir jos motina Šv. Ona. Ši lenta saugoma Lietuvos Nacionaliniame muziejuje
            Šaltinis www.epaveldas.lt

            Comment


              #46
              Parašė laimutis Rodyti pranešimą
              Vilniaus Šv. Onos brolijos namo paminklinė 1642 m. lenta
              Janas Bulhakas
              fotografija XX a. 4 deš.

              Atvaizdas


              1642m. ant Pilies gatvėje esančio Šv. Onos brolijos namo (dabar Pilies g. 15) buvo iškabinta lenta su bareljefu. Bareljefo centre - Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų ir jos motina Šv. Ona. Ši lenta saugoma Lietuvos Nacionaliniame muziejuje
              Šaltinis www.epaveldas.lt
              Tai labai įdomi lenta. Ant šios juodo marmuro lentos parašyta: Šv. Onos brolijos mūrinis namas, privilegijuotas prieš uniją, atnaujinta 1642 metais". Ši lenta nebuvo tik iškaba, fundacinė ar memorialinė lenta, ji turėjo aiškią praktinę funkciją. Ji visiems skelbė, jog pastatas priklauso brolijai, kuri turi privilegiją atleidžiančią nuo svečių apgyvendinimo prievolės. Taigi lenta įspėjo, kad čia į Vilniuje vykstančius teismus, kitokius suvažiavimus atvykę bajorai neturi teisės apsistoti (šiaip jau tokią teisę turėjo į daugumą miesto namų). Parašyta, jog namas privilegijuotas prieš 1569 m. Liublino uniją, o privilegija atnaujinta dar kartą 1642 metais. Prieš uniją gautos privilegijos buvo nekvestionuojamos, taigi bajorai ar apgyvendinimo prievolę vykdę pareigūnai prie šio namo vartų galėjo nė nestoti... Beje, turiu patikslinti, jog lenta kabojo ant Pilies 18

              Ir, žinoma, ačiū už temos papildymą

              Comment


                #47
                Lenta "Academia et universitas societatis Nežinomas fotografas fotografija 1920 - 1926



                Lenta su įrašu "Academia et universitas societatis Iesu" ( "Jėzaus draugijos akademija ir universitetas"), kabojusi ant Vilniaus Stepono Batoro universiteto sienos.
                www.epaveldas.lt

                Comment


                  #48
                  Civi gal žinai kur buvo pakabinta ši atminimo lenta ir kas ten parašyta?

                  Lenta, skirta Vilniaus pilies gynybai 1662 m. liepą įamžinti
                  Tiburcijus Chodzka fotografija XX a. pr.



                  Metalinėje pajuodavusioje lentelėje iškaltas sunkiai įskaitomas tekstas. Jis byloja, kad lentelė yra amžinam atminimui Vilniaus pilies gynimui nuo priešo. 1662 liepa (1661 m. gruodį po keleto mėnesių apgulties ir kovų, smarkiai apgriautą pilį iš Rusijos atsiėmė Lietuvos kariuomenė).
                  www.epaveldas.lt

                  Comment


                    #49
                    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                    Lenta "Academia et universitas societatis Nežinomas fotografas fotografija 1920 - 1926

                    Atvaizdas

                    Temos 29 pranešime yra šios lentos dabartinė nuotrauka, ją galima pamatyti universiteto Didžiajame (Skargos) kieme.


                    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                    Civi gal žinai kur buvo pakabinta ši atminimo lenta ir kas ten parašyta?

                    Lenta, skirta Vilniaus pilies gynybai 1662 m. liepą įamžinti
                    Tiburcijus Chodzka fotografija XX a. pr.

                    Atvaizdas
                    Deja, nežinau nieko apie šią.
                    Paskutinis taisė Civis; 2010.03.14, 21:19.

                    Comment


                      #50
                      Temos 29 pranešime yra šios lentos dabartinė nuotrauka, ją galima pamatyti universiteto Didžiajame (Skargos) kieme.

                      Taip išeina tai pati seniausia atminimo lenta ant pastato sienos,maniau kad ji neišliko.

                      Comment


                        #51
                        Dar vienas klausimėlis,čia Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios epitafinės lentos fragmentas,joje matosi Vytis ir Erelis ar jie dabar išlikę? ,kažkur skaičiau,kad caro laikais juos nukapojo,o budamas Vilniuje neatkreipiau dėmesio.Ir ar čia tikrai epitafija ar atminimo lenta?

