Teko šią savaitę lankytis viename šiaurės vakarų Lietuvos kampelyje - Skuode. Kadangi nei temos, nei nuotraukų apie šį miestą forume neradau, nusprendžiau šiek tiek pateikti informacijos.
Skuodo rajonas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, labiausiai nutolęs nuo sostinės ir didesnių pramonės miestų. Rajonas ribojasi rytuose su Mažeikių ir pietuose - Kretingos bei Plungės rajonais. Šiaurėje Skuodo rajono dalis ribojasi su Latvijos siena. Skuodo rajonas yra mažiausias iš visų Klaipėdos apskrities rajonų.
Rajono centras – Skuodo miestas įsikūręs prie Bartuvos ir Luobos upių santakos. Rajone gyveno 25500, pačiam Skuode - 7900 (2005 m).
Truputis Skuodo istorijos:
1568 m. Žygimantas Augustas Skuodo dvarą ir miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui J. Chodkevičiui. J. Chodkevičius siekė šią žemę padaryti svarbiu ekonominiu centru. Per tuometinį Skuodą ėjo didysis Rytprūsių kelias iš Vokietijos gilumos į dabartines Pabaltijo valstybes. J. Chodkevičius stengdamasis išnaudoti miestelio geografinę padėtį ir paskatinti miestelio augimą, 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino Skuodui Magdeburgo teises. (Telšiams ir Plungei šios teisės suteiktos tik po 200 metų, o Mažeikiams po 300). Bartuvos dešiniajame krante ėmė kurtis naujoji miesto dalis. Naujamiestis globėjo garbei buvo pavadintas Jochanesburgu, bet šis vardas miestui neprigijo, liko senasis, Skuodo, pavadinimas. 1621 m. po J. Chodkevičiaus mirties Skuodas atiteko Sapiegoms, kurie valdė iki 1831 m. Pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti J. Chodkevičius mieste 1567 m. pastatydino paminklą - Mūro kryžių.
Kol nebuvo katalikų bažnyčios, prie jo rinkdavosi miestiečiai pasimelsti ir įvairiomis kitomis miestui svarbiomis progomis.
J. K. Chodkevičius 1614 m. mieste įsteigė pirmąją mokyklą bei pastatė liuteronų bažnyčią.
XVII a. Skuode kelis kartus siautė maras, išnaikinęs du trečdalius miesto gyventojų. Tai pristabdė miesto plėtrą.
B. Orvydas 1906 m. mieste atidarė savo knygyną-skaityklą.
Mieste 1913 m. įsteigtas pirmasis kino teatras ir pirmoji spaustuvė.
Iki Pirmojo pasaulinio karo pasienyje esantis Skuodas garsėjo turgumis bei mugėmis.
Kaizerinė Vokietija 1915 m. nutiesė geležinkelio liniją Bajorai - Kretinga - Skuodas.
Dekano P. Žadeikio ir kelių ūkininkų dėka buvusiame Sapiegų dvare 1918 m. lapkričio 7 d. įsteigta gimnazija, kuri čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
Tarpukario laikotarpiu mieste veikė 20 batų dirbtuvių, iš jų dvi fabrikų teisėmis, dirbtinio rago fabrikas, vandens malūnas, pieninė, kelios kepyklos, saldainių fabrikas. Buvo apylinkės teismas, notaras, policijos nuovada, pasienio policija, paštas.
Skuodo rajonas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, labiausiai nutolęs nuo sostinės ir didesnių pramonės miestų. Rajonas ribojasi rytuose su Mažeikių ir pietuose - Kretingos bei Plungės rajonais. Šiaurėje Skuodo rajono dalis ribojasi su Latvijos siena. Skuodo rajonas yra mažiausias iš visų Klaipėdos apskrities rajonų.
Rajono centras – Skuodo miestas įsikūręs prie Bartuvos ir Luobos upių santakos. Rajone gyveno 25500, pačiam Skuode - 7900 (2005 m).
Truputis Skuodo istorijos:
1568 m. Žygimantas Augustas Skuodo dvarą ir miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui J. Chodkevičiui. J. Chodkevičius siekė šią žemę padaryti svarbiu ekonominiu centru. Per tuometinį Skuodą ėjo didysis Rytprūsių kelias iš Vokietijos gilumos į dabartines Pabaltijo valstybes. J. Chodkevičius stengdamasis išnaudoti miestelio geografinę padėtį ir paskatinti miestelio augimą, 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino Skuodui Magdeburgo teises. (Telšiams ir Plungei šios teisės suteiktos tik po 200 metų, o Mažeikiams po 300). Bartuvos dešiniajame krante ėmė kurtis naujoji miesto dalis. Naujamiestis globėjo garbei buvo pavadintas Jochanesburgu, bet šis vardas miestui neprigijo, liko senasis, Skuodo, pavadinimas. 1621 m. po J. Chodkevičiaus mirties Skuodas atiteko Sapiegoms, kurie valdė iki 1831 m. Pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti J. Chodkevičius mieste 1567 m. pastatydino paminklą - Mūro kryžių.
Kol nebuvo katalikų bažnyčios, prie jo rinkdavosi miestiečiai pasimelsti ir įvairiomis kitomis miestui svarbiomis progomis.
J. K. Chodkevičius 1614 m. mieste įsteigė pirmąją mokyklą bei pastatė liuteronų bažnyčią.
XVII a. Skuode kelis kartus siautė maras, išnaikinęs du trečdalius miesto gyventojų. Tai pristabdė miesto plėtrą.
B. Orvydas 1906 m. mieste atidarė savo knygyną-skaityklą.
Mieste 1913 m. įsteigtas pirmasis kino teatras ir pirmoji spaustuvė.
Iki Pirmojo pasaulinio karo pasienyje esantis Skuodas garsėjo turgumis bei mugėmis.
Kaizerinė Vokietija 1915 m. nutiesė geležinkelio liniją Bajorai - Kretinga - Skuodas.
Dekano P. Žadeikio ir kelių ūkininkų dėka buvusiame Sapiegų dvare 1918 m. lapkričio 7 d. įsteigta gimnazija, kuri čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
Tarpukario laikotarpiu mieste veikė 20 batų dirbtuvių, iš jų dvi fabrikų teisėmis, dirbtinio rago fabrikas, vandens malūnas, pieninė, kelios kepyklos, saldainių fabrikas. Buvo apylinkės teismas, notaras, policijos nuovada, pasienio policija, paštas.
. Pačiame Skuode nesu buvęs, bet kai važiuojame pro Kretingą jis visada pasako, "O, Gerai žaisdavome su Kretinga, Skuodu gaudavom į kailį bet nelikdavom skolingi"
Comment