Parašė TIME
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis
Collapse
X
-
Parašė Robyla Rodyti pranešimąSavivaldybė daug kur kalta, bet šiuo atveju nekalta, kad žmogus sugalvojo išsikraustyti į sodus ir dar Vilniaus rajono savivaldybės valdomoje teritorijoje. Jeigu naujakurys nežinojo, kad 10 metų ten nieko nebus, tai kas kaltas?
Dėl pastatų mastelio sutinku 100%, šalia turime pavyzdį, kur savivaldybė priskyrė teritoriją baltai, naujamiesčio apsaugos, zonai, nors čia ne Naujamiestis ir vietoj nugriauto medinuko, išdavė statybos leidimą 40-iai būtų daugiabučiui ir 20-iai parkingo vietų. Spėkit kas bus, kai toks išdygs pakankamai tankioje gyvenamojoje zonoje, ar seniems gyventojams ten taps patraukliau gyvent?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Robyla Rodyti pranešimą
Šiaip visi žinom tą susisiekimo su periferija problemą, bet ar kas nors turi sprendimą, kad dideli miestai nesiplėstų į šonus, o tankėtų viduje? Nesu šiame forume girdėjęs, išskyrus kelias minčių sąntraukas, kaip didinti senų rajonų patrauklumą ir t.t. Senuose rajonuose ir taip gyvena žmonės, labai nepritankinsi, nors grūda naujus daugiabučius kur papuola, negalvodami apie pasekmes. Supirkinėja vystytojai senas lūšnas, griauna, stato daugiabutį, o aplink nulis infrastruktūros. Sprendimas sugrąžinti žmones į miestus? Nesu tikras.
Kas drąsus ir pateiks bent 10 punktų action plan'ą, kaip sugrąžinti žmones į miestus, išvengti susisiekimo problemų, nepamirštant, kad ne tik privatininkai keliasi į periferijas, bet ir verslas - Teltonikos, visokios logistikos, farmacijos, baldinių plokščių gamintojai. Pažiūrėkit į ką virsta Ukmergės plentas, įmonės kuriasi už Vilono, o susisiekimas nulinis, išskyrus retą, pačio verslo organizuojamą atvežimą. Kita vertus - kas nori gamyklų statymo mieste ir ar yra tam vietos? Paprastas ir akivaizdus faktas, kad Vilnius toliau sparčiai plėsis, tik ilgainiui be tinkamų inftrastruktūrinių ir VT sprendimų. Gal kas visam šitam vystymuisi turi tinkamą receptą?
Urbanistinės priemonės: statybų koncentravimas ties pagrindinėmis sankryžomis, kurie galėtų būti transporto hubai. Be abejo, greitas didelės talpos VT visame mieste. Stiprinti renovaciją (nors senuose namuose negali nieko griauti). Stiprinti komerciją, paslaugas pirmuose aukštuose, senus daugiabučių rajonų centrus, viešąsias erdves.
Būsto priemonės: skatinti kooperatinį būstą, geriau sureguliuoti nuomos rinką, apmokestinti papildomą NT, taip mažinant paskatas investuoti į NT. Privaloma įperkamo būsto kvota bet kurioje naujoje statyboje.
Komentuoti:
-
Parašė Robyla Rodyti pranešimą
Tai iš senos infrastruktūros žmonės vaikus vežioja po miestą kilometrais dėl ugdymo kokybės trūkumu vietinėse mokymo įstaigose. Tai, kad sodose ar laukuose nėra infrastruktūros - kalti patys naujakuriai, o ne kas kitas. Lygiai tas pats su iniciatyvos stoka ir senose rajonuose. "Bet po mažu tvarkoma"..., ką tai reiškia pamažu? Tai, kad 30+ metų 80 procentų senų daugiabučių kiemų merdėja? Ar tai reiškia, kad pamažu tvarkoma paprastojo remonto būdu, neatnaujinant ir nepritaikant infrastruktūros pagal naujas vystymosi tendencijas? Todėl ir yra nepatrauklu pirkti pigiau kokiuose Koraluose, Viršuluose, Naujininkuose ir gyvent šabakštyne, apsuptame nesutvarkytų kiemų, laisvalaikio ir sporto aikštelių trūkumu ir t.t. Mieliau gyventi Kalnėnų kotedžiuke ir būti ramiam dėl aukščiau išvardintų trūkumų.