                        Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios epitafinės lentos fragmentas /Janas Bulhakas. - 1921


                        www.epaveldas.lt

                        Comment


                          #52
                          Čia ne epitafinė, o dedikacinė fundacinė lenta Šv. Kazimiero koplyčios pašventinimo ir šventojo karalaičio palaikų pernešimo proga. 1636 m. koplyčia buvo įrengta, vyko iškilmės dalyvaujant pačiam karaliui Vladislovui Vazai.

                          Tekstas skelbia: "Geriausiajam galingiausiajam Dievui. Šventajam Kazimierui, karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnui, Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjui, saugotojui ir gynėjui, karalaičiui ir giminaičiui, Zigmantas III, Lenkijos ir Švedijos karalius, pastatė, aprūpino ir išpuošė šią koplyčią, amžiną savo pamaldumo ir pagarbos paminklą. Vladislovas IV, perkėlęs šventojo kūną, pagerbė, pabaigė ir paskyrė 1636 Viešpaties metų rugpjūčio 14 dieną".

                          Kas dėl herbo, tai jis atkurtas, bet dabar nežinau kada, reikės panagrinėti.

                          Neseniai mano daryta foto

                          Comment


                            #53

                            2009 lapkritis

                            Comment


                              #54
                              Prisiminiau turiu V.Drėmos knygą Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782-1801 metais čia rašoma :
                              Caras Aleksandras I,lankydamasis Vilniuje 1802 m.birželio 12 d. ...pastebėjo šv.Kazimiero koplyčios fasade paminklinę lentą su buvusios Lietuvos-Lenkijos Respublikos herbu ir Vazų dinastijos karūna.Šią karūną kaip suverenios valstybės simbolį caras įsakė nukalti,o patį herbą leido palikti.Caro įsakymas buvo tuoj pat įvykdytas,ir karūnos vietoj iš cemento nulipdyta neaiškios barokinės formos ornamentas.



                              Ar man atrodo karūna po šiai dienai neatkurta?

                              Comment


                                #55
                                Va ir aš atsakymo ieškojau ir radau šioje Drėmos knygoje Taip, pasirodo buvau netikslus, nudaužyta buvo tik karūna, kuri taip ir nebeatkurta, nes 1980-1981 m. restauravimo metu to daryti neleido tuometiniai paminklosaugininkai, teigę, esą tai neaktualu.

                                Comment


                                  #56
                                  Raseinių 14/Nočios 1
                                  Šia lenta įamžintas žymiojo dainininko Kipro Petrausko (1885-1968) atminimas. Kipras su žmonas Elena Žalinkevičaite-Petrauskiene gyventi čia, Čiurlionio gatvės pašonėje, atsikraustė 1960 m. ir šiame name praleido likusius gyvenimo metus. Iki pat mirties operos solistui priklausė ir butas Kaune, Žaliakalnyje.


                                  M. K. Čiurlionio g. 29
                                  Matematikui Zigmui Žemaičiui atminti.


                                  M. K. Čiurlionio g. 21 / Z. Sierakausko g. 27
                                  Ant VU Gamtos mokslų fakulteto sieno pritvirtinta pora lentų.

                                  Pirmoji skirta signatarui, geografui, mokslo populiarintojui profesoriui Česlovui Kudabai


                                  O antroji lenta primena apie senesnius laikus, kuomet čia veikė ne Gamtos mokslų fakultetas, o Vilniaus karo mokykla. Joje 1902-1905 m. mokėsi Johanas Laidoneris, būsimasis estų generolas, Estijos vyriausiasis kariuomenės vadas. Vilniuje J.Laidoneris įgijo pirmąsias karo mokslų žinias, vėliau studijavo Sankt Peterburgo karo akademijoje.

