Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT] Kultūros centrų pastatai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Romas
    pradėjo temą [LT] Kultūros centrų pastatai

    [LT] Kultūros centrų pastatai

    Baltoji Vokė, Šalčininkų r.
    Foto 2007.03

    Aikštėje yra parduotuvė, kultūros namai ir mokykla


    Kultūros namai įvairiais rakursais




    Kultūros namai visu savo gražumu
    Paskutinis taisė Romas; 2015.01.17, 20:05. Priežastis: Kopija iš temos "Baltoji Vokė"

  • c2h5oh
    replied
    radau tokį įdomų straipsnelį apie vėlyvojo sovietmečio kultūros namus (daugiausia statytus "kolūkių-milijonierių" gyvenvietėse).

    http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...grimasos/78737


    Architektūrinį apogėjų kultūros namai pasiekė 9 dešimtmečio Lietuvos kaime, tiksliau – klestinčiuose kolūkiuose. Vėlyvojo kolūkinio Lietuvos kaimo architektūra stebina ne tik individualaus gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais atgimimu ar laisvesnio planavimo pavyzdžiais, bet pirmiausia originaliais administracinių-kultūrinių gyvenviečių centrų su kultūros namais sprendimais.



    Pasiturinčių Lietuvos SSR kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietėse pradėta ne tik individualiai projektuoti gyvenamuosius ir gamybinius pastatus, bet vis daugiau lėšų skirta administracinių-kultūrinių centrų statybai. Didele dalimi šis reiškinys priklausė nuo specifinės kolūkių pirmininkų iniciatyvos ir tarp jų paplitusios mados statydintis kuo įspūdingesnius centrinės gyvenvietės kultūrinius-administracinius kompleksus.


    Pavyzdžiui, Šilutės r. „TSKP XXV suvažiavimo“ tarybinio ūkio Juknaičių gyvenvietės dvasinio ir fizinio sveikatingumo rūmų pastatas savo architektūrine kompozicija buvo artimas bažnyčiai su vienuolynu (Stanislovas Kalinka, 1977). Viduje jis buvo praturtintas ritualais ir simbolika: pirmininko sumanymu, tuose rūmuose vandens, ugnies ir meno stichijomis turėjo būti apvaloma ir išgryninama žmogaus siela ir kūnas. Apsivalymą simbolizavo erdvinis Algimanto Stoškaus vitražas Gyvenimo pulsas, kuris įsižiebdavo įėjus į rūmų holą tarsi nuo lubų kybanti apversta krištolinė eglė. Tuo metu kompozitoriaus Osvaldo Balakausko specialiai sukurtos muzikos lydimi žvaigždučių spiečiai ratais leidosi žemyn į tamsią vandens gelmę, kartu su paskutiniais muzikos akordais nuraibuliuodami vandens paviršiumi. Rūmuose dar buvo įrengta paveikslais išpuošta moterų menė, vyrų menė (pirtis) su ugnies motyvų sienine tapyba ir dekoruotu židiniu, aktų salė su vitražu, žiemos sodas su skulptūromis, baseinas su kaskadomis ir povandeninėmis masažo srovėmis.



    Architektas Algimantas Mačiulis prisimena, kaip į jį 1972 m. kreipėsi kitas įtakingas pirmininkas, Radviliškio r. „Draugo“ kolūkio „milijonieriaus“ vadovas Algirdas Malinauskas, prisistatinėjęs „Lietuvos kiaulių karaliumi“. Jis paprašė suprojektuoti naują kolūkio Alksniupių gyvenvietės centrą (1972–1983) ir baseiną su vandens bokštu, voniomis, baseinėliais, vandens kaskada, sporto sale ir pirčių kompleksu (1986). 1 Panašių užmojų gyvenvietės centrų su baseinais, sporto salėmis ir pan. nestokota ir kituose kolūkiuose, pavyzdžiui, Ėriškių kolūkinėje gyvenvietėje 1988 m. pastatytas stambus prekybos ir buitinių paslaugų centras „Gojus“, pradėta baseino ir sporto salės statyba, centrinės aikštės rekonstrukcija.