Šiaip visi žinom tą susisiekimo su periferija problemą, bet ar kas nors turi sprendimą, kad dideli miestai nesiplėstų į šonus, o tankėtų viduje? Nesu šiame forume girdėjęs, išskyrus kelias minčių sąntraukas, kaip didinti senų rajonų patrauklumą ir t.t. Senuose rajonuose ir taip gyvena žmonės, labai nepritankinsi, nors grūda naujus daugiabučius kur papuola, negalvodami apie pasekmes. Supirkinėja vystytojai senas lūšnas, griauna, stato daugiabutį, o aplink nulis infrastruktūros. Sprendimas sugrąžinti žmones į miestus? Nesu tikras.
Kas drąsus ir pateiks bent 10 punktų action plan'ą, kaip sugrąžinti žmones į miestus, išvengti susisiekimo problemų, nepamirštant, kad ne tik privatininkai keliasi į periferijas, bet ir verslas - Teltonikos, visokios logistikos, farmacijos, baldinių plokščių gamintojai. Pažiūrėkit į ką virsta Ukmergės plentas, įmonės kuriasi už Vilono, o susisiekimas nulinis, išskyrus retą, pačio verslo organizuojamą atvežimą. Kita vertus - kas nori gamyklų statymo mieste ir ar yra tam vietos? Paprastas ir akivaizdus faktas, kad Vilnius toliau sparčiai plėsis, tik ilgainiui be tinkamų inftrastruktūrinių ir VT sprendimų. Gal kas visam šitam vystymuisi turi tinkamą receptą?
Vilniaus problemos nera unikalios, nenoras ju spresti yra vienintelis unikalus dalykas cia.
- 13 patinka
Komentuoti:
-
Savivaldybė daug kur kalta, bet šiuo atveju nekalta, kad žmogus sugalvojo išsikraustyti į sodus ir dar Vilniaus rajono savivaldybės valdomoje teritorijoje. Jeigu naujakurys nežinojo, kad 10 metų ten nieko nebus, tai kas kaltas?
Dėl pastatų mastelio sutinku 100%, šalia turime pavyzdį, kur savivaldybė priskyrė teritoriją baltai, naujamiesčio apsaugos, zonai, nors čia ne Naujamiestis ir vietoj nugriauto medinuko, išdavė statybos leidimą 40-iai būtų daugiabučiui ir 20-iai parkingo vietų. Spėkit kas bus, kai toks išdygs pakankamai tankioje gyvenamojoje zonoje, ar seniems gyventojams ten taps patraukliau gyvent?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Visada kalti gyventojai, o savivaldybė niekuo dėta
Dar viena dedamoji būtų pastatų mastelis. Bent man aukšti daugiabučiai yra nelabai jauku ir žemaaukštė statyba (3, max 4 aukštai) yra n+k kartų malonesnė aplinka.
Įdomu kas būtų pavyzdžiui Kuro aparatūrą sukonvertavus į mažaaukštę statybą.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Kecal Rodyti pranešimą
Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.
Šiaip visi žinom tą susisiekimo su periferija problemą, bet ar kas nors turi sprendimą, kad dideli miestai nesiplėstų į šonus, o tankėtų viduje? Nesu šiame forume girdėjęs, išskyrus kelias minčių sąntraukas, kaip didinti senų rajonų patrauklumą ir t.t. Senuose rajonuose ir taip gyvena žmonės, labai nepritankinsi, nors grūda naujus daugiabučius kur papuola, negalvodami apie pasekmes. Supirkinėja vystytojai senas lūšnas, griauna, stato daugiabutį, o aplink nulis infrastruktūros. Sprendimas sugrąžinti žmones į miestus? Nesu tikras.
Kas drąsus ir pateiks bent 10 punktų action plan'ą, kaip sugrąžinti žmones į miestus, išvengti susisiekimo problemų, nepamirštant, kad ne tik privatininkai keliasi į periferijas, bet ir verslas - Teltonikos, visokios logistikos, farmacijos, baldinių plokščių gamintojai. Pažiūrėkit į ką virsta Ukmergės plentas, įmonės kuriasi už Vilono, o susisiekimas nulinis, išskyrus retą, pačio verslo organizuojamą atvežimą. Kita vertus - kas nori gamyklų statymo mieste ir ar yra tam vietos? Paprastas ir akivaizdus faktas, kad Vilnius toliau sparčiai plėsis, tik ilgainiui be tinkamų inftrastruktūrinių ir VT sprendimų. Gal kas visam šitam vystymuisi turi tinkamą receptą?
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Tai neinvestavimas i infrastruktura - viena is priezasciu kodel keliasi. Norint normaliai gyventi, reikia automobilio kai toks tragiskas VT, o jau i automobili isedus nera esminio skirtumo ar kelione 25min ar 40min trunka plius persikeliantys i priemiesti visada kaip didziuli privaluma nurodo, kad nebereikia nervuotis, kur ji pastatyti.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Robyla Rodyti pranešimąPrie kelias dienas buvau Briuselyje, Leuvene, VT labai patogus ir daug kas naudojasi, nes iš kiekvieno mažo miestuko važiuoja traukinukai, o miestukuose gerai išvystytas susisiekimas autobusais. Paslaugos, kaip taksi, yra labai brangu, nuvažiuoti iš orouosto vien tik įsėdimo mokestis apie 15 Eur., o už 25 km dar plius 83 Eur. Tuo tarpu traukinuko kaina į tą patį miestelį yra 10 Eur, kas mūsų maštabais irgi nepigu, jeigu važiuoti kiekvieną dieną į darbą ir atgal, nebent kažkoks nuolatinis tarifas yra mažesnis. Geras, greitas ir patogus VT kainuoja nepigiai, bet tuo pačiu, jam reikia ir nemažų keleivių srautų. Tokiai infrastruktūrai išvystyti ir išlaikyti, Lietuvoje reikia bent 3-4 kartų didesnio gyventojų tankumo. Kada tokia infrastruktūra pasieks Lietuvą - nžn, sakyčiau per artimiausius 20 metų tikrai ne. Leuvene labai daug studentų, tai jie masiškai mina dviračius, vaizdelis panašus kaip Olandijoje. Lyja, šlapdriba, vėjas, saulė, o jie vis mina, kartais net gaila žiūrėt į pamelinavusius veidus ir rankas, bet matyt tokia greito ir pigaus susisiekimo kaina. Kai kur dviračių takai įrengti pėsčiųjų sąskaita, bet neteko matyti interesų konflikto, nes pėsčiųjų sąlyginai gerokai mažiau. Su automobiliu mažesniuose miesteliuose nemažai iššūkių, nes dviračiai ten nardo ne tik jiems skirtais takais. Vairuotojai ramūs, nes per ilgą laiką susiklostė tokia praktika.
Dviračių ir pėsčiųjų tako pvz., mūsuose jau būtų triukšmo. Kitoje gatvės pusėje šaligatvio nėra, o tik žmonių pramintas takelis:
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Kecal Rodyti pranešimą
Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.
Komentuoti:
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Abejoju, kad savivaldybės tarnautojų retorika čia kažką lemia. Priemiestį žmonės renkasi, kad galėtų turėt savo pievelę kūdikiams išleist ganytis, garažą įvairiems hobiams, daržą su savo daržovėmis, po atskirą kambarį kiekvienam vaikui, gyvūnų kiek norisi ir panašiai. Dar gal įtakos turi valstietiškas mentalitetas, savo sklypas su savo sienojais savaime yra vertybė.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Skid Row Rodyti pranešimą
Na kai buvęs meras ir vyr. architektas nuolat tuos senus rajonus vadindavo (būsimais) getais, tai irgi, manau, prisideda prie žmonių pasirinkimo. Tampa socialiai labiau priimtina gyventi 20 km už miesto soduose, ar geriausiu atveju kokiuose Lazdynėliuose ir Bajorų alėjose, kurie irgi beveik neturi viešojo transporto.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Kecal Rodyti pranešimą
Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.
Komentuoti:
-
Parašė Robyla Rodyti pranešimąSutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.
- 13 patinka
Komentuoti:
-
Šimašius tiesiog yra libertarizmo atstovas, kur viskas kas bendra yra gerai tol, kol kiekvienas atskiras individas sugeba apsirūpinti savo gėrove. Dėl panašių priežasčių ir Pakalnis nuolat liaupsina Paupį, nors ten yra turtuolių getas su nebloga architektūra. Atkreipkite dėmėsį, kaip kalbant apie Paupį buvo nuolat pabrėžiamas savivaldybės ir vystytojo bendradarbiavimas, o kalbant apie daugiabučių rajonus nuolat išlįsdavo, kad žmonės patys kažko nepasidarė.
Dėl dichotomijos daugiabutis Užupyje ar namas užmiestyje, tai man atrodo šita diskusija paremta kraštutinumais, tikrai yra nemažai būsto kad ir senos statybos, bet renovuotuose daugiabučiuose nebaisiuose rajonuose. Ką noriu pasakyti, tai kad savivaldybė nelabai nori pripažinti, kad norint sutvarkyti daugiabučių gyvenamuosius rajonus reikia daug didesnio jos indėlio. Bet geriau gi kalbėti kaip sovietmečio urbanistika buvo prasta negu daryti kažką konkretaus.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Sutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.
Komentuoti:
-
Robyla Belgijoje tai neatsirado is niekur, is kazkokio mistinio tankumo (lygtais Vilniaus centre ar miegamuosiusoe rajonuose jo truktu). Po karo didele dalis Briuselio buvo isgriauta statant ivairius greitkelius, labai ilga laika didzioji dalis masinu gatvese buvo imoniu automobiliai, duodami kaip bonusas darbuotuojams de facto asmeniniam naudojimui (primena Lietuva), tai buvo pradeti gana drastiskai keisti istatymais ir savivaldos lygio apribojimais (dabar bonusa labiau apsimoka duoti dengiant dali buto nuomos kainos ar "ekocekiais", kurie skirti isigyti paspirtuka, elektonini dvirati, dengiant VT bilieto kaina ir pan., negu suteikiant automobili, miestuose griezti ribojimai greiciui ir parkavimui, papsirtukai ir dviraciai turi pirmuma vaziuoti keliais ir VT linijomis (nei saligatviais ant pesciuju galvu). Briuselis ilga laika buvo minimas kaip blogo car-centric planavimo pavyzdys netgi, buvo vartojamas terminas "Briuselizacija". Tai sukele ir neigiamu socialiniu pasekmiu - imones automobiliais aukstesnes pajamas gaunantys zmones commutindavo i priemiescius (irgi primena Vilniu), o centre ir aplink ilgainiui liko zemesniu pajamu zmones, kuriuos galiausiai pakeite emigrantai is treciuju saliu, sukurdami didele segregacija mieste. Sitas problemas spresti siuo metu Belgijai kainuoja daugybe resursu, gaila, kad Lietuva lipa ant to paties greblio ir nesimoko is kitu klaidu. Net siuo metu miesteliuose, padalintuose tarp Olandijos ir Belgijos, labai aiskiai matosi, kur prasideda Olandija ir baigiasi Belgija is skirtingo lygio infrastrukturos.
Kalbant apie traukiniu kainas, traukinys i oro uosta yra daugiau isimtis, taip pat atsiradusi is nepasiteisinusiu neoliberalizmo ideju, populiariu iki 2008 metu krizes. Gaila, kad ir Lietuva jas kartoja. Linija i oro uosta yra tokia brangi, nes buvo suremontuota "public-private partnership" principu (sita ideja iki siol labai megsta kisti oligarchai ir juos aptarnaujantys desinieji politikai Lietuvoje), tad daugybe metu kiekvienas keleivis didziaja dali keliones kainos sumoka darbus atlikusiam privatininkui, kuris is to uzsidirbo labai daug pinigu ir priverte Belgija pakeisti istatymus, de facto uzdraudziant tokius projektus. Vaziuojant tik iki Zaventemo stoties (nuo kurios iki oro uosto apie 20min pesciomis) kaina yra kelis kartus pigesne. Norint sutaupyti, taip pat galima vaziuoti tiesioginiu autobusu uz 4.5 eur iki Europos rajono, i kurio kaina ieina ir metro bilietas, kelione norint testi toliau. Traukiniu linijos kitomis kryptimis gausiai subsidijuojamos valstybes - savaitgaliais yra pardavinejami du bilietai uz vieno kaina, jaunimui iki 26 metu yra didziules nuolaidos. Kap minejau anksciau, daugumai "commuteriu" nuolatinius bilietus apmoka darbdavys.
