Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Juodkrantė

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    papildysiu

















    Comment


      #82
      Nerijos pajūrį išpuošė skulptūros

      Kur­šių ne­ri­ja pre­ten­duo­ja tap­ti skulp­tū­rų iš gam­ti­nių me­džia­gų sos­ti­ne: nau­ji kū­ri­niai ne­se­niai iš­dy­go pa­jū­ry­je ties Juo­dkran­te.

      An­trus me­tus sim­po­ziu­mą ren­gian­tys me­ni­nin­kai ant ap­sau­gi­nio ko­pa­gūb­rio pa­sta­tė ke­tu­rias įspū­din­gas ins­ta­lia­ci­jas, ku­rių aukš­čiau­sia sie­kia 5 me­trus. Skulp­tū­ros iš­sis­ki­ria ne tik dy­džiu. Jos pa­ga­min­tos iš pa­jū­rio šiukš­lių, įvai­rių ban­gų iš­plau­tų ar vė­jo su­neš­tų gam­ti­nių me­džia­gų.

      Idė­ja pra­dė­ti kur­ti nau­ją tra­di­ci­ją puo­šti skulp­tū­ro­mis pa­jū­rį ki­lo Juo­dkran­tės me­ni­nin­kui Al­ber­tui Da­ni­le­vi­čiui. Jis kar­tu su žmo­na Kris­ti­na bei du­kra Ūla yra šio sim­po­ziu­mo ini­cia­to­riai. Juo­dkran­tiš­kio dar­bas “Ant ban­gos“ - skulp­tū­ra, vaiz­duo­jan­ti žve­jų val­tį, tik per­kel­ta į ko­pą.

      au­man­tas Ku­čas ir Auš­ra Ja­siu­ke­vi­čiū­tė iš Vil­niaus su­kū­rė skulp­tū­ri­nę, į vė­ją rea­guo­jan­čią ins­ta­lia­ci­ją „Ki­rai“. „Kai at­va­žiuo­ji į Ne­rin­gą, pa­ma­tai ne tik gra­žią ar­chi­tek­tū­rą, bet ir ma­rias, ku­rio­se ant žve­jų tink­lų kar­čių su­pa­si ki­rai, su­kel­da­mi žiū­ro­vui leng­vu­mo, il­ge­sio jaus­mą. To­dėl sim­po­ziu­mo me­tu no­rė­jo­si per­kel­ti šį vaiz­dą prie jū­ros. Ki­tas „Ki­rų“ idė­jos as­pek­tas – aliu­zi­ja į pa­ma­rio vė­trun­ges. Kai pa­ukš­čiai tu­pi ant tink­lų kar­čių, vaiz­das la­bai pri­me­na vė­trun­ges. Skulp­tū­ra kar­tu bus ir „smė­lio gau­dyk­lė“ ko­pa­gūb­riui au­gin­ti“, - ti­ki­no me­ni­nin­kai.

      Net 5 me­trų aukš­čio pa­ukš­tį pa­sta­tęs Ar­vy­das Ali­šan­ka siū­lo ir už­lip­ti ant me­no kū­ri­nio bei pa­sig­ro­žė­ti apy­lin­kių vaiz­dais. „Kur­šių ne­ri­ja - mig­ruo­jan­čių pa­ukš­čių vie­ta. Ma­ne įkvė­pė su­ras­ta iš­si­ke­ro­ju­sių pu­šų įdu­ba, pri­me­nan­ti di­džiu­lį pu­šų liz­dą. Ten ir „nu­tū­pė“ ma­no pa­ukš­tis, ku­ris sau­go šią te­ri­to­ri­ją“, - tei­gė jis.

      Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser ti­ki­no, kad to­kios ini­cia­ty­vos yra la­bai svei­kin­ti­nos. „Že­mės me­nas yra eko­lo­gi­nė me­no rū­šis, ku­ri la­bai tin­ka ne­ri­jai, nes pa­nau­do­ja­mos na­tū­ra­liai į ją pa­te­ku­sios me­džia­gos“, - pri­mi­nė ji.

      Comment


        #83
        Apie tą patį, tik iš kito šaltinio, šiek tiek išsamiau, ir su fotografijomis.

        Nendrių skulptūras ant vandens teko tvirtinti stipriais lynais

        Juodkrantės gyventojai ir svečiai vėl grožisi nendrinėmis skulptūromis ant vandens, sukurtomis pavasarį čia stovyklavusių Lietuvos ir Latvijos menininkų. Per rudens lygiadienio šventę neįprasti kūriniai pavirs pelenais – bus sudeginti pagerbiant visų baltų genčių atminimą.

        Kuršių nerijoje jau dvylika metų darbuojasi menininkai, kuriems patinka iš nendrių pinti ir montuoti skulptūras baltų etnologijos motyvais. Vasaros pradžioje įspūdingi kūriniai papuošia Juodkrantės pakraštyje esančią kol kas ne itin išvaizdžią Gintarą įlanką. Atsisveikindami su prabėgusia kurortine vasarą neringiškiai jas sudegina.

        Šiemet Juodkrantėje vėl darbavosi nuolatinis tokių žemės menui priskiriamų tarptautinių simpoziumų latvis Zigmundas Vilnis, vilniečiai Mantas Maziliauskas, Povilas Šorys, Milda Repečkaitė ir kaunietė Valda Verikaitė.

        Z.Vilnio iš nendrių sukonstruota mitologinės milžinės Neringos skulptūra simbolizuoja dienos ir nakties ritualą, atskleidžia baltų kalendorinių švenčių prasmę. Tarytum pratęsiantis šią temą originalus architekto M.Maziliausko darbas „Marių šventyklėlė“- baltų pasaulėžiūrai būdingo visatos erdvių vientisumo, jų sąrangos ir darnos atspindys.

        Gintaro įlankoje virš vandens iškilusi V.Verikaitės dviejų skulptūrų kompozicija „Smeigtė“ primena bene seniausią baltų papuošalą – smeigtuką, siejamą su audinių ir jų raštų atsiradimu. Iš nendrių atkurti senųjų baltų simboliai smalsesnius žiūrovus priverčia stabtelėjus protėvių akimis pažvelgti į aplinką – mąstyti apie vandens, žemės ir dangus teikiamą gerovę.

        P.Šorio ir M.Repečkaitės darbas „Begalinis sodas“ – savotiškas baltų kosmoso modelis. Jie, kaip ir kiti kūrėjai, baltų pasaulėžiūrą mėgina perteikti ne tik skulptūrų formomis, bet ir jų atspindžiais Gintaro įlankos vandenyje.

        Tarptautinį simpoziumą globoja ir remia Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija.

        „Pagaminti ir sumontuoti tokius kūrinius Gintaro įlankoje ant vandens nėra lengvas darbas. Menininkai nendrių skulptūras sutvirtino lynais, kad jų nenugriautų vėjai“, – kalbėjo KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.

        Rugsėjo 22-ąją, minint Baltų vienybės dieną, nendrinės kompozicijos pavirs liepsnojančiais kūriniais – šitaip ištuštėjusi Kuršių nerija atsisveikina su žiemoti iškeliaujančia saule.

        Tokias skulptūras iš nendrių galima pamatyti tik Kuršių nerijoje. Kitur panašūs meno kūriniai gaminami iš šiaudų arba kitokių degių medžiagų.

        Comment


          #84
          2015 06

          Juodkrantės vaizdas nuo Drevernos apžvalgos bokšto.



          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            #85
            Po kormoranų perimvietę - pažintinis žygis

            Antradienį, liepos 7 dieną, Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyko žygis po kormoranų perimvietę. Valandą trukęs renginys skirtas susipažinti su kormoranų gyvenimu.

            Susirinkusiuosius lydėjo ir informacija apie kormoranus dalijosi Paryžiaus mokymosi ir skatinimo sodininkystės centro gamtos apsaugos studentas Kevinas Žuano (Kevin Jouannaux).

            Šia pažintine akcija pradėti liepos mėnesio pėsčiųjų žygiai po Kuršių nerijos nacionalinį parką. Dar du žygiai numatyti liepos 18 bei 29 dienomis.

            Comment


              #86
              Gintaro įlankoje liepsnojo nendrinės skulptūros

              Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sudegintos keturios ją visą vasarą puošusios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros – jos trumpam tapo liepsnojančiais meno kūriniais. Taip, švenčiant rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną, buvo pagerbtos saulės palydos ir protėvių atminimas.

              "Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet "gimstančios" naujos nendrinės skulptūros bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.

              Šiais metais tarptautiniame kūrybinėje stovykloje kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintis latvis Zigmunds Vilnis, menininkai iš Vilniaus – architektas Mantas Maziliauskas, Povilas Šorys kartu su Milda Repečkaite ir menininkė iš Kauno – Valda Verikaitė“, - rašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos puslapyje.

              Comment


                #87
                Siūlo griauti Juodkrantės švyturį

                Comment


                  #88
                  Juodkrantę apgaubs vokiškąja istorija

                  Po kelerių metų Juodkrantės lankytojai galės pajusti XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios kurorto dvasią. Atsiradus realiai galimybei gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ketinama rekonstruoti minėtu laikotarpiu populiariomis buvusias vietas. Ruošiamasi sutvarkyti Juodkrantės miško parką bei Gintaro įlanką.

                  Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė Aušra Feser turimas idėjas jau pristatė juodkrantiškiams ir išklausė jų pastabas bei pasiūlymus. Ji rėmėsi dar 1903 metais vokiečių kalba išleistu kelionių vadovu po Juodkrantę, kuriame ši gyvenvietė buvo pristatoma kaip kurortas, kuris yra viena gražiausių ir įdomiausių vietų pasaulyje.

                  "Turime pateikti viziją, ką mes norime matyti. Aišku, visiems niekada neįtiksime, to ir nesiekiame, svarbu turėti mintį, ką norime matyti, - kalbėjo A. Feser.

                  - Turime suprasti vieną dalyką - kad tą parką kūrė vokiečiai. Kaip mes įsileisime tą vokišką istoriją? Ar ji mums bus priimtina, ar ji mums patiks? Klaipėda dabar atrado daug anų laikų pavadinimų ir juos naudoja. Galbūt ir čia galėsime kai kuriuos senuosius vokiškus pavadinimus versti, kitus palikti originalius. Viena, ko labiausiai bijau, - kad nepadarytume kičo, kad būtų neperkrauta, subtilu."

                  Bus tvarkoma teritorija nuo kormoranų kolonijos iki kopos su Juodkrantės švyturiu. Norima sugrąžinti anksčiau turistų mėgtas poilsio vietas, suolelius, atnaujinti dabar jau užžėlusius takelius, kurie anksčiau buvo gražiai išpilti akmenukais, galbūt įrengti pramogų vietų vaikams, atkurti sveikatingumo takus.

                  Susitikime su gyventojais svarstyta, ar palikti takelius tokius, kokie jie yra dabar, ar padaryti kitokius, pavyzdžiui, atnaujinti dangą gruntą užpilant specialiu skysčiu, kuris atrodo kaip smėlis, tačiau yra tvirtas ir itin ilgaamžis.

                  "Asfalto nesinori, tad galbūt tokia idėja tiktų", - kalbėjo A. Feser.

                  Planuojama, kad bus tvarkoma stovėjimo aikštelė, kurioje būtų įrengta ir vasaros kavinė, gražinamas Ievos kalnas. Pastarasis XX a. pradžioje buvo tikras traukos taškas - apaugęs retomis pušimis, su aikštele apsižvalgyti aplinkui ir suoliukais, gražiais takeliais.

                  ...

                  Comment


                    #89
                    Priešinasi Juodkrantės švyturio griovimui

                    Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) di­rek­ci­jos iš­kel­ta idė­ja de­mon­tuo­ti Juo­dkran­tės švy­tu­rį ant Ra­ga­nos kal­no ir vie­to­je jo at­kur­ti prieš­ka­rio apž­val­gos aikš­te­lę su­lau­kė ak­ty­vių pi­lie­čių reak­ci­jos.

                    Elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je plin­ta kvie­ti­mas pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, ku­ria sie­kia­ma iš­sau­go­ti Juo­dkran­tės švy­tu­rį. Pe­ti­ci­ja ad­re­suo­ta Ap­lin­kos ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­joms. „Lie­tu­va, kaip vals­ty­bė, yra nu­skriaus­ta jū­ri­nio pa­vel­do klau­si­mais. Nuo pat XIII am­žiaus jė­ga bu­vo­me stu­mia­mi nuo jū­ros. Su­ge­bė­jo­me iš­sau­go­ti 91 km pa­jū­rio ruo­žą ir di­džiuo­ja­mės bū­da­mi vie­na iš 9 Bal­ti­jos vals­ty­bių. Švy­tu­riai – mū­sų vals­ty­bin­gu­mo jū­ri­niai sim­bo­liai. Iš jų jū­ri­nius tu­ri­me tik 4. Vi­si vei­kia ir lei­džia jaus­tis pil­na­ver­čiais jū­ri­nės bend­ruo­me­nės na­riais“, – tei­gia en­tu­zias­tai.

