Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT] Kultūros centrų pastatai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Mindūnai (Molėtų raj.)
    Algirdas Meilus, "Molėtų rajonas", Vilnius, "Mintis", 1984

    Comment


      #22
      Gerkonys (Rokiškio raj.)
      Atvirukų rinkinys "Rokiškis", Vilnius, "Mintis", 1977. Nuotr. L. Verbliugevičiaus

      Comment


        #23
        Šakių rajonas
        Šakiai
        Juozas Bakšas, "Šakių rajonas", Vilnius, "Mintis", 1989


        Kriūkai
        Šaltinis tas pats

        Comment


          #24
          Kuršėnai
          Stasys Bulzgis, "Šiaulių rajonas", Vilnius, "Mintis", 1988

          Comment


            #25
            Širvintos
            Jadvyga Kisieliauskienė, "Širvintų rajonas", Vilnius, "Mintis", 1982

            Comment


              #26
              Tauragė
              Bronius Jagminas, "Tauragės rajonas", Vilnius, "Mintis", 1986

              Comment


                #27
                Varėna
                Juozas Dringelis, "Varėnos rajonas", Vilnius, "Mintis", 1983

                Comment


                  #28
                  Sardokai (Vilkaviškio raj.)
                  Juozas Čekanavičius, Povilas Jaknys, "Vilkaviškio rajonas", Vilnius, "Mintis", 1982

                  Comment


                    #29
                    Zarasai
                    A. Žilėnas, D. Žilienė, "Zarasų rajonas", Vilnius, "Mintis", 1984

                    Comment


                      #30
                      Parašė WastedYears Rodyti pranešimą
                      Šioje temoje Lietuvos miestų, miestelių, gyvenviečių ir kaimų dabartinės ir archyvinės kultūros namų ir centrų nuotraukos.
                      Labai ačiū WastedYears už sukurtą naują temą.

                      Comment


                        #31
                        Punia, Alytaus r.
                        Foto 2014.06


                        Comment


                          #32
                          Butrimonys, Alytaus r.
                          Foto 2009.08




                          Foto 2014.06

                          Comment


                            #33
                            Tauragė dabar... Foto 2007m.

                            Comment


                              #34
                              Krakės, Kėdainių r.

                              Krakės apie 1993 m.

                              Šaltinis: EPD’2003 metu visuomenei pristatomi objektai Kauno apskrityje
                              http://www.heritage.lt/epd/2003/kauno_obj.htm
                              Paskutinis taisė Romas; 2015.02.27, 21:58.

                              Comment


                                #35
                                Šilutė

                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  #36
                                  Raudėnai, Šiaulių r.

                                  Foto 2015.06




                                  Comment


                                    #37
                                    Gaurė, Tauragės r.

                                    Gaurės kultūros centras
                                    Foto 2016.08






                                    Comment


                                      #38
                                      Netičkampis (dab. Marijampolės sav.)



                                      Iš knygos "Tėviškė" 1971 m. Aut. Vytautas Ylevičius.
                                      Paskutinis taisė Romas; 2016.12.04, 19:25. Priežastis: Kopija iš temos "Lietuvos miesteliai ir kaimai sovietmečiu"

                                      Comment


                                        #39
                                        Krosna, Lazdijų r.

                                        Krosnos kultūros centras
                                        Foto 2014.09




                                        Comment


                                          #40
                                          radau tokį įdomų straipsnelį apie vėlyvojo sovietmečio kultūros namus (daugiausia statytus "kolūkių-milijonierių" gyvenvietėse).

                                          http://www.mmcentras.lt/kulturos-ist...grimasos/78737


                                          Architektūrinį apogėjų kultūros namai pasiekė 9 dešimtmečio Lietuvos kaime, tiksliau – klestinčiuose kolūkiuose. Vėlyvojo kolūkinio Lietuvos kaimo architektūra stebina ne tik individualaus gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais atgimimu ar laisvesnio planavimo pavyzdžiais, bet pirmiausia originaliais administracinių-kultūrinių gyvenviečių centrų su kultūros namais sprendimais.



                                          Pasiturinčių Lietuvos SSR kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietėse pradėta ne tik individualiai projektuoti gyvenamuosius ir gamybinius pastatus, bet vis daugiau lėšų skirta administracinių-kultūrinių centrų statybai. Didele dalimi šis reiškinys priklausė nuo specifinės kolūkių pirmininkų iniciatyvos ir tarp jų paplitusios mados statydintis kuo įspūdingesnius centrinės gyvenvietės kultūrinius-administracinius kompleksus.


