Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Šaltiniai Vilniuje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    [VLN] Šaltiniai Vilniuje

    Sumaniau sukurti temą apie šaltinius, trykštančius Vilniaus mieste. Čia gi jų yra išties nemažai, nes Vilnius įsikūręs ties Nerimi ir Vilnia, kurios išsigraužė gilius slėnius ir atidengė vandeningus žemės sluoksnius. Upių slėnių šlaituose yra nemažai gruntinio vandens iškrovos vietų. Ypač daug šaltinių prie Neries.

    Kadaise net dabar palyginti tankiai apstatytame senamiestyje buvo daug šaltiniuotų ir gyventi netinkamų vietų. Reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad tas vietas nusausintų. Augant miestui, šaltinius pakliuvusius į jo teritoriją ar buvusius šalia jo, žmonės gausiai naudojo vandentiekio reikmėms. Nuo XVI a. vanduo Vilniaus miesto reikmėms buvo imamas iš Vingrių (išteka netoli buvusio "Lietuvos" kino teatro, kanalizuotas) bei Žiupronių šaltinių.

    Mieste atsidurę šaltiniai dažnai tampa vienaip ar kitaip "kontroliuojami": juos kanalizuoja, įrengia kaptažą ir t.t. Kartais šaltinių aplinka gražiai sutvarkoma, įrengiamas geras kaptažas, jie tampa gražiu rekreacinių vietų akcentu ar net traukos centrais. Tačiau miesto šaltiniai susiduria su taršos problema, pro nestorą grunto sluoksnį sunkiasi nešvarumai, į šaltinių vandenį patenka miesto nuotekos...

    Kad ir kokia įtartina būtų miesto šaltinių vandens kokybė, iš po žemės trykštančios vėsaus vandens versmės traukia miesto gyventojus. Įsitikinimai, jog šaltinio vanduo geresnės kokybės nei tas, kuris teka iš čiaupo namie, tikėjimas stebuklinga gydomąja šaltinio galia ar tiesiog vandens skoninės savybės lemia, jog prie kai kurių šaltinių net nuolat važiuojama prisipilti talpas.

    Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Kiek teko matyti, beveik visada prie jo būna nutįsusi žmonių eilutė, kai kurie net būna atsivežė maišus prigrūstus tuščių butelių. Populiaraus pastarojo šaltinio vandens teko ragauti ir man. Ekspertų, tyrusių šaltinių vandens kokybę, Dvarčionių šaltinis buvo įvertintas bene geriausiai.

    Garsesni Vilniuje yra: Vingrių, Žiupronių, Minutės, Dvarčionių, P. Vileišio g., Žvėryno malūno, Verkių, Jeruzalės, Kairėnų, Trakų Vokės bei Spalvoti šaltiniai.

    Na, o dabar bus eilė nuotraukoms...

    #2
    Spalvoti šaltiniai, Antakalnis

    Spalvoti šaltiniai trykšta miškelyje ant Neries kranto, šalia Antakalnio transporto žiedo.


    Miškelis pakankamai gražiai sutvarkytas, yra suolai, šiukliadėžės, takeliai. Yra čia ir nuoroda link šaltinių.


    Nuo jos takelis veda link Neries, į mažą, bet gilią raguvą, kurioje ir trykšta šaltiniai...


    Comment


      #3
      Aplinka gražiai sutvarkyta, įrengti mediniai tilteliai, laiptai, tvorelės, šaltinių vanduo išteka ant akmenimis išgrįstų latakų...








      Kaptažas taip pat tvarkingas




      Galiausiai vanduo nuteka į Nerį

      Comment


        #4
        Dvi srovės teka pro vamzdžius, tačiau aplinkui iš raguvos šlaitų vanduo teka "natūraliai", vietovė tikrai šaltiniuota.




        Vaizdas nuo upės pusės




        Tiltelis-lieptelis. Nuo jo galima pasiekti abu šaltinius. Žmonės čia ateina pasisemti vandens, tačiau atlikti tyrimai parodė, kad nitratų kiekis čia bent 4 kartus didesnis nei vandenyje iš čiaupo (tačiau leistinos normos neviršija). Be to, vanduo užterštas toksinėmis organinėmis medžiagomis Taip kad verčiau negerti jo...
        Paskutinis taisė Civis; 2010.05.11, 00:09.

        Comment


          #5
          Šaltinis P.Vileišio gatvėje

          Šaltinis yra prie Neries, šalia yra daug daugiabučių namų. Šaltinio vandenį teršia lietaus ir buitinių nuotekų kanalizacijos tinklo vamzdynas. Tad tokioje vietoje kažin ar galima tikėtis švaraus šaltinio vandens. Šaltinio vanduo užterštas nitratais, kurių kiekis nors leistinos higienos normos neviršija, yra gerokai didesnis nei miesto vandentiekio tiekiamame vandenyje. Tačiau net ir šio šaltinio vandenį kai kurie gyventojai semia ir nešasi namo maistui gaminti, paskaičiuota, kad iš P. Vileišio g. šaltinio kasdien parsineša apie 10-12 l, taigi, matyt, keletas vietinių žmonių. Plačiau apie šį ir kai kuriuos kitus šaltinius galima paskaityti čia: Mokslas ir gyvenimas 2006 nr. 11.

          Šaltinį galima rasti čia

          maps.google.com

          Prie P.Vileišio gatvės, einančios palei Nerį, dar nenusileidę prie šaltinio kaptažo, galime pastebėti šaltiniuotą plotelį, išsiskiriantį tankiai suvešėjusia augmenija (galite pastebėti žemėlapyje). Žemė pažliugus, vietomis matosi vandens srovelės.








          Comment


            #6
            O dabar stačiu šlaitu nusileiskime ant paties Neries kranto. Čia įrengtas šaltinio kaptažas; šaltinio vanduo sukoncentruota srove galu gale pasiekia upę...


            Nors kaptažo vamzdis, pro kurį šaltinio vanduo išbėga į upę, įbetonuotas, o betonas apmūrytas akmenimis, estetikos pritrūko...


            ...aplinka nėra labai tvarkinga, nors savotiško žavesio teikia natūrali pakrantės augmenija, akis bado šiukšlės, netgi ties vamzdžiu




            Vieta šaltiniuota, netoliese dar latakėlis...


            ...ir nedidelis vamzdis ties juo. Matyt, pagrindinis kaptažas nesurenka viso šaltinio vandens.


            Comment


              #7
              Vėl pakilkime šlaitu aukštyn. Taip atrodo teritorija ties šaltiniu.


              Vaizdai link šaltinio. Aplinkui daug šulinių.


              Comment


                #8
                Žvėryno malūno šaltinis

                Šįkart apie šaltinį Žvėryne. Šaltinis yra puikiame kraštovaizdyje, prie pat Neries, aplinkinė teritorija neblogai sutvarkyta, šalia yra pėsčiųjų takas. Šaltinį galima pasiekti taku nuo Žvėryno vantinio tilto arba iš Latvių gatvės pasukti ties senuoju malūnu link Neries ir nusileisti laipteliais tiesiai prie šaltinio. Šaltinio vanduo išteka iškart į Nerį per betoniniame rentinyje įrengtą kaptažo vamzdį.


                Šaltinis, ar tiksliau šaltiniai, seniau ištrykšdavo ties Bebrų gatve. Šios gatvės teritorija ties Žiemgalių, Kęstučio ir kt. gatvėmis yra labai šaltiniuota. Žemės paviršiun ištryškęs šaltinis, tekėdamas Neries link suformuodavo mažytį upelį, vadinamą Šaltupiu. Jau XVII a., o gal ir XVI a. pabaigoje, Šaltupis buvo patvenktas, jo vanduo suko Žvėryno malūno ratą. Jis priklausė Radviloms, jų dvarui Saltoniškėse. Žvėryno malūno tvenkiniai išlikę iki šių dienų (ties Rusijos ambasada), likęs ir pats malūno pastatas (Latvių g. 64). Nuotraukoje vienas tvenkinių ir malūnas (pastatas kairėje).


                Šaltinis tekėdavo link Neries, jį dar vadindavo Šaltupiu arba Bebrų gatvės upeliu. Šis ir kiti šaltiniai kanalizuoti. Šaltiniuota Bebrų gatvė - Neries senvagės palikimas.
                Dalis šaltinio vandens dabar nusileidžia lataku ir prateka mikroskopinį akmenuotą tvenkinėlį.


                Comment


                  #9
                  Link pagrindinės šaltinio ištekėjimo į upę vietos veda graži vielų tinklo arka, aplink kurią jau šiek tiek raizgosi kažkokie vijokliai. Kada nors tankiau apagusi ir vasaromis sužaliavusi arka bus išties puikus šaltinį pažymintis dekoratyvinis akcentas.




                  Kaptažo rentinys




                  Šaltinio vandenį kai kurie gyventojai vertina ir semia. Tačiau tyrimai parodė, jog jis užterštas nitratais ir ypač toksinėmis organininėmis medžiagomis.