                    Juo­dkran­tės švy­tu­rio klau­si­mas iš­ki­lo po to, kai KNNP už­si­mi­nė apie pla­nus su­for­muo­ti Juo­dkran­tės miš­ko par­ką ir at­kur­ti prieš­ka­ry­je bu­vu­sius ta­kus bei tu­ris­ti­nius ele­men­tus. Vie­nas jų – Bloks­ber­go pro­me­na­da su ant Ra­ga­nos kal­no sto­vė­ju­siu me­di­niu pa­vil­jo­nu, bu­vu­sia apž­val­gos aikš­te­le.

                    ...

                    „E­sa­me pa­si­ry­žę pra­dė­ti po­kal­bius su uos­ti­nin­kais dėl to švy­tu­rio de­mon­ta­vi­mo. Jis nė­ra įtrauk­tas į kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių są­ra­šą ir dar­ko ap­lin­ką. Ky­la pa­grįs­tas klau­si­mas: ar šiais mo­der­nios na­vi­ga­ci­jos lai­kais švy­tu­rys at­lie­ka sa­vo funk­ci­ją?“ – svars­tė KNNP di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser.

                    Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nis­tra­ci­jos (LSLA) va­do­vy­bės tei­gi­mu, Juo­dkran­tės švy­tu­rys yra rei­ka­lin­gas prie­kran­tės žve­jams bei pra­mo­gi­nių lai­vų sa­vi­nin­kams, to­dėl rea­liau bū­tų kal­bė­ti apie švy­tu­rio per­kė­li­mą nuo ko­pos, o ne jo su­nai­ki­ni­mą.

                    „Švy­tu­riai ne­bū­ti­nai ro­do ke­lią į uos­tą. Ni­dos ir Juo­dkran­tės švy­tu­riai lai­va­ve­džiams pa­de­da nu­sta­ty­ti jų bu­vi­mo vie­tą jū­ro­je, orien­tuo­tis. Jei Juo­dkran­tės švy­tu­rys bū­tų pa­trauk­tas šim­tą me­trų į šo­ną, lai­va­ve­džiams tai ne­bū­tų tra­ge­di­ja, nors pra­ei­tų šiek tiek lai­ko, kol jie pri­pras­tų prie po­ky­čių. Klau­si­mas ki­tas: ar to ti­krai rei­kia, kiek tai kai­nuo­tų ir ko­kie bū­tų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai? Pra­dė­ti dis­ku­si­jas ga­li­ma“, – tei­gė LSLA di­rek­to­rius Ro­ber­tas Ta­ra­se­vi­čius.

                    Vis­gi vien idė­ja de­mon­tuo­ti šį na­vi­ga­ci­nį ob­jek­tą ir vie­to­je jo at­kur­ti me­di­nę re­gyk­lą su­kė­lė ti­krą ais­trų pliūps­nį.

                    „I­dė­ja ge­ra – su­da­ry­ti žmo­nėms gam­to­vaiz­džio apž­val­gos ga­li­my­bę, ta­čiau ji tu­ri bū­ti rea­li­zuo­ta ki­to­mis prie­mo­nė­mis. Pa­vyz­džiui, su­de­ri­nant švy­tu­rių funk­ci­jas su apž­val­gos funk­ci­jo­mis. Ta­čiau už­mo­jis dėl Juo­dkran­tės tu­riz­mo vi­zi­jų nu­griau­ti švy­tu­rį bū­tų smū­gis kuo­ka per gal­vą vi­sai jū­ri­nei bend­ruo­me­nei. Taip pat – ir vals­ty­bės tarp­tau­ti­niam au­to­ri­te­tui“, – tei­gia švy­tu­rio iš­sau­go­ji­mo en­tu­zias­tai.

                    KNNP va­do­vy­bė yra už­si­mi­nu­si, kad ne­sie­kia­ma bū­ti­nai nu­griau­ti švy­tu­rį: svars­to­ma ir ga­li­my­bė jį iš­sau­go­ti, ta­čiau įren­giant apž­val­gos aikš­te­lę.

                    ...

                    Comment


                      #90
                      Ornitologai grįš į Juodkrantę baidyti kormoranų

                      Po pertraukos į Juodkrantės sengirę grįš petardomis ginkluoti ornitologai ir nuo lizdų su dėtimis baidys perinčius didžiuosius kormoranus.

                      Pernai šie darbai nebuvo vykdomi dėl per vėlai paskelbto minėtų paukščių populiacijos reguliavimo konkurso, tačiau ši klaida tapo lakmuso popierėliu atskleidžiant tikrąją padėtį, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

                      „Vienerius metus kormoranai Juodkrantėje nebuvo baidomi, todėl galėjome įsitikinti, ar nesikišant žmogui kolonija plinta, ar ne. Paaiškėjo, kad per tuos metus paukščiai „okupavo“ dar 3 ha sengirės“, – dienraščiui sakė Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.

                      Ministerija kormoranų baidymo ir kolonijų monitoringo Lietuvoje programai šiemet skyrė 17 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis teks darbams Juodkrantėje.

                      Praėjusių metų pavasarį AM per vėlai susigriebė skelbti konkursą didiesiems kormoranams nuo lizdų baidyti – buvo pavėluota dėl to, kad dėl itin šilto pavasario gamtoje procesai vyko dviem savaitėmis anksčiau nei paprastai. Todėl AM nusprendė sustabdyti darbus, ir kormoranai nuo lizdų baidomi nebebuvo pirmą kartą po penkerių metų.

                      Comment


                        #91
                        Viskas apie kormoranus – didžiausioje Juodkrantės kolonijoje

                        Susipažinti, kaip Lietuvoje reguliuojama didžiųjų kormoranų gausa, visuomenė kviečiama balandžio 14 d. 13 val. į Juodkrantės kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelę.

                        Ši tema, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, „įkaista“ kiekvieną pavasarį ir sukelia nemažai diskusijų. Daugiausia rūpesčių kelianti gausiausia šalyje Juodkrantės kormoranų kolonija jau tapo rimtu iššūkiu gamtosaugai. Dėl šių paukščių išmatų dešimtimis žūva pušys ir nyksta vertingoji Juodkrantės sengirė. Pernai šią koloniją sudarė apie 3,8 tūkst. didžiųjų kormoranų porų.

                        Į visuomenę dominančius klausimus apie kormoranų gausos reguliavimą rytoj Juodkrantės kolonijoje atsakys Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko, šio parko miškus prižiūrinčios Kretingos miškų urėdijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir biologinės įvairovės asociacijos „Gamtos namai“ atstovai. Ši asociacija, laimėjusi ministerijos skelbtą konkursą, ir vykdo konkrečias priemones kormoranų gausai reguliuoti.

                        Šiemet darbai buvo pradėti, vos tik paukščiai grįžo į perimvietes, ir dabar – pats jų įkarštis. Pirmiausia specialiomis šviesos ir garso petardomis kormoranai yra nubaidomi, kad nesuktų naujų lizdų sengirėje. Kitas žingsnis – vadinamasis dėčių šaldymas, kai, sudėjus kiaušinius, paukščiai nuo jų baidomi. Atšaldytus kiaušinius kormoranai toliau perina ir todėl nepalieka kolonijos, nesikrausto kitur ir nekrauna naujų dėčių. Kadangi jaunikliai neišsiperi, tai ir kormoranų skaičius nedidėja.

                        Patirtis rodo, kad šis būdas yra veiksmingas. Pavyzdžiui, pernai dėl gamtinių sąlygų ir biurokratinių trikdžių Juodkrantėje laiku nebuvo pritaikytos kormoranų gausos reguliavimo priemonės, todėl jie sengirėje susuko apie 200 naujų lizdų ir „okupavo“ dar dalį jos teritorijos. Ligi tol toks reiškinys čia buvo fiksuotas tik 2007 m., kai šalyje apskritai buvo pradėta reguliuoti kormoranų gausa, ir 2011-aisiais. Visais kitais metais gausos reguliavimo priemonės padėjo sustabdyti kolonijos plitimą į sengirę.

                        Comment

                        Working...
                        X