Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Zefyras]

Šiaip visi žinom tą susisiekimo su periferija problemą, bet ar kas nors turi sprendimą, kad dideli miestai nesiplėstų į šonus, o tankėtų viduje? Nesu šiame forume girdėjęs, išskyrus kelias minčių sąntraukas, kaip didinti senų rajonų patrauklumą ir t.t. Senuose rajonuose ir taip gyvena žmonės, labai nepritankinsi, nors grūda naujus daugiabučius kur papuola, negalvodami apie pasekmes. Supirkinėja vystytojai senas lūšnas, griauna, stato daugiabutį, o aplink nulis infrastruktūros. Sprendimas sugrąžinti žmones į miestus? Nesu tikras.

Kas drąsus ir pateiks bent 10 punktų action plan'ą, kaip sugrąžinti žmones į miestus, išvengti susisiekimo problemų, nepamirštant, kad ne tik privatininkai keliasi į periferijas, bet ir verslas - Teltonikos, visokios logistikos, farmacijos, baldinių plokščių gamintojai. Pažiūrėkit į ką virsta Ukmergės plentas, įmonės kuriasi už Vilono, o susisiekimas nulinis, išskyrus retą, pačio verslo organizuojamą atvežimą. Kita vertus - kas nori gamyklų statymo mieste ir ar yra tam vietos? Paprastas ir akivaizdus faktas, kad Vilnius toliau sparčiai plėsis, tik ilgainiui be tinkamų inftrastruktūrinių ir VT sprendimų. Gal kas visam šitam vystymuisi turi tinkamą receptą?

Aš manau, kad nelabai gali apribūti, gali tik švelninti pasekmes. Yra preventyvios planavimo priemonės: green beltai, gyvenviečių detalieji planai, kurie numato plėtrą ne vardan plėtros, tačiau išlaikant gyvenvietės vientisumą. Neužmerkti akių prieš namų statymus ale žemės ūkio paskirties. Bet čia traukinys jau nuvažiavęs. Solidžiai didesnis infrastruktūros mokestis statant kažkur priemiesčiuose.

Urbanistinės priemonės: statybų koncentravimas ties pagrindinėmis sankryžomis, kurie galėtų būti transporto hubai. Be abejo, greitas didelės talpos VT visame mieste. Stiprinti renovaciją (nors senuose namuose negali nieko griauti). Stiprinti komerciją, paslaugas pirmuose aukštuose, senus daugiabučių rajonų centrus, viešąsias erdves.

Būsto priemonės: skatinti kooperatinį būstą, geriau sureguliuoti nuomos rinką, apmokestinti papildomą NT, taip mažinant paskatas investuoti į NT. Privaloma įperkamo būsto kvota bet kurioje naujoje statyboje.

[TIME]

Tai iš senos infrastruktūros žmonės vaikus vežioja po miestą kilometrais dėl ugdymo kokybės trūkumu vietinėse mokymo įstaigose. Tai, kad sodose ar laukuose nėra infrastruktūros - kalti patys naujakuriai, o ne kas kitas. Lygiai tas pats su iniciatyvos stoka ir senose rajonuose. "Bet po mažu tvarkoma"..., ką tai reiškia pamažu? Tai, kad 30+ metų 80 procentų senų daugiabučių kiemų merdėja? Ar tai reiškia, kad pamažu tvarkoma paprastojo remonto būdu, neatnaujinant ir nepritaikant infrastruktūros pagal naujas vystymosi tendencijas? Todėl ir yra nepatrauklu pirkti pigiau kokiuose Koraluose, Viršuluose, Naujininkuose ir gyvent šabakštyne, apsuptame nesutvarkytų kiemų, laisvalaikio ir sporto aikštelių trūkumu ir t.t. Mieliau gyventi Kalnėnų kotedžiuke ir būti ramiam dėl aukščiau išvardintų trūkumų.
Šiaip visi žinom tą susisiekimo su periferija problemą, bet ar kas nors turi sprendimą, kad dideli miestai nesiplėstų į šonus, o tankėtų viduje? Nesu šiame forume girdėjęs, išskyrus kelias minčių sąntraukas, kaip didinti senų rajonų patrauklumą ir t.t. Senuose rajonuose ir taip gyvena žmonės, labai nepritankinsi, nors grūda naujus daugiabučius kur papuola, negalvodami apie pasekmes. Supirkinėja vystytojai senas lūšnas, griauna, stato daugiabutį, o aplink nulis infrastruktūros. Sprendimas sugrąžinti žmones į miestus? Nesu tikras.