                  Apie šaltinį, malūną, tvenkinius plačiau informacijos galima pasieškoti čia:
                  http://www.zverynas.lt/pages/musu-zv...ai.php?lang=LT
                  http://www.culture.lt/7md/?kas=strai...=602&st_id=314
                  http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2006/mg2006-11.pdf
                  http://www.lad.if.vu.lt/zveryno_malunas.htm

                  Comment


                    #10
                    Kairėnų šaltinis

                    Šįkart tęsiu temą, pristatydamas Kairėnų šaltinį, trykštantį VU Botanikos sodo teritorijoje, kadaise priklausiusioje Kairėnų dvarui. Vietovė šaltiniuota, išlikusi šaltinių maitinamų tvenkinių sistema. Kadaise Kairėnų šaltinių vanduo suko vandens malūno, išlikusio ligi šių dienų, ratą. Vieno iš šaltinių aplinka labai gražiai sutvarkyta. Mano nuomone, tai vienas iš gražiausių šaltinių Vilniuje. Versmės ištryškimo į žemės paviršių vieta apdėta ir išgrįsta akmenimis. Kadangi įėjimas į parką mokamas, tad vieta labai tvarkinga ir kitaip nei kitur nesivolioja šiukšlės.

                    Šaltinį rasite čia:


                    Nedidelio miškelio, kuriame įrengtas ir savaiminės floros ekspozicijos takas, pakraštyje - pavėsinga ir jauki dauba su šaltiniu


                    Artėjame prie šaltinio




                    Šaltinis






                    Žvilgsnis tekmės kryptimi


                    Šaltinio tekmė suformuoja upeliuką (vėliau, t.y. kitame pranešime, paseksime jo tekme)


                    Virš šaltinio, ant medžio kamieno - liaudiška šv. Jurgio skulptūra


                    Na ir šiokia tokia staigmena pasirodo, šiandien šaltinį aplankė labai garbi viešnia

                    Comment


                      #11
                      Toliau iš Kairėnų šaltinio vanduo keliauja terasomis žemyn iš tvenkinėlio į tvenkinėlį...










                      Comment


                        #12
                        Minutės šaltinis

                        Visiems puikiai žinomame Sereikiškių parke trykšta šaltinis, vadinamas savotišku vardu - Minutė. Minutę surasite ant paties Vilnios kranto netoli Liaudies kultūros centro ir tilto, vedančio link Nyderlandų ambasadoriaus rezidencijos ir Kalnų parko.


                        Štai ką apie Minutę rašo archeologas Vykintas Vaitkevičius:
                        Sereikiškių parke, Vilnios kairiajame krante, prie tilto per upę ties Liaudies kultūros centro pastatu, trykšta ir trumpa protaka į rytus ir šiaurės rytus nuteka Minutės šaltinis (Krynica zwana Minuta, 1800 m.). Jo vanduo beskonis, bekvapis. Žiemą neužšąla. Vandenį mielai geria parko lankytojai, praeiviai. Tačiau pavadinimo kilmė nežinoma. Galima tik paminėti, kad kelių šventviečių Šiaurės Aukštaitijoje pavadinimai yra su šaknimi min- (plg. Kiūčių Minakalnis, Panevėžio r.). Taip pat lietuvių sutartinių tekstuose pasitaiko refrenai su min-, myn-.
                        Iš: Senosios Vilniaus šventvietės

                        Verta priminti, jog į rytus tekantys šaltiniai ir upeliai senovės baltų buvo laikomi šventais. Tokiu šaltiniu galėjo būti ir Minutė, tekanti netoli Vilniaus pilių komplekso bei Vilnios ir Neries santakos.

                        Žvilgsnis į Minutę nuo tako, vedančio šlaitu palei Vilnią.


                        Link šaltinio leidžiasi nebe pirmos jaunystės laiptai, nebeturintys paskutinių pakopų...


                        Abipus šaltinio protakos - plika, neapaugusi žemė. Mažytę vagą prasigraužusi šaltinio srovė teka per smulkučius akmenėlius.


                        Pažvelkime į ten, kur išteka Minutė. Nuotraukos viršutiniame kairiajame kampe - ten, tarp akmenų, po lapija, ištrykšta šaltinis.


                        Iš arčiau


                        Dar vienu rakursu...

                        Comment


                          #13
                          Trumpa Minutės šaltinio protaka link Vilnios. Vaizdas tekmės kryptimi, link tilto.


                          Gudruolis balandis - žino, kur atsigerti tyro vandens


                          Pairę laipteliai ir šaltinis


                          Nuostabus Minutės raibuliavimas


                          Comment


                            #14


                            Vaizdas nuo tilto link šaltinio


                            Comment


                              #15
                              Jeruzalės šaltinis

                              Jeruzalės šaltinis, dar vadinamas Trinapolio arba Kalvarijų vardu. Jis yra Vilniaus Kalvarijose, esančiose Verkių regioniniame parke. Mano nuomone, tai įspūdingiausia gamtine aplinka pasižymintis šaltinis Vilniuje.

                              Štai kas apie jį rašoma L. Mikšienės ir S. Šleiniaus straipsnyje "Vilniaus šaltniai" (žr. čia):
                              Nemažai šaltinių yra Neries ir Vilnelės šlaituose. Populiariausias iš jų šiuo metu yra Jeruzalės šaltinis. Jis burbuliuoja dešiniajame Neries šlaite (V terasa ) vaizdingoje Vilniaus Kalvarijų vietovėje. Hidrogeologams sunku spręsti apie jogydomąją galią, tačiau vanduo yra puikaus skonio, kvapo ir spalvos. Gėrimui tinkama ir cheminė vandens sudėtis: nitratų nėra, bendrosios geležies - tiktai 0,8 mg/l, kitų cheminių komponentų - kiek daugiau už fonines reikšmes.
                              R. Baškytės ir P. Kavaliausko knygelėje "Vilniaus regioniniai parkai" rašoma:
                              Šalia Kryžiaus kelio, netoli XIII stoties, gilioje griovoje alma stebuklingas šaltinis, Verkių regioniniame parke vienas didžiausių ir įdomiausių. Jo aplinka įspūdinga - aukšti ir statūs, vis dar tebeirstantys šlaitai, paunksmėje juntama šimtamečių medžių palaiminga vėsa. Švarų šaltinio vandenį nuo seno geria vilnieičiai bei atvykstantys maldininkai. Nežinia ar dėl gerųjų vandens savybių, ar dėl malonios aplinkos, tačiau lankytojų čia pilna visais metų laikais. O karštą vasaros dieną ypač maga atsidurti prie vėsaus šaltinio, lyg šulinio dugne, ir atsigaivinti, atsipūsti nuo alinančios kaitros...
                              Šaltinį rasite eidami taku nuo XII link XIII Kryžiaus kelio stoties, dešinėje tako pusėje yra aiški nuoroda ir šaltinio link vedantys laiptai.

                              www.maps.lt


                              www.piligrimukelias.lt

                              Comment


                                #16
                                Take tarp XII ir XIII stoties yra nuoroda - medinė rodyklė su užrašu "Šaltinis". Šalimais - puikūs, tvirti ir gražūs laiptai.








                                Nusiledę laiptais, kiek paejėję randame dar vienus laiptus - nusileidžiame dar žemiau...


                                Laiptai atveda prie pat šaltinio


                                Griovos pakraštyje yra įrengtas kaptažas. Pro medinį vamzdį trykšta vanduo.




                                Comment


                                  #17
                                  Srovenantis šaltinio vanduo raibulioja saulės šviesoje, prasiskverbiančioje pro tankią medžių lapiją į griovos dugną. Šaltinio protaka nutįsta per smėliuką ir akmenėlius...


                                  Šaltinis teka tolyn, link Neries






                                  Tekmė įveikia ir prateka įvairias kliūtis...






                                  ...bei gamtos suformuotas mažytes kaskadas

                                  Comment


                                    #18
                                    Nors yra įrengtas šioks toks kaptažas, tačiau aplinka čia dar labai natūrali. Irstančiais griovos šlaitais nuolat srūva šaltinio vandenys...




                                    Mano nuotraukos, deja, nepajėgia išreikšti viso tos vietos žavesio - tad tiems, kurie prie šaltinio dar nesilankė, siūlau ten nuvykti. Vietelė iš ties egzotiška ir įspūdinga. Ypač ten smagu karštą vasaros dieną.

                                    Comment


                                      #19
                                      Ačiū - su dideliu malonu paskaičiau ir pažiūrėjau.
                                      Kaip po dykumą blaškiausi

                                      Comment


                                        #20
                                        Dėkoju Civis už įdomią ekskursiją.
                                        Bene svarbiausias šaltinis Vilniaus miestui ir pilims išgyventi kryžiuočių puolimo metais buvo Pilies (Gedimino) kalno rytiniame šlaite. Ten dabar veda mūrinis takelis.

                                        (Nuotrauka 2 m senumo )

                                        Comment

                                        Working...
                                        X