Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Medžiai ir želdiniai miestuose

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • blitz
    pradėjo temą Medžiai ir želdiniai miestuose

    Medžiai ir želdiniai miestuose



    Siūloma tema: medžiai miestuose.

    Taigi, ką manote apie neįprastą ir nelabai precedentų turintį medžių dominavimą Lietuvos miestuose (ypač Vilniuje)?
    Paskutinis taisė blitz; 2006.05.11, 16:27.

  • Creatium
    replied
    Na, nėra viskas taip į vienus vartus. Daug medžių buvo pasodinta Kęstučio g., Pamėnkalnio g., Antakalnio g. (gal ir daugiau kur, nesu visų gatvių mieste apvažiavęs) užpildyti buvę tarpai ir pridaryta naujų. Bet, aišku, Laisvės pr. ir Oslo g. sankirtos apsodinimas nebuvo toks naudingas, koks galėjo būti.

    Komentuoti:


  • SoulMulticast
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą

    Priežastis kiek kita, bet trumpalaikė (10-30 metų): neturime taip gerai užsodintų gatvių su tiesiais ir tinkamais medžiais. Pažiūrėkite į daugelį mieste esančių gatvių. Nu medžiai kairėn - dešinėn. Yra, aišku, ir gerų pavyzdžių.

    Tarkim blogas pavyzdys: https://www.google.lt/maps/@54.68723...7i13312!8i6656

    Ir kitas dalykas, kad reikia strategiškai į apželdinimą žiūrėti. Strategiškai ir kompleksiškai. Vien medžiai visko nepadarys. Tarkim, galėtų atsirasti taisyklė, kad 80% numatomos įrengti vejos būtų įrengta kaip krūmų ir medžių derinys, o ne gryna veja.
    kaip vyksta normaliai:
    prie kelio yra numatytos vietos medziams. Matai medis kreivas, israuni, atsodini nauja is veislyno bet iskart brandesni kad nereiketu laukt kol tas pagalys isaugs.
    kaip vyksta vilniuje:
    matai medis kreivas - desimtmeti ji apgeni iki kamieno, isauga kazkoks urodas kaip nuorodoje. Tuomet ji nukerti ir daugiau nieko nedarai. Kai savivaldybe giriasi atsodinanti medzius tai jie yra kazkur laukuose, Laisves pr skiriamojoje juostoje, kur zmonems negalima vaiksciuot ir pan. Vietoj to kad tiesiog prasieiti per Naujamiesti ir atsodint medzius i saligatvio skyles.

    Nezinau ar is sito kazkas grazaus isaugs. O speju pagalys buvo jau ne pries vienerius metus ikistas.
    Click image for larger version  Name:	20190413_191802.jpg Views:	1 Size:	264,6 kB ID:	1731479
    Paskutinis taisė SoulMulticast; 2019.06.27, 10:21.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimą
    musu realijomis tokios gatves su medziais egzistuoti negali, Nes papus 20 m/s vejas karta metuose, nukris pora saku ant masinu, savininkai paduos savivaldybe i teisma uz zeldiniu neprieziura. Kitais metais visi medziai bus saugiai apgeneti iki kamieno.
    Priežastis kiek kita, bet trumpalaikė (10-30 metų): neturime taip gerai užsodintų gatvių su tiesiais ir tinkamais medžiais. Pažiūrėkite į daugelį mieste esančių gatvių. Nu medžiai kairėn - dešinėn. Yra, aišku, ir gerų pavyzdžių.

    Tarkim blogas pavyzdys: https://www.google.lt/maps/@54.68723...7i13312!8i6656

    Ir kitas dalykas, kad reikia strategiškai į apželdinimą žiūrėti. Strategiškai ir kompleksiškai. Vien medžiai visko nepadarys. Tarkim, galėtų atsirasti taisyklė, kad 80% numatomos įrengti vejos būtų įrengta kaip krūmų ir medžių derinys, o ne gryna veja.

