Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Fotoreportažas: Kėdainiai žiemos vakarą

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Fotoreportažas: Kėdainiai žiemos vakarą

    Reportažas: Kėdainių miestas žiemos vakarą.


    Kėdainių miestas,vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Tai mažas, bet išlaikantis unikalų savo žavesį miestelis ant Nevėžio upės kranto. Mieste apytiksliai gyvena 32 000 gyventojai. 1372 m. – Kėdainiai pirmą kartą paminėti H. Vartbergės kronikoje. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Kadangi aš pats esu šio miestelio gyventojas, nusprenžiau praeiti miestą skersai su savo fotoaparatu.

    Kelione pradėjau nuo pietvakarių pusės. Toje miesto dalyje stukso sovietmečiu statyti gyvenamieji namai. Vienas nuo kito besiskiriantis tik namo numeriais.


    Keliaujant į šiaurinę pusę, užklistumėte į mažą bet jauku parkelį esanti šalia Kėdainių "Ryto" vidurinės mokyklos. Parkelio skulpturos yra padarytos tos mokyklos mokynių prieš 15 - ka metų.




    Žinksniuojant link senamiesčio ant Ramybės kalvos vienišai stuksanti stovi evangelikų liuteronų bažnyčia. Bažnyčios pagrindinio fasado viduryje - monumentalus keturių tarpsnių bokštas. Viduje yra išlikusi originali XVII a. sieninė tapyba.Bažnyčioje palaidoti: Adomas Freitagas (1608-1650) - karo inžinierius, filosofas, medicinos mokslų daktaras, dėstęs matematiką Kėdainių gimnazijoje ir Jonas Fišeris - vaistininkas.

    Evangelikų liuteronų parapija Kėdainiuose įsikūrė XVII . pradžioje, kai čia jau buvo suvažiavę nemažai vokiečių, olandų amatininkų bei prekybininkų. Kristupas Radvila padovanojo 2 margų žemės sklypą ir 1629 m. pakvietė iš Prūsijos liuteronų kunigą Adomą Daną. Galbūt 1638 m. Kėdainiuose, netoli reformatų kapinių, liuteronai pastatė bažnyčią, kurioje pamaldos buvo laikomos vokiškai ir lenkiškai. Kurį laiką melsdavosi kartu su reformatais. Kėdainių liuteronus remdavę Prūsijos, Lenkijos, Livonijos ir kitų šalių liuteronai. 1664-1679 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, 1845 m. atnaujinta.1850 m. Kėdainiuose ir Ariogaloje buvę 1500 liuteronų, kurių tarpe nemaža apylinkės dvarininkų. Tačiau ilgainiui jų skaičius mažėjo, o 1923 m. parapija tepriskaitė 138 parapijiečius.


    Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta Kristupo Radvilos iniciatyva. Vienanavė su pailga, truputį siauresne, bet didele presbiterija, kurią užbaigia trisienė apsida. Nava ir presbiterija vienodo aukščio. Prie presbiterijos šonų pristatyta zakristija ir lobynas. Pagrindinio fasado centre stiebiasi monumentalus kvadratinis pereinamas keturių tarpsnių bokštas. Bokšto tarpsniuose į viršų mažėjantys piliastrai ir renesansiniai langų apvadai; pirmojo tarpsnio kampai rustuoti. Visų bokšto tarpsnių plotai vienodi, tik aukščiai į viršų nuosekliai mažėja. Fasadų kompozicijos priemonės nesudėtingos. Virš aukštų stačiakampių navos ir apsidos langų paprastučiai tiesūs sandrikai, pastogę supa renesansinių formų karnizas. Bažnyčios tūris nors ir nedidelis, formos kuklios, bet ji vertinga urbanistiniu atžvilgiu: stovėdama dešiniojoje Nevėžio kranto viršutinės terasos aukščiausioje vietoje, yra svarbus miesto panoramos akcentas.


    Keliaujant nuo evangelikų liuteronų bažnyčios, josvainių gatve galiausiai prieinama didžioji gatvė. Senamiesčio pradžia.


    ...

    Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

    --------------------------------------------------

    Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

    #2
    ...


    Kėdainių senamiestis – urbanistikos paminklas. Manoma, kad nuo XV a. vidurio Kėdainiuose kūrėsi du atskiri, tačiau tarpusavyje susiję centrai: kairiojoje Nevėžio pusėje kūrėsi administracinis-religinis centras su dvaru, bažnyčia ir parapijos kapinėmis, o dešiniojoje - miestas.


    Kėdainių senamiestis, užimantis 87 ha plotą. Jame yra 29 istorinės gatvės ir 4 turgaus aikštės, išsidėsčiusios šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir vakarinėje Senamiesčio dalyse.


    Senamiestį puošia viena iš trijų Lietuvoje likusių miesto rotušių, XV a. gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia, XVII a.evangelikų reformatų ir liuteronų bažnyčios, XVIII a. Šv. Juozapo bažnyčia, trys XVIII-XIX a. sinagogos, XIX a. rusų stačiatikių cerkvė, XVII a. miesto vaistinė, XVII-XIX a. miestiečių, pirklių ir cechų namai.


    Dabar senamiestis nuosekliai tyrinėjamas archeologų ir architektūros specialistų, pamažu restauruojamas ir tvarkomas.







    Kėdainių gimnazija (XVII a.). Šviesiosios gimnazijos istorija prasidėjo 1625 m., kai miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą. 1940 m., uždarius Vilniaus reformatų gimnaziją, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje. Pagausėjus moksleiviui būriui, 1631 m. Kristupas Radvila nupirko mūrinį namą Didžiosios Pilies gatvėje ir 1647 m. į naujuosius rūmus, vadintus Gymnasium Illustre, buvo perkelti gimnazistai. Mokykloje mokėsi įvairių tautų vaikai, būsimi kalvinų kunigai ir Vakarų Europos universitetų auklėtiniai. Joje dėstė garsūs Europos mokslininkai, o mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus. Manoma, kad 1625 – 1655 m. gimnazijos rūsyje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė. Joje 1653 m. išspausdintas vienas svarbiausių reformatų leidinių lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos". Gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę ir autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai. 2002 m. gimnazija persikelia į restauruotas senosios gimnazijos patalpas ir jai suteikiamas šviesiosios gimnazijos vardas.


    Didžioji gatvė – ilgiausia senamiesčio gatvė Kėdainiuose, anksčiau vadinta Pilies gatve. Šiuo metu gatvė yra visa atrestauruota.


    Archeologiniai kasinėjimai paliudijo, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame Nevėžio krante, toje vietoje, kur dabar yra Didžiosios rinkos aikštė. Didžiosios rinkos aikštė praeitų švenčių dienomis atrodė šitaip.




    Kėdainių dvaras ir miestas buvo vienas iš nedaugelio Lietuvoje arijonų prieglobsčių Onos Radvilaitės-Kiškienės ir jos sūnaus Jono Kiškos (mirė 1591 m.) valdymo metais (1549-1591).
    Nuo 1574 m. valdant Jonui Kiškai, Kėdainiuose vykdavo visuotiniai Žemaičių bajorų seimeliai, daugėjo amatininkų ir pirklių, apsigyveno pirmieji žydai. Jo rūpesčiu karalius Zigmantas Vaza Kėdainiams suteikė 1590 m. balandžio 15 d. - Magdeburgo teises. Taigi 1590-aisiais Kėdainiams oficialiai suteikta savivalda, o kartu - teisė rengti šeštadieninius turgus, tris metines muges, miestiečiams statyti parduotuves ir laikyti pavyzdines svarstykles, ilgio bei saiko matus. Taip pat patvirtintas ir pirmasis Kėdainių herbas su Kiškų giminės simbolika: žydrame herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais; pasagos viduryje - dvi lašišos, nukreiptos į priešingas puses. Spėjama, kad, suteikus Kėdainiams savivaldą, Senosios rinkos turgavietėje XVI a. pabaigoje buvo pastatyta pirmoji mūrinė gotikinio stiliaus miesto rotušė.


    1602 m. per Nevėžį pastatytas pirmasis medinis tiltas, kuriuo buvo sujungtos abi miesto pusės. Tais pačiais metais mediniai tiltai pastatyti per Smilgos, Dotnuvėlės ir Obelies upelius. Iš pravažiuojančiųjų per tiltus buvo renkami mokesčiai.


    Už Varlupio ant stačios ir vaizdingos kalvos pastatyta pirmoji Kėdainiuose mūrinė gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia. Prie bažnyčios buvo parapijos kapinės. Kada bažnyčia pastatyta – neaišku, tačiau manoma, kad ji statyta tarp 1445 m. ir 1460 m. Anot rašytinių šaltinių, bažnyčią statę mūrininkai buvo apgyvendinti dvare. Dabar dvaro nebėra, o Šv. Jurgio bažnyčia tebestovi iki šiol, išliko ir senosios parapijos kapinės.


    Po Jono Radvilos, kurio palaikai palaidoti Šv. Jurgio bažnyčioje, mirties 1542 m. Kėdainiai atiteko jo dukrai Onai Radvilaitei (1525-1600). Ona Radvilaitė 1549 m. perėjo į protestantų tikėjimą ir tais pačiais metais į Šv. Jurgio bažnyčią pakvietė evangelikų kunigą. Nuo tų metų Kėdainiai tapo vienu pirmųjų reformacijos plitimo židinių LDK.


    Žemiau dvaro ir bažnyčios, už Nevėžio, kūrėsi miestas, per kurį nuo XV a. vidurio ėjo du prekybos vieškeliai: vienas jų iš Vilniaus dabartinėmis Didžiąja ir Jonušavos gatvėmis vedė į tuo laiku svarbų Žemaitijos centrą Raseinius, kitas iš Kauno per dabartinę Smilgos gatvę ėjo į Rygą ir Šiaulius. Pastarojo vieškelio pašonėje, netoli Smilgos upelio žiočių, atsirado pirmoji turgaus aikštė, dabar teisėtai vadinama Senąja rinka. Vaizdas link miesto centro ir senamiesčio. Pastebėtina, kad senamiestis yra pastatitas sovietmečio pastatais ir prakybos centrais.


    Nuo XVII a. pradžios Kėdainiai vėl pamažu pradėjo atitekti kunigaikščių Radvilų nuosavybėn. 1606 m. tuometinio miesto savininko Stanislovo Kiškos (? -1619) dukrai Onai ištekėjus už Kristupo Radvilos (1585-1640), jai kaip kraitis atiteko kairioji miesto pusė. 1614 m. Kristupas Radvila nusipirko ir dešiniąją miesto pusę. Taigi nuo 1614 m. Kėdainiai vėl priklausė kunigaikščių Radvilų giminės protestantiškosios Biržų-Dubingių šakos atstovams.
    Tuo laiku šios Radvilų šakos atstovai buvo galingiausi LDK magnatai, užėmę aukščiausius valstybės postus, aktyviai reiškęsi vidaus bei užsienio politiniame gyvenime. Todėl nuo XVII a. pradžios iki XVII a. vidurio Kėdainius valdant dviem Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms - Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui (1612-1655) - miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą.
    1627 m. rugpjūčio 24 d. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto laisves ir suteikė naująjį herbą, įdomu, kad jame panaudotos dviejų miestą valdžiusių giminių - Radvilų ir Kiškų - heraldinės figūros: auksiniame lauke juodas Radvilų erelio sparnas su koja, naguose laikančia plieninę Kiškų pasagą su trimis auksiniais kryžiais žydrame lauke.

    Sekančiuose keliuose nuotraukuose atrestauruota evangelikų reformatų bažnyčia. 1631 m. Kristupo Radvilos iniciatyva ir lėšomis pradėta statyti, o baigta 1653 m.jo sūnaus Jonušo. Bažnyčia yra renesanso stiliaus, vienanavė, stačiakampė, labai erdvi, turinti keturis nedidelius bokštus.Bažnyčios vidų puošia išlikusi renesansinių formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais,o šoninėse nišose - ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje įkurtas kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus.


    ...

    Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

    --------------------------------------------------

    Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

    Comment


      #3
      ...

      1655 m. Kėdainiuose buvo apie 500 gyvenamųjų namų, per 4 tūkst. gyventojų. Mieste stovėjo dvi evangelikų reformatų bažnyčios (vienoje iš jų pamaldos vyko lietuviu, o kitoje- lenkų ir škotų kalbomis), evangelikų liuteronų bažnyčia, rusų stačiatikių cerkvė, senoji Šv. Jurgio katalikų bažnyčia, sinagoga. Miestą puošė mūrinė dviaukštė rotušė, gimnazija. Vakarinėje miesto pašonėje ant aukštos kalvos stovėjo Radvilų dvaras.


      Kėdainių gyvenime evangelikai reformatai užėmė išskirtinę padėtį. Visą XVII amžių Kėdainiai buvo evangelikų reformatų bažnyčios administracinės LDK padalos - Žemaitijos distrikto - centras. Radvilų rūpesčiu Kėdainiuose buvo sutelktos pagrindinės evangelikų reformatų bažnyčios, švietimo ir kultūros institucijos. 1625 m. parapinė mokykla pradėta pertvarkyti į vidurinę, kuri 1647 m. tapo gimnazija, 1651 m. prie gimnazijos įkurta Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė. Manoma, kad mieste veikė popieriaus dirbtuvė. Kėdainiuose gyveno ir dirbo žymūs lituanistikos veikėjai Steponas Jaugelis - Telega (1600-apie 1666), Samuelis Tamošauskas (apie 1605-1650), Samuelis Minvydas (1602-1660), Jonas Božimovskis vyresnysis (1610-1673), parengę pagrindinį XVII a. evangelikų reformatų leidinį lietuvių kalba "Kniga nobažnistės krikščioniškos", kurį 1653 m. išspausdino J.J. Rheto spaustuvė. Savo eilėmis garsėjo Kėdainių burmistras S.Jaugelis-Telega, žinomas kaip vienas pirmųjų miestiečių luomo atstovų lietuvių raštijoje. Kėdainiškis kunigas Jonas Božimovskis vyresnysis recenzavo S.B.Chilinskio Biblijos vertimą į lietuvių kalbą, išvertė Naująjį Testamentą.

      Kėdainių klestėjimą nutraukė 1654-1660 m. karas su Rusija ir Švedija.


      Nuo 1659 m. Kėdainius pradėjo valdyti Jonušo Radvilos pusbrolis ir žentas, Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila (1620-1669), paskutinis beišmirštančios kunigaikščių Radvilų giminės protestantiškosios Biržų - Dubingių šakos atstovas. Jis bandė atgaivinti karo nusiaubtą miestą: suteikė naujų prekybos bei laivininkystės lengvatų, patvirtino naujus miesto valdymo ir tvarkymo nuostatus. Tačiau miesto prekyba merdėjo, o dauguma miestiečių pasitraukė svetur. 1663 m. Kėdainiuose buvo tik 40 apgyventų sklypų ir penktadalis čia anksčiau gyvenusių amatininkų.


      1709-1711 m. mieste siautėjo maras. Per jį išmirė daug kėdainiškių ir apylinkių gyventojų. Sumažėjus evangelikų reformatų bendruomenei nuo XVIII a. pradžios į Kėdainius pradėjo skverbtis katalikų vienuoliai. Per 1 703-1 704 m. mieste įsikūrė vienuoliai karmelitai, nuo 1724 m. pradėjo veikti jėzuitų misija. Vienuolių katalikų veikla sukėlė miesto senbuvių evangelikų reformatų pasipriešinimą. Parapijos konfliktas peraugo į tarpvalstybinį: Kėdainių evangelikus reformatus palaikė Prūsijos karalius Frydrichas l, kuris pagrasino imtis tam tikrų veiksmų prieš Karaliaučiuje įsikūrusius jėzuitus. Kurį laiką vienuolių karmelitų ir jėzuitų veikla Kėdainiuose buvo pristabdyta. Tačiau 1731 m. Kėdainiams atitekus kunigaikščių Radvilų giminės katalikiškosios Nesvyžiaus šakos atstovui Jeronimui Florijonui Radvilai (1715-1760) protestantiškame mieste įsigalėjo katalikai.


      Miesto viduryje karmelitai pastatė medinę Švč. Mergelės Marijos Paaukojimo bažnyčią ir prie jos įkūrė vienuolyną. Bažnyčia medinė, liaudies baroko stiliaus su varpine. 1703 m. vienuoliai karmelitai pradėjo statyti bažnyčią.Po visų trukdymų, bylinėjimosi pastatytas vienuolynas ir bažnyčia 1766 m. pašventinta Švč. Mergelės Marijos Aukojimo vardu. Prie bažnyčios veikė labdaros draugijos, šelpusios varginguosius, pradžios mokykla, prieglauda. XIX a. pabaigoje pavadinta Šv. Juozapo vardu.


      Nuo XVIII a. vidurio Kėdainiai pradėjo atsigauti: gausėjo gyventojų, daugėjo pirklių ir amatininkų. 1765 m. Kėdainiuose buvo apie 300 namų, per 2150 gyventojų, veikė 16 cechų. Cechų skaičiumi Kėdainiai prilygo Minskui ir po Vilniaus bei Kauno, kartu su Raseiniais prikausė antrajai LDK miestų kategorijai.
      XVIII a. pabaigoje žlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei visi LDK miestai neteko savivaldos, tarp jų ir Kėdainiai. 1795 m. rusų armijos generolo A.Tormasovo nurodymu buvo panaikintas miesto Magistratas. Vietoj jo Kėdainiams paskirtas teisėjas ir asesorius, kurie turėjo spręsti visų tikybų ir tautybių gyventojų bylas. Tačiau miesto savininko Dominyko Jeronimo Radvilos (1786-1813) rūpesčiu Kėdainiuose iš dalies buvo atkurta savivalda. Jo nurodymu miestiečiams buvo leista išsirinkti 5 asmenis, kurie privalėjo vykdyti kunigaikščio administracijos funkcijas.


      Sovietinė ir hitlerinės Vokietijos okupacijos Kėdainiams padarė daug žalos. 1941 m. birželio 14 d. daugelis miesto ir apylinkių gyventojų buvo ištremta į Sibirą. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. naciai bei jų talkininkai sušaudė 2076 Kėdainių žydus, sunaikino per 400 metų gyvavusią jų bendruomenę.
      1944 m. liepą traukdamiesi naciai susprogdino buvusius grafo E. Totlebeno rūmus, gimnaziją, apskrities ligoninę, banką, tiltus.
      Pokario metais Kėdainių apylinkėse vyko partizaninė kova. Apylinkių miškuose veikė „Vyties", Jungtinės Kęstučio, „Prisikėlimo" apygardų partizanai. Daug ūkininkų ir inteligentų vėl buvo ištremta į Sibirą.