                                          Pavyzdžiui, Šilutės r. „TSKP XXV suvažiavimo“ tarybinio ūkio Juknaičių gyvenvietės dvasinio ir fizinio sveikatingumo rūmų pastatas savo architektūrine kompozicija buvo artimas bažnyčiai su vienuolynu (Stanislovas Kalinka, 1977). Viduje jis buvo praturtintas ritualais ir simbolika: pirmininko sumanymu, tuose rūmuose vandens, ugnies ir meno stichijomis turėjo būti apvaloma ir išgryninama žmogaus siela ir kūnas. Apsivalymą simbolizavo erdvinis Algimanto Stoškaus vitražas Gyvenimo pulsas, kuris įsižiebdavo įėjus į rūmų holą tarsi nuo lubų kybanti apversta krištolinė eglė. Tuo metu kompozitoriaus Osvaldo Balakausko specialiai sukurtos muzikos lydimi žvaigždučių spiečiai ratais leidosi žemyn į tamsią vandens gelmę, kartu su paskutiniais muzikos akordais nuraibuliuodami vandens paviršiumi. Rūmuose dar buvo įrengta paveikslais išpuošta moterų menė, vyrų menė (pirtis) su ugnies motyvų sienine tapyba ir dekoruotu židiniu, aktų salė su vitražu, žiemos sodas su skulptūromis, baseinas su kaskadomis ir povandeninėmis masažo srovėmis.



                                          Architektas Algimantas Mačiulis prisimena, kaip į jį 1972 m. kreipėsi kitas įtakingas pirmininkas, Radviliškio r. „Draugo“ kolūkio „milijonieriaus“ vadovas Algirdas Malinauskas, prisistatinėjęs „Lietuvos kiaulių karaliumi“. Jis paprašė suprojektuoti naują kolūkio Alksniupių gyvenvietės centrą (1972–1983) ir baseiną su vandens bokštu, voniomis, baseinėliais, vandens kaskada, sporto sale ir pirčių kompleksu (1986). 1 Panašių užmojų gyvenvietės centrų su baseinais, sporto salėmis ir pan. nestokota ir kituose kolūkiuose, pavyzdžiui, Ėriškių kolūkinėje gyvenvietėje 1988 m. pastatytas stambus prekybos ir buitinių paslaugų centras „Gojus“, pradėta baseino ir sporto salės statyba, centrinės aikštės rekonstrukcija.



                                          Įtakingi kolūkių pirmininkai pasitikėjo architekto profesija, pageidavo įmantrių, įspūdingų pastatų, o patys prižiūrėdavo tik statybos eigą ir darbų kokybę, rūpindavosi medžiagų gavimu. Atsivėrus beveik neribotoms galimybėms, to meto architektų sprendimuose galima pastebėti nemažai kūrybinio blaškymosi, tradicijos trūkumo (iš tiesų nebuvo kuo remtis) ir troškimo išreikšti pačias novatoriškiausias idėjas. Tokio pobūdžio kaimo gyvenviečių visuomeninių centrų architektūros kraštutinumuose galima pamatyti ir funkcionalistines dėžes, disonuojančias kraštovaizdyje, ir perdėtai romantizuotą kaimą, atspindintį architekto, praleidusio savaitgalį senoje sodyboje, emocijas.



                                          9 dešimtmetyje daugelyje kolūkių tapo įprasta steigti kolūkio architekto etatą – tai liudija ir gausėjančias statybas, ir gerėjantį požiūrį į bendrą gyvenvietės kompoziciją, jos aplinkos sutvarkymą, visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų architektūros originalėjimą. Iš tiesų kolūkinių gyvenviečių kultūros namų ir visuomeninių centrų projektuose galima įžvelgti įvairių eksperimentinių ir novatoriškų sprendimų, sunkiai įsivaizduojamų to meto didžiuosiuose miestuose. Šiuo požiūriu kolūkinė statyba tapo savotiška priebėga jauniems kūrybingiems architektams ir menininkams arba laisva praktika (ir papildomu uždarbiu) patyrusiems architektams.


                                          Sąvokai "kolūkinis barokas" šis straipsnis suteikia naują prasmę

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X