Kas drąsus ir pateiks bent 10 punktų action plan'ą, kaip sugrąžinti žmones į miestus, išvengti susisiekimo problemų, nepamirštant, kad ne tik privatininkai keliasi į periferijas, bet ir verslas - Teltonikos, visokios logistikos, farmacijos, baldinių plokščių gamintojai. Pažiūrėkit į ką virsta Ukmergės plentas, įmonės kuriasi už Vilono, o susisiekimas nulinis, išskyrus retą, pačio verslo organizuojamą atvežimą. Kita vertus - kas nori gamyklų statymo mieste ir ar yra tam vietos? Paprastas ir akivaizdus faktas, kad Vilnius toliau sparčiai plėsis, tik ilgainiui be tinkamų inftrastruktūrinių ir VT sprendimų. Gal kas visam šitam vystymuisi turi tinkamą receptą?

Nereikia isradineti dviracio, tieisog kopijuoti kitus Rytu Europos miestus, isvengusius ar issprendusius sia problema. Labai paprasta - radikalus viesojo transporto pagerinimas, kad gyvenant centre ar miegamajame rajone mašinos reiktu tik i priemiesciu keliones ar vasara, prie ezeriuko. Antra, nukopjiuoti Cekijos ar Slovakijos modeli ir masiskai renovuoti daugiabucius (geriausia, kad uz visus darbus sumoka savivaldybe, patiems gyventojams niekuo rupintis ar moketi nereikia, savivaldybe susigrazina pinigus "uzfreezindama" sildymo kaina ir pasiimdama skirtuma, taip kazkada siule Zuokas, tai paplitusi praktika kituose Rytu Europos miestuose). Trecia, atsisakyti statymo tokiu getu principu kaip Statybininku gatveje, kur visas kvartalas aptveriamas tvora. Vietoje to, labiau skatinti pirmame aukste kurtis restoranams ir pramogoms. Dabar gyvenant Ksaroliniskese ar net Krasnuchoje, norint kazkur iseit pavalgyt vis tiek reikia vaziuoti i centra, tai psichologiskai panasu kaip is vaziuoti is kokiu Kalnenu, bet ten grizti i save maza karalyste, o ne kovoji su kaimynais del parkavimo vietos. Ketvirta, baigti tas visas nepasiteisunusias neoliberalizmo nesamones ir "efektyvinimus", o atvirksciai - kurti paslaugas kaip mokyklos, poliklinikos, pastas kuo arciau namu. Penkta, pakopijuoti pasiteisinusi Vakaru Europos miestu (Viena, Paryzius, Olandijos miestai) modeli - spekuliantus, perkancius "investicijai' antra ar tolimesni busta apmokestinti, taip gerinant salygas pirmo busto pirkimui. Is sukauptu pinigu, statyti ar ispirkti kokybiska municipalini busta, kuri savivaldybe nuomuotu (savotiskai "investuotu") uz prieinama kaina, taciau pakilus pajamoms, toliau butu galima likti tokiomis paciomis salygomis, taip ne tik kuriant idomesnius, ivairiu socialiniu sluoksniu rajonus, bet ir padarant varianta "imu paskola, perku klotedza, juodais moku irengejams" labai nepatraukliu daugeliui zmoniu.

Vilniaus problemos nera unikalios, nenoras ju spresti yra vienintelis unikalus dalykas cia.

[Robyla]

Savivaldybė daug kur kalta, bet šiuo atveju nekalta, kad žmogus sugalvojo išsikraustyti į sodus ir dar Vilniaus rajono savivaldybės valdomoje teritorijoje. Jeigu naujakurys nežinojo, kad 10 metų ten nieko nebus, tai kas kaltas?
Dėl pastatų mastelio sutinku 100%, šalia turime pavyzdį, kur savivaldybė priskyrė teritoriją baltai, naujamiesčio apsaugos, zonai, nors čia ne Naujamiestis ir vietoj nugriauto medinuko, išdavė statybos leidimą 40-iai būtų daugiabučiui ir 20-iai parkingo vietų. Spėkit kas bus, kai toks išdygs pakankamai tankioje gyvenamojoje zonoje, ar seniems gyventojams ten taps patraukliau gyvent?

[mantasm]

Visada kalti gyventojai, o savivaldybė niekuo dėta

Dar viena dedamoji būtų pastatų mastelis. Bent man aukšti daugiabučiai yra nelabai jauku ir žemaaukštė statyba (3, max 4 aukštai) yra n+k kartų malonesnė aplinka.

Įdomu kas būtų pavyzdžiui Kuro aparatūrą sukonvertavus į mažaaukštę statybą.

[Robyla]

Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.

Tai iš senos infrastruktūros žmonės vaikus vežioja po miestą kilometrais dėl ugdymo kokybės trūkumu vietinėse mokymo įstaigose. Tai, kad sodose ar laukuose nėra infrastruktūros - kalti patys naujakuriai, o ne kas kitas. Lygiai tas pats su iniciatyvos stoka ir senose rajonuose. "Bet po mažu tvarkoma"..., ką tai reiškia pamažu? Tai, kad 30+ metų 80 procentų senų daugiabučių kiemų merdėja? Ar tai reiškia, kad pamažu tvarkoma paprastojo remonto būdu, neatnaujinant ir nepritaikant infrastruktūros pagal naujas vystymosi tendencijas? Todėl ir yra nepatrauklu pirkti pigiau kokiuose Koraluose, Viršuluose, Naujininkuose ir gyvent šabakštyne, apsuptame nesutvarkytų kiemų, laisvalaikio ir sporto aikštelių trūkumu ir t.t. Mieliau gyventi Kalnėnų kotedžiuke ir būti ramiam dėl aukščiau išvardintų trūkumų.
Šiaip visi žinom tą susisiekimo su periferija problemą, bet ar kas nors turi sprendimą, kad dideli miestai nesiplėstų į šonus, o tankėtų viduje? Nesu šiame forume girdėjęs, išskyrus kelias minčių sąntraukas, kaip didinti senų rajonų patrauklumą ir t.t. Senuose rajonuose ir taip gyvena žmonės, labai nepritankinsi, nors grūda naujus daugiabučius kur papuola, negalvodami apie pasekmes. Supirkinėja vystytojai senas lūšnas, griauna, stato daugiabutį, o aplink nulis infrastruktūros. Sprendimas sugrąžinti žmones į miestus? Nesu tikras.

Kas drąsus ir pateiks bent 10 punktų action plan'ą, kaip sugrąžinti žmones į miestus, išvengti susisiekimo problemų, nepamirštant, kad ne tik privatininkai keliasi į periferijas, bet ir verslas - Teltonikos, visokios logistikos, farmacijos, baldinių plokščių gamintojai. Pažiūrėkit į ką virsta Ukmergės plentas, įmonės kuriasi už Vilono, o susisiekimas nulinis, išskyrus retą, pačio verslo organizuojamą atvežimą. Kita vertus - kas nori gamyklų statymo mieste ir ar yra tam vietos? Paprastas ir akivaizdus faktas, kad Vilnius toliau sparčiai plėsis, tik ilgainiui be tinkamų inftrastruktūrinių ir VT sprendimų. Gal kas visam šitam vystymuisi turi tinkamą receptą?

[TIME]

Tai neinvestavimas i infrastruktura - viena is priezasciu kodel keliasi. Norint normaliai gyventi, reikia automobilio kai toks tragiskas VT, o jau i automobili isedus nera esminio skirtumo ar kelione 25min ar 40min trunka plius persikeliantys i priemiesti visada kaip didziuli privaluma nurodo, kad nebereikia nervuotis, kur ji pastatyti.

[Litch]

Prie kelias dienas buvau Briuselyje, Leuvene, VT labai patogus ir daug kas naudojasi, nes iš kiekvieno mažo miestuko važiuoja traukinukai, o miestukuose gerai išvystytas susisiekimas autobusais. Paslaugos, kaip taksi, yra labai brangu, nuvažiuoti iš orouosto vien tik įsėdimo mokestis apie 15 Eur., o už 25 km dar plius 83 Eur. Tuo tarpu traukinuko kaina į tą patį miestelį yra 10 Eur, kas mūsų maštabais irgi nepigu, jeigu važiuoti kiekvieną dieną į darbą ir atgal, nebent kažkoks nuolatinis tarifas yra mažesnis. Geras, greitas ir patogus VT kainuoja nepigiai, bet tuo pačiu, jam reikia ir nemažų keleivių srautų. Tokiai infrastruktūrai išvystyti ir išlaikyti, Lietuvoje reikia bent 3-4 kartų didesnio gyventojų tankumo. Kada tokia infrastruktūra pasieks Lietuvą - nžn, sakyčiau per artimiausius 20 metų tikrai ne. Leuvene labai daug studentų, tai jie masiškai mina dviračius, vaizdelis panašus kaip Olandijoje. Lyja, šlapdriba, vėjas, saulė, o jie vis mina, kartais net gaila žiūrėt į pamelinavusius veidus ir rankas, bet matyt tokia greito ir pigaus susisiekimo kaina. Kai kur dviračių takai įrengti pėsčiųjų sąskaita, bet neteko matyti interesų konflikto, nes pėsčiųjų sąlyginai gerokai mažiau. Su automobiliu mažesniuose miesteliuose nemažai iššūkių, nes dviračiai ten nardo ne tik jiems skirtais takais. Vairuotojai ramūs, nes per ilgą laiką susiklostė tokia praktika.

Dviračių ir pėsčiųjų tako pvz., mūsuose jau būtų triukšmo. Kitoje gatvės pusėje šaligatvio nėra, o tik žmonių pramintas takelis:

Visiskai be reikalo gailejotes "vargsu" dviratininku. As irgi buvau tokioje situacijoje vazinejau visa rudens ir ziemos sezona Olandijoje kiekviena diena vien tik su dviraciu. Puikiai uzsigrudinau, palaikiau gera tonusa, kraujotaka, per ta laika nei karto nesirgau. Vaziavau sypsodamasis, kaip ir dauguma kitu minanciuju. Ir dar pastebejimas, kad skirtingai nei lietuvoje tokiu oru, beveik niekas nedevi kepuriu ar pirstiniu. Musiskes bobutes turbut infarkta gautu pamaciusios.

[mantasm]

Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.

Man rodos čia 10-15 metų senumo realijos. Dabar ir gatvių ašvietimas, ir VT, ir šaligatviai plečiasi į tuos pakraščius. Darželių trūkumą sprendžia privatus sektorius. Mokyklos labiau komplikuota, bet irgi privatus sektorius po truputi plečiasi. Kur prieš gerą dešimtmetį buvo pavieniai namai laukuose, tarpus tarp jų užpildo ištisi kvartalai ir tuo pačiu atsiranda infrastruktūra. Triobos vidury niekur jau daugiau giliai rajono bėda.

[PredatorGTR]

Abejoju, kad savivaldybės tarnautojų retorika čia kažką lemia. Priemiestį žmonės renkasi, kad galėtų turėt savo pievelę kūdikiams išleist ganytis, garažą įvairiems hobiams, daržą su savo daržovėmis, po atskirą kambarį kiekvienam vaikui, gyvūnų kiek norisi ir panašiai. Dar gal įtakos turi valstietiškas mentalitetas, savo sklypas su savo sienojais savaime yra vertybė.

Nėra ko norėt, juk kas antram iš kišenės plūgo rankena. Juk ne visi trečią kartą augina inkiliukuose Tai išeina visi pasiturintys perkantys vilas, namus visose šalyse yra valstiečiai? Tikras miestietis svajoja apie Šanchajaus 6 kvadratų dėžutę?

[alga]

Na kai buvęs meras ir vyr. architektas nuolat tuos senus rajonus vadindavo (būsimais) getais, tai irgi, manau, prisideda prie žmonių pasirinkimo. Tampa socialiai labiau priimtina gyventi 20 km už miesto soduose, ar geriausiu atveju kokiuose Lazdynėliuose ir Bajorų alėjose, kurie irgi beveik neturi viešojo transporto.

Abejoju, kad savivaldybės tarnautojų retorika čia kažką lemia. Priemiestį žmonės renkasi, kad galėtų turėt savo pievelę kūdikiams išleist ganytis, garažą įvairiems hobiams, daržą su savo daržovėmis, po atskirą kambarį kiekvienam vaikui, gyvūnų kiek norisi ir panašiai. Dar gal įtakos turi valstietiškas mentalitetas, savo sklypas su savo sienojais savaime yra vertybė.

[Skid Row]

Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.

Na kai buvęs meras ir vyr. architektas nuolat tuos senus rajonus vadindavo (būsimais) getais, tai irgi, manau, prisideda prie žmonių pasirinkimo. Tampa socialiai labiau priimtina gyventi 20 km už miesto soduose, ar geriausiu atveju kokiuose Lazdynėliuose ir Bajorų alėjose, kurie irgi beveik neturi viešojo transporto.

[Kecal]

Sutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.

