Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Naujamiestis

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Kiek netradicinis klausimas. Gal kas žinosit atsakymą. Kodėl Naujamiestyje tarp Basanavičiaus ir Ševčenkos g. nuotraukose iš viršaus galima matyti aiškią liniją, kuri kažką dalino? Esamos tvoros, net ir pastatai akivaizdžiai statyti ant šios linijos ribos. Dabartiniai sklypai irgi akivaizdžiai tą liniją seka.

    Liniją pažymėjau taškais:
    Suintrigavo. Jokie šimtamečiai žemėlapiai neišduoda jokių natūraliai susiformavusių sklypų požymių. Gatvės ten taip pat niekada nebuvo. Matomai bus dirbtinai kažkieno užbrėžta riba.

    Comment


      Linijos kilmę turbūt galima matyti šiame vaizde, kur ant 1898 m. spausdinto plano matyt kažkokio miesto planuotojo ranka nubraižytos būsimos gatvės (pvz. Orenburgo - dabartinė Švitrigailos) ir jų tiesimui trukdantys sklypai sunumeruoti su paraštėse surašytais savininkų vardais (pilnas planas):

      Click image for larger version

Name:	1898_sklypai.png
Views:	355
Size:	690,9 kB
ID:	1733428

      Šita linija - tai sklypo nr. 18, priklausiusio kažkokiam F. Bermanui, riba. Matyt sklypas buvo suformuotas prieš pradedant tiesti naująjį gatvių tinklą, tad jo riba brėžta tiesiog šiaurės-pietų kryptimi (su poros laipsnių technine paklaida).

      Beje, toje vietoje (ties dabartine Švitrigailos - Vivulskio g. sankryža, kur dabar stovi bendrabučiai) tarpukariu buvo stadionas (fragmentas iš 1935 m. plano):

      Click image for larger version

Name:	1935_stadijonas.png
Views:	364
Size:	88,6 kB
ID:	1733429

      Comment


        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
        Kiek netradicinis klausimas. Gal kas žinosit atsakymą. Kodėl Naujamiestyje tarp Basanavičiaus ir Ševčenkos g. nuotraukose iš viršaus galima matyti aiškią liniją, kuri kažką dalino? Esamos tvoros, net ir pastatai akivaizdžiai statyti ant šios linijos ribos. Dabartiniai sklypai irgi akivaizdžiai tą liniją seka.

        Liniją pažymėjau taškais:

        Click image for larger version  Name:	Annotation 2019-07-06 132843.jpg Views:	1 Size:	336,7 kB ID:	1733406
        Man irgi buvo įdomus šitas atvejis,
        bet žiūrinėjant senus žemėlapius, matosi kad XIXa. Naujamiesčio skirstymas kvartalais buvo kiek kitoks,
        nes dabartinis "tinklelis" atsirado tik XIX pabaigoje - XXa. pradžioje.
        Nepavyko šiam momentui išgooglinti, bet berods XIX viduryje buvo padarytas perspektyvinis genplanas, kuriame naujamietis skirstomas ne kvadratiniais kvartalais,
        bet gatvių tinklas labiau panašus į voratinklį, kurio susikirtimo centre - senamiestis.
        Dėl to turime iš konteksto iššokančią Naugarduko gatvę, kuri Naujamiestį kerta skersai, ir visokius "Amatų" ir panašius skersgatvius
        - kurie yra tam tikras rudimentas ankstesnio Naujamiesčio gatvių tinklo.
        Amatų skerskatvis dabar yra statmenas Naugarduko g., bet kerta skersai dabartinius kvadratinius kvartalus.

        Comment


          Naujamiesčio panorama (šiandien):

          Click image for larger version

Name:	20190803_181737.jpg
Views:	355
Size:	389,7 kB
ID:	1740149

          Comment


            Click image for larger version

Name:	2019-11-07.jpg
Views:	363
Size:	171,9 kB
ID:	1760690Click image for larger version

Name:	2019-11-07-2.jpg
Views:	363
Size:	180,7 kB
ID:	1760689

            Comment


              Šiek tiek istorijos apie Tauro kalno pavadinimą ir, artėjančių Vėlinių proga, apie buvusias kapines.

              Populiariuose istorijos aprašymuose dabartinis Tauro kalnas dažnai tapatinamas su senuose šaltiniuose minimu Velnio kalnu, bet panašu, kad tai nėra visai teisinga. 1646 m. schematiniame plane, kuris sudarytas Vilniaus miestui bylinėjantis su jėzuitais dėl Vingio dvaro sklypo ribos, yra paminėtas tiek Velnio kalnas (Gora Czartowa), tiek Moliakalnis (Gora Gliniana). Juos skiria raguva, kuria ėjo senasis kelias dabartinių Pakalnės, Aludarių ir Z. Sierakausko gatvių vietoje - Velnio kalnas vakaruose, o Moliakalnis - rytuose:

              Click image for larger version  Name:	lukiskes_1646.jpg Views:	20 Size:	400,1 kB ID:	1834271

              Kad nekiltų abejonių, ar ten tikrai yra ta raguva, o ne tarkim dabartinės Tauro g. trasa, galima pažiūrėti į tikslesnį Frydricho Getkanto 1648 m. sudarytą Lukiškių planą, kuris pagal išlikusius orientyrus (Jokūbo ir Pilypo, Jurgio, Stepono bažnyčias bei miesto vartų vietas) visai neblogai prisiderina prie šiuolaikinio žemėlapio. Moliakalnio pavadinimas tiksliai sutampa su dabartiniu Tauro kalno šlaitu:

              Click image for larger version  Name:	getkantas_1648.jpg Views:	19 Size:	378,5 kB ID:	1834272

              Tad bent jau XVII amžiuje Tauro kalnas buvo vadinamas būtent Moliakalniu, o Velnio kalnu buvo vadinama kita šlaito dalis. 1646 m. plano legendoje yra ir pavadinimų paaiškinimai: "vadinamasis Moliakalnis, kuriame molį kasa miesto reikmėms" (Gora Gliniana nazwana, w ktorey glinę kopią na Mieyską potrzebę) ir "vadinamasis Velnio kalnas Kolegijos, [buvusiose] Morštyno žemėse, kur ne molį, bet žvyrą kasa" (Gora Cźartowa nazwana na gruncie Kollegiackim Murśztynowskim, gdzie nie glinę, ale zwir kopią). Beje, šios 1646 m. bylos metu nustatyta riba tarp miesto ir jėzuitų valdų (plano fragmente matoma dalis punktyrinės linijos, kuri kerta užrašą Gora Czartowa) beveik tris šimtmečius be didesnių pokyčių išliko kaip oficiali vakarinė miesto riba, iki kol tarpukariu prie miesto buvo prijungta daugelis buvusių priemiesčių, ir miesto riba nusikėlė už Panerių.

              XVIII amžiuje kalną pradėjo vadinti netoliese sklypą turėjusio žmogaus pavarde - Bohufalo/Boufalo kalnu, kuris dar vėliau buvo neišmanėliškai sulietuvintas į Tauro kalną (klaida dviguba, nes net jei pavadinimą kildintume nuo gyvūno, tikslesnis vertimas būtų Buivolo arba Stumbro kalnas). Tokį pavadinimą ~1790 m. sudarytame Lukiškių ir Vingio plane naudojo Laurynas Gucevičius. "B" raide pažymėta būsimųjų Tautos namų vieta Gucevičiaus nuomone būtų "vieta tinkama kareivinėms ant Bohufalo kalno" (Mieysce zdatne na Koszary przy Górze Bohufałowsk:). "H" raide pažymėtas kalno šlaitu tekėjęs šaltinis, kuris suformavo amfiteatro formos daubą (Krynica pod górą Bohufałowską).

              Click image for larger version  Name:	gucevicius_1790.jpg Views:	19 Size:	553,9 kB ID:	1834273

              1798 m. Fiodoro Chomentovskio plane pirmą kartą kalno šlaite pažymėtos kapinės (Кладбище), išsidėsčiusios šlaito šiaurės rytuose, abipus dab. Tauro gatvės raguvos:

              Click image for larger version  Name:	chomentovskis_1798.jpg Views:	19 Size:	400,8 kB ID:	1834274

              Įdomu, kad nei Gucevičiaus plane, nei anksčiau (1793-1794 m.) to paties Chomentovskio sudarytuose planuose jokių kapinių nėra, o 1798 m. jos jau užima nemažą plotą. Kaip žinia, per Kosciuškos sukilimą 1794 m. vasarą dėl Vilniaus vyko įnirtingos kovos, kol galiausiai rusų kariuomenė užėmė Tauro kalno aukštumą ir artilerijos bombardavimu palaužė miesto gynėjus. Galbūt naujai atsiradusiose kapinėse buvo palaidotos karo aukos?

              1809 m. kalno viršuje prie dabartinės K. Kalinausko gatvės pradėjo veikti liuteronų kapinės, jose 1819 m. pastatyta koplyčia, o 1830 m. išplėtus kapinių plotą į šiaurę pradėta laidoti ir reformatus. Šios kapinės veikė iki sovietmečio ir yra pažymėtos visuose to laikotarpio planuose. O 1845 m. sudarytame plane matomos ir kelios kapinaitės kalno šlaite:

              Click image for larger version  Name:	kapines_1845.jpg Views:	19 Size:	195,6 kB ID:	1834275

              Anot KPD, rytineje šlaito pusėje buvo Jokūbo ir Pilypo parapijos kapinės, vakarinėje - našlaičių kapinės, kur buvo laidojami nepasiturintys Jokūbo ligoninės pacientai, o dar toliau į vakarus, Velnio kalno šlaite - choleros kapinės. Visos šios kapinės, matyt, netrukus buvo uždarytos ir apleistos, nes jos nėra pažymėtos jokiame plane po 1850 m. (Tiesa, našlaičių kapinės užfiksuotos vienoje seniausių miesto nuotraukų ~1860 m.) Šiuolaikiniame žemėlapyje kapinių plotai atrodo taip:

              Click image for larger version  Name:	kapines_2020.png Views:	19 Size:	124,7 kB ID:	1834276

              Abejoju, ar iki šių dienų yra likę nesudarkytų palaidojimų buvusiose šlaito kapinėse. Choleros kapinių vietoje pastatytas daugiabutis (V. Kudirkos g. 18B) ir biurai (Z. Sierakausko g. 15A). Našlaičių kapinių didžioji dalis turėjo būti sunaikinta dar 1PK metais įrenginėjant vandens siurblinę, o likusi dalis - sovietmečiu įrenginėjant laiptus. Parapijos kapinių teritorija buvo smarkiai išsprogdinta ar išrausta 2PK metais, kas matoma 1944-09-07 žvalgybinėje nuotraukoje:

              Click image for larger version  Name:	foto_19440907.jpg Views:	19 Size:	432,5 kB ID:	1834277

              Tik dabartinio Liuteronų sodo vietoje dar turėtų būti nemažai palaidojimų - kiek žinau, kapines verčiant parku buvo tik pašalinti antkapiai.
              Paskutinis taisė bucaneer; 2020.10.23, 18:02.

              Comment


                Naugarduko g.













                Comment


                  Apie Lietuvos Geležinkelių būstinę Mindaugo g.

                  Kaip iškilo pirmasis Vilniaus dangoraižis: nedaug trūko, kad taptų aukščiausiu daugiaaukščiu Europoje
                  Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...e-1162-1410114

                  (...)K.Korojedovas projektavo puošnius istorizmo (vėliau – moderno) stilistikos pastatus su daugybe skoningo dekoro. Pažvelgus į bet kurį jo projektuotą pastatą, akyse raibsta nuo fasaduose įkomponuotų skulptūrų gausos, žaismingo orderinių sistemų (kolonų fasaduose) panaudojimo, plastinio dekoro.

                  Architekto pastatų fasaduose atgyja paukščiai ir fantastiniai gyvūnai, žaidžia vaikai ir riaumoja liūtai, šypsosi moterys ir paslaptingai praeivius nužvelgia mitinės būtybės.

                  Jei ne detektyvinio filmo vertas architekto K.Korojedovo dingimas iš Vilniaus po 1904 metų bei tuomet mieste siautusi nekilnojamojo turto krizė, tikriausiai moderno stiliaus pastatų įvairove ir turtingumu galėtume varžytis net ir su pačia šio stiliaus karaliene Ryga.(...)

                  (...)Dėl neišsiaiškintų priežasčių pastato projektas buvo realizuotas gerokai supaprastintas: atsisakyta alegorinių fasado skulptūrų, neobarokinių bokštelių šalmų, o į miesto pusę atgręžta ir matomiausia, žiūrint iš Senamiesčio, fasado dalis palikta be išraiškingesnės apdailos.

                  Trūksta svarbiausio ansamblio akcento – septynaukštė dalis turėjo būti aukštesnė. Nerealizuotoje bokšto viršūnėje planuota įrengti didžiausio Vilniuje laikrodžio ciferblatus, neobarokinį bokštelį su smaile.

                  Konservatyvioje Europoje aukštų pastatų statyba nebuvo populiari – vos keli 50–80 m aukščio dangoraižiai Berlyne, Madride, Antverpene, Varšuvoje, Ženevoje, Katovicuose, Rygoje ir kitur pastatyti tarpukariu.

                  Visiškai realizuotas 65 m aukščio geležinkelininkų dangoraižis net iki 1918 metų, kai Berlyne buvo pastatytas 70 m aukščio „Siemensturm“, būtų buvęs pats aukščiausias pastatas visoje Europoje.(...)


                  Paskutinis taisė Palpatine; Vakar, 19:49.

                  Comment


                    Parašė Palpatine Rodyti pranešimą
                    Apie Lietuvos Geležinkelių būstinę Mindaugo g.

                    Kaip iškilo pirmasis Vilniaus dangoraižis: nedaug trūko, kad taptų aukščiausiu daugiaaukščiu Europoje
                    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...e-1162-1410114





                    Būtų buvęs gana keistas darinys.
                    Click image for larger version

Name:	pohulianka_su anstatu.jpg
Views:	114
Size:	325,2 kB
ID:	1842866
                    Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                    Comment


                      Šiaip tai būtų labai super, jeigu būsimas pirkėjas nuspręstų užbaigti. Gal yra vizualizacijų ir iš kitų kampų?

                      Comment

                      Working...
                      X