Tad, geras VT is mistinio tankumo ar laisvosios rinkos neatsiranda, tam reikia teisingos policy ir ilgamecio darbo, liudna, kad Vilniuje sukama maksimaliai priesinga kryptimi.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
-
Prie kelias dienas buvau Briuselyje, Leuvene, VT labai patogus ir daug kas naudojasi, nes iš kiekvieno mažo miestuko važiuoja traukinukai, o miestukuose gerai išvystytas susisiekimas autobusais. Paslaugos, kaip taksi, yra labai brangu, nuvažiuoti iš orouosto vien tik įsėdimo mokestis apie 15 Eur., o už 25 km dar plius 83 Eur. Tuo tarpu traukinuko kaina į tą patį miestelį yra 10 Eur, kas mūsų maštabais irgi nepigu, jeigu važiuoti kiekvieną dieną į darbą ir atgal, nebent kažkoks nuolatinis tarifas yra mažesnis. Geras, greitas ir patogus VT kainuoja nepigiai, bet tuo pačiu, jam reikia ir nemažų keleivių srautų. Tokiai infrastruktūrai išvystyti ir išlaikyti, Lietuvoje reikia bent 3-4 kartų didesnio gyventojų tankumo. Kada tokia infrastruktūra pasieks Lietuvą - nžn, sakyčiau per artimiausius 20 metų tikrai ne. Leuvene labai daug studentų, tai jie masiškai mina dviračius, vaizdelis panašus kaip Olandijoje. Lyja, šlapdriba, vėjas, saulė, o jie vis mina, kartais net gaila žiūrėt į pamelinavusius veidus ir rankas, bet matyt tokia greito ir pigaus susisiekimo kaina. Kai kur dviračių takai įrengti pėsčiųjų sąskaita, bet neteko matyti interesų konflikto, nes pėsčiųjų sąlyginai gerokai mažiau. Su automobiliu mažesniuose miesteliuose nemažai iššūkių, nes dviračiai ten nardo ne tik jiems skirtais takais. Vairuotojai ramūs, nes per ilgą laiką susiklostė tokia praktika.
Dviračių ir pėsčiųjų tako pvz., mūsuose jau būtų triukšmo. Kitoje gatvės pusėje šaligatvio nėra, o tik žmonių pramintas takelis:
Paskutinis taisė Robyla; 2023.11.29, 12:35.
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Parašė TIME Rodyti pranešimąButent, Vakaru ir daugumoje kitu Rytu Europos miestu, iskaitant ir Benkunsko per rinkimus mineta Briuseli, tramvajus, metro ir traukiniai skirti vaziuoti ilgesnius atstumus, o autobusai irgi egzistuoja, tik ju kita funkcja - jie vaziuoja beveik i kiekviena gatve ir yra skirti su minimaliu ejimu pavaziuoti trumpus atstumus ar privaziuoti prie metro/tramvajaus linijos. 10-15min ejimas gali buti pateisintas tik mazo tankumo rajonuose iki stoteles (visokie sodai Vilniuje), o didelio tankumo rajonuose (kaip Uzupis, Paupys, Linkmenu ar Kernaves gatve) turetu buti normalus autobusas, vaziuojantis kuo arciau tikslo ir kas bent 10min (geriau dazniau).
Su Linkmenų g. problema, kad ji neturi jungties su Ozo parku, tada ten būtų galima paleisti VT centro link nevažinėjant ratais kvadratais, bet čia vėl koją kiša prastas gatvių tinklas, kaip ir pvz. norint nuo baltupių važiuoti į šeškinę reikia aplink važinėti.Paskutinis taisė Lettered; 2023.11.29, 12:22.
Komentuoti:
Komentuoti: