Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Architektūros kritika

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Architektūros kritika

    Manau pribrendo tam laikas - argumentuotai diskusijai apie architektūros (paveldosaugos, urbanistikos ir kt.) padėtį Lietuvoje. Pradziai patarciau paklausyti LRT "Klasika" laidos STEBĖTOJAS 2007-05-08.

    #2
    na, mes kažką panašaus ir bandom daryt. jau pridiskutavom apie ~170 000 pasisakymų

    Comment


      #3
      gal is tikro atejo laikas padiskutuoti, kodel Lietuoje architektura kaip suniui penkta koja, niekaip negalinti issilaisvinti ir uzsilikusiu "geriausiu" planavimo tradiciju ir tapti visaverte geresnes gyvenamasias erdves kuriancia (o ne tiesiog statancia) priemone ?

      kodel retas kuris architektas ryztasi eksperimentams su formomis, medziagomis bei komponavimu erdveje ?

      vangiai dalyvaujama konkursuose (tiek vietos, tiek uzsienio) ?

      nekontroliuojama ju kvalifikacija ?

      niekas net garsiai nesneka apie "zalia" architektura, pastatus reguojancius i aplinka, nesistengiama sumazinti ju priklausomybes nuo energijos gaunamos tersiant aplinka ?

      kodel miestai neskatina gyventoju persesti ant dviraciu (Klaipedos pavyzdys - miestas lygus kaip blynas ir ne toks didelis, taciau visi su savo masinomis visur, o kai kurie net pamirso kaip reikia vaikscioti) ?

      galima testi it testi si sarasa klausimu, tai gal rimtai atgaivinam sia tema ir pabandom padiskutuoti ? visu nuomone laukiama ir siaip labai idomu butu ja igirsti
      Propoganda ir penas mintims >>>

      Idėjos, mokslo pasiekimai ir įdomybės
      www.ted.com

      Comment


        #4
        Įdomus straipsnis penktadienio "Verslo žiniose"
        2011.10.21 (Nr. 182)
        Apie požiūrių skirtumus
        arba
        Kodėl lietuviai nekenčia architektūros

        Po Japonijoje vykusio tarptautinio architektūros kongreso įspūdžiais ir pastebėjimais dalijasi LAS pirmininkas Gintautas Blažiūnas ir LAS vicepirmininkas Kęstutis Pempė




        Kelios citatos
        Dabar japonai kitaip kelia klausimą, itin svarbų toms šalims, kuriose nėra prieaugio ir gyventojų skaičius mažėja.Jie svarsto ne kaip plėtoti miestus, bet kaip juo kokybiškai mažinti, kad aplinka išliktų kuo palankesnė žmogui
        (...)

        Paimkime valstybes greta savęs - Suomiją, Norvegiją ar Švediją, kurios kaip ir Japonija supranta, kad architektūros vystymasis yra nuoseklus procesas. Ir nemano taip, kaip Lietuvoje, kad viskas, kas pastatyta iki karo, buvo absoliučiai gerai, o tai, kas prasidėjo maždaug prieš 50 metų - viskas 100% blogai
        (...)

        Lietuvoje vyksta dailės, muzikos pamokos, bet apie architektūrą, kraštotvarką - visiškai nieko nekalbama. (...) Kiekvienas lietuvis yra statybininkas-architektas ir krepšinio treneris - šiuos sugebėjimus jis įvaldęs tobulai. O architekto mūsų tautiečiui dažniausiai prireikia tada, kai žmogus, vaikščiodamas aplink paties "patobulintą" namą pagaliau pamato, kad tas namas vis dėlto šlykštus.
        (...)

        Kai žmonėms grąžina žemę dievai žino kur, numatytoje sankryžoje, tada supranti, kad tas meistas nesivystys, jame nieko nevyks (...) Taip nužudomos dvi geros idėjos - teisingumo atkūrimo ir šiuolaikinio miesto plėtros
        http://laikrastis.vz.lt/index.php?ac...71&type=1&z=60



        Paskutinis taisė Romas; 2012.03.11, 10:10. Priežastis: Įdėtos nuorodos

        Comment


          #5
          Štai keletas architektūros apžvalginių tekstų


          Šiluvos piligrimų informacijos centras http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=935

          Gyvenamasis namas Kėdainiuose. Senosios rinkos a. 5
          http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=929

          Prokuratūrų administracinis pastatas. Vilnius, Rinktinės g. 5
          http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=926

          "Žalgirio" arena. Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 50
          http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=925
          Paskutinis taisė Romas; 2012.03.11, 10:09. Priežastis: Antraštės
          Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB

          Comment


            #6
            Jaunieji Lietuvos architektai trina disciplinų ir geografines ribas

            http://www.ore.lt/2018/04/jaunieji-l...grafines-ribas

            Lietuvos architektūros pasauliui – ypatingas laikas. Pastaruoju metu atsisakoma dogmų ir išsilaisvinama iš stilistinių rėmų. Tokios tendencijos praturtina šiuolaikinės architektūros estetinę įvairovę, skatina eksperimentuoti, drąsiai bendradarbiauti su kitų sričių specialistais. Ona Lozuraitytė ir Petras Išora – jaunosios kartos lietuvių architektai, kaip patys teigia, niekada nekūrė tik Lietuvai, o geografinės šalies sienos jų architektūrinių idėjų neribojo.

            ...

            Kodėl architektūros švietimas svarbus žmogui, visuomenei?