Kas geriau, sena (bet pamažu tvarkoma) infrastruktūra, ar jokios infrastruktūros? Man, tiesą sakant, baisu pasižiūrėjus, kaip žmonės su pora automobilių šeimai gyvena kažkur laukuose ar buvusiuose soduose, be šaligatvių, be gatvės apšvietimo, be viešojo transporto ar švietimo įstaigų netoliese.

[Zefyras]

Šimašius tiesiog yra libertarizmo atstovas, kur viskas kas bendra yra gerai tol, kol kiekvienas atskiras individas sugeba apsirūpinti savo gėrove. Dėl panašių priežasčių ir Pakalnis nuolat liaupsina Paupį, nors ten yra turtuolių getas su nebloga architektūra. Atkreipkite dėmėsį, kaip kalbant apie Paupį buvo nuolat pabrėžiamas savivaldybės ir vystytojo bendradarbiavimas, o kalbant apie daugiabučių rajonus nuolat išlįsdavo, kad žmonės patys kažko nepasidarė.
Dėl dichotomijos daugiabutis Užupyje ar namas užmiestyje, tai man atrodo šita diskusija paremta kraštutinumais, tikrai yra nemažai būsto kad ir senos statybos, bet renovuotuose daugiabučiuose nebaisiuose rajonuose. Ką noriu pasakyti, tai kad savivaldybė nelabai nori pripažinti, kad norint sutvarkyti daugiabučių gyvenamuosius rajonus reikia daug didesnio jos indėlio. Bet geriau gi kalbėti kaip sovietmečio urbanistika buvo prasta negu daryti kažką konkretaus.

[Robyla]

Sutinku, išskyrus miestų pašonių vystymąsį. Kurioj šaly taip nevyksta ir dėl to nenukenčia susisiekimas? Skirumas LT tik toks, kad žmogus, turintis pasirinkimo galimybę atsisakyt gyvenimo daugiabutyje, neturi pasirinkimo susisiekimo prasme. Daugiabutis yra sudėtingas socialinis skruzdelynas, kur be motinėlės yra pasmerktas merdėti, todėl individai ir kuriasi priemiesčiuose, kur gali karaliauti savo lizduose. Jeigu būtų pasirinkimas rinktis gyvenimą mažame, naujos statybos daugiabutyje Užupyje, ar nuosavame name 15 km nuo miesto, tai greičiausiai man palankesnis būtų pirmas variantas, tik bėda, kad už to daugiabučio kvadrato kaina, galima pasistatyti dvigubai didesnį namą, įskaitant sklypą. Šitas labai stipriai prisideda prie mūsų mentaliteto, o kas nori gyvent senos statybos bute su sena infrastruktūra, matyt nėra dauguma ir patogumas, greičiau būtinybė. Kai miestas bus patrauklus (kaip ten Šimašius sakė apie senus daugiabučius) "gyventi kaip savam kieme", gal ir sulėtės tas miesto pašonių vystymąsis, bet, kaip kažkas sakė, bus to late.

[TIME]

Robyla Belgijoje tai neatsirado is niekur, is kazkokio mistinio tankumo (lygtais Vilniaus centre ar miegamuosiusoe rajonuose jo truktu). Po karo didele dalis Briuselio buvo isgriauta statant ivairius greitkelius, labai ilga laika didzioji dalis masinu gatvese buvo imoniu automobiliai, duodami kaip bonusas darbuotuojams de facto asmeniniam naudojimui (primena Lietuva), tai buvo pradeti gana drastiskai keisti istatymais ir savivaldos lygio apribojimais (dabar bonusa labiau apsimoka duoti dengiant dali buto nuomos kainos ar "ekocekiais", kurie skirti isigyti paspirtuka, elektonini dvirati, dengiant VT bilieto kaina ir pan., negu suteikiant automobili, miestuose griezti ribojimai greiciui ir parkavimui, papsirtukai ir dviraciai turi pirmuma vaziuoti keliais ir VT linijomis (nei saligatviais ant pesciuju galvu). Briuselis ilga laika buvo minimas kaip blogo car-centric planavimo pavyzdys netgi, buvo vartojamas terminas "Briuselizacija". Tai sukele ir neigiamu socialiniu pasekmiu - imones automobiliais aukstesnes pajamas gaunantys zmones commutindavo i priemiescius (irgi primena Vilniu), o centre ir aplink ilgainiui liko zemesniu pajamu zmones, kuriuos galiausiai pakeite emigrantai is treciuju saliu, sukurdami didele segregacija mieste. Sitas problemas spresti siuo metu Belgijai kainuoja daugybe resursu, gaila, kad Lietuva lipa ant to paties greblio ir nesimoko is kitu klaidu. Net siuo metu miesteliuose, padalintuose tarp Olandijos ir Belgijos, labai aiskiai matosi, kur prasideda Olandija ir baigiasi Belgija is skirtingo lygio infrastrukturos.

Kalbant apie traukiniu kainas, traukinys i oro uosta yra daugiau isimtis, taip pat atsiradusi is nepasiteisinusiu neoliberalizmo ideju, populiariu iki 2008 metu krizes. Gaila, kad ir Lietuva jas kartoja. Linija i oro uosta yra tokia brangi, nes buvo suremontuota "public-private partnership" principu (sita ideja iki siol labai megsta kisti oligarchai ir juos aptarnaujantys desinieji politikai Lietuvoje), tad daugybe metu kiekvienas keleivis didziaja dali keliones kainos sumoka darbus atlikusiam privatininkui, kuris is to uzsidirbo labai daug pinigu ir priverte Belgija pakeisti istatymus, de facto uzdraudziant tokius projektus. Vaziuojant tik iki Zaventemo stoties (nuo kurios iki oro uosto apie 20min pesciomis) kaina yra kelis kartus pigesne. Norint sutaupyti, taip pat galima vaziuoti tiesioginiu autobusu uz 4.5 eur iki Europos rajono, i kurio kaina ieina ir metro bilietas, kelione norint testi toliau. Traukiniu linijos kitomis kryptimis gausiai subsidijuojamos valstybes - savaitgaliais yra pardavinejami du bilietai uz vieno kaina, jaunimui iki 26 metu yra didziules nuolaidos. Kap minejau anksciau, daugumai "commuteriu" nuolatinius bilietus apmoka darbdavys.

Tad, geras VT is mistinio tankumo ar laisvosios rinkos neatsiranda, tam reikia teisingos policy ir ilgamecio darbo, liudna, kad Vilniuje sukama maksimaliai priesinga kryptimi.

[Lettered]

Reiktų VT paleisti ir per stipriai užstatomą autobusų parko/kuro gamyklos teritoriją. Taip pat tas pats šiaurės miestelis irgi neturi šalia patogaus VT į centrą.

[Robyla]

Prie kelias dienas buvau Briuselyje, Leuvene, VT labai patogus ir daug kas naudojasi, nes iš kiekvieno mažo miestuko važiuoja traukinukai, o miestukuose gerai išvystytas susisiekimas autobusais. Paslaugos, kaip taksi, yra labai brangu, nuvažiuoti iš orouosto vien tik įsėdimo mokestis apie 15 Eur., o už 25 km dar plius 83 Eur. Tuo tarpu traukinuko kaina į tą patį miestelį yra 10 Eur, kas mūsų maštabais irgi nepigu, jeigu važiuoti kiekvieną dieną į darbą ir atgal, nebent kažkoks nuolatinis tarifas yra mažesnis. Geras, greitas ir patogus VT kainuoja nepigiai, bet tuo pačiu, jam reikia ir nemažų keleivių srautų. Tokiai infrastruktūrai išvystyti ir išlaikyti, Lietuvoje reikia bent 3-4 kartų didesnio gyventojų tankumo. Kada tokia infrastruktūra pasieks Lietuvą - nžn, sakyčiau per artimiausius 20 metų tikrai ne. Leuvene labai daug studentų, tai jie masiškai mina dviračius, vaizdelis panašus kaip Olandijoje. Lyja, šlapdriba, vėjas, saulė, o jie vis mina, kartais net gaila žiūrėt į pamelinavusius veidus ir rankas, bet matyt tokia greito ir pigaus susisiekimo kaina. Kai kur dviračių takai įrengti pėsčiųjų sąskaita, bet neteko matyti interesų konflikto, nes pėsčiųjų sąlyginai gerokai mažiau. Su automobiliu mažesniuose miesteliuose nemažai iššūkių, nes dviračiai ten nardo ne tik jiems skirtais takais. Vairuotojai ramūs, nes per ilgą laiką susiklostė tokia praktika.

Dviračių ir pėsčiųjų tako pvz., mūsuose jau būtų triukšmo. Kitoje gatvės pusėje šaligatvio nėra, o tik žmonių pramintas takelis:

[Lettered]

Butent, Vakaru ir daugumoje kitu Rytu Europos miestu, iskaitant ir Benkunsko per rinkimus mineta Briuseli, tramvajus, metro ir traukiniai skirti vaziuoti ilgesnius atstumus, