Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Rusijos įtaka sukėlė streikus Suomijos uostuose

Suomijos uostuose vykę streikai yra Rusijos krovinių netekties rezultatas.

Suomijoje beveik 35 proc. sumažėjo Rusijos importo konteinerių. Dėl to suomių kompanijos jau atleidžia dalį krovėjų. Konkrečiai Hamina-Kotkos uoste krovos kompanija „Steveco“ pranešė atleidžianti net 700 darbuotojų.

Pateikti duomenys, kad ir kituose Baltijos uostuose didesnė dalis konteinerių susieti su Rusija. Sankt Peterburge leidžiamo internetinio portalo „SeaNews.ru“ duomenimis, Rygos uosto konteineriuose 60 proc. produkcijos skirta Rusijai, Klaipėdos uoste – 65 proc. o Talino uoste – net 80 proc.

[Tylus]

Švedija kvies sugrįžti laivus

Neįtikėtina, kad šiuo metu su Švedijos vėliava plaukioja vos apie šimtas įvairiausių prekybinių laivų.

Siekdama pritraukti daugiau laivų Švedija nuo 2016 metų keis laivų savininkų apmokestinimo sistemą. Mokestinė sistema bus siejama su laivų dedveitu. Iki šiol laivų mokesčiai Švedijoje priklausė nuo laivybos kompanijų pelningumo. Į Švedijos vėliavą sugrįžtantiems laivų savininkams numatyta ir papildomų lengvatų.

Manoma, kad nauja sistema skatins laivus grįžti į Švedijos vėliavos registrą. Tai numato priimta Švedijos jūrų strategija.

[Tylus]

Švedijos jūrų strategijoje – dėmesys laivybai

Švedijos Vyriausybė parengė šalies jūrų strategiją, kur krovinių gabenimui jūrų laivais teikiamas prioritetas.

Taip siekiama mažinti transporto poveikį aplinkai. Laivyba Švedijoje laikoma pačiu palankiausiu krovinių transportavimo būdu.

Laivybai skatinti švedai ketina siūlyti pakeitimų ir ES mastu.

„Akivaizdu, kad laivyba yra labiausiai efektyvus ir aplinkai draugiškas būdas transportuoti prekes. Krovinių perkėlimo iš sausumos į jūrą sumažinti taršą. Svarbu efektyviai spręsti perkrovos problemas“, - teigė Švedijos infrastruktūros ministrė Anna Johansson Sjofartstidningen.

[Tylus]

Roterdamas tampa Europos jūrų centru

Įvertinę Europos jūrų uostų reitingus ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius penkis metus Roterdamas taps svarbiausiu Europos jūrų centru.

Jau dabar jame dirba per 440 tūkst. žmonių. Olandijos mokestinės pajamos iš šio uosto siekia 47 mlrd. eurų. Roterdamo vertę ypač pakėlė „Maaslavkte2“ atsiradimas.

Roterdamo uostas yra vienas iš labiausiai daugiafunkcinių uostų pasaulyje. Jame veikia ir uostas, ir logistikos centrai, ir gamyklos, ir jūrinis servisas, ir laivų statyba. Roterdame kuriami ir nauji verslai, kaip suskystintųjų gamtinių dujų industrija.

Baltijos jūros regione bene labiausiai Roterdamo pavyzdžiu tik gerokai mažesniais masteliais seka Klaipėdos uostas. Jis taip pat yra daugiafunkcinis, priima pasaulines jūrinio verslo naujoves, kuriama suskystintųjų gamtinių dujų industrija.

Klaipėdoje labiausiai trūksta logistikos išvystymo uosto zonose. Taip pat jau laikas būtų rimtai užsiimti ir išorinio giliavandenio uosto šalia Klaipėdos reikalais – analogija su Šiaurės jūroje prie Roterdamo suformuota „Maslavkte2“ teritorija.

[Tylus]

Smukus pasaulinei prekybai atšaukiami reisai

Konteinerių laivybos kompanijos viena po kitos atšaukia reisus tarp Azijos ir Europos.

Tai yra susiję su sparčiai mažėjančia apyvarta tarp Kinijos gamintojų ir kitų pasaulio regionų. Šešias laivybos kompanijas jungiantis aljansas „G6“ atšaukė iš karto net kelis spalio ir lapkričio laivų reisus.

Europoje šių reisų iškrovimo uostai buvo numatyti Roterdamas, Hamburgas, Antverpenas ir Southemptonas.

Pasaulinį konteinerių gabenimo mažėjimą pajuto ir Baltijos uostai. Iki tol sparčiai augęs pirmasis Baltijos jūroje krovinių paskirstymo centras - Lenkijos Gdansko uostas šiemet konteinerių krovą sumažino net 16,7 proc.

[Tylus]

Robotai iš uostų išstumia dokininkus

Australijoje vyksta masinės uosto dokininkų riaušės dėl to, kad vienas didžiausių uostų operatorių „Hutchison Port Holdings“ Brisbeno ir Sidnėjaus uostuose automatizuoja terminalus ir atleidžia darbuotojus.

Kompanija jau įteikė atleidimo lapelius daugiau nei pusei savo dokininkų.

Australijoje yra palyginti stiprios dokininkų profsąjungos. Jų lyderiai tikina, kad uostuose pažeidžiamas susitarimas prieš pradedant vykdyti automatizaciją vesti derybas dėl dokininkų likimo.

[Tylus]

Laivininkysčių situacija pasaulyje tik prastėja

Pasaulinė recesija toliau mažina laivų frachtus.

20 pėdų konteinerį, kuris sudaro 1 TEU, tarp Azijos ir Šiaurės Europos naudinga gabenti, kai už jį mokama nuo 800 iki 1000 JAV dolerių. Dabar frachtas siekia vos 470 JAV dolerių.

Per pastarąsias tris savaites jis nukrito net 60 proc. Tai susiję su Kinijos ekonomika.

Didžiausia pasaulyje konteinerių laivybos kompanija „Maersk“ jau pareiškė, kad tokioje situacijoje jai tikslingiausia būtų deklaruoti stipriai sumažinti konteinerių gabenimus, deklaravus, kad neplukdys konteinerio pigiau nei už 1000 eurų. Tokia priemonė gal ir būtų efektyvi, jei jos pavyzdžiu pasektų ir kitos laivybos kompanijos

Tokia situacija gali smarkiai pakenkti pasaulinei ekonomikai, sunaikinti nusistovėjusius konteinerių transportavimo jūromis koridorius.

[Tylus]

Dujovežių rinkoje - laivininkysčių vienijimasis

Didžiausios pasaulyje dujovežių kompanijos „Dynagas“, „GasLog“ ir „Golar LNG“ sukūrė jungtinės veiklos darinį „The Cool Pool“ su 14 naujausio tipo dujovežių. Po tris laivus pateikė „Dynagas“, „GasLog“, aštuonis - „Golar LNG“.

„The Cool Pool“ pradės veikti jau nuo šių metų rugsėjo. Susivienijusios dujovežių kompanijos vykdys trumpalaikes iki 12 mėnesių aprūpinimo dujomis sutartis. Ilgesnes sutartis ir toliau kompanijos vykdys atskirai.

Už laivų techninę priežiūrą, įgulų formavimą bus atsakinga kiekviena kompanija pateikusi savo laivą.

Toks susijungimas yra bandymas optimalesniais kaštais gabenti mažesnių klientų dujas. Susijungimą iššaukė pasaulyje blogėjanti bendra laivybos situacija.

[Tylus]

Hamburgo konteineriai stringa Baltijoje

Iš visų Šiaurės Europos konteinerinių uostų su Rusijos rinka labiausiai buvo susietas Hamburgas.

Todėl jis labiausiai ir pajuto Rusijos ekonomikos smukimą. Šiemet jo konteinerių krova sumažėjo net 6,8 proc. Rusijos kryptimi gabenamų konteinerių sumažėjo net 35,9 procentais. Hamburgo uosto administracija pripažįsta, kad smukimas yra dėl Rusijos sankcijų, rublio kurso kritimo, naftos kainų mažėjimo.

Ne mažesnius nuostolius uostas patiria ir dėl 10,9 proc. kritusių konteinerių srauto iš Kinijos. Iš 4,5 mln. TEU Hamburgo konteinerių kiekio pirmąjį šių metų pusmetį Kinijos konteineriai sudarė net 1,3 mln. TEU.

[Tylus]

Jūrų keltų kompanijų pajamos augo

Iš Klaipėdos keltų laivybos linijas turinti Danijos kompanija „DFDS“ šiemet gavo 4 proc. didesnes pajamas (508 mln. JAV dolerių) ir net 38 proc. didesnį pelną (47 mln. JAV dolerių). Didžiausias pajamas ir pelną atnešė Lamanšo linijos ypač tos, kur laivai plaukia į Didžiosios Britanijos uostus.

[Tylus]

Žvejų laivų statybos keliasi prie Juodosios jūros

Prieš 5-10 m. statyti žvejybos laivus norvegai užsakydavo Lietuvos, Latvijos ar Estijos laivų statyklose.

Dabar žvejybos įmonės žvalgosi į Bulgariją ir Rumuniją, kur pigiau. To pavyzdys Norvegijos žvejybos kompanija „Breivik AS“, kuri 60 mln. Norvegijos kronų (apie 6,5 mln. eurų) žvejybinį laivą „Gill Netterl“ užsakė statyti Rumunijoje „.Vard Baila“ laivų statykloje.

Aiškėja, kad šios statyklos akcijas įsigijo Norvegijos verslo grupė „Vard Holdings Limited“ (VARD). Ji turi per 11 tūkst. darbuotojų penkiose laivų statyklose Norvegijoje, taip pat dviejose Rumunijoje, dviejose Brazilijoje ir vienoje Vietname.

[Tylus]

Kinija siekia išjudinti sąstingį uostuose

Ekonomikos sąstingis privertė Kinijos valdžia imtis ryžtingų žingsnių koreguojant uostų rinkliavas.

Jos uostuose mažinamos nuo 10 iki 20 proc., o vilkikų rinkliava net iki 45 proc. taip tikintis pritraukti į Kinijos uostus daugiau laivų. Rinkliavos labiau mažinamos didesniems nei 80 tūkst. tonų talpos laivams. Žymiai sumažinti ir vadinamosios „saugumo užtikrinimo“ rinkliavos, kurios būdavo skaičiuojamos nuo kiekvieno Kinijos uoste kraunamo konteinerio.

Kinijos transporto ministerijos nacionalinė vystymo ir reformų komisija nurodė mažinti tarifus ir privačioms kompanijoms.

Pastaraisiais metais Kinija ypač sparčiai vystėsi, bet dabar prasidėjo ir staigus kritimas. Kai kuriais šių metų mėnesiais Kinijos eksporto kritimas siekia net iki 10 proc. Kinijos valiuta - juanis kasdien vis labiau nuvertėja.

[Tylus]

Dujos į laivus ateina per lėtai

Dujų naudojimas laivuose iki 90 proc. mažina azoto oksidų ir iki 100 proc. sieros oksidų išmetimus.

Tačiau dujos į laivus kaip kuras eina per lėtai. Problema yra laivų užpildymo dujomis įrangos trūkumas uostuose. Kitas lazdos galas – per mažai laivų, kad statyti dujų pildymo stotis. Todėl esantys vos vienas kitas dujas naudojantys laivai uostuose dažniausiai užpildomi dujų pervežimo autocisternomis. Toks laivų pildymo būdas yra primityvokas.

Kaip sparčiai vystysis dujinis laivynas bus sprendžiama ir pagal Baltijos jūros, kur nuo šių metų įdiegti itin griežti išmetalų reikalavimai, pavyzdį. Kol kas ir čia staigaus sujudimo statyti dujomis varomus laivus nėra. Problema ta, kad laivą su vien dujomis varomu varikliu statyti rizikinga, o laivas su dujiniu ir dyzeliniu varikliais gerokai pabrangsta.

Kol kas yra tokia tendencijas, kad laivybos kompanijos mieliau deda išmetalų valymo filtrus ir naudoja laivuose pigiausią kurą – jūrinį mazutą.

[Tylus]

Geriausios Baltijos jūros konteinerinės linijos

Šiemet pagrindinėmis Baltijos jūros linijomis pagal konteinerių gabenimo apyvartas yra „Maersk Line“, MSC, CMA CGM, „Unifeeder“ ir OOCL.

Išlaikyti lyderystę Baltijos jūroje nebuvo lengva, nes visame regione konteinerių krova smuko.

Palyginti su praėjusiais metais į penketuką įsiveržė „Unifeeder“ išstūmęs „Conteinerships“. Šių linijų laivai lankosi ir Klaipėdoje.

[Tylus]

Oficialiai atidaromas antrasis Sueco kanalas

Rugpjūčio 6 d. oficialiai atidaroma nauja 72 kilometrų ilgio Sueco kanalo dalis. Ji eina paraleliai senojo kanalo.

Projekto vertė per 8 mlrd. JAV dolerių. Kanalą rausė „Boskalis“, „Van Oord“, „Jan de Nul“ ir NMDC. Naujas kanalas išraustas mažiau nei per metus. Kai kur išraustos naujos kanalos vietos, dalyje vietų gilintos senojo kanalo atkarpos. Naujasis kanalas pritaikytas praleisti didesnius laivus

Naująjį kanalą testavo APL, „Maersk“ ir UASC kompanijų konteinervežiai.

[Tylus]

Dujas plukdys švaresni dujovežiai

Parengta naujos kartos dujovežių koncepcija pavadinta „LNGreen“.

Ji padės mažinti dujovežių teršalų išmetimą į aplinką.

Naujos kartos dujovežiai vietoje 174 tūkst. kubinių metrų dujų priims jų 182,8 tūkst. kubinių metrų. Tuo pat metu jų energetinis efektas bus 8 proc. didesnis.

Naujos kartos dujovežių koncepciją parengė klasifikacinė kompanija DNV GL, Pietų Korėjos korporacija HHI (Hyundai Heavy Industries), Prancūzijos inžinierių kompanija GTT (Gaztransport & Technigaz) ir holdingo kompanija „GasLog“, kuri valdo dujovežius.

[Silber418]

Stokholmas: Nya Värtaterminalen

Stokholmo Värtahamnen uoste (vienas kelių miesto keleivinių uostų) statomas naujas keleivių terminalo pastatas (su papildoma krantine) "Nya Värtaterminalen" (arch.: C. F. Møller/Berg Arkitekter). Naujasis pastatas bus skirtas aptarnauti nuolatinių reisų į/iš Suomijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos uostų keleiviams, pasižymės didesnis talpa negu šiomis dienomis eksploatuojamas terminalo pastatas bei atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Nya Värtaterminalen/C. F. Møller-Berg Arkitekter


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis

Värtahamnen juni 2015 by Stockholms Hamnar, on Flickr

sthVärtaterminalen juni 2015 by Stockholms Hamnar, on Flickr

Juni 2015 by Stockholms Hamnar, on Flickr

Šis projektas yra stambaus buvusios industrinės teritorijos pertvarkymo projekto "Norra Djurgårdsstaden/Stockholm Royal Seaport" (The Clinton Climate Initiative projektas) dalimi

Flygfoto Norra Djurgårdsstaden, juni 2015 by Norra Djurgårdsstaden, on Flickr

Daugiau informacijos: Värtaterminalen, Stockholm, Stockholm Royal Seaport, Vi bygger om Värtahamnen

[Tylus]

Keltų laivyba laiko išbandymus

Išankstinės prognozės, kad dėl sugriežtintų kuro reikalavimų Baltijos jūroje dvigubai sumažės laivyba, nepasitvirtino jūrinių keltų srityje.

Dauguma Baltijos jūros keltų kompanijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo netgi sėkmingiau nei pernai. Ir tai galėjo lemti 2014 metais vykęs kruopštus pasirengimas šiems metams, didelis ir išankstinis kai kurių išlaidų mažinimas.

...

[Tylus]

Teisingas kuro priėmimas taupo pinigus

Danijos keltų kompanijoje „DFDS Seaways“ pradėta įgulų mokymo, kaip teisingai priimti į laivus kurą, programa.

Tai yra viena iš priemonių, kaip brangstant kurui mažinti laivybos kompanijos sąnaudas. Ši problema ypač aktuali tapo šiais metais, kai Baltijos jūroje pradėjo veikti sugriežtinti sudegusio kuro išmetimo į aplinką reikalavimai.

...

Kompanija „DFDS Seaways“, kurios laivai plaukioja iš Klaipėdos uosto, ėmėsi atrodytų paprasto dalyko – mokyti laivų įgulas, kaip elgtis su laivų kuru, kaip teisingai priimti jį bunkeruojant laivus. Ir efektas iš karto pastebėtas.

„DFDS Seaways“ laivuose pradėjus lankytis laivų kuro priėmimo inspektoriams, kurie ir moko įgulas, kaip priimti laivų kurą. Pastebėtas atvejis, kai į laivą neva priimta kuro 35 tonomis daugiau nei realiai įpilta. Pastebėtas ir kitas atvejis dėl 25 tonų netikslumo.

Abiem atvejais „DFDS Seaways“ vadovybė akcentavo, kad tai nėra sąmoningi piktnaudžiavimo atvejai. Tokios klaidos pasitaikančios dėl žinių priimant kurą į laivus stokos. Neįvertinamos techninės kuro priėmimo sąlygos, kuro likučiai laivo bakuose.

„DFDS Seaways“ keltai per metus naudota per 450 tūkst. tonų laivų kuro. Manoma, kad dėl įgulos narių nežinojimo, patirties stokos priimant kurą per metus galintys susidaryti nuo 7 iki 14 tūkst. tonų kuro trūkumai.

[Tylus]

Atnaujins „lietuvišką“ pasaulio laivų bazę

Lietuvos saugios laivybos administracija atnaujins laivų duomenų bazę, kur laivai įtraukiami pagal 12 parametrų. Laivas bus identifikuotas pagal IMO ir MMSI numerius, laivo pavadinimą, šaukinius, vėliavos kodą. Laivo ilgį, plotį, bendrąją talpą (BT), dedveitą, registracijos uostą, pastatymo metus. Taip pat bus pateiktos kiekvieno laivo nuotraukos.

Į bazę įtraukiami visi pasaulio laivai, kurių BT daugiau kaip 100 tonų. Atnaujinta laivų duomenų bazė bus integruota ir naudojama kaip Nacionalinės laivų eismo stebėsenos informacinės sistemos dalis.