Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Medžiai ir želdiniai miestuose

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Guest's Avatar
    Guest replied
    Parašė John
    Na mano mintis ta, kad medziai nera esminis dalykas zmoniu sveikatai ir gyvenimo trukmei. Nezinau, kaip su tais vejais, bet budamas bemaz bet kurioje Honkongo vietoje vislaik jauti ismetamuju duju ir dumu kvapa, oro uzterstumas ten tikrai siaubingas. Tersalai eina ne tik is automobiliu, bet ir is ivairiausiu industriju prikimstos salia esancios zemynines Kinijos Guangdongo provincijos. Taciau nepaisant viso to, zmones ten gyvena ilgiau, negu bet kur kitur pasaulyje. Toks yra faktas.
    Zodziu, argumentas, kad medziai musu miestuose yra labai svarbus zmoniu sveikatai, yra visiskai zluges ir bevertis. Teks ieskoti nauju argumentu.
    Nesutinku, John, su tokia nuomone (gal pačiam tai ir nėra problema - tuomet puiku). Tiesiog BET KOKIE medžiai miestams tikrai nereikalingi - juos reikia priežiūrėti, tam skirti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir t.t. Tačiau jų įtaka žmonių gyvenimo kokybei neabejotina. Pateikiu nuorodą į Mercer HR kompanijos tyrimą
    http://www.mercerhr.com/summary.jhtm...105#sanitation

    Jame Honkongas užima ne itin aukštą vietą...

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė John
    Na mano mintis ta, kad medziai nera esminis dalykas zmoniu sveikatai ir gyvenimo trukmei. Nezinau, kaip su tais vejais, bet budamas bemaz bet kurioje Honkongo vietoje vislaik jauti ismetamuju duju ir dumu kvapa, oro uzterstumas ten tikrai siaubingas. Tersalai eina ne tik is automobiliu, bet ir is ivairiausiu industriju prikimstos salia esancios zemynines Kinijos Guangdongo provincijos. Taciau nepaisant viso to, zmones ten gyvena ilgiau, negu bet kur kitur pasaulyje. Toks yra faktas.
    Zodziu, argumentas, kad medziai musu miestuose yra labai svarbus zmoniu sveikatai, yra visiskai zluges ir bevertis. Teks ieskoti nauju argumentu.
    Medicinoje yra du terminai apibudinantys zmogaus gyvenimo trukme: biologine gyvenimo trukme, kokybisko gyvenimo trukme (kai zmogus gali vaikscioti, pasirupinti savimi ir gerai jauciasi ir nejaucia fiziniu bei psichologiniu amziaus apribojimu). Apie kuria ilgiausia gyvenimo trukme mes kalbame Hong Kong'o atveju? Tiesa sakant buvau ten, ir zalumos aplinkui netruksta, tiek pietineje saloje tiek ir naujosiose teritorijose. Yra zymiai baisesniu miestu siuo atzvilgiu, ypac komunistineje Kinijoje, Tailande.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Skelbia karą tuopoms

    GIEDRĖ BALČIŪTĖ

    Klaipėdos savivaldybė paskelbė karą tuopoms.

    Pirmosios tuopos buvo nupjautos jau kovo pradžioje. Šią savaitę buvo pašalinta apie dešimt Kauno gatvės skvere augusių tuopų, o jau pirmadienį keturių didžiulių tuopų nebeliks Naikupės gatvėje.

    Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Varnagienė sakė, kad tuopos pjaunamos vykdant pernai mero Rimanto Taraškevičiaus duotą pažadą klaipėdiečiams.

    Pernai tuopos labai skleidė pūkus. Dėl to savivaldybė gavo daugybę skundų iš klaipėdiečių su prašymais jas pašalinti. Tada meras viešai pažadėjo, kad pūkus skleidžiančios tuopos bus išpjautos. Dalį jų pašalinome pernai, kitas pjausime šiemet“, - aiškino V.Varnagienė.

    Specialistė sakė iki dabar sulaukianti daugybės gyventojų skundų dėl tuopų. Žmonės skundžiasi ne tik dėl alergiškiems žmonėms kenksmingų pūkų, bet ir todėl, kad didelės tuopos užstoja šviesą.

    Gediminas Valašinas, bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad pasitaiko ir nepatenkintų, kurie pyksta, kad pjaunami medžiai. Tačiau esą daugiau atsiranda tų, kurie džiaugiasi, kad, iškirtus tuopas, sumažėja alergenų ir pasidaro šviesiau.

    „Tuopos savo darbą jau atliko: išvalė orą ir užpildė tuštumą, kai buvo kuriami nauji rajonai. Dabar jos užaugo labai aukštos, o kai kurios jau yra per senos, kad tinkamai valytų orą. Be to, jos užstoja šviesą, dėl to prasčiau auga žolė. Tuopų šaknys kilnoja šaligatvių plyteles, o šakose lizdus suka varniniai paukščiai. Tuopa yra užmiesčio, laukų, bet ne miesto medis“, - įsitikinęs G.Valašinas.

    Panašios nuomonės yra ir Klaipėdos savivaldybės kraštovaizdžio architektė Laimutė Norkienė, dalyvavusi komisijoje, lėmusioje kai kurių tuopų likimą.

    Tačiau L.Norkienė sakė, kad nebūtina šalinti absoliučiai visų tuopų. Kai kur jos tinka. Esą ypač gražiai atrodo tuopos, augančios Minijos ir Baltijos prospekte.

    Tuopos pradėtos šalinti jau prieš trejus metus. Vien užpernai nupjauti 168 medžiai.

    Kiek jų bus pašalinta šiemet, dar nenuspręsta. V.Varnagienė žadėjo, kad bus nupjautos ne visos, o tik daugiausiai problemų keliančios tuopos.

    Vietoje nupjautų medžių žadama pasodinti kitų, kurie taip pat gerai valo orą, tačiau neauga tokie dideli ir neužstoja šviesos. Gali būti, kad Kauno gatvės skvere vietoje tuopų bus persodinti kai kurie medžiai iš tankiai užžėlusio Trinyčių parko.

    www.klaipeda.daily.lt

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Geležinkelininkai apnuogino Panevėžį
    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=12664881

    Panevėžiečiai šiurpsta matydami, kaip pastarosiomis dienomis vienas po kito negailestingai kertami didžiuliai medžiai, augantys per miestą nusidriekusio geležinkelio pašonėje. Šie medžiai ilgus dešimtmečius saugojo žmones nuo triukšmo, tepalų smarvės, teikė malonų pavėsį.
    Pastebėkit, kokie žodžiai naudojami aprašant medžių kirtimą. beje, straipsnio gale paaiškėja, kad tuos medžius būtina iškirsti keleivių saugumui ir pagal Geležinkelio įstatymą.

    Komentuoti:


  • umbrella
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Taip, ko gero tai pagonybės liekanos rimtai.

    Jeigu grįžtant prie temos "ką kirsti, ką palikti" - Vilniaus centre man labiausiai pjūklo prašosi vadinamieji "šunparkiai".
    Dažniausiai jie atrodo sekačiai - per karą sugriuvęs namas neatstatytas (šonuose kaimyniniai namai tebestovi), jo vietoje per lenininę talką prisodinta kokių papuolė medelių. Kartais toks šunparkis vėliau susilaukdavo ir kokio nors "balvono".

    Geriausias pavyzdys - "žemaitės" šunparkis Gedimino pr. Iš viso aplinkinių pastatų (tiek gedimino pr., tiek ir giliau kieme) vaizdo matosi, kad toj vietoj turėjo būti pastatas. Dabar ten esanti votis prašyte prašosi užstatoma, bet, žinoma, pradėjus jušinti tą šunparkį mūru "prieš žaliųjų plotų naikinimą" stotų kokia nors "žvėryno bendruomenė".
    Matai tokiu ale sunparkiu nebutina uzstatyti. Juos reiktu bent jau sutvarkyti. Beje pries kelis metus girdejau kad buvo kazkas planuojama daryti prie zemaites paminklo? Lygtai statyti giliau skvere kazka (berods viezbuty), o pati skvera sutvarkyti. Gal kas yra kazka girdejes apie tai?

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė John
    Idomu, kodel lietuviams medziai kelia tiek sentimentu ir prieraisumo? Gal tai atejo is tu laiku, kai meldemes Azuolui ir kitiems medziams?
    Taip, ko gero tai pagonybės liekanos rimtai.

    Jeigu grįžtant prie temos "ką kirsti, ką palikti" - Vilniaus centre man labiausiai pjūklo prašosi vadinamieji "šunparkiai".
    Dažniausiai jie atrodo sekačiai - per karą sugriuvęs namas neatstatytas (šonuose kaimyniniai namai tebestovi), jo vietoje per lenininę talką prisodinta kokių papuolė medelių. Kartais toks šunparkis vėliau susilaukdavo ir kokio nors "balvono".

    Geriausias pavyzdys - "žemaitės" šunparkis Gedimino pr. Iš viso aplinkinių pastatų (tiek gedimino pr., tiek ir giliau kieme) vaizdo matosi, kad toj vietoj turėjo būti pastatas. Dabar ten esanti votis prašyte prašosi užstatoma, bet, žinoma, pradėjus jušinti tą šunparkį mūru "prieš žaliųjų plotų naikinimą" stotų kokia nors "žvėryno bendruomenė".
    Paskutinis taisė c2h5oh; 2007.03.21, 11:41.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    John >>> paistai cia apie honkonga, sukisti zmones kaip skruzdeles cia geriausias pavyzdys? Nuvaziuok i normalius mietus vakaru Europoje (nekalbu apie kokius nors Londono pramoninius kvartalus, o ten, kur gyvena pasiturintys zmones) Aisku, todel Vilniuje butas kur nors prie pusyno zymiai prangesnis nei kokiose fabijoniske, kur tik dulkes ir automobiliu ismetamos dujos...

    Komentuoti:


  • balietis
    replied
    Tai kad pačiame straipsnyje jie teigia, kad ilgai gyvena dėl pažangios ir lengvai prieinamos sveikatos apsaugos sistemos. Žodžiu, jie nėra sveikesni, jiems tiesiog ilgiau neleidžia numirti.

    Čia tas pats, kas neigti gamtos naudą tvirtinant, jog kokiais nors viduramžiais pas mumi buvo tik pelkės ir miškų masyvai, o žmonės gyvendavo ~30 metų.
    Paskutinis taisė balietis; 2007.03.20, 14:27.

    Komentuoti:


  • somis
    replied
    Parašė Metropolis Rodyti pranešimą
    Na, manau, kaip ten bebūtų, medžius pakeitus dumbliais miestų nebeliktų ...
    nori pasakyti, kad nuvažiuodamas iki palangos žmogelis į orą išmeta 10kg švino? kai jis sunaudoja.. aa. na tarkime 20l benzino.. gal čia gramais?

    Komentuoti:


  • Svecias
    replied
    Parašė John
    Idomu, kodel lietuviams medziai kelia tiek sentimentu ir prieraisumo? Gal tai atejo is tu laiku, kai meldemes Azuolui ir kitiems medziams?
    Apskritai, kokiu velniu reikia senu dideliu medziu miestu centre? Tam skirti parkai, o kisti medzius i kiekviena gatve, saligatvi ir aikste, mano supratimu, yra nenormalu.

    Teigiama medziu reiksme aplinkai irgi perdedama.

    Cia info tiems, kas galvoja, kad medziai yra musu gyvybes ir sveikatos saltinis...

    HK’s people have longest life spans
    http://www.gulf-times.com/site/topic...5&parent_id=25

    Kiek Honkongo gatvese yra medziu, turbut patys suprantat...
    Iš esmės dėl medžių tau pritariu , bet Honkongas nėra pats geriausias pavyzdys, nes jie buvo priversti susispausti daugiau nei galima turimam žemės lopinėlyje. Ir dar jie yra kaip sala, kurią iš visų pusių prapučia vėjai

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Seni medžiai: pasigailėti negalima, iškirsti


    Senų tuopų kirtimas pačiame uostamiesčio centre sukėlė tikrą emocijų audrą.

    Vieni klaipėdiečiai džiaugėsi, kad atėjus vasarai šių medžių metami pūkai nebeerzins alergiškų žmonių ir nebeterš reprezentacinės Klaipėdos vietos. Kiti - atvirkščiai: svaidė žaibus į Savivaldybės aplinkosaugininkus.

    Neva kenksmingas išmetamąsias automobilių dujas sugeriančios tuopos, be šių savybių, dar ir puošė miestą, o nusprendę medžius iškirsti valdininkai tik sudarkė Atgimimo aikštę.

    Tuo tarpu patiems valdininkams klaipėdiečių pasipiktinimas nesuprantamas.

    Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė sako kone kasdien sulaukianti gyventojų skundų ir prašymų iškirsti dar sovietmečiu prisodintas tuo metu itin madingas kanadines tuopas bei kitus jau pasenusius ir iš vidaus supuvusius medžius. Apraudoti šių uostamiesčio puošmenų esą nėra jokio reikalo - jų vietoje sodinami nauji želdiniai.

    Kad šių medžių gailėti neverta, tikino ir Klaipėdos universiteto Botanikos parko specialistai, išvardinę daugiau senų medžių trūkumų nei pranašumų.
    Prie Jūrininkų prospekte sodinamo naujo parko prisidėjo ir miesto politikai, pirmuosius medelius sodinę savo rankomis

    Minusų daugiau nei pliusų


    Prie Jūrininkų prospekte sodinamo naujo parko prisidėjo ir miesto politikai, pirmuosius medelius sodinę savo rankomis

    Botanikos parko direktorė Rūta Žadeikienė kanadinėms tuopoms sakė taip pat jokių sentimentų nejaučianti.

    Mūsų dienraščiui ji kalbėjo, kad šios rūšies medžiai miesto centre, o ir miegamuosiuose rajonuose, kelia daugiau problemų nei duoda naudos.

    Tuopų šaknų sistema gadina šaligatvius, dėl jų sudėtinga pasiekti arba tiesti požemines komunikacijas. Šaknys labai greitai išleidžia daugybę atšakų, todėl jas būtina naikinti.

    Šių medžių šakos greitai nudžiūva, bet koks stipresnis vėjas jas nudrasko, tačiau blogiausia ne tai - nuo kamienų atskilusios nudžiūvusios šakos apgadina automobilius ir kelia pavojų praeivių gyvybei.

    Pavasarį medžiai ir vėl pridaro rūpesčių - metami pūkai nukloja visą miestą, o alergiški klaipėdiečiai šias tuopas lenkia iš tolo, nes žiedai sukelia šienligę.

    Nebemadingos

    Kanadinės tuopos uostamiesčio centrui netinkančios dar ir todėl, kad yra per aukštos ir užstoja kitus medžius, - vardijo R. Žadeikienė.

    Pokalbininkė tikino, kad nė viename Europos didmiestyje šios rūšies medžių nė su žiburiu nesurastum. Rūšis pasenusi moraliai ir puošti gatvėms yra netinkama.

    "Sovietmečiu dėl ateities niekas sau galvų nesuko - sodino tai, ką tuo metu turėjo. Juk dabar akivaizdžiai matyti, kad ir ta liepų rūšis, kuri anuomet turėjo papuošti Klaipėdos senamiestį, šiandien pridaro daug rūpesčių miesto tvarkytojams. Medžiai per aukšti, šakas dažnai tenka genėti, o po darbų jos nelabai estetiškai atrodo", - vardijo Botanikos parko direktorė.

    Anot jos, senų medžių vietoje puikiai atrodytų šermukšniai ir tam tikros rūšies liepos, kurios yra neaukštos ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Specialistės teigimu, uostamiesčio centrą galėtų papuošti šiuo metu Europoje populiarūs platanų ir bevaisių kaštonų medeliai, kurie ir gražiai atrodo, ir valo orą.

    Iki Europos - dar toli

    Svečiose šalyse viešėjusi R. Žadeikienė pasakojo, kad užsieniečiai savo sostines ir didmiesčius žaluma puošia išmoningai ir skoningai, ko klaipėdietė pasigenda savame mieste.

    Pavyzdžiui, norvegai, suomiai ir švedai, vasaros sezono metu centrinėse gatvėse ir alėjose pastato didžiulius vazonus su medžiais. Turistai akis gano ir į kone 3 metrų aukščio, įmantrių formų vazonus su gėlynais.

    Orams atšalus, vazonai iš gatvių surenkami ir suvežami į angarus, kuriuose prižiūrimi iki kito sezono.

    Toks puošybos būdas vargiai įsivaizduojamas Lietuvoje, svarstė R. Žadeikienė, nes greičiausiai jau po pirmos nakties pusė vazonų būtų sudaužyta, o medeliai sulaužyti.

    Klaipėdos žaliuosiuose plotuose, skveruose ir parkuose, Botanikos parko direktorė sako pasigendanti želdinių ir medžių įvairovės. Esą jie vis dar dvelkia praeitimi - kai kitur žaliuoja riešutmedžiai ir platanai, uostamiestyje tebekaraliauja tuopos ir beržai.

    Rekonstrukcijos pakeis miestą

    Panašu, kad šiems medžiams žaliuoti liko nebeilgai. Netolimoje ateityje pradėjus Tiltų ir J. Janonio gatvių rekonstrukcijas, numatyta iškirsti net 42 pasenusius ir sergančius medžius.

    Juos turėtų pakeisti nauji želdiniai, kurie, aplinkos kokybės specialistų teigimu, oro valymo ir puošybos funkcijas atliks kur kas geriau nei dabartinės tuopos ir liepos.

    Klaipėdos valdininkai taip pat ketina uostamiestį papuošti naujomis žalumos oazėmis. Tiesa, kol kas būsimieji parkai ir skverai - dar tik techniniuose projektuose.

    Jeigu neiškils biurokratinių kliūčių, Melnragėje bus įrengtas naujas skveras, Joniškės gatvės šaligatviai pasipuoš naujais medžiais.

    Šiuo metu naujas parkas gimsta ir Jūrininkų prospekto gale. Kol kas jis dar neturi pavadinimo ir nėra iki galo užbaigtas, tačiau, sako uostamiesčio valdininkai, esą gera pradžia - pusė darbo.

    Vaida JUTKONĖ
    www.ve.lt

    Komentuoti:


  • Guest's Avatar
    Guest replied
    Na, manau, kaip ten bebūtų, medžius pakeitus dumbliais miestų nebeliktų ...
    Kita vertus, deguonies gamyba daugiau biologijos, o ne miestų ekologijos klausimas... Bet jei kalbėt apie dumblius, nėra jie tokie „geradėjai“. Ir štai kodėl: palyginus su kitomis Europos upėmis, kasmet į Dunojų patenka milžiniški azoto ir fosforo kiekiai. Į Dunojų patenka maždaug 550 000 tonų azoto, tuo tarpu į Reiną - 50 000, o į Seną - 149 000 tonų azoto. Pernelyg dideli šių medžiagų kiekiai dažnai sukelia eutrofikaciją: vandenyje atsiranda organinių organizmų, ypač dumblių, perteklius.
    Žūdami dumbliai sunaudoja vandenyje esantį deguonį, todėl kraštutiniais atvejais dėl to išnyksta kitos organizmų rūšys ir žūva bioįvairovė. Taip jau atsitiko Juodojoje jūroje. Šiaurės vakarų šelfas, kuris kažkada pasižymėjo turtinga bioįvairove, dabar rudens ir pavasario metu, kai jūroje yra didžiausias deguonies poreikis, tampa „mirusia zona”.
    Grįžtant prie temos, didžiausias teršėjas mieste yra automobilis. Benzine, kuris dar naudojamas kai kuriose šalyse, yra švino junginių, ir labai daug jų patenka į atmosferą su automobilių išmetamosiomis dujomis. Miestų ore nuodingų anglies monoksido (dujų, kurias išskiria degantis angliavandenilinis kuras) ir švino junginių koncentracijos kai kada padidėja tiek, kad oras tampa ypač pavojingas žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, automobilis, nuvažiuodamas 20 000 km, išmeta į orą: iki 775 kg švino, 40 - 75 kg azoto oksidų, 234 kg angliavandenilių, 765 kg anglies monoksido.
    Todėl šiandien ypač svarbu mieste taikyti visas priemones, kurios gali padėti mažinti šį kenksmingą poveikį: tai naujas kuras, naujos technologijos, miesto teritorijų aeracija ir želdiniai.
    Daugiau info apie dumblius:
    http://ec.europa.eu/environment/news...d/news9_lt.pdf
    Apie miestų želdynus, jų sistemos formavimą, info galima rasti VGTU mokslininkų darbe:
    http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektro...tvarka/4sk.pdf
    Man iš tiesų mažai svarbu, kas ten gamins tą deguonį – Amazonės miškai, dumbliai ar dar kas nors. Labiausiai norėtųsi bet kuriam mieste vaikščioti be dujokaukės (kas kai kur Azijoje tampa norma)...
    Paskutinis taisė Metropolis; 2006.11.28, 19:43.

    Komentuoti:


  • daktaras
    replied
    /\ o tu taip imk ir atmesk tuos 15 procentų. skirtumas tikrai pasijaus. ir tikrai ne į gerąją pusę

    Komentuoti:


  • sanomiz
    replied
    Metropoli, kiek aš žinau, medžiai ir miškai pravalo labai mažą dalį viso oro, t.y. atliekama fontosintezė didžiuosiuosiuose augaluose sudaro tik apie 15% visų Žemės plaučių. Beveik visas mums būtinas deguonis atkeliauja oro srovėmis iš vandenynų, iš ten esančių dumblių.

    Komentuoti:


  • Guest's Avatar
    Guest replied
    Labai įdomi ir gera diskusija. Pradėsiu nuo to, kad atskiriu sąvoką „medžiai mieste“ ir „miškas mieste“. Kadangi tema svarbi, tad panagrinėsiu būtent medžius miestuose. Gal ateis laikas ir miškams .
    Taigi, manau, medžiai mieste yra būtini. Jie valo transporto baisiai teršiamą orą, jie sudaro sąlygas žmogui atsikvėpti. Jie yra būtina landšafto ir bendro miesto urbanistinio vaizdo dalis.
    Tačiau medis medžiui nelygu. Tai reiškia, kad ne kiekviena ir bet kokia medžių rūšis mieste turi būti sodinama. Pavyzdys: Kaune, mieste ir aplink jį, XIX a. viduryje ir vėliau buvo masiškai sodinami gluosniai. Jie – greitai augantys, ypač saulėtose vietose, puikios, gausios lapijos medžiai. Tačiau išaugęs gluosnis yra blogas medis, nes greit trūnija, lengvai lūžta, jo iškerojusios šaknys daro daug žalos požeminėms komunikacijoms, todėl jam reikia daug priežiūros.
    Kodėl gluosniai atsirado Kaune? Tiesiog jie buvo sodinami Kauno tvirtovei, jos įrenginiams slėpti. Kitaip tariant, ne miesto, o kariuomenės reikmėms.
    Akivaizdu, jog skirtingiems miestams reikia parinkti jiems tinkamus medžius, nes kiekviena augalų rūšis skiriasi ir skirtingai auga, reikalauja didesnės ar mažesnės priežiūros.
    Dar vienas pavyzdys: Sankt Peterburgas. Jei apsilankytumėte didelėje Vasiljevskij saloje (tarp miesto centro ir Suomių įlankos) balandžio ar gegužės mėnesį, turbūt nekaip pasijaustumėte, nes nėra kuo kvėpuoti, nebent transporto išmetamomis dujomis. Toje saloje mažai medžių, auga atskiri parkeliai, kurių aiškiai nepakanka. Vėjas tuo metu nešioja milžiniškus dulkių debesis. Be to, ši šiaurinė Rusijos sostinė pastatyta ant pelkių. Tai reiškia, kad medžiai ten būtini jau vien tam, kad sutrauktų iš žemės drėgmę. Tačiau vykdant industrializaciją ir nepamatuotą miesto sutankinimą, labai daug medžių buvo iškirsta, ypač centre. Rezultatas - graži ir matoma architektūra, tačiau kai tau į burną skrieja smėlis ir dulkės nebūna itin smagu.
    Apie parkus: akivaizdu, kad parkai miestams būtini ir juos reikia išsaugoti. Ir daugelis pasaulio didžiųjų miestų labai rūpinasi parkais. Be jau anksčiau minėtų šioje temoje kaip puikų pavyzdį įvardyčiau vieną didžiausių parkų pasaulyje, ir beje, labai gerai tvarkomą, Miuncheno Angliškąjį sodą.
    Kelios išvados: manau, kad planuojant miestus būtina atsižvelgti, kur ir kokius medžius sodinti, kur ir kada juos genėti. Tai labai svarbu dėl visų minėtų, pagaliau ir dėl estetinių priežasčių. Kadangi miestai auga, geriau iškirsti menkaverčius medžius ir vietoj jų (nebūtinai toj pačioj vietoj) pasodinti naujus, vertingus.
    Visus želdinius, jų sodinimą, genėjimą, kirtimą miestuose reikia ir planuoti, ir prižiūrėti, kas kainuoja ir nemažai. Tačiau jei to nebus daroma, sulauksim to, kad parkai, vejos etc. virs šiukšlynais ir „bomžynais“. Tuomet juos kuopti truks nepalyginamai ir ilgiau, brangiau. Gal tada juos apsimokės tiesiog iškapoti...
    Paskutinis taisė Metropolis; 2006.11.27, 00:38.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė sanomiz Rodyti pranešimą
    Kita Vilniaus problema - tragiška infrastruktūra, kuri nesugeba susidoroti su dabartiniais kiekiais, ką jau bekalbėti apie situaciją "užstačius visas laukymes".
    Tikrai, tai yra Vilniaus problema. Bet nedaryk neteisingos išvados. Infrastruktūra miesto vidury perkrauta dėl to, kad kiekvienas "investuotojas" taupo kiekvieną skatiką, ir ją ne gerina, o tik blogina. (dėl to gal ir kyla spontaniški protestai)
    Naujose "laukymėse" statybininkai neturi kitos išeities - privalo nutiesti komunikacijas, kelius, pastatyti aikšteles (bent minimalistiškai). Be to, ten erdvės beveik neribotos, daug kur geri magistraliniai keliai (ta pati Ukmergės g., Nemėžis, Trakų Vokė)