                                  Comment


                                    #57


                                    jau matyta

                                    Comment


                                      #58
                                      Pylimo 21. 1958 m. atidengta lenta, primenanti apie 1905 m. revoliucijos vieną iš įvykių Vilniuje. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade (T. 1: Vilnius. Vilnius, 1988) rašoma:
                                      Mykolas Jakunavičius <...> 1905.XI.3 šovė į policininką, budėjusį prie gatvės, ir bandė pasislėpti. Vingrių gatvėje jį sulaikė patruliuojantys 105-ojo Orenburgo pėstininkų pulko kareiviai. Susirinkę darbininkai apsupo kareivius ir mėgino išvaduoti suimtąjį. Karininko įsakymu kareiviai pradėjo šaudyti į minią. <...> Atskubėję kazokai t.p. šaudė į darbininkus. Šie gynėsi akmenimis. 4 darbininkai buvo nukauti, ~ 50 sužeista, 3 iš jų mirė nuo žaizdų.


                                      Žemaitijos 2.


                                      Ligoninės 4. 1953-1996 m. gyveno kompozitorius, vargoninkas, choro dirigentas profesorius Konradas Kaveckas (1905-1996).


                                      Karmelitų 5.


                                      Arklių 5. Vilniaus teatras „Lėlė“.


                                      Priešais Filharmoniją, šaligatvyje.


                                      Ant Filharmonijos sienos

                                      Comment


                                        #59
                                        Aušros Vartų 4. Lenta pirmąkart atidengta 1982 m, buvo kažkur pranykusi, vėl pritvirtinta 2009 m. birželio 2 d.


                                        Galerijoje, jungiančioje Aušros Vartus su Šv. Teresės bažnyčia. Lietuviškai: „Władysław Michał Zaleski - Rytų Indijos apaštalinis vikaras, Antiochijos patriarchas. Gimė 1852 Veliuonoje, Kauno paviete. Mirė Romoje jubiliejiniais 1925 metais. 30 metų skleidė šventą tikėjimą tarp pagonių. Kandyje, Ceilone, Aušros Vartų Švč. Mergelei Marijai pastatė bažnyčią. Amžiną atilsį“.


                                        Prie Aušros Vartų


                                        Bazilijonų 14. Vilniaus vienybės mitingo ir Vengrijos revoliucijos 1956 m. 50-osioms metinėms.


                                        Didžioji 36.


                                        Ant Rotušės sienos. Pažymėtos dvi progos: Vilniaus senamiesčio įtraukimas į UNESCO 1994 m. bei JAV prezidento G. W. Busho apsilankymas Vilniuje.

                                        Comment


                                          #60
                                          Rapolo bažnyčios pagrindiniame fasade. Vertimas: “Šventos atminties kunigas Rajmund Ziemacki. Gimė Loske 1810 m. rugsėjo 19 d. Dalyvavo 1831 m. sukilime. Šv. Rapolo bažnyčios Vilniuje vikaras, vėliau – klebonas Vaverkose, Lydos paviete, kunigas-didvyris. Mirė kankinio mirtimi sušaudytas Lukiškių aikštėje Vilniuje 1863 m. birželio 5 d.“


                                          Gedimino 13. Pritvirtinta 1966 metais. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade teigiama:
                                          „Socialdemokratų org-jos X.29 rytą geležinkelininkų klube surengė mitingą. Visi susirinkusieji klubo salėje netilpo, tūkstantinė minia liko gatvėje. Tuo pat metu artimiausias gatves užėmė kariuomenė ir kazokai. Mitingo dalyviai, reikalaudami pašalinti kariuomenę, pasiuntė pas gubernatorių delegaciją. Atvykęs gubernatorius K. Palenas tvirtino, kad kariuomenę atitraukti galima tik generalgubernatoriaus nurodymu. Tačiau darbininkai tokiu aiškinimu nepasitenkino. Palenas pasiūlė darbininkų atstovams kartu su juo vykti pas generalgubernatorių. Puskarietė, į kurią įsėdo gubernatorius, lydimas 4 darbininkų pasuko į Jurgio pr. Įkandin jų sekė didelė darbininkų minia. Puskarietei privažiavus iki Smaženevičiaus namų, iš priešingos pusės namo lango šovė provokatorius. Pagal komandą kareiviai ėmė šaudyti į minią. Tuo pat metu demonstarntus puolė raiti kazokai. Gubernatorius, iššokęs iš puskarietės, pasislėpė Jurgio viešbutyje. Per apšaudymą žuvo 3 darbininkai, ~30 buvo sužeista, iš jų 2 mirė nuo žaizdų“.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X