    Komentuoti:


  • Žiburinis
    replied
    Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimą
    musu realijomis tokios gatves su medziais egzistuoti negali, Nes papus 20 m/s vejas karta metuose, nukris pora saku ant masinu, savininkai paduos savivaldybe i teisma uz zeldiniu neprieziura. Kitais metais visi medziai bus saugiai apgeneti iki kamieno.
    Nesamonė, nes dėl force majeure niekas po teismus neužtampys.

    Komentuoti:


  • SoulMulticast
    replied
    musu realijomis tokios gatves su medziais egzistuoti negali, Nes papus 20 m/s vejas karta metuose, nukris pora saku ant masinu, savininkai paduos savivaldybe i teisma uz zeldiniu neprieziura. Kitais metais visi medziai bus saugiai apgeneti iki kamieno.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Iš twitterio:

    Click image for larger version

Name:	medžiai.jpg
Views:	1
Size:	156,5 kB
ID:	1731304

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Žiburinis Rodyti pranešimą

    O dar protingiau apibendrinant: dabartinis miestų vystimas žalumą naudoja tik kaip dekoraciją, padaro nedidelį parkelį kaip inkliuzą tarp betono. Tipo juk čia ne kaimas. O po to gaunas:
    Na va, o visi taip mėgsta pašiepti prancūzus. Jie su minimaliom pastangom padarė, kad Paryžiuje būtų 10° šilčiau nei aplinkinėse teritorijose.

    Komentuoti:


  • Žiburinis
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Apibendrinant -

    1) Prie 40° žmogus miršta vietoje. Nors aš prie 40° ne tik kad gyvenau gana ilgai ir gana sėkmingai, bet dar ir intensyviai sportuodavao po 6 valandas per dieną.

    2) Australijoje per kažkurią karščio bangą šimtai žmonių mirdavo tiesiog eidami, ir niekas nesuprasdavo, nuo ko. Keista, kodėl apie tai niekur nerašė. Na, bet Ričardas sako, Ričardas žino.

    3) Kiekvienoje pastraipoje reikia bent po kelis kartus paminėti "mokslininkai įrodė" nes nu kas gali ginčytis su mokslininkus.
    O dar protingiau apibendrinant: dabartinis miestų vystimas žalumą naudoja tik kaip dekoraciją, padaro nedidelį parkelį kaip inkliuzą tarp betono. Tipo juk čia ne kaimas. O po to gaunas:
    Betonas, oro kondicionieriai ir kvadratinis išdėstymas – taip mokslininkai paaiškino, kodėl Paryžiuje iki 10 °C karščiau nei aplinkinėse teritorijose Prancūziją užklupus karščio bangai, praneša AFP.
    https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=81556415

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė booraz Rodyti pranešimą
    Ričardo Savukyno FB:
    Apibendrinant -

    1) Prie 40° žmogus miršta vietoje. Nors aš prie 40° ne tik kad gyvenau gana ilgai ir gana sėkmingai, bet dar ir intensyviai sportuodavao po 6 valandas per dieną.

    2) Australijoje per kažkurią karščio bangą šimtai žmonių mirdavo tiesiog eidami, ir niekas nesuprasdavo, nuo ko. Keista, kodėl apie tai niekur nerašė. Na, bet Ričardas sako, Ričardas žino.

    3) Kiekvienoje pastraipoje reikia bent po kelis kartus paminėti "mokslininkai įrodė" nes nu kas gali ginčytis su mokslininkus.

    Komentuoti:


  • Obi-Wan Kenobi
    replied
    Varšuvos Karalių rūmų sodas. Lenkai teigia, kad po rekonstrukcijos tai yra barokinio tipo sodas/parkas. Mano nuomone, gražus kičas už ES pinigus.

