Pirčiupių motina
Vakar sukako 75 metai, kai vokiečiai sudegino 119 Pirčiupių kaimo (dab. Varėnos r.) gyventojų. Jie buvo nubausti už tai, kad Rūdninkų girioje buvę sovietiniai partizanai (kadangi jie buvo ne visai vietinia gyventojai ,gal reikėtų vadinti diversantais) apšaudė vokiečius Vilniaus - Eišiškių plente.
Kažkaip keistai atrodė, kai vainikus karo aukoms (jei tai ką nors keičia - iš lietuviško kaimo) vakar padėjo tik Rusijos ambasados darbuotojai
Foto 2019.06
Įdomus pastebėjimas. Išties. Kolektyvinėje lietuvių atmintyje / vaizduotėje Pirčiupų, panašu, nėra. Dėl Pirčiupių politinio instrumentalizavimo sovietmečiu, aukos, matyt, pasąmoningai tapatinamos su "sovietiniais piliečiais". Nors tai buvo tiesiog paprastas dzūkų kaimas...
Pirčiupių motina
Vakar sukako 75 metai, kai vokiečiai sudegino 119 Pirčiupių kaimo (dab. Varėnos r.) gyventojų. Jie buvo nubausti už tai, kad Rūdninkų girioje buvę sovietiniai partizanai (kadangi jie buvo ne visai vietinia gyventojai ,gal reikėtų vadinti diversantais) apšaudė vokiečius Vilniaus - Eišiškių plente.
Kažkaip keistai atrodė, kai vainikus karo aukoms (jei tai ką nors keičia - iš lietuviško kaimo) vakar padėjo tik Rusijos ambasados darbuotojai
Foto 2019.06
Visiškai naujas paminklas masinėje (daugiausia) žydų žudynių vietoje Vandžiogaloje, prie senųjų žydų kapinių (architektė Violeta Beigienė; skulptorius Lukas Šiupšinskas, dailininkas Vygintas Tvarijonavičius ir inžinierius Vydas Jaskelevičius). Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, nugriauti paminklai atstatyti, į kapines nutiestas keliukas, miške įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Paskutinės dvi - Babtų senosios žydų kapinės. Tik tiek liko...
Pietinėje kelio P70 pusėje yra Červonkos kapinės, kuriose 1932 m. pastatytas paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklą sukūrė lietuvių skulptorius Stasys Stanišauskas. Jo viršuje lietuvių ir latvių kalbomis užrašyta: „Žuvusiems Lietuvos kariams 1919–1920 m.“. Apačioje – lietuvių kalba: „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes kritome gindami Tėvynę.“. Šis paminklas nebuvo sunaikintas ir tarybiniais laikais. Šalia paminklo palaidotas 31 savanoris, žuvęs kovoje už nepriklausomybę.
Nežinomo kareivio kape Kaune1934 m. buvo palaidoti nežinomo kareivio palaikai, perkelti iš Červonkos apylinkių.
Komentuoti: