Vidaus vandens keliai

[Ramūnas kns]

Perkrovimo prieplauka Nemune ir siaurojo geležinkelio atšaka buvo šalia Zapyškio bažnyčios. Po karo veikla dar buvo vykdoma apie dešimtmetį, taigi dar yra daug žmonių atsimenančių tai.

Pirmais pokario dešimtmečiais laivyba Nemune vyko gana aktyviai. Neskaitant pramoninių prieplaukų ir uostų daugelis gyvenviečių turėjo plūduriuojančias sezonines prieplaukas – namelius. Amžininkai dar atsimena ne viename iš jų veikusius bufetus. Plūduriuojančias prieplaukos puošė pakaunės poilsines gyvenvietes kaip Lampėdžiai, Kačerginė. Sovietmečiu Nemuno pakrantėje buvo galima sutikti ir kelių aukštų plaukiojančią poilsinę (prieš Birštoną dešiniame Nemuno krante dar likusi įlanka jo stovėjimo vietoje), ir kelių aukštų plaukiojančią irkluotojų bazę ( dar apie aštuoniasdešimtuosius užinkaruotą Kauno salos vakariniame gale).
Vienas iš amžininkų P.Kežinaitis 1966 m.rašė:
„Lampėdžiuose sėdome į vieną iš ištaigiųjų motorlaivių, kurie kasdien bent po kelis kartus, o sekmadieniais net kas valandą kursuoja Nemunu tarp Kauno ir žemiau esančių vasarviečių. Motorlaivis plaukia 15 km. Per valandą greičiu, bet kas mėgsta didesnį greitį, gali sėsti į upių taksį – katerį „Narą“ kuriuo nuo Kauno iki Kačerginės 12km atstumą įveiksite per 20 min.“



Kačerginės prieplauka- restoranas.

[fui]

Tiek 1942-4 m. vokiečiai tiek vėliau sovietai šioje vietoje buvo įsirengią durpių perkrovimo iš vagonėlių į laivus prieplauką. Nuotraukoje matosi Nemuno pakrantėje sukrautos medienos krūvos paruoštos krauti į laivus. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo pakloti nuo Ežerėlio durpyno iki Nemuno ir jais lynų pagalba vagonėliai nuleidžiami nuo Zapyškio šlaito. Kadangi nuotraukos kokybė prasta (tiek tarpukario, tiek vokiečių darytos nuotraukos pasižymėjo aukšta kokybe) spėsiu, kad tai XX a. šeštojo dešimtmečio vaizdelis.

Atvaizdas


Nors galbūt ši informacija labiau tiktų į siaurųjų geležinkelių skiltį.

O tikrai toje vietoje buvo durpiu pakrovimo uostas?

[Ramūnas kns]

Zapyškio bažnyčia, metai 19??
Atvaizdas

Tiek 1942-4 m. vokiečiai tiek vėliau sovietai šioje vietoje buvo įsirengią durpių perkrovimo iš vagonėlių į laivus prieplauką. Nuotraukoje matosi Nemuno pakrantėje sukrautos medienos krūvos paruoštos krauti į laivus. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo pakloti nuo Ežerėlio durpyno iki Nemuno ir jais lynų pagalba vagonėliai nuleidžiami nuo Zapyškio šlaito. Kadangi nuotraukos kokybė prasta (tiek tarpukario, tiek vokiečių darytos nuotraukos pasižymėjo aukšta kokybe) spėsiu, kad tai XX a. šeštojo dešimtmečio vaizdelis.



Nors galbūt ši informacija labiau tiktų į siaurųjų geležinkelių skiltį.

[kempas]

Deja gamtosaugininkai nepritartų farvateriui Neryje, nors nesuprantu kodėl bent Nemuno potencialas neišnaudojamas...

Neris per sekli, vasarą jos gylis ties Kaunu siekia apie 0,7m, jei norint, kad kokia barža praplauktų reik gilinti. Užtikrinant 1,5 metro gylį. Nemunas taip pat per seklus, nuo Kauno iki Jurbarko gylis garantinis tesiekia 1,2m, kai minimalus europinio vandens kelio gylis 1,5m. Jei ir pastatytų krovinių uostą Kaune, ką jis veiks žiemos metu?? Nemanau, kad Lietuvoje atsiras upėse ledlaužis. Tai upės veikimo laikas apie 9-10mėn. O gabenimui nedidelių kiekių krovinių visada bus geriausia vilkikas.

[JlL]

dar spesiu ir as ne itema pavaryt

laivyba galetu atsigaut jei prie kauno tikrai pradetu kas tuos anhidritus kasti, ten kiekiai didziuliai ir viskas eis eksportui

[Vilnietizz]

Kaip pigiau transportuoti žvyrą, smėlį- fūromis ar baržomis, kaip manai?

Be abejo, baržomis.