    Click image for larger version

Name:	WAW_sodas_2.jpg
Views:	1
Size:	126,8 kB
ID:	1731217


    Click image for larger version

Name:	WAW_sodas_1.jpg
Views:	1
Size:	133,0 kB
ID:	1731218

    Click image for larger version

Name:	WAW_sodas.jpg
Views:	1
Size:	89,4 kB
ID:	1731219

    Šaltinis: https://www.facebook.com/pg/zamek.kr...rszawa/videos/

    Komentuoti:


  • booraz
    replied
    Ričardo Savukyno FB:

    Maždaug taip skirtingose miesto vietose skiriasi temperatūra per karščius, kai nėra vėjo. Kai meteorologai sako, kad bus 32 laipsniai (labai dideli karščiai), medžių pavėsyje visai galima būti, nes medžiai garina vandenį ir taip atšaldo orą. Bet ten, kur asfaltas ar betoninės trinkelės - tiesiog neįmanoma išgyventi. Kurį laiką prabuvęs 40 ar daugiau laipsnių temperatūroje, žmogus patiria šiluminį smūgį, o paskui miršta.
    Tokius temperatūrų tyrimus, kaip oro įkaitimas skiriasi skirtingose miesto vietose, prieš kelis metus ėmė daryti australai - tada, kai per mėnesį nuo karščio bangų žuvo šimtai žmonių. Tiesiog mirdavo, eidami gatvėse. Paaiškėjo, kad esminis nesuvokiamo karščio šaltinis - tai betoninės plytelės ir asfaltas. Kaip tik tas plyteles ir asfaltą labai mėgsta lėšų įsisavintojai.
    Australų pastebėjimas buvo, kad didžiausia apsauga nuo karščių - tai medžiai. Tiesiog paprasti medžiai. Žodžiu, mokslininkai įrodė tai, kas ir taip visiems buvo pakankamai aišku.
    Ką dar verta žinoti apie medžius:
    - Medžiai ne tik šaldo vasarą - jie šildo žiemą. Esmė labai paprasta: kaip vasarą medžiai užstoja saulę ir garina drėgmę, taip žiemą medžiai praleidžia saulės spindulius ir kartu pristabdo oro judėjimą. Austrijoje specialus, tikslingas apsodinimas medžiais yra naudojamas energetiškai taupių namų efektyvumui padidinti. Ir tas padidėjimas yra labai didelis - mažiausiai keliais laipsniais. T.y., tiek, kiek pritaikius naujesnės kartos apšiltinimo medžiagas.
    - Medžiai ne tik kuria šešėlį - jie yra pats efektyviausias taršos šalinimo įrankis, jie sugeria daugybę dulkių ir praktiškai bet kokių rūšių cheminius junginius. Medžių efektyvumas toks didelis, kad per nedidelius miškelius nepraeina netgi nuodingiausi cheminiai ginklai. Jei norite, kad aplink jus mieste nebūtų azoto oksidų, sieros oksidų, visokių fenolių, benzino liekanų ir taip toliau - tai tiesiog turėkite medžių ir krūmų. Augalai sugers viską, o jums liks tik švarus oras.
    - Medžio užauginimui reikia poros ar trejeto dešimtmečių. Taigi, kai kažkas pjauna medžius ir sako, kad pasodins vietoje nupjautų po kelis naujus - tai yra demagogija. Nauji medžiai (o dar ir pasodinti kitame miesto gale) išties negali pakeisti vieno nupjauto seno medžio. Senas medis yra senas medis. Jam reikia labai daug darbo ir laiko. Bet tas darbas ir laikas atsiperka mums ir mūsų komfortu, ir mūsų sveikata, ir tiesiog grožiu.
    - Medžiai sukuria ir dar kitų komforto dalykų, kuriuos mes ne visada pastebime: pvz., jie tampa namais daugybei paukščių, tad kur daug medžių - gieda ir lakštingalos. Ten, kur daug medžių, gerokai susilpninamas vėjas, tad netgi žiemą, kai vaikštome medžiais apsodinta vieta, būna gerokai šilčiau, nes kai nėra vėjo, juntamas šaltis būna daug mažesnis. Galų gale, tiesiog vos girdimas lapų ošimas, kylantis nuo pačio menkiausio vėjelio, atitinka baltą triukšmą, o kaip rodo daugybė tyrimų, tas garsas labai ramina ir atpalaiduoja. Ne veltui medžių ošimo garsas naudojamas ir meditacijai palengvinti.
    Medžiai duoda mums daugybę gėrio. Svarbu tiktai, kad tų medžių būtų. Ir kad jie būtų sodinami ne tik kažkur už miesto, bet ir gatvėse, kurios yra tuščios. Ir svarbu, kad tie medžiai būtų tausojami, o ne naikinami druskomis, ne pjaunami kur papuola su bet kokiais pretekstais. Medžiai mums duoda be galo daug. Jie svarbūs. Ir mes galime juos ir auginti, ir saugoti.
    Click image for larger version  Name:	savuk.jpg Views:	1 Size:	56,1 kB ID:	1730735
    Paskutinis taisė booraz; 2019.06.24, 09:43.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė evil Rodyti pranešimą