    Įtakingi kolūkių pirmininkai pasitikėjo architekto profesija, pageidavo įmantrių, įspūdingų pastatų, o patys prižiūrėdavo tik statybos eigą ir darbų kokybę, rūpindavosi medžiagų gavimu. Atsivėrus beveik neribotoms galimybėms, to meto architektų sprendimuose galima pastebėti nemažai kūrybinio blaškymosi, tradicijos trūkumo (iš tiesų nebuvo kuo remtis) ir troškimo išreikšti pačias novatoriškiausias idėjas. Tokio pobūdžio kaimo gyvenviečių visuomeninių centrų architektūros kraštutinumuose galima pamatyti ir funkcionalistines dėžes, disonuojančias kraštovaizdyje, ir perdėtai romantizuotą kaimą, atspindintį architekto, praleidusio savaitgalį senoje sodyboje, emocijas.



    9 dešimtmetyje daugelyje kolūkių tapo įprasta steigti kolūkio architekto etatą – tai liudija ir gausėjančias statybas, ir gerėjantį požiūrį į bendrą gyvenvietės kompoziciją, jos aplinkos sutvarkymą, visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų architektūros originalėjimą. Iš tiesų kolūkinių gyvenviečių kultūros namų ir visuomeninių centrų projektuose galima įžvelgti įvairių eksperimentinių ir novatoriškų sprendimų, sunkiai įsivaizduojamų to meto didžiuosiuose miestuose. Šiuo požiūriu kolūkinė statyba tapo savotiška priebėga jauniems kūrybingiems architektams ir menininkams arba laisva praktika (ir papildomu uždarbiu) patyrusiems architektams.


    Sąvokai "kolūkinis barokas" šis straipsnis suteikia naują prasmę

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Krosna, Lazdijų r.

    Krosnos kultūros centras
    Foto 2014.09




    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    Netičkampis (dab. Marijampolės sav.)



    Iš knygos "Tėviškė" 1971 m. Aut. Vytautas Ylevičius.
    Paskutinis taisė Romas; 2016.12.04, 19:25. Priežastis: Kopija iš temos "Lietuvos miesteliai ir kaimai sovietmečiu"

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Gaurė, Tauragės r.

    Gaurės kultūros centras
    Foto 2016.08






    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Raudėnai, Šiaulių r.

    Foto 2015.06




    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Šilutė

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Krakės, Kėdainių r.

    Krakės apie 1993 m.

    Šaltinis: EPD’2003 metu visuomenei pristatomi objektai Kauno apskrityje
    http://www.heritage.lt/epd/2003/kauno_obj.htm
    Paskutinis taisė Romas; 2015.02.27, 21:58.

    Komentuoti:


  • boo
    replied
    Tauragė dabar... Foto 2007m.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Butrimonys, Alytaus r.
    Foto 2009.08




    Foto 2014.06

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Punia, Alytaus r.
    Foto 2014.06


    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė WastedYears Rodyti pranešimą
    Šioje temoje Lietuvos miestų, miestelių, gyvenviečių ir kaimų dabartinės ir archyvinės kultūros namų ir centrų nuotraukos.
    Labai ačiū WastedYears už sukurtą naują temą.

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Zarasai
    A. Žilėnas, D. Žilienė, "Zarasų rajonas", Vilnius, "Mintis", 1984

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Sardokai (Vilkaviškio raj.)
    Juozas Čekanavičius, Povilas Jaknys, "Vilkaviškio rajonas", Vilnius, "Mintis", 1982

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Varėna
    Juozas Dringelis, "Varėnos rajonas", Vilnius, "Mintis", 1983

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Tauragė
    Bronius Jagminas, "Tauragės rajonas", Vilnius, "Mintis", 1986

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Širvintos
    Jadvyga Kisieliauskienė, "Širvintų rajonas", Vilnius, "Mintis", 1982

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Kuršėnai
    Stasys Bulzgis, "Šiaulių rajonas", Vilnius, "Mintis", 1988

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Šakių rajonas
    Šakiai
    Juozas Bakšas, "Šakių rajonas", Vilnius, "Mintis", 1989


    Kriūkai
    Šaltinis tas pats

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Gerkonys (Rokiškio raj.)
    Atvirukų rinkinys "Rokiškis", Vilnius, "Mintis", 1977. Nuotr. L. Verbliugevičiaus

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X