Bet nesu įsitikinęs, kad vandeniu transportuoti yra pigiau nei geležinkeliu.

O kodėl aplinkosaugininkai nepritartų laivybai Neryje? Juk ne apie prabangių lainerių ale "Titanikas" paleidimą kalbame. O nedidelės baržos didesnės grėsmės aplinkai nekelia.

[Lettered]

Kaip pigiau transportuoti žvyrą, smėlį- fūromis ar baržomis, kaip manai?

Žvyrą ar smėlį iš kur į kur? Iš karjero į cemento fabriką ar statybvietę?

[Lettered]

Jei yra tinkama infrastruktūra, tai upe gabenti krovinius yra pigiau nei vilkiku. O baltarusiams nebūtinai varyti fūrą iki Kauno. Juk į jų teritorijas iš dalies įteka Nemunas ir Neris. Kas trukdo tiek mums, tiek mūsų kaimynams naudoti šias arterijas susisiekimui su Klaipėdos uostu? Atsakymas aiškus- milžiniškos lėšos, kurias reikėtų investuoti į infrastruktūrą, reikalingos technikos įsigijimą, upių pritaikymą laivybai ir tt. Ir nelabai aišku, ar tai atsipirks, nes krovinių gabenimo upe paslaugai sunkiai seksis konkuruoti su automobilių ir geležinkelių transportu, visų pirma dėl greičio. Tas pats ir apie keleivių vežimą.

Ir visgi liūdna, kaip mes sugebėjome "pražudyti" savo vidaus vandenų transportą

Kas trugdo? Tai, kad upės per seklios, greitis jomis gerokai lėtesnis nei keliais, taip daug kliūčių, pvz. Siauri tiltai arba Kauno hidroelektrinė, o kur dar laiko gaišimas perkelinėjant krovinius iš laivų? Visa tai sudėjus gauname, kad nei greičiau nei pigiau. Dabar nebe viduramžiai, kada upėmis buvo greičiau ir patogiau, nes nebuvo kelių, fūrų ir t.t. Galų gale pačių krovinių turbūt būdavo kelis milijonus kartų mažiau.

[Vilnietizz]

Na taip, atvažiuoja fūra iš Vilniaus ar Baltarusijos iki Kauno, po to krovinys perkraunamas į mažos grimzlės laivą, vėliau jis velkasi Nemunu iki Klaipėdos, ir tada vėl krovinys perkraunas į didesnį laivą. Tikrai labai liūdna, kad to nėra.

Jei yra tinkama infrastruktūra, tai upe gabenti krovinius yra pigiau nei vilkiku. O baltarusiams nebūtinai varyti fūrą iki Kauno. Juk į jų teritorijas iš dalies įteka Nemunas ir Neris. Kas trukdo tiek mums, tiek mūsų kaimynams naudoti šias arterijas susisiekimui su Klaipėdos uostu? Atsakymas aiškus- milžiniškos lėšos, kurias reikėtų investuoti į infrastruktūrą, reikalingos technikos įsigijimą, upių pritaikymą laivybai ir tt. Ir nelabai aišku, ar tai atsipirks, nes krovinių gabenimo upe paslaugai sunkiai seksis konkuruoti su automobilių ir geležinkelių transportu, visų pirma dėl greičio. Tas pats ir apie keleivių vežimą.

Ir visgi liūdna, kaip mes sugebėjome "pražudyti" savo vidaus vandenų transportą

[Lettered]

Tam yra mažos grimzlės laivai, baržos ir pan. Įvertinus vidaus vandenų laivybos situaciją per paskutinius 20 metų, tai labai liūdna darosi.

Na taip, atvažiuoja fūra iš Vilniaus ar Baltarusijos iki Kauno, po to krovinys perkraunamas į mažos grimzlės laivą, vėliau jis velkasi Nemunu iki Klaipėdos, ir tada vėl krovinys perkraunas į didesnį laivą. Tikrai labai liūdna, kad to nėra.

[Vytautas_LT]

O kaip Lietuvoje galima upėmis krovinius gabenti, jeigu jos labai seklios?

Tam yra mažos grimzlės laivai, baržos ir pan. Įvertinus vidaus vandenų laivybos situaciją per paskutinius 20 metų, tai labai liūdna darosi.

[Lettered]

Čia jau matyt reiktų valstybinės politikos. Teko matyti skaičius. Berods krovinių pervežimas upėmis per pastaruosius 20 metų sumažėjo 3000 kartų
Užtat asfaltui pilti kasmet skiriama po kelis milijardus

O kaip Lietuvoje galima upėmis krovinius gabenti, jeigu jos labai seklios?

[Wycka]

Lygtai kitose valstybės gyvenimio srityse kitaip?

Kitos transporto rūšys yra labiau išvystytos, ir šiltnamio sąlygų mažiau reikalauja. Čia gi žmogus ėmė gaivinti jau daugiau nei dešimtmetį užmirštą transporto rūšį, ir še tau — maitinkis pažadais...
Kažin, ar nors vienas ministras ar viceministras nusipirko bent vieną bilietą šiam maršrutui???

[Al1]

Jooo, visi nori kuo geriau, o gaunasi kaip visada. Toks įspūdis, kad apie upininkę laivininkystę politikai ir valdininkai išmano ne daugiau nei kiaulės apie debesis.

Lygtai kitose valstybės gyvenimio srityse kitaip?

[Wycka]

Legendinis maršrutas „Kaunas – Nida“ gali būti pasmerktas
http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=38143485

Legendinį maršrutą praėjusią vasarą atnaujinusios bendrovės „Nemuno linija“ direktorius Alfredas Eitutis DELFI sakė visiškai nusivylęs Susisiekimo ministerijos pažadais ir ketinantis parduoti į Nidą keleivius plukdžiusius laivus.

Kol kas neaiškus ir naujojo reiso Kaunas – Kulautuva likimas.
„Šią gegužę atidarytas naujas maršrutas į Kulautuvą buvo labai populiarus. Iki rugsėjo pabaigos laivas „Tolstojus“ juo perplukdė 2343 keleivius. Bet mano telefonas kaito nuo reikalavimų padaryti reisą dažnesnį. Nuo birželio mėnesio šį pageidavimą įvykdėme – į Kulautuvą laivas keleivius ėmė plukdyti du kartus per savaitę“, - sakė maršrutą eksploatavusios įmonės Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) vadovas Gintautas Labanauskas.
Maršruto populiarumą lėmė maža kaina: pirmyn ir atgal – tik 10 Lt. Pasak VVDK vadovo, šis reisas buvo Kauno rajono ir miesto savivaldybės dovana gyventojams.
„Išlaidas kompensavo savivaldybės. Kaip bus kitais metais – neaišku. Šio maršruto savikaina yra apie tris kartus didesnė“, - pabrėžė G.Labanauskas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dar negalėjo pasakyti, ar kitais metais maršrutas Kaunas – Kulautuva bus dotuojamas.

Jooo, visi nori kuo geriau, o gaunasi kaip visada. Toks įspūdis, kad apie upininkę laivininkystę politikai ir valdininkai išmano ne daugiau nei kiaulės apie debesis. Koks tikslas buvo dotuoti maršrutą Kaunas-Kulautuva, jeigu bilieto kaina dėl dotacijų buvo tokia maža, kad visi norintys niekaip netilpdavo į laivą? Ir tegul nepliurpia apie du reisus per savaitę į Kulautuvą — jis buvo atidarytas tik apie rugpjūčio vidurį, kai apie rugpjūčio 25d. baigėsi karščiai ir oras gana staigiai atvėso, taigi sumažėjo ir patrauklumas keliauti vandens transportu. Manyčiau, šio maršruto kaina turėjo būti apie 15-20 litų, ir nors simboliškai dotuojamas maršrutas Kaunas-Nida. Kita vertus, šis maršrutas naudingiausias buvo Nidai, nes aprūpindavo kurortui daugiau turistų (maža to, labai mokių), taigi kažkiek dotavimo turėjo eiti ir iš Neringos savivaldybės.
Vertinant iš kitos medalio pusės, transportavimas vandeniu sumažina apkrovimą autokeliams, kas ypač aktualu atkarpai Nida-Smiltynė. Jeigu įstatymai leidžia, galima įgyvendinti tokį dotavimo mechanizmą: ekologinis mokestis už įvažiavimą į Neringos savivaldybę skiriamas vandens maršrutui Kaunas-Nida dotavimui. Mano grubiais ir diletantiškais paskaičiavimais, jeigu dotacijomis būtų mažinama kelionės laivu bilieto kaina, ji sumažėtų ~20Lt vienam keleiviui, taigi kainuotų ~79Lt žmogui. Dabar paskaičiuokite, kiek kainuotų kelionė automobiliu ar autobusu iš Kauno iki Nidos, ir matysime, ar tai apsimoka.
P.S.: Kaunas-Nida autobusu 64Lt + ekologinis įvažiavimo į Neringos savivaldybę mokestis + kelto bilietas iš Klaipėdos į Smiltynę. (pastarieji du kiek pamenu taikomi tik lengviesiems automobiliams)

raketa yra vandens autobusas. kol žmonėms bus pigiau ir patogiau į kuršių neriją nulėkti savo transportu, visokios verslininkų iniciatyvos tik tokiomis ir liks.
bent jau aš įsivaizduoju tik kruizines keliones nemunu. tam reikalingi mažos grimzlės plokščiadugniai laivai (gal net su mentiniais ratais gale arba šonuose), kuriuose būtų patogios keliavimo sąlygos.
2-3 dienų kelionė iki nidos su tarpiniais sustojimais įdomiausiose vietose atostogas padarytų nepamirštamas

Žinoma, kad tai yra pozityvu. Tačiau kruizinės ir reguliariosios kelionės Nemunu viena kitai neturėtų trukdyti. Manyčiau, kad reguliariosios kelionės iš Kauno į Nidą ir atgal su tarpiniu sustojimu Jurbarke ir Rusnėje turėtų kad ir nežymiai padidinti verslininkų pajamas.

[nepolitikas]

raketa yra vandens autobusas. kol žmonėms bus pigiau ir patogiau į kuršių neriją nulėkti savo transportu, visokios verslininkų iniciatyvos tik tokiomis ir liks.
bent jau aš įsivaizduoju tik kruizines keliones nemunu. tam reikalingi mažos grimzlės plokščiadugniai laivai (gal net su mentiniais ratais gale arba šonuose), kuriuose būtų patogios keliavimo sąlygos.
2-3 dienų kelionė iki nidos su tarpiniais sustojimais įdomiausiose vietose atostogas padarytų nepamirštamas

[Eimantas]

Legendinis maršrutas „Kaunas – Nida“ gali būti pasmerktas

Legendinį maršrutą praėjusią vasarą atnaujinusios bendrovės „Nemuno linija“ direktorius Alfredas Eitutis DELFI sakė visiškai nusivylęs Susisiekimo ministerijos pažadais ir ketinantis parduoti į Nidą keleivius plukdžiusius laivus.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=38143485

[nepolitikas]

n...taip, ~70km visiškoje tamsoje labai ekstremalu, upėje bus ir akmenų ir palinkusių medžių. aš nesugebėčiau.
respect'as plauksiantiems

[Vitas]

Dipolio (dvimiesčio) iššūkis: per parą 170 km Nerimi.
2010 m. spalio 29–31 d. Startas – 2010 m. spalio 29 d. 17:00 val. Vilniuje nuo Baltojo tilto žaliosios zonos smėlio pakrantės. Finišas – ten, kur pasiduosit, bet ne toliau nei Kauno senamiesčio ir Vilijampolės tiltas.

TRASOS ILGIS, ATSTUMAI TARP KONTROLINIŲ PUNKTŲ IR LAIKO LIMITAI :

1. Varžybų darbinis laikas– 24 val. + 4 val. nenumatytiems atvejams. Varžybos baigiamos spalio 30 d. 21:00 val.
2. Startas 2010 m. spalio 29 d. 17:00 val. nuo Vilniaus miesto žaliojoje zonoje prie Baltojo tilto esančio smėlio paplūdimio, Upės g., ties viešbučiu „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Iki finišo – 163 km.
3. Pirmas (I) kontrolinis punktas – Saidžių gyvenvietėje prie Saidės žiočių kairiajame Neries upės krante. Nuo starto 27 km. Iki finišo 136 km. Punktas veiks iki 21:00 val.
4. Antras (II) kontrolinis punktas – Vievio– Maišiagalos tiltas per Nerį. Nuo starto 55 km. Iki finišo 108 km. Punktas veiks iki 2:00 val. ryto. Bus karšta arbata arba elektrolitiniai gėrimai.
3. Trečias (III) kontrolinis punktas – Kernavės miestelis. Nuo starto 70 km. Iki finišo 93 km. Punktas veiks iki 5:00 val. ryto. Bus Karštas maistas. Galima nakvynė palapinėse. Galimas karštas kubilas.
4. Ketvirtas (IV) kontrolinis punktas – Čiobiškio miestelis. Nuo starto 88 km. Iki finišo 75 km. Punktas veiks iki 8:00 val. ryto.
5. Penktas (V) kontrolinis punktas – Jonavos mieste. Nuo starto 123 km. Iki finišo 40 km. Punktas veiks iki 12:00 val. dienos. Bus karštas maistas, gėrimai.
6. Šeštas (VI) kontrolinis punktas po Lapių miesteliu ties posūkiu į Lapes. Nuo starto 148 km. Iki finišo 15 km. Punktas veiks iki 15:00 val. dienos. Galima pirtis.
7. Finišas 2010 m. spalio 30 d. Kaune, Jurbarko g. 2, prie Vilijampolės–Senamiesčio tilto. Dešinėj upes pusėj (žiūrint pasroviui), „Dailes“ verslo centro aikštelėj.

Daugiau informacijos -
http://www.turistas.lt/renginiai/van....html?Itemid=1
http://www.youtube.com/watch?v=Qqf3I-PbzPw
ir gal dar kur nors

[nepolitikas]

dar vienas bandymas
Savivaldybės ir Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyva parengta galimybių studija, kaip panaudoti Nemuną laivybai, gali tapti atspirties tašku atsigręžti į upę.
http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...-laivai-305952