    Karmėlava ne Kaunas, o Kaune, bent jau centre, tai ne kartą mačiau kaip laistomi jie.
    Taip kaip prižiūri infrastruktūrą Kauno rajonas, lyginant su Kaunu, norėtųsi, kad Kaunas prisijungtų Kauno rajoną

    Komentuoti:


  • evil
    replied
    Parašė daktaras Rodyti pranešimą
    čia gražu viskas, bet pavyzdžiui Karmėlavoje ramiai suskaičiuoju kokį 40-50 nudžiuvusių medžių naujų. Įdomu, kaip kitose Kauno gatvėse, ar prižiūriu tuos medelius kas, ar taip ir laikomi ant sausros?
    Karmėlava ne Kaunas, o Kaune, bent jau centre, tai ne kartą mačiau kaip laistomi jie.

    Komentuoti:


  • daktaras
    replied
    čia gražu viskas, bet pavyzdžiui Karmėlavoje ramiai suskaičiuoju kokį 40-50 nudžiuvusių medžių naujų. Įdomu, kaip kitose Kauno gatvėse, ar prižiūriu tuos medelius kas, ar taip ir laikomi ant sausros?

    Komentuoti:


  • liux
    replied
    Parašė Missoni Rodyti pranešimą
    Miško gatvė šiandien. Rytoj ji galės pakeisti pavadinimą į "Sacharos", "Dykumos" ar kokį kitą susijusį su tuštuma...[/ATTACH]Click image for larger version

Name:	DSCF1128.JPG
Views:	1
Size:	174,4 kB
ID:	1575266


    šiandien praėjau Miško gatve ir prisiminiau sulaužytas ietis, suplėšytas maikes, nusirautus plaukus už "gelbėkit meeeedžius". Atrodo gatvė taip pat žaliai, o praėjo + - 1,5 metų






    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Parašė evvt Rodyti pranešimą

    O čia tai turbūt Egiptas? O jei rimtai čia kur taip?
    Nursultane: https://www.google.com/maps/@51.1227...7i10000!8i5000

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    ...



    ...
    O čia tai turbūt Egiptas? O jei rimtai čia kur taip?

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Seimas svarstys siūlymą riboti brandžių medžių kirtimą miestuose
    Seimas svarstys konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pataisas, kurios ribotų brandžių medžių kirtimą tvarkant miestus.

    „Vi­si esa­me liu­di­nin­kai pas­ta­rai­siais me­tais mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se vyk­do­mų kaip ir to­kių ge­rų dar­bų – re­konst­ruk­ci­jos, vie­šų­jų erdvių su­tvar­ky­mo, ta­čiau gy­ven­to­jams ke­lia susirūpinimą taip be­ato­dai­riš­kai ge­nė­ja­mi ir ker­ta­mi me­džiai“, – šią savaitę pristatydama pataisas Seime sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė...

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nemanote, kad yra truputį skirtumas tarp tokios reprezentacinės gatvės su gražiais fasadais ir parko?
    Bernardinų sodas ar ta pati Lukiškių aikštė dabar irgi baisiai atrodytų, jei nebūtų buvę palikti seni dideli medžiai.
    Aš kalbėjau apie patį principą, kad neva jeigu medis nėra supuvęs - tai jis būtinai turi likti. Principas turėtų būti visai kitas - ar tas medis ten tinka ar ne, pats pateikei Bernardinų parką kaip pavyzdinį, tik pamiršai, kad ten daug medžių iškirsta buvo, bet nuo to jis tapo tik jaukesnis ir gražesnis.

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X