      Kėdainių rajonas buvo kolektyvizuojamas sparčiausiai Lietuvoje. 1947 m. DotnuvojeDailės salonas "Suma" įkurtas pirmasis M. Melnikaitės kolūkis, o visiškas rajono kolektyvizavimas baigtas 1950 m. šeštame ir septintame dešimtmetyje. Tuo laiku Kėdainiai tapo svarbiu pramonės centru. Mieste buvo pastatytas chemijos kombinatas, biochemijos, metalo konstrukcijų gamyklos, cukraus fabrikas. Senuose karmelitų vienuolyno pastatuose įsikūrė elektros aparatūros gamykla. Miesto industrializavimas ir apylinkių kolektyvizavimas turėjo skaudžių pasekmių istoriniam krašto paveldui. Senamiestyje išaugo tipiniai dviaukščiai pastatai, bažnyčios buvo paverstos sandėliais ir sporto salėmis. Ypač nuniokoti senieji apylinkių dvarai ir vienkiemiai. Sparčiai augo gyventojų skaičius; 1959 m. mieste buvo 10,6 tūkst. gyventojų, 1972 m. – 23,6 tūkst.


      Kita kėdainių medalio pusė:








      Tikram lietuvaičiui tiesiog privalu aplankyti Kėdainius nevien dėl išlikusiu istorijos pastatų, gražių bažnyčių, bet ir dėl jausmo, kuris atsiranda pabėgus iš didmiesčio į ramias senove ir tyla dvelkiančias Radvilų miesto gatves. Kėdainiaičiai jūsų laukia !

      PANAUDOTI ŠALTINIAI:

      http://www.kedainiai.lt/index.php?-1756719543
      http://visit.kaunas.lt/lt/informacij...tm#Kedainiuose
      http://www.heritage.lt/restauravimas...kompleksas.htm

      Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

      --------------------------------------------------

      Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

      Comment


        #4
        Manau, kad kada nors gal teks apsilankyti tai tada ir apziuresiu. Siuo metu nera laiko, kaip ekskursantui aplankyti kedainius, tai tik pasitenkinsiu siuo metu nuotraukomis. . Aciu uz nuotraukas.
        "Never argue with an idiots. They will bring you down to their level and beat you with experience"

        Comment


          #5
          esu buves ne karta kedainiuose, labai grazus miestelis kaip tik tinkamas vidurio lietuvai

          Comment


            #6
            Grazu, bet gaila tu tik ant baznyciu pasineses, man ju cia per daug... geriau idomesniu miesto vietu paieskotum...
            WWW.FOTOR.LT

            Comment


              #7
              Parašė Hunte-r
              ... geriau idomesniu miesto vietu paieskotum...
              Gera mintis ačiū. Reiks kada vėleliau pratęsti šitą temą : )

              Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

              --------------------------------------------------

              Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

              Comment


                #8
                Puikus fotoreportažas

                Comment


                  #9
                  Ačiū už nuotraukas, Ežiuk
                  Panoraminės labai patiko:
                  http://img61.imageshack.us/img61/3637/kedainiai3mc.jpg
                  http://img383.imageshack.us/img383/7016/hmm1kh.jpg

                  Maža pastabėlė - gal iškelk šias ir kitas panoramines nuotraukas į atskirą pranešimą, bus lengviau skaityti tekstą - juk tiek pastangų įdėjau rinkdamas informaciją.

                  Comment


                    #10
                    Parašė Hunte-r
                    Grazu, bet gaila tu tik ant baznyciu pasineses, man ju cia per daug... geriau idomesniu miesto vietu paieskotum...
                    z



                    O man kaip tik bažnyčios labi gražiai atrodo tavo nuotraukose. Ypač nakties metu ar vakare, kai būna apšviestos. Tiesiog puikiai atrodo

                    Dėk drasiai viską kas ir kaip tau atrodo gražu, idomu ir norėtum kitiems parodyti. O namai kaip tik yra gan vienodi ir tik retas juo nors truputi iįsiskiria. Sėkmės tau ir lauksim naujų tavo foto
                    Parašas :)

                    Comment


                      #11
                      Ačiū, Ežiuk, labai informatyvu ir išties gražios nuotraukos
                      Kaip po dykumą blaškiausi

                      Comment


                        #12
                        man labai patiko nuotraukos. Kėdainiai mano gimtasis miestas, tad pažvelgus į tavo foto - norisi grįžti namo.

                        Comment

                        Unconfigured Ad Widget

                        Collapse
                        Working...
                        X