Metro Vilniuje

[liootas]

Vilniaus metro siūloma pripažinti ypatingos svarbos projektu

41 parlamentaras iš įvairių frakcijų siūlo Seimui pripažinti Vilniaus metro projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Be to, siūloma Vyriausybei pradėti projekto įgyvendinimą.

[Al1]

Metro ne tokiuose miestuose su daug kartų sunkesnėmis geologinėmis ir reljefo sąlygomis yra. Taip kad tai diletantų kalbos. Pagrindinė Vilniaus bėda - miestas yra visiškai "skystas", lyginant su vidutiniu Europos miestu 5-10 kartų gyventojų tankis mažesnis ir tokiame mieste kaip Vilnius bet kokia infrastruktūra (transporto, elektros, vamzdynų ir pan.) yra nesveikai brangi.

[evvt]

Susikirto dėl metro statybų: ar Vilniuje jį apskritai įmanoma įrengti

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=79646197

[Martin Van]

Metro idėja, vėl gyva..

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=79266543

Po beveik dešimtmečio diskusijų Seimas leido Lietuvoje vystyti naują transporto priemonę – metro.

Seimas antradienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 31.

Seimui pritarus metro idėjai, sudaromos sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų.

Įstatymas numato, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.

Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galės siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jos galės investuoti į metro bendrovės akcijas – iki 50 proc., o bendros investicijos į būtų atliktos valstybės ir ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos (ilgiau kaip 25 metų) pagrindu.

[sv-x-as]

Na siek tiek placiau kodel metro blogai:

Keletas pavyzdziu ir Rusijos:
Metro Omske (1.18 mln gyventoju). Pradejo 1992. Jau ikase 189 mln eur. Projektui baigti reiketu dar 297 mln eur. Tokiu pinigu nera. Dabar konservuoja. Konservacija kainuos 5.4 mln eur.
Kaip suprantu dabartine statybu bukle yra dvi nebaigtos stoteles, turbut net nesujungtos.
Kodel? Metro buvo nuo pat pradziu nereikalingas. Ji norejo daryti pigesni su dveju vagonu sastatais. Reiskia kiekis zmoniu, kuriuos jis veztu per valanda is esmes nesiskirtu nuo tramvajaus pralaidumo. Tuo tarpu tramvajus yra 10-12 kartu pigesnis.

Metro Kazaneje (1.22 mln gyventoju). State nuo 1997, paleido 2005. 1 linija, 10 stociu, 15 km. Veza 74 000 zmoniu per diena (27 mln/metai). Tai yra ziauriai mazai ir realiai jis veza ora.

Ekaterinburgas (1.46 mln). Atidarytas 1991, veza 130k zmoniu per diena, 49 mln/metai, 1 linija 10 stociu, 13 km. Patvirtino antros 13km linijos statybas uz 1 mlrd eur biudzeta. Uz sita suma galima butu pastatyti 800 km tramvajaus liniju ir nupirkti 800 nauju tramvaju "Витязь-М", kurie kursoja Maskvoje. (3.7 mln zmoniu / km)

Samara (1.17 mln) 1 linija, 10 stociu, 13 km, 44k zmoniu/diena, 16 mln/metai. Dar tustesnis uz Kazanes metro.
Kiti ru metro

Visi Rusijos metro isskyrus St. Peterburgo yra nuostoliniai, nors ir Maskvos ir Ptr. veza apie 6.5 mln zmoniu/km per metus.

Kitur:
Warsaw (1.76 mln) Nuo 1995, dabar 2 linijos, 27 stotys, 29 km, apie puse mln zmoniu per diena, 171 mln/metai. (kas gaunasi 5.8 mln zmoniu / km)
Stockholm (0.95 mln) 7 linoijos 100 stociu, 106 km, 900k/diena, 328 mln/metai (3.28 mln/km, kas irgi labai mazai, jis tikrai turetu buti nuostolingas arba labai brangus)
palyginkim su Londono metro:
Londonas (8.8 mln) 11 liniju 270 stociu 402 km, 5 mln/diena, 1379 mln/metai (3.43 mln/km). Na atspekit, kiek dotuoja? Londono transporto sistemos deficitas siais metais yra 1 mlrd svaru. Ir taip, ji nuostoline kasmet.

Labiausiai apkrautu VT marsrutu Vilniuje keleiviu skaicius: Santariškės–Stotis ir Fabijoniškės–Oro uostas - 81k/diena (tiesiaja butu bendrai apie 14km). Visi jie i metro neperses, bet jeigu apie 70%, tai atitiktu 1.5 mln kelioniu /km per metus, kas nepritempia absoliuciai net prie labiausiai ora veziojanciu metro sistemu.

Beveik visu miestu transporto sistemos patyria nuostolius ir is bilietu neisgyvena, bet jos egzistuoja tam kad miestai apskritai funkcionuotu. Jei Londone ilgam uzdaryti metro bus totalus kolapsas ir finansiniu nuostoliu kur kas daugiau uz mlrd svaru. Vilnius neisgales islaikyti brangaus metro. Apie joki tiesiogini atsipirkima net neverta kalbet. Bet jis neisgales jo palaikyti.
Nepamirskit, kad Rusija statant metro viska gamina pas save - ir begius ir vagonus, Lenkija taip pat sastatus gamina salies viduje. Lietuva viska pirks, reiskia pinigai tiesiog iseis is salies juos nereinvestuojant i jokia pramones saka.

Kad metro veiktu efektyviai ji turi jungti miesto centra su tankiai apgyvendintais pakrasciais. Tam vienos linijos neuztenka. Tokio dydzio miestams metro neatnesa nieko isskyrus nuostolius. Musu realijos yra butent tokios. Ne, musu ekonomika kiek kitokia nei Norvegijos. Metro nepastatomas per 2-3 metus, tai tesiasi desimtmeciais. Siandien mes galim turet pinigu, o rytoj nebe, statybos bus nebaigtos ir pinigai tiesiog uzkasti visiems laikams. Mes sugebejom kai kuriais metais teasfaltuot po 18 km gatviu ir perklot 0 km saligatviu, koks dar metro?

Kaip atrodytu lietuviskos metro stotys? Paziurekit kaip atrodo naujosios pesciuju perejos Karoliniskese ir Pailaiteje. Tokiu stociu as nenoriu, aciu.
Butu taupoma ir taupoma visur kur tik imanoma. Trumpi sastatai, neveikiantys liftai (jei jie neviekia pesciuju perejose kodel turetu veikti metro?), pliko betono "modernusis" dizainas.. jeigu svajojate bent taip kaip Stockholme, tai nekurkite iliuziju. Ir pagal pralaiduma tai butu tramvajus, tik labai labai labai brangus ir nepatogus tam gyventoju sluoksniui kuriam turetu buti skirtas.

Reikia kurti nauja transporto rusi, kuri butu efektyvi ir palikti nuosaleje nesveikas ambicijas. Geriausias sprendimas (ir vienintelis imanomas) Vln atveju yra tramvajus. Reiketu baigti pagaliau platinti kelius pripaisant vis nauju juostu ir pradeti galvoti apie ateiti. Keliu platinimas ilguoju laikotarpiu nepadidina ju pralaidumo o tik sukuria papildomas problemas, nes daugiau zmoniu renkasi automobilius, jau seniausiai tai išanalizuota ir vakaru pasaulyje priimama kaip aksioma. Uztenka atidaryt Wikipedia ir paziuret kiek kokiu nauju tramvajaus liniju atidaryta pastaraisiais desimtmeciais, ju aisku zymiai daugiau nei metro (opozitas Rusijai, kur tramus uzdaro (neimam Maskvos) ir keicia autobusais ir dar blogiau mikriukais, kas priveda prie totalaus VT sistemos nuniokojimo). Pas mus gi kaip ir Rusijoje einama kazkokiu ypatingu keliu. Na, bet tikiuosi susiprotes.

Paskaitom, rakinam tema ir skirstomes.

[kutas]

Ir netik fiziškai atskirtos trasos, bet ir pirmenybę suteikiantys šviesaforai, trisegmenčiai autobusai, bilietų kontrolė prie vartų, dengti laukimo paviljonai skiria BRT nuo greitųjų autobusų.

Beje, BRT taip pat gali eiti tuneliu po žeme (pvz. Sietlo senamiesčio tunelis) - labai norint kastis po žeme, galima pakišti ir po Vilniaus sienamiesčiu. Visur kitur pakankamą greitį užtikrintų pirmenybės suteikimas.

[SoulMulticast]

Vilnius nėra tas miestas kuriame galėtų efektyviai funkcionuoti BRT. Viskas eina per viduramžiško gatvių tinklo senamiestį. Pažvelgus į žemėlapį atrodo kad gatvių tinklą voras projektavo.Todėl manau kad metro tėra vienintelis variantas kuris paskatintų žmones naudotis VT. Žinoma, tai labai brangu. Pradžioje neatsipirktų. Bet žmonių laikas yra dar brangesnis daiktas, niekam nesinori valandomis sėdėti kamščiuose. Antra vertus, Vilnius yra per mažas turėti metro. Bet gi jis didėja ir didės toliau. Jei pradėtume dabar, tai po kelių dešimtmečių priartėtų prie miesto kuriame jau tas metro apsimokėtų.
Beje, ar tikrai daug miestų pasaulyje kur metro nėra subsidijuojamas?

Sutinku kad centre butu puiku pakist tramvaju po zeme, jei tik bus pinigu.

[SoulMulticast]

SoulMulticast BRT esmė yra fiziškai atskirtos trąsos, todėl joks “Vilnietiškas BRT variantas” neegzistuoja. Na o greitųjų autobusų sistema (kurią lyginti galima nebent su paprastais autobusais) atsirado tikrai ne prieš 7 metus.

teisingai greitieji autobusai buvo dar sovietmeciu, tik jiems nereikejo atskiru juostu, nes trafikas buvo silpnas.

[10.000]

SoulMulticast BRT esmė yra fiziškai atskirtos trąsos, todėl joks “Vilnietiškas BRT variantas” neegzistuoja. Na o greitųjų autobusų sistema (kurią lyginti galima nebent su paprastais autobusais) atsirado tikrai ne prieš 7 metus.

[J.U.]

del to kad praejo 7 metai ir vilnietiskas BRT variantas nesuveike. Visu pirma del to kad nesugebejo jo padaryti (google Bogota BRT, notice the difference), darys dar 10 metu ir vistiek bus blogai, nes vaziuos tai paciais kreivais keliais skaiciuojant sulinius, stos prie kiekvieno sviesoforo ir suks 120 laipsniu posukius ant saknkryzu per provezota asfalta, o zmones viduj baladosis kaip silkes. Nekalbant apie kartais nekondicionuojamus naujus autobusus ir vairavimo kultura.

Vilnius nėra tas miestas kuriame galėtų efektyviai funkcionuoti BRT. Viskas eina per viduramžiško gatvių tinklo senamiestį. Pažvelgus į žemėlapį atrodo kad gatvių tinklą voras projektavo.Todėl manau kad metro tėra vienintelis variantas kuris paskatintų žmones naudotis VT. Žinoma, tai labai brangu. Pradžioje neatsipirktų. Bet žmonių laikas yra dar brangesnis daiktas, niekam nesinori valandomis sėdėti kamščiuose. Antra vertus, Vilnius yra per mažas turėti metro. Bet gi jis didėja ir didės toliau. Jei pradėtume dabar, tai po kelių dešimtmečių priartėtų prie miesto kuriame jau tas metro apsimokėtų.
Beje, ar tikrai daug miestų pasaulyje kur metro nėra subsidijuojamas?

[SoulMulticast]

Paaiškinkit man, kodėl tramvajaus reikia, kai BRT gali būti našesni ir pigesni net už metro, jau nekalbant tramvajų

del to kad praejo 7 metai ir vilnietiskas BRT variantas nesuveike. Visu pirma del to kad nesugebejo jo padaryti (google Bogota BRT, notice the difference), darys dar 10 metu ir vistiek bus blogai, nes vaziuos tai paciais kreivais keliais skaiciuojant sulinius, stos prie kiekvieno sviesoforo ir suks 120 laipsniu posukius ant saknkryzu per provezota asfalta, o zmones viduj baladosis kaip silkes. Nekalbant apie kartais nekondicionuojamus naujus autobusus ir vairavimo kultura.

[lukass]

BRT būtų logiškesnis, jei TP būtų ne autobusai, o troleibusai išnaudojus dabartinį tinklą, įrengiant A juostas tik troleibusams bei optimizavus jų maršrutus.

[sankauskas]

Tramvajus ekologiškesnis, tylesnis, ramiai važiuoja ir nesitampo kaip autobusas, punktualesnis, galima prikabinti daugiau vagonų su kuriais sukiotis galima net siauromis gatvėmis.

O jeigu jie dar važiuotų apskritai PO gatvėmis!

[Lettered]

Paaiškinkit man, kodėl tramvajaus reikia, kai BRT gali būti našesni ir pigesni net už metro, jau nekalbant tramvajų

Tramvajus ekologiškesnis, tylesnis, ramiai važiuoja ir nesitampo kaip autobusas, punktualesnis, galima prikabinti daugiau vagonų su kuriais sukiotis galima net siauromis gatvėmis.

[lukass]

Paaiškinkit man, kodėl tramvajaus reikia, kai BRT gali būti našesni ir pigesni net už metro, jau nekalbant tramvajų

Kad Vilniuje jau 5 metus yra BRT, aišku vilnietiškas variantas.

[liootas]

Šioje 2011 m. VGTU ataskaitoje yra visi paskaičiavimai 3 tramvajaus, 2 metro, greitųjų autobusų ir ULTRA variantams.

7. Atliktas ekonominis viešojo transporto modeliuotų variantų palyginimas rodo, kad efektyviausias dėl maţų investicijų yra 2-asis variantas su greitaisiais autobusais specialiose juostose. Šios transporto rūšies įdiegimas yra virš rentabilumo slenksčio ribos, tuo tarpu metro variantai dėl didelių investicijų yra neatsiperkantys.

Citata iš ten.

Paaiškinkit man, kodėl tramvajaus reikia, kai BRT gali būti našesni ir pigesni net už metro, jau nekalbant tramvajų

[lukass]

O kam nutrauks? Tą ir noriu išsiaiškint, iš kokies srities bus nukirpti (tiksliau, ką jūs siūlote) pinigai tiems 2,5 mlrd. + plūkanoms grąžinti.

Pagal šitą straipsnį (lenkiškai), iš 2,2 mlrd. Zlotų (510 mln. Eur) Varšuvos metro linijos statybai ES davė 435 mln. Eur, tai yra apie 84% (!). Likusius pinigus pasiskolins dabartinėm mažom palūkanom.



Taip pat kai kurių Europos miestų metro 1 km kaina:

1. Marsylia (linia z parkingiem podziemnym) 167 mln euro - ok. 690 mln złotych

2. Warszawa 158 mln euro - ok. 660 mln złotych

3. Rzym (Roma) 147 mln euro - ok. 607 mln złotych

4. Barcelona 136 mln euro - ok. 562 mln złotych

5. Praga 130 mln euro - ok 536 mln złotych

6. Paryż 124 mln euro - ok. 512 mln złotych

7. Mediolan 108 mln euro - ok. 446 mln złotych

8. Hamburg 94 mln euro - ok. 388 mln złotych

9. Monachium (Miunchenas) 83 mln euro - ok. 343 mln złotych

10. Ateny 75 mln euro - ok 310 mln złotych

[RamasN]

Palaukim kol Musk'as pradės savo alternatyvas normaliau kasti po miestais. Gal bus variantas, kad neprisigalvoti savų interpretacijų ką ir kaip įgyvendinti. Ir bus aiškesnės kainos.

Metro privalumas yra prognozuojamas, tikslus kelionės planavimas be jokių kamščių. Tramvajus tik kažkas tarpinio, nes visgi susikertantis su kitais eismo dalyviais. Įtariu, kad visi tyrimai dėl vėžinių procesų, sukeltų nuo išmetamųjų dujų vargu ar įskaičiuoti į bendrą naudų ir sąnaudų balansą, skaičiuojant kiek su metro to būtų galima išvengti.

Bet kuris Europinis didmiestis su metro man iškart didina patrauklumą. Kas bent kart buvo, bandė, matyt dažniausiai sutiktų. Kaip sakė - būtinas dalykas miesto funkcionavimui. Tame tarpe procentas ir iš turizmo. Ne pajamų už bilietus, o patrauklumo. Metro dar pagerintų miesto, kaip tarptautinių kompetencijų centrų, įvaizdį.

Ir kaip visa tai įvertinti, kad nebūtų skaičiai iš lubų, kai darant projektą pasimato, kad pinigai veltui nuėję o nedarant - kad kaimyninės šalys aplenkė ?

[SoulMulticast]

Šioje 2011 m. VGTU ataskaitoje yra visi paskaičiavimai 3 tramvajaus, 2 metro, greitųjų autobusų ir ULTRA variantams.

Nors mano nuorodoje kalbama apie 2017 metu skaicius, o doke apie 2011, jis vistiek be abejo super idomus. Keletas citatu:

Sankryţose tramvajus visur automatiškai sutinka ţalią šviesoforo signalą. Šie pavyzdţiai rodo, kad net turtingų valstybių miestai ieško pigių sprendimų ir stengiasi kuo efektyviau panaudoti esamas sistemas. Berlyno centrinėje dalyje planuojama, kad keleivių veţimų santykis tarp viešojo transporto ir individualių automobilių 80:20 ... ... Vilniuje bendras 40:60.

Planuojama susiaurinti nuo 8 eismo juostų iki 4 eismo juostų rytinio Berlyno tris stambias socialines arterijas: Leipcigo Strasse, Gruner Strasse ir Karl Marx Alee ir atstatyti prieškarinį uţstatymą. Berlyno centre neplanuojama didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių ar statyti daugiaaukščius stovėjimo garaţus. Vokiečių transportininkų nuomone, vietoje papildomų automobilių stovėjimo vietų reikia įrengti patogų viešąjį transportą. Tramvajaus bėgiais viena kryptimi gali vaţiuoti 15 tūkstančių keleivių per valandą. Tam kad perveţti tokį keleivių skaičių lengvaisiais automobiliais reiktų 10 eismo juostų gatvėse. Įrengus mūsų gatvėse po 1 – 2 papildomas eismo juostas automobiliams, dar daugiau persėstų keleivių iš viešojo transporto į lengvuosius automobilius. Todėl gatvių platinimas miesto viešajam transportui yra nenaudingas.

Įdomu tai, kad didţiausi Lenkijos miestai (nekalbame apie Varšuvą) dar iki devintojo dešimtmečio pabaigos puoselėjo planus įdiegti metropoliteną, o vėliau galutinai suprato milţiniškų investicijų reikalaujančių metro sistemų nerealistiškumą (bei netinkamumą pagal keleivių srautus) ir pradėjo savo tramvajų sistemų pertvarkymą pagal greitojo tramvajaus standartus.

O siaip viska apskaiciavo, nusprende kad greitasis tramvajus yra OK, jei nieko nedaryt VT srautai kris iki 20-30%. Praejo 7 metai... ir nieko nepadaryta That's how it goes.

[Lettered]

O kiek užtruksi, kai baigsis vasara?

O kiek užtruksim, kol išmokėsim paskolą metro? Nebus kaip su nacionaliniu stadionu?