Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tylus
    replied
    Rekordus lėmė investicijos ir euro kursas

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste naujas pusmečio rekordas

    Š. m. liepos 8 d. duomenimis, birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,23 mln. t krovinių, t. y. 1,8 proc. arba 60,5 tūkst. t mažiau nei 2015 m. birželio mėn.

    2016 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 19,93 mln. t, t. y. 5,7 proc. arba 1 069,2 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn. Tai geriausias pusmetis Klaipėdos uosto istorijoje.

    Tai 1,4 proc. arba 274,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. II pusmetį (krauta 19,65 mln. t).Į Klaipėdos uostą atplaukė 3 460 laivų, 5,8 proc. arba 189 laivais daugiau, o keleivių apsilankė 131 359, t. y. 5,0 proc. arba 6 982 keleiviais mažiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn.

    Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. birželio mėn.:

    generaliniai kroviniai – krauta 1 008,1 tūkst. t, -0,3 proc. arba -2,8 tūkst. t;
    skystieji kroviniai – pilta 1 036,8 tūkst. t, +21,4 proc. arba +182,5 tūkst. t;
    birieji kroviniai – pilta 1 188,6 tūkst. t, -16,8 proc. arba -240,2 tūkst. t

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Sutvarkytos Klaipėdos laivų remonto naudojamos krantinės

    Rekonstruotos trys krantinės, kuriomis naudojasi AB „Klaipėdos laivų remontas“, ne tik pasitarnaus įmonės veiklai, bet ir pagerins kruizinių laivų terminalo teritorijos vaizdą.

    „Krantinės buvo labai prastos būklės, įgriuvusios, senos atmušos, knechtai, reikalingi laivų švartavimui. Dabar krantinės yra visiškai sutvarkytos. Galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko sutaupyti apie 141 tūkst. eurų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Per daugiau nei metus krantines Nr. 43–45, kurių būklė buvo itin prasta, rekonstravo konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS. Objekto rekonstravimo kaina buvo 1,034 mln. Eur be PVM, tačiau realiai darbai atlikti pigiau.

    „Yra suvarkyti pokraniniai keliai, sudėtos naujos dangos, atlikti kiti būtini darbai. Visa tai leidžia ne tik efektyviau darbuotis „Klaipėdos laivų remontui“, bet ir papuošia kruizinių laivų terminalo teritoriją. Tai gražus akcentas miestui, miestiečiams ir miesto svečiams“, – teigia A. Vaitkus.

    Artimiausiu metu turėtų prasidėti krantinių Nr. 67–68, kuriomis naudojasi UAB „Bega“, rekonstravimo antro ir trečio etapo darbai. Juos atliks konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS pagal jungtinę veiklos sutartį kartu su UAB „Hidrostatyba“. Darbų vertė – 14,95 Eur su PVM.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Reanimuojama laisvojo uosto veikla

    Klaipėdos uoste jau seniai galėjo būti laisvojo uosto zonos, nes tai įteisinta. Bet kompanijos nepanoro dirbti pagal laisvojo uosto statusą, nes reikalavimai buvo iškelti dideli, o lengvatų beveik jokių.

    Neseniai pakoreguotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas iš esmės keičiantis laisvojo uosto statusą. Laisvojo uosto zonose be jokių muitų bus galima apdoroti laivais atsivežtas prekes ir vėl jas išgabenti laivais be jokių muitų. Muitai atsiras tik įvežant prekes iš uosto į Lietuvos teritoriją.

    Iki tol laisvojo uosto statuso kompanijos neprašė, nes išgirdo, kad išgirdo, kad uoste nebus leista steigti papildomų veiklų taikant mokesčių lengvatas. Baimintasi, kad gamyba persikels į uostą.

    Dabar tokių baimių neliko. Aplink Klaipėdą sėkmingai veikia laisvosios zonos su mokesčių lengvatomis. Tai kodėl to realiai nepritaikius ir Klaipėdos uoste?

    Tikimasi, kad po šio įstatymo koregavimo laisvojo uosto statusas pradės veikti ir Klaipėdos uoste. Tokiu statusu yra naudojamasi kaimyniniuose Latvijos uostuose. Jie netgi prie uostų pavadinimų pabrėžia, kad tai yra laisvieji, o vadinasi verslui patrauklūs uostai.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Iškels laivų remontininkus, plės jachtų uostelį

    Aimanuojame, kad kituose Europos miestuose uostai iškeliami iš jų centrų į nuošalesnes vietas, o Klaipėdoje ta linkme nieko nedaroma. Atrodo, kad dar šiemet įsitikinsime, jog toks žingsnis bus žengtas ir pas mus. AB "Klaipėdos laivų remontas" jau planuoja iškelti gamybą iš savo nuomojamos teritorijos į kitą vietą, tad miesto centre liks tik vadinamoji švarioji ir gražioji veikla.

    Šiuo metu vis dar apie 50 proc. AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) gamybinės veiklos sudaro laivų remontas. Pasak bendrovės direktoriaus Alvydo Butkaus, šią veiklą planuojama išlaikyti ir toliau, tačiau jau mąstoma apie kitas teritorijas gamybiniam procesui. KLR laivų remontininkus dar šiemet planuoja iškelti į kitą teritoriją. Kol kas, kol nėra pasirašyta jokių sutarčių, bendrovės vadovas neišduoda, kur bus keliama gamybinė veikla.

    Taigi "purvinasis" darbas iškeliamas, o KLR nuomojamoje teritorijoje prie Kuršių marių, miesto centre, liks vadinamoji švarioji veikla. KLR ir toliau vykdys Kruizinių laivų krantinės operatoriaus funkcijas, rūpinsis laivų švartavimu prie Danės upės krantinių, Klaipėdos pilies uostu, įgyvendins planuojamus nekilnojamojo turto vystymo projektus.

    A. Butkus sako, kad jachtų Pilies uostelyje po to, kai šiemet pavasarį Smiltynės jachtklubas atvėrė duris, nesumažėjo. "Jachtklubo atidarymo mes nevertiname kaip konkurencijos atsiradimo, priešingai, tikimės, kad kolegiškai bendradarbiausime. Klientai patys renkasi, kur jie nori būti - ar jachtklube, ar Pilies uostelyje. Šiuo metu mūsų uostelis pilnas laivų, jų skaičius nesumažėjo", - sakė A. Butkus.

    KLR turi planų plėsti ir Pilies uostelį. Kai gamyba bus iškelta į kitą vietą, uostelį keltiname plėsti Kruizinių laivų terminale. Galimybių plėsti jį piliavietės sąskaita praktiškai jau nebėra - viskas suplanuota, viskas užimta.

    Rengiamas strateginis planas uostelį vystyti Kruizinio laivų terminalo išorinėje dalyje, t. y. ten bus kuriamos naujos vietos laivams stovėti.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Baltijos šalyse toliau mažėja krovinių

    Bendra Baltijos šalių uostų krova šiemet per penkis mėn. siekė 58,84 mln. t. ir buvo 7,9 proc. mažesnė nei pernai.

    Klaipėdos uosto krova augo 7,3 proc., bet lėmė 24 proc. sumažėjusi Ventspilio, 15,5 proc.– Talino, 10 proc. – Rygos krova, 6,3 proc. – Silamejos uosto krova.

    Klaipėdos uostas pirmauja pagal krovą tarp rytinės Baltijos šalių uostų. Jo dalis bendroje krovoje siekė 39,6 proc.

    Klaipėda regione pirmauja ir pagal konteinerių krovą. Jis per penkis mėnesius krovė 179,6 TEU (+4,8 proc. palyginti su 2015 metais). Rygos uosto konteinerių krova siekė 154,7 tūkst. TEU (+1,7 proc.), Talino – 81,2 tūkst. TEU (- 6,4 proc.).

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kroviniai geležinkeliuose susieti su uostu

    „Lietuvos geležinkelių“ krova tampriai susieta su Klaipėdos uostu.

    Nors Klaipėdos uoste krova per penkis mėnesius didesnė 7,3 proc. nei pernai, geležinkeliuose augimas siekė vos 2,8 proc.

    Sumažėjo krovinių tranzito kiekiai, trąšų srautai į Klaipėdos uostą, bet augo naftos produktų, grūdų kiekiai.

    Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ per 5 mėnesius gabeno 19,46 mln. tonų krovinių. Iš jų naftos produktai sudarė 6,77 mln. tonų (13,4 proc. daugiau nei pernai), trąšos – 5,38 mln. tonų (16,9 proc. mažiau nei pernai), maisto produktai ir grūdai – 2,19 mln. tonų (20,2 proc. daugiau nei pernai).

    Komentuoti:


  • groundzer
    replied
    Parašė Jopapa Rodyti pranešimą
    Ar girdeti kas nors del naujo zaidejo ir konkurento DFDS?Kazkaip tylu
    Planavo, bet nesutarus su krovinių siuntėjais kompanija pakeitė planus. Neperseniausiai rašė kažkuriam portale.

    Komentuoti:


  • Jopapa
    replied
    Parašė Jopapa Rodyti pranešimą
    Puikios naujienos!„DFDS“ turės konkurentą: į Klaipėdos uostą gali ateiti nauja laivybos kompanija....http://vz.lt/sektoriai/transportas-l...a-keltu-linija
    Ar girdeti kas nors del naujo zaidejo ir konkurento DFDS?Kazkaip tylu

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uosto krovos apžvalga

    2016 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 7,3 proc. – krauta 16,69 mln. t, t. y. 1 129,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–gegužės mėn. Pagal procentinį krovos pokytį (7,3 proc.) Klaipėdos uostas – 2-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų, o pagal krovos prieaugį tonomis (1 129,7 tūkst. t) – 3-as.

    Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

    generaliniai kroviniai – krauta 5 114,6 tūkst. t, +11,1 proc. arba +509,3 tūkst. t;
    skystieji kroviniai – pilta 5 366,6 tūkst. t, +23,2 proc. arba +1 012,0 tūkst. t;
    birieji kroviniai – pilta 6 210,8 tūkst. t, -5,9 proc. arba -391,5 tūkst. t.

    2016 m. sausio–gegužės mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 2 845 laivai, t. y. 7,2 proc. arba 190 laivų daugiau nei 2015 m. sausio–gegužės mėn. Keleivių apsilankė 80 427, t. y. 9,1 proc. arba 8 006 keleiviais mažiau.

    Kruizinė laivyba. 2016 m. gegužės 9 d. startavo kruizinis sezonas – atvyko kruizinis laineris „MSC Opera“. Š. m. gegužės mėn. apsilankė 5 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 7 370 keleivių.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Didės Malkų įlankos konkurencingumas

    Netrukus prasidės Malkų įlankos pertvarkymas, kur apie 2018 metus tikimasi užbaigti ją gilinti. Ketinama suformuoti pakankamai galingą uosto dalį, kuris duos apčiuopiamą naudą.

    Pertvarkys krantines

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus minėjo, kad pagal Malkų įlankos kompanijų vystymo planus prie dabar esančių 5,5 mln. tonų per metus pajėgumo tikimasi pridėti dar kokius 10-15 mln. tonų.

    Į Malkų įlankos vystymo projektus artimiausiais metais numatyta investuoti apie 150-180 mln. eurų.

    Bus pertvarkomos visos Malkų įlankos krantinės. Dalis jų bus kapitališkai pertvarkytos, kitas numatoma pritaikyti didesniam gyliui.

    Jau netrukus paaiškės, kas tvarkys 139 ir 140 krantines. Prie jų „Vakarų laivų gamykla“ suformuos naują krovos teritoriją. Perspektyvoje krovos teritoriją galėtų plėsti net iki 40 hektarų.

    Iš esmės numatoma pertvarkyti - gerokai praplatinti „Klaipėdos konteinerių terminalo“ naudojamą pirsą prie 127-128 krantinių. Naujam gyliui bus pritaikytos „Malkų įlankos terminalo naudojamos krantinės 141 ir 142, „Klaipėdos konteinerių terminalo“ krantinės 143 ir 143A, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinė Nr. 144.

    Sukurs vienodas sąlygas

    Malkų įlankos pertvarkymas turėtų startuoto jau netrukus.

    Šios įlankos apsauginę sienelę pagal Smeltės pusiasalį ir 143 krantinės dalies rekonstrukciją už 11,73 mln. eurų atliks Latvijos kompanija „Latvijas tilti“ pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti su Klaipėdos kompanija „Borta“.

    Tai paaiškėjo atlikus viešojo pirkimo konkurso procedūras. Kaip subrangovai prie šio projekto taip pat dirbs „Sweco Lietuva“, „Eurovia Lietuva“ ir „Voltas“.

    Iki kitų metų įrengus apsauginę sienutę Malkų įlanką nuo 11 metrų bus galima gilinti iki 14,5 metrų. Bus įrengtas naujas laivų apsisukimo ratas. Planuojama, kad reikės iškasti iki 2,5 mln. kubinių metrų grunto.

    Taip pat bus praplatintas ir pats įplaukimas į šią įlanką. Į ją galės įplaukti „Panamax“ tipo laivai su 13,8 metrų grimzle.

    Išgilinus Malkų įlanką ir pertvarkius krantines bus sukurtos vienodos konkurencinės sąlygos visoms uosto kompanijoms.

    Investicijos - geriausiais garantas

    „Klaipėdos uostas yra skolingas Malkų įlankos bendrovėms. Apie šios įlankos pertvarkymą buvo kalbama berods nuo 2003 metų. Ir nieko nedaroma. Mums abejonių nekyla. Šią įlanką reikia pertvarkyti. Bus nauji pajėgumai, bus ir krovinių“, - kalbėjo A.Vaitkus.

    Visos Malkų įlankos kompanijos, kurios bus rekonstruojamos krantinės yra pateikusios savo planus su ekonominiu pagrindimu. A.Vaitkus teigė neabejojantis, kad pažadai krauti gerokai daugiau krovinių bus įvykdyti.

    „Klaipėdos uostas yra pats geriausias pavyzdys Lietuvoje, kaip tarp verslo ir valstybės interesų galima rasti naudingų sąlyčio taškų. Uosto kompanijų investicijos yra vidutiniškai du kartus didesnės nei Uosto direkcijos. Ir tai yra geriausia garantija uostui, kad jų įdėtos investicijos į suprastruktūrą ir mūsų investicijos į infrastruktūrą atveš naudos valstybei“, - svarstė A.Vaitkus.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Baltijos regione greitesni pokyčiai

    Baigiasi laikai, kai rytinės Baltijos jūros šalių uostai rusiškus krovinius galėdavo pritraukti dėl efektyvesnių, saugesnių ir patikimesnių paslaugų.

    Tai liudija Latvijos uostų rezultatai. Per penkis mėnesius Rygos uosto krova sumažėjo 10 proc. Ji siekė 15,51 mln. tonų. Ventspilio uosto krova per tą patį laiką smuko 23 proc. iki 8,95 mln. tonų.

    14 proc. sumažėjusi bendra Latvijos uostų krova, kuri per penkis mėnesius siekė 27,4 mln. tonų, kirto šios šalies geležinkeliams (pervežimai mažėjo apie 20 proc.), automobilių transportui (mažėjimas apie 8 proc.). Apie 12 proc. mažiau naftos pumpuota ir iš Rusijos į Latviją nutiestais vamzdynais.

    ...

    Džiugu, kad Klaipėdos uostas regione didėjant konkurencijai sugeba išsilaikyti ir netgi didinti krovą. Ji per penkis mėnesius siekė 16,69 mln. tonų ir buvo 7,2 proc. didesnė nei pernai per tą patį laiką.

    Šiemet gegužė, kai krauta 3,4 mln. tonų, yra geriausias visų laikų gegužis. Bet tokio atotrūkio, koks buvo metų pradžioje jau nebėra. Šiemet gegužę, palyginti su praėjusiais metais, augimas tik 0,5 proc.

    Ar Klaipėdos uostą taip pat jau pradės veikti visus rytinės Baltijos didžiuosius uostus apimantis krovinių badas?

    Tai, kad netekdami rusiškų krovinių Latvijos uostai vis agresyviau Baltarusijoje ieško kuo juos pakeisti, gali atsiliepti Klaipėdos uosto krovai.

    Kita vertus nestabilumas Ukrainoje Klaipėdos uostui taip pat galėjo turėti įtakos. Pasigirdo ekspertų vertinimų, kad dalį krovinių, kurie keliaudavo per Ukrainos uostus, Baltarusija permetė į Klaipėdos uostą.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uostas skaičiuoja išaugusias pajamas

    Šiemet Klaipėdos uostas skaičiuoja net tik padidėjusius krovinių kiekius, bet ir gerokai išaugusias pajamas.

    Per penkis šių metų mėnesius gauta 20,5 mln. eurų pajamų. Krova per šį laikotarpį didėjo 7,3 proc., o pajamų augimas siekė net 12 proc. Šiemet surinkta 2 mln. eurų daugiau nei pernai.

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansų direktorius Martynas Armonaitis pagrindiniu sėkmės faktoriumi įvardijo krovos augimą. Anot jo, jei yra laivų, yra ir pinigų.

    Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad "uosto krova ir pajamos yra pagerėjusios dėl sėkmingų pastarųjų metų investicijų į uostą". A.Vaitkus įvardijo net 18 objektų, kurie uoste buvo atiduoti naudoti per pakutinius trejus metus.

    Pastaraisiais metais daug investuota į krantines, kitą infrastruktūrą, kurią naudoja "Klaipėdos Smeltė". Ir rezultatas – jau jaučiamas.

    Pastebima, kad kaimyniniai uostai, kaip Ryga, Talinas, Sankt Peterburgas, mažina konteinerių krovą, o Klaipėdoje ji pradėjo ypač sparčiai augti. Gegužę konteinerių krovos augimas Klaipėdos uoste siekė net 39 proc. A.Vaitkus patikslino, kad teigiamus pokyčius lėmė "Klaipėdos Smeltė".

    Į Klaipėdos uostą jau atkeliauja ne vien tušti konteineriai iš Gdansko, kaip buvo kurį laiką, – jų jau sulaukiama ir su kroviniais.

    Bene pirmą kartą A.Vaitkus prabilo apie tai, kad tokiu atveju, jei išsilaikys panašios tendencijos, o tam prielaidų yra, šiemet Klaipėdos uostas gali pežengti ir 40 mln. tonų metinę krovą.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Keisis uosto žemės nuomos tvarka

    Seimas priėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta pakeisti uosto žemės nuomos tvarką. Už teisės akto pataisas balsavo 102 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai.

    Priimtomis įstatymo pataisomis įtvirtinta, kad Uosto direkcija uosto žemę galės išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus atvejus, susijusius su nacionaliniu saugumu.

    Įstatyme įtvirtinama, kad viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra - viešas uosto žemės nuomos teisės suteikimo būdas, vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.

    Pagal naujas nuostatas uosto žemės nuomos sutartis įsigalios po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumokės perleidžiamo turto kainą nuomininkui nustatyta tvarka ir sąlygomis.

    Iki šiol Uosto direkcija uosto žemę galėjo išnuomoti ne konkurso tvarka, kai uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius; šiuo atveju jiems buvo išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai.

    Kaip ir iki šiol, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai turės būti tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui, o nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams galės būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus.

    Nauju reglamentavimu tikimasi sukurti palankias sąlygas vykdyti nuoseklias investicijas uoste, tokiu būdu didinant uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione, užtikrinti stabilias uosto plėtros ir veiklos sąlygas.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uostas – krovos lyderis

    Valstybinis Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis šiemet pirmauja tarp Baltijos valstybių. Tuo pačiu metu, kai Rygos, Talino ir Ventspilio uostų krova smuko, Klaipėdoje buvo priešingai – rodikliai išaugo daugiau nei 7 proc.

    Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 16,69 mln. t krovinių – 7,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

    Krova Rygos uoste sumažėjo 10 proc. (iki 15,507 mln. t), Ventspilio – susitraukė 24 proc. (iki 8,956 mln. t,) Liepojos padidėjo 2,3 proc. (iki 2,319 mln. t).

    Talino jungtinio uosto krovos apimtys šiemet sausį–gegužę buvo 15,5 proc. kuklesnės – 8,791 mln. t.

    Tokias tendencijas, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, kaimyniniuose Baltijos šalių uostuose lėmė jų komerciniai ryšiai su Rusija.

    "Rygoje Rusijos krovinių yra 80 proc., pas mus jų yra tik 5 proc. Tuo viskas ir pasakyta. Kai Rusija pasistatė savo uostus, ji po truputį nukreipia anglių ir naftos krovinius į juos. Tai ir yra pagrindinė kaimynų krovos mažėjimo priežastis", – teigė A.Drungilas.

    Esą Klaipėdos uostas į Rusijos krovinių nukreipimo tendencijas reagavo anksčiausiai, dar 2000-aisiais. Tada Rusijoje tris kartus pabrango geležinkelių tarifai kroviniams, gabenamiems į svetimus uostus. Tuo metu Klaipėda nukentėjo labiausiai ir uoste krovos kritimas siekė 10–12 proc.

    "Mes persiorientavome į kitas, stabilesnes, rinkas ir su jomis dirbame. Ir štai – rezultatas", – džiaugėsi A.Drungilas.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Dvigubai didins kompanijos pajėgumą

    Klaipėdos uosto „Birių krovinių terminalas“ rengiasi investuoti 40 mln. eurų ir du kartus padidinti savo krovos pajėgumą.

    Planuojama iš uosto teritorijos iškeldinti administracinį pastatą ir vietoje jo įrengti penkis trąšų sandėlius. Kiekviename iš jų bus galima laikyti po 40 tūkst. tonų trąšų.

    Bendras metinis „Birių krovinių terminalo“ pajėgumas 2018 metais padidės iki 15 mln. tonų.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Atnaujins laivų stebėjimo sistemą

    Lietuvos saugios laivybos administracija atnaujins Nacionalinę laivų stebėjimo sistemą (NLESIS).

    Vyks operacinių sistemų, serverių, programinės įrangos keitimas. Sistema fiksuoja į Lietuvą plaukiančius laivus, įvairius duomenis apie juos, įskaitant gabenamus krovinius.

    NLESIS sujungta su Europos saugios laivybos agentūros (EMSA) informacinėmis sistemomis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivybos uoste valdymo informacine sistema (LUVIS).

    Kiekviena Baltijos jūros šalis turi savo Nacionalines laivų stebėjimo sistemas. Jų jungtis su EMSA sukuria vieningą saugios jūros tinklą. Keitimasis informacija apie laivų judėjimą tarp Europos Sąjungos šalių padeda išvengti jūroje nelaimingų atsitikimų, taršos, o jei tai įvyksta padeda greičiau išsiaiškinti, kas dėl to kaltas.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Uostas ieško naujų teritorijų

    Jau daugybę metų kalbama apie tai, kad Klaipėdos miesto III vandenvietės didžiulė teritorija galėtų tapti Klaipėdos uosto dalimi, bet nė vienas uosto vadovas nesiimdavo tos problemos spręsti iš esmės.

    Panašu, kad bręsta laikas tai daryti. Didėjant konkurencijai tarp rytinės Baltijos uostų kaimyninių uostų atstovai vis dažniau bado pirštais į Klaipėdą, kad jos uostas nebeturi kur plėstis.

    ...

    Kaip tik šiomis dienomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybių studijos konkursą.

    Iškeldinus III vandenvietę prie dabar pietinėje dalyje numatytų 336 ha uosto rezervinių teritorijų būtų prijungta apie 290 ha III vandenvietės dalis. Taip susidarytų vientisa ir patraukli uosto plėtros zona. Įvertinus tai, kad netoliese yra privačios teritorijos, kurių savininkai anksčiau ar vėliau planuoja jose logistikos veiklą, iš viso susidarytų apie 1,5 mln. ha teritorijų.

    Jau minėta Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybių studija turės nustatyti tris alternatyvas iš kur Klaipėda 50 kilometrų spindulius galėtų imti geriamąjį vandenį. Taip pat bus parengtos ne mažiau kaip dviejų alternatyvių geriamo vandens prijungimo prie Klaipėdos miesto tinklų stočių statybos, įskaitant su sklypų išpirkimo ir kitais būtinais kaštais.

    III vandenvietės iškėlimo galimybių studija pirmiausia yra reikalinga rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą. Jame turės būti pateiktas atsakymas, ar III vandenvietės teritorija taps Klaipėdos uosto rezervine dalimi.

    Norų iškeldinti Klaipėdos miesto III vandenvietę buvo jau kelis kartus. Kaskart viskas baigdavosi išgirdus preliminarią III vandenvietės iškeldinimo kainą. Maždaug 2001 metais III vandenvietės iškeldinimo kaina buvo įvardinama 50 mln. litų. 2012 metais ji buvo išaugusi iki 100 mln. litų. Mat per tą laiką nuo pirmo ketinimo iškeldinti III vandenvietę iki antrojo į ją papildomai buvo investuota beveik 40 mln. litų.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Klaipėdos uoste geriausias gegužės mėn. krovos rezultatas

    Š. m. birželio 6 d. duomenimis, gegužės mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,4 mln. t krovinių, t. y. 0,5 proc. arba 17,8 tūkst. t daugiau nei 2015 m. gegužės mėn. Tai geriausias gegužės mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rekordas pasiektas 2015 m. gegužės mėn. – krauta 3,38 mln. t.

    Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. gegužės mėn.:

    generaliniai kroviniai – krauta 1 024,0 tūkst. t, +19,5 proc. arba +166,9 tūkst. t;
    skystieji kroviniai – pilta 1 140,7 tūkst. t, +16,3 proc. arba +160,1 tūkst. t;
    birieji kroviniai – pilta 1 237,9 tūkst. t, -20,0 proc. arba -309,2 tūkst. t.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied


















    Komentuoti:

Working...
X