    Komentuoti:


  • sanomiz
    replied
    Parašė Sinouku Rodyti pranešimą
    tiesa sakant, laikui begant Vilnius augs vis labiau..
    Kuo remiesi tai teigdamas? Kita Vilniaus problema - tragiška infrastruktūra, kuri nesugeba susidoroti su dabartiniais kiekiais, ką jau bekalbėti apie situaciją "užstačius visas laukymes".

    Komentuoti:


  • Sinouku
    replied
    Verslui ir bustui patrauklios vietos? Daugiau ju Vilniuj nera? Tai gerai, tegul uzsodina tuos laukus, ir po 40 metu galit tuos kirst miskus, kurios patrauklios verslui tiesa sakant, laikui begant Vilnius augs vis labiau, todel manyciau jie veliau ar veliau, bus iskirsti (nors didele dalis).

    Komentuoti:


  • Didmiestis
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Kad be miškų Vilniuje pilna didžiulių laukymių, vietos - devynios galybės
    Štai laukai prie Ukmergės magistralės jau užstatomi, panašus likimas - ties Pilaite, gigantiški laukai ties Nemėžiu, vos 5km nuo centro.
    Vietos dar papildomai kokiems 600-700 tūkst. gyventojų tikrai yra
    Suprantu ka nori pasakyti Bet kai kurios miskingos vietos stovi labai patraukliuose verslui ar bustui vietuose Kaip tu ir sakai, geriau jau tuos laukus tegul uzildo, negu tankina ir taip tankius gyvenamuosius rajonus!

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Didmiestis Rodyti pranešimą
    Mano nuomone, tie miskai mieste galetu buti (gal taip kada nors ir bus) panaikinti: dalis sutvarkyta ir paversta i poilsio, bei pramogu parkus, o kita dalis skirta gyvenamuju namu, verslo pastatu, parduotuviu statybomis!
    Kad be miškų Vilniuje pilna didžiulių laukymių, vietos - devynios galybės
    Štai laukai prie Ukmergės magistralės jau užstatomi, panašus likimas - ties Pilaite, gigantiški laukai ties Nemėžiu, vos 5km nuo centro.
    Vietos dar papildomai kokiems 600-700 tūkst. gyventojų tikrai yra

    Komentuoti:

Working...
X