Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Medžiai ir želdiniai miestuose

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eidvis
    replied
    Jeigu kažkas kažką teigia, tai ne mano darbas tam teiginiui įrodymų ieškoti.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą


    Man atrodė, kad atsakiau į visus tuos argumentus, nelabai suprantu apie kokį čia 'ignoravimą' ar 'nenorą matyti' kalbama. Į kai kuriuos jų neverta atsakinėti, kaip kad į augalų patalpose reikšmę, nes kalba vyksta visai kita tema, apie medžių reikšmę miestuose. Jeigu miestas būtų šiltnamis, kuriame būtų labai menka oro cirkuliacija ir į kurį oras iš išorės sunkiai patektų - tada aš suprasčiau tą argumentą. Bet turint omeny kokiu greičiu cirkuliuoja oras, tai kažkokių medžių mieste pagaminas deguonis netenka prasmės, nes vistiek vėjas jį nupučia. Ir net jeigu oras necirkuliuotų ir medžių gamanimas deguonis realiai turėtų reikšmę, tai net tokiu atveju ta reikšmė būtų niekinė, nes daugiau nei 99% miesto medžių auga ne šalikelėse, o miškuose ir parkuose. Man atrodo kažkas ignoruoja ir nenori matyti šitų argumentų
    Gal tiesiog eik pasigooglint ką rodo tyrimai apie medžiais apsodintų gatvių užterštumą, bo man jau ir pabosti pradeda

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied


    Man atrodė, kad atsakiau į visus tuos argumentus, nelabai suprantu apie kokį čia 'ignoravimą' ar 'nenorą matyti' kalbama. Į kai kuriuos jų neverta atsakinėti, kaip kad į augalų patalpose reikšmę, nes kalba vyksta visai kita tema, apie medžių reikšmę miestuose. Jeigu miestas būtų šiltnamis, kuriame būtų labai menka oro cirkuliacija ir į kurį oras iš išorės sunkiai patektų - tada aš suprasčiau tą argumentą. Bet turint omeny kokiu greičiu cirkuliuoja oras, tai kažkokių medžių mieste pagaminas deguonis netenka prasmės, nes vistiek vėjas jį nupučia. Ir net jeigu oras necirkuliuotų ir medžių gamanimas deguonis realiai turėtų reikšmę, tai net tokiu atveju ta reikšmė būtų niekinė, nes daugiau nei 99% miesto medžių auga ne šalikelėse, o miškuose ir parkuose. Man atrodo kažkas ignoruoja ir nenori matyti šitų argumentų

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Apšvietimo stulpai yra būtini, norint turėti apšvietimą, dėl to dėl jų net neturėtų būti diskusijos. Diskusija yra ar vienoje ar kitoje vietoje yra būtini medžiai, kadangi jie neturi jokio loginio pagrindimo išskyrus estetiką, tai tą ir reikia vertinti, kartu įvertinus ir neigiamus aspektus, kurie dėl jų atsiranda - priežiūros kaštai, sumažėjęs šaligatvio plotas, apšvietimo ir saulės blokavimas ir t.t.
    "Neturi jokio loginio pagrindimo". Turi, tik tamsta argumentų nenori matyti ir ignoruoja. Tad nereikia maišyti asmeninio nusistatymo su argumentais, nes pastarųjų yra daugiau nei reikia.

    Apie augalų ir tyro oro patalpose ryšį gali pasižiūrėti šioje TED kalboje: https://www.ted.com/talks/kamal_meat..._own_fresh_air

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Ką aš noriu pasakyti, tai ir yra tai, kad vienintelis argumentas sprendžiant ar toje vietoje tinka medžiai, ar ne, turėtų būti estetinis vertinimas. Visi kiti argumentai, tokie kaip 'mažesnis nusikalstamumas', ar 'pavėsis' man atrodo tokie menki, kad net neverti svarstyti.
    Medžių suteikiamas pavėsis ir užuovėja ir yra viena iš priežasčių kodėl jie mums pasąmoningai atrodo estetiški

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Medžių genėjimas žinoma yra pigesnis už gatvės asfaltavimą, skirtumas tik tas, kad tuos medžius reikėtų vos ne kasmet genėti, kai gatvę perasfaltuoti reikia tik kas keliokika metų. Medžiai mieste yra ganetinai brangus malonumas ir turi ganėtinai nemažai minusų, kurių nekartosiu. Bet esmė, kad jų vistiek reikia ir visų pirma dėl estetikos ir gražesnės aplinkos. Ko aš nesuprantu tai yra kad dažnai medžius priimame kaip kažkokia būtinybę, be kurios negalima gyventi. Jie tikrai ne visur tinka, nėra jokios būtinybės, kad absoliučiai visos gatvės būtų apželdintos. Yra vietų, kur tinka mažesni medeliai, yra vietų, kur tinka dideli, yra vietų, kur tinka kitoks žalumos sprendimo būdas ir yra vietų kur tų medžių tikrai nereikia, kur jie sugadina visą estetiką. Galvojimas, kad visur būtinai turi būti medžiai, man atrodo toks pats kvailas, kaip ir galvojimas, kad tų medžių niekur neturėtų būti, skirtumas tik tas, kad pirmas variantas yra ganėtinai dažnas reiškinys.

    Komentuoti:


  • Ginthus
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Tokiame apžėlusiame mieste kaip Vilniuje tai neįmanoma, nes labai brangiai kainuoja. Arba tada prioritetas ir miesto pinigai turi eiti medžių genėjimui, o ne gatvių asfaltavimui ir šaligatvių klojimui.
    O štai čia klystate. Medžių genėjimas lyginant su asfaltavimu yra toks nykstamai pigus reikalas, kad paprasčiausiai patampa nebereikšmingu ir užmirštu. Gi visi puikiai žinome, kad "pigūs projektai nieko nedomina". O jau kai po dešimtmečių nepriežiūros nusprendžia iškirsti ir pasodinti iškart jau suaugusius sodinukus, tai jau čia kita kalba - šimtai (kartais net tūkstančiai) eurų už vienetą. Prioritetai eina ten, kur didesnis pinigas už mažesnį darbą.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Vėjas mieste irgi nekomfortas. Medžiai turi labai aiškų loginį pagrindimą jei žiūrėt iš psichologinės sveikatos pusės. Ta pati estetika, nors ir pati nėra logiška, turi loginį pagrindimą.
    Ką aš noriu pasakyti, tai ir yra tai, kad vienintelis argumentas sprendžiant ar toje vietoje tinka medžiai, ar ne, turėtų būti estetinis vertinimas. Visi kiti argumentai, tokie kaip 'mažesnis nusikalstamumas', ar 'pavėsis' man atrodo tokie menki, kad net neverti svarstyti.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą


    Apšvietimo stulpai yra būtini, norint turėti apšvietimą, dėl to dėl jų net neturėtų būti diskusijos. Diskusija yra ar vienoje ar kitoje vietoje yra būtini medžiai, kadangi jie neturi jokio loginio pagrindimo išskyrus estetiką.
    Estetika taip pat vienas svarbiausių dalykų ir civilizuoti miestai labai daug į tai investuoja, ypač vakarų Europos, jau nekalbanat apie kokį Singapūrą.



    Komentuoti:


  • SoulMulticast
    replied
    Varlamovas kaip tik siandien papostino straipsni apie zalumos mieste svarba mazinant nusikalstamuma:
    Tyrimas parode, kad gerai apzeldintuose kiemuose vyko 52% maziau nusikaltimu, nei namuose ir kiemuose be apzeldinimo
    Как озеленение помогает бороться с преступностью

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Didelis mitas yra tai, kad miesto augmenija kažkaip mažina taršą, galima pagalvoti, kad Islandijoje, kurioje nėra medžių, yra be galo užteršta. Čia panašiai kaip galvoti, kad kelios gėlės kambaryje prigamins deguonies ir išvalys orą. Realybė visai kita, dabar gi yra ~7 m/s greičio vėjas, būtent jo cirkuliacija ir išvalo miestą nuo teršalų, medžiai tuo tarpu mažina tą cirkuliąciją, t.y. mažina teršalų išsivalymą.
    Vėjas mieste irgi nekomfortas. Medžiai turi labai aiškų loginį pagrindimą jei žiūrėt iš psichologinės sveikatos pusės. Ta pati estetika, nors ir pati nėra logiška, turi loginį pagrindimą.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Galima apsukti atvirkščiai: apšvietimo stulpai irgi blokuoja šaligatvius pėstiesiems, kietieji paviršiai didina oro taršą ir didina oro temperatūrą, taip pat didina priežiūros kaštus (lyginant su, pvz., smėlio taku). Todėl negalima sakyti, kad viena yra geriau už kita, nes abiem tinka tie patys argumentai. Nevalidi diskusija.

    Apšvietimo stulpai yra būtini, norint turėti apšvietimą, dėl to dėl jų net neturėtų būti diskusijos. Diskusija yra ar vienoje ar kitoje vietoje yra būtini medžiai, kadangi jie neturi jokio loginio pagrindimo išskyrus estetiką, tai tą ir reikia vertinti, kartu įvertinus ir neigiamus aspektus, kurie dėl jų atsiranda - priežiūros kaštai, sumažėjęs šaligatvio plotas, apšvietimo ir saulės blokavimas ir t.t.

    Apšvietimo užstojimas irgi yra kvailas argumentas. Jį užstoti gali ir pravažiuojantis troleibusas - ar dėl to reikia jų atsisakyt? Tinkamai prižiūrėti ir apgenėti medžiai neužstos jokio apšvietimo, ką galime matyti Palangos atvejyje.
    Apie troleubusus gal nekomentuosiu, tik pastebėsiu, kad 'tinakamas medžių prižiūrėjimas' yra mistinis reiškinys. Tokiame apžėlusiame mieste kaip Vilniuje tai neįmanoma, nes labai brangiai kainuoja. Arba tada prioritetas ir miesto pinigai turi eiti medžių genėjimui, o ne gatvių asfaltavimui ir šaligatvių klojimui.

    Kad medžiai blokuoja oro tėkmę ir neva tai didina taršą - tai čia irgi pritemptas faktas. Oro tėkmę labiausiai blokuoja blogai suprojektuoti pastatai, o taršos šaltinis yra transportas ir kietieji paviršiai, kurie tos taršos nesugeria. Medžiai ir kita augmenija padeda smarkiai sumažinti oro taršą miestuose. Vėl gi - pavyzdys iš daugybės kitų labiau pažengusių pasaulio šalių, kur su tarša miestuose (be kitų priemonių) yra kovojama didinant augmenijos kiekį.
    Didelis mitas yra tai, kad miesto augmenija kažkaip mažina taršą, galima pagalvoti, kad Islandijoje, kurioje nėra medžių, yra be galo užteršta. Čia panašiai kaip galvoti, kad kelios gėlės kambaryje prigamins deguonies ir išvalys orą. Realybė visai kita, dabar gi yra ~7 m/s greičio vėjas, būtent jo cirkuliacija ir išvalo miestą nuo teršalų, medžiai tuo tarpu mažina tą cirkuliąciją, t.y. mažina teršalų išsivalymą.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Šitos minties nelabai pavyko suprasti.
    Cituoju:

    tai ir oro tarša (medžiai blokuoja oro cirkuliaciją ten, kur jos labiausiai reikia), tai ir jų priežiūros kaštai, tai ir šaligatvių gadinimas kai medžių šaknys išvarto plyteles, tai ir vietos trūkumas, kai šaligatvis dažnai yra užleidžiamas medžiui, o ne kokiam dviračių takui, tai ir ne tik saulės šviesos blokavimas, bet ir gatvės apšvietimo blokavimas
    Galima apsukti atvirkščiai: apšvietimo stulpai irgi blokuoja šaligatvius pėstiesiems, kietieji paviršiai didina oro taršą ir didina oro temperatūrą, taip pat didina priežiūros kaštus (lyginant su, pvz., smėlio taku). Todėl negalima sakyti, kad viena yra geriau už kita, nes abiem tinka tie patys argumentai. Nevalidi diskusija.

    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Čia gal nuo žmogaus priklauso, bet man karščiai atrodo kaip mažiausia Lietuvos bėda. Neatrodo, kad jie būtų didelė problema ir dauguma kitų, kurie karščiausiais vasaros mėnesiais išvyksta atostogų į .... pietines šalis, kur yra dar karščiau. Kiek pamenu praeitą vasarą tai buvo vos kellios dienos, kurias buvo galima pavadinti karštomis, visos kitos buvo arba šiltos, arba net vėsokos. Tuo tarpu peraugę medžiai blokuoja saulės ar gatvės apšvietimo šviesą ne kelias dienas metuose, o didžiąją dalį metų, dėl to man atrodo daug aktualiau turėti šviesesnę aplinką didžiąją metų dalį, nei pavėsį kelias dienas metuose, kada jis aktualesnis.
    Apšvietimo užstojimas irgi yra kvailas argumentas. Jį užstoti gali ir pravažiuojantis troleibusas - ar dėl to reikia jų atsisakyt? Tinkamai prižiūrėti ir apgenėti medžiai neužstos jokio apšvietimo, ką galime matyti Palangos atvejyje.

    Kad medžiai blokuoja oro tėkmę ir neva tai didina taršą - tai čia irgi pritemptas faktas. Oro tėkmę labiausiai blokuoja blogai suprojektuoti pastatai, o taršos šaltinis yra transportas ir kietieji paviršiai, kurie tos taršos nesugeria. Medžiai ir kita augmenija padeda smarkiai sumažinti oro taršą miestuose. Vėl gi - pavyzdys iš daugybės kitų labiau pažengusių pasaulio šalių, kur su tarša miestuose (be kitų priemonių) yra kovojama didinant augmenijos kiekį.

    Nekalbant jau apie dar kitą medžių naudos aspektą: vietinės ekosistemos kūrimą, kas prie miestiečių geros emocinės sveikatos prisideda kur kas labiau negu ryškiai šviečianti lemputė ant stulpo.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Čia dar pagrindinimas to, ką sakiau, jog nebūtinai vasaros dėl klimato šilimo pas mus bus karštesnės, praeitų metų statistika:


    Liepos mėn:

    Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,7...17,4 °C (daugelyje rajonų 1,2–1,9 °C žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

    Per liepos mėnesį daug kur šalies pietiniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose kritulių iškrito 70–105 mm (iki 1,4 SKN), rytiniuose ir vietomis kraštiniuose šiauriniuose rajonuose 110–150 mm (1,5–1,9 SKN), kraštiniuose rytiniuose, kai kur centriniuose rajonuose ir vietomis pajūryje 153–200 mm (2,2–2,5 SKN).

    Saulė šį mėnesį spindėjo 205–255 val. (daug kur 55–75 val. trumpiau už SKN, Pietryčių Lietuvoje 30 val. trumpiau už SKN).
    Rugpjūtis:

    Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,8...18,0 °C (artima 1981–2010 m. standartinei klimato normai (toliau - SKN).

    Didesnėje šalies dalyje per mėnesį kritulių iškrito 95–175 mm, pajūryje 180–205 mm (1,5–2,2 SKN), pietiniuose ir kai kuriuose rytiniuose rajonuose 60-90 mm (beveik SKN).

    Saulė šį mėnesį Pietryčių ir Rytų Lietuvoje spindėjo 205–210 val. (iki 30 val. trumpiau už SKN), kitur 160–200 val. (iki 90 val. trumpiau už SKN).
    Taigi bent jau praeita vasara buvo ne tik kad ne šiltesnė už ilgametę statistinę, bet netgi vėsesnė. Tačiau pagrindinis skirtumas ne šilumoje, o tai kad sulaukėm daug mažiau saulės ir daug daugiau kritulių. Ir šiaip vasara Lietuvoje tokia trumpa, kad dėl tų kelių karštų dienų turėtumėm mažiausiai pergyvent.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Dauguma tavo išvardintų argumentų visiškai nėra validūs, nes gali būti pritaikyti ir tavo minėtiems "teigiamiems" dalykams: šaligatviams, takams, apšvietimui etc.
    Šitos minties nelabai pavyko suprasti.

    Kad Lietuvoje vasaromis karščiai yra bėda - užtenka pasiskaityti vasarą skelbiamas orų prognozes arba faktinius duomenis.
    Čia gal nuo žmogaus priklauso, bet man karščiai atrodo kaip mažiausia Lietuvos bėda. Neatrodo, kad jie būtų didelė problema ir dauguma kitų, kurie karščiausiais vasaros mėnesiais išvyksta atostogų į .... pietines šalis, kur yra dar karščiau. Kiek pamenu praeitą vasarą tai buvo vos kellios dienos, kurias buvo galima pavadinti karštomis, visos kitos buvo arba šiltos, arba net vėsokos. Tuo tarpu peraugę medžiai blokuoja saulės ar gatvės apšvietimo šviesą ne kelias dienas metuose, o didžiąją dalį metų, dėl to man atrodo daug aktualiau turėti šviesesnę aplinką didžiąją metų dalį, nei pavėsį kelias dienas metuose, kada jis aktualesnis.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Dauguma tavo išvardintų argumentų visiškai nėra validūs, nes gali būti pritaikyti ir tavo minėtiems "teigiamiems" dalykams: šaligatviams, takams, apšvietimui etc.

    Kad Lietuvoje vasaromis karščiai yra bėda - užtenka pasiskaityti vasarą skelbiamas orų prognozes arba faktinius duomenis. Meteo savo tinklapyje skelbia mėnesines apžvalgas, taip pat turi prognozių skiltį. Temperatūrų kilimas numatomas visoje Lietuvoje. Vasarą Vilniuje karščiai siekia ir 34 laipsnius, o jutiminė ir 40. Didelė to įtaka - karštį "kaupiantys" kietieji paviršiai miestuose: gatvės, šaligatviai, pastatų stogai. Kuo mažiau šie paviršiai turės pavėsio, tuo didesnė temperatūra miestuose bus.

    Taip, pas mus tai dar nėra super didelė problema, neturim tūkstančių mirštančių miestuose. Bet situacija blogėja visame pasaulyje. O sodinant medžius apie ateitį galvoti būtina. Maži dekoratyviniai medeliai gražu, bet naudos duoda mažai.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Dar neaišku ką tas šylantis klimatas reikš Lietuvai, nebūtinai tai bus karštesnės vasaros, tai gali būti ir lietingesnės (kaip kad buvo praeita), nes šylantis klimatas reiškia daugiau išgarinto vandens, daugiau debesų ir daugiau kritulių. Apskritai 'pavėsio' argumentas man stipriai per silpnas, jam yra ir kontraargumentas - Lietuva šiaurinė šalis, čia ne karščiai pagrindinė bėda, o saulės trūkumas. Peraugę medžiai dar labiau blokuoja šviesą, žmonėms dar labiau trūksta vitamino D, o tai skatina depresiją. Bet ištiesų tai nereikėtų vadovautis nei vienu, nei kitu argumentu, reikėtų vertinti visą visumą, tai ir oro tarša (medžiai blokuoja oro cirkuliaciją ten, kur jos labiausiai reikia), tai ir jų priežiūros kaštai, tai ir šaligatvių gadinimas kai medžių šaknys išvarto plyteles, tai ir vietos trūkumas, kai šaligatvis dažnai yra užleidžiamas medžiui, o ne kokiam dviračių takui, tai ir ne tik saulės šviesos blokavimas, bet ir gatvės apšvietimo blokavimas - tamsesnės gatvės ir didesni kaštai. Mano supratimu vos ne vienintelis argumentas medžiams tokioje vietoje turėtų būti tik estetinis vaizdas, nes dauguma kitų argumentų yra ryškiai į neigiamą pusę.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Ginthus Rodyti pranešimą

    Įdomus sprendimas, matomai siekiant prisiderinti prie pušynų. Tačiau šiaip miestams nesiūlyčiau kaip etalono. Geriau jau tiesiog neleisti medžiams peraugti, išlaikyti tinkamus atstumus, kad šakos nesusipintų ir nesudarytų vientisos sienos. Kai medžiai jau senai neprižiūrėti, tai juos staiga apkapojant nebus labai gero vaizdo. Geriau jau kirsti ir sodinti naujus.
    Na, nesutinku. Mano minėtu atveju medžiai daro labai didelę įtaką, nes sukuria didžiulį šešėlį. Panašus principas taikomas kitose šalyse, kur saulė yra "įtakinga", pvz., Barselona: https://www.google.lt/maps/@41.38962...7i13312!8i6656 Pas mus tai irgi tampa aktualiu dalyku, nes vasarą karščiai didžiuosiuose miestuose pastoviai siekia rekordines ribas. Ir ta situacija tik blogės šylant klimatui. Reikia ir apie tai galvoti.

    Palangos Vytauto g. apsodinimas man yra vienas puikiausių pavyzdžių visoje Lietuvoje.

    Komentuoti:


  • Ginthus
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Nežinau gerai vietos, nesu ten dažnai buvęs, tad negaliu tvirtai šnekėt. Bet iš to Google vaizdo panašu, kad medžiai buvo gana tvarkingi. Būčiau smarkiai apgenėjęs jų apatinę dalį, kad atsivertų pastatas, o viršūnes būčiau palikęs. Panašiai kaip yra Palangoje: https://www.google.lt/maps/@55.91323...7i13312!8i6656
    Įdomus sprendimas, matomai siekiant prisiderinti prie pušynų. Tačiau šiaip miestams nesiūlyčiau kaip etalono. Geriau jau tiesiog neleisti medžiams peraugti, išlaikyti tinkamus atstumus, kad šakos nesusipintų ir nesudarytų vientisos sienos. Kai medžiai jau senai neprižiūrėti, tai juos staiga apkapojant nebus labai gero vaizdo. Geriau jau kirsti ir sodinti naujus.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Knope Rodyti pranešimą

    Kai palieka tik viršūnes, medžiai atrodo skurdžiai. Geriau be jų. Gražus fasadas - gražus miestas.
    Skurdžiai atrodo išvis be medžių. Vien pilkas betonas kur bepažvelgsi. Palangos variantą teko matyti plačiai taikomą Barselonoje. Atrodė puikiai, nors ten ir kitokie medžiai.

    Komentuoti:

Working...
X