            P. I.: Kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo sąmoningiau ji kuria savo aplinką. Architektūra, pasitelkdama erdvinius, kultūrinius, kalbinius įrankius, jungia labai daug kontekstų. Tai išsivysčiusios civilizacijos įrankis, kuris geba paversti miestą, kaip kompleksinę problematiką, darniau sąveikaujančiu kūriniu. Pasaulyje matome ryškius pavyzdžius, kai architektūros veikla savęs nepermąsto, nereflektuoja, kaip artimuosiuose rytuose ir pan. Ten architektūra dažnai yra žmogaus saviveiklos rezultatas. Negalima sakyt, kad vienaip ar kitaip yra geriau, bet, manau, Lietuva pakliūna į vakarietiškos kultūros tradiciją.

            O. L.: Be to, visuomenės švietimas padeda suprasti architektūros procesų vertę, atpažinti kuriamos aplinkos grįžtamąjį ryšį (mes kuriame aplinką – aplinka kuria mus). Sąmoningas žmogus geba įvertinti rezultatą, kurio kūrybiniame procese nedalyvauja architektas, kai patenkinamas tik bazinis poreikis arba, kai dominuoja tik inžinerinė sąmonė, ir pastebėti, kuo skiriasi rezultatas, kai kuriant aplinką dalyvauja kūrėjas.

            Labai svarbus žingsnis visuomenės švietimui architektūros srityje būtų Architektūros muziejaus atidarymas Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje juntamas architektūros edukacijos renginių pagausėjimas, tačiau šalia to labai trūksta institucijos, kuri sistemingai kauptų ir tyrinėtų archyvą, organizuotų parodas.

            P. I.: Pritariu. Du didieji Lietuvos miestai yra įvertinti UNESCO – Vilnius už unikalų istorinį senamiestį, Kaunas greitai gaus šį statusą už išskirtinę tarpukario modernizmo architektūrą. Tarptautinė bendruomenė įvertina čia įvykusius žmogaus veiklos fenomenus, kurie materializavosi architektūroje, tačiau mūsų valstybė neturi centro, kuris tą istoriją permąstytų ir, remdamasis kaupiama medžiaga, pasakotų žmonėms apie architektūrą. Galima pasvarstyti, ar Lietuvos meno bendruomenė būtų tokia pat stipri, jei čia nebūtų Šiuolaikinio meno centro ar Nacionalinės dailės galerijos?

            Vilniaus architektūroje susipynė daugybė laikmečių ir stilių – kaip tai sąveikauja tarpusavyje?

            O. L.: Vilniuje labai ryškios kelios politinės utopijos – LDK, caro laikai, sovietmetis, nepriklausomybė ir ES. Šie laikmečiai pasižymi labai skirtingais bruožais, kuriuos šis miestas atspindi. Todėl dabar atrodo, kad Vilnius tebėra tam tikroje tranzicijoje ir sąvokų įsivardinime.

            P. I.: Tai vienas iš migloje ilgai skendėjusių Lietuvos miestų. Antro pasaulinio karo pasekmės pakeitė jo demografiją, į karo paliktas tuštumas suplūdo įvairiataučiai naujakuriai, kurie nežinojo miesto pasakojimo ir negalėjo jo tęsti. Margas socialinis Vilniaus koliažas natūraliai lemia daugiasluoksnį architektūrinį ir urbanistinį paveikslą. Manau, dabar Vilnius grįžta į pradinį LDK kūrimosi laikų tašką ir pagaliau atsiveria savo tikrajam veidui – daugiataučiui ir įvairialypiui paveldui, traumatinėms patirtims. Dėl ilgai užsitęsusios sovietinės komos šiandien Vilnius yra labai atviras šiuolaikinėms sąvokoms. Galima sakyti, dabar jis – paauglystės stadijoje draskomas vidinių konfliktų – paveldas be galo saugomas, tačiau šalia veši laukinis kapitalizmas. Iš užsienio atėję idėjos ir įkvėpimai tarp šių saugomų ir kapitalistinių kontekstų taip pat įpina įvairių nuotaikų ir logikų.

            Viskas aplink sparčiai keičiasi, kaip kinta architektūros vaidmuo – koks jis yra šiandien?

            O. L.: Tampa ypatingai svarbu, kad architektas būtų platesnė asmenybė nei estetinių ribų žymėtojas. Tokio požiūrio Lietuvoje mums dar stinga, kaip ir platesniuose diskursuose dalyvaujančių architektų. Pavyzdžiui, „Architektūros fondas“, kurio dalimi ilgą laiką buvome ir mes, vykdo itin svarbią švietėjišką veiklą, padedančią kurti pagrindą būsimam kompleksiškesniam architektūros disciplinos solidarumui. Taip pat, Vilniui be galo reikšmingas žingsnis – architekto Tomo Grunskio atidaryta architektūros galerija „Nulinis laipsnis“. Tokios veiklos sėkmingai plečia pačios architektūros realybės horizontus.

            P. I.: Šiandien architektūra turi daug nevisai pastebimų aspektų – ji geba technologinius, socialinius, meninius, politinius kontekstus sujungti į materialų vienetą. Ji nebėra tik atsakymas kapitalo poreikiams ar miesčioniškos pretenzijos materializavimas. Apie tai kalba ir architekto Audriaus Ambraso architektūrinės-meninės akcijos: pasiūlymai Žaliojo tilto skulptūrų problemai ar solidarumą pažadinusi trumpalaikė šviesos instaliacija šalia Lukiškių aikštės.

            Comment


              #7
              Matas Šiupšinskas. Negalima, bet reikia

              Matas Šiupšinskas, architektas 2019.09.07 11:28

              https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...ima-bet-reikia

              Comment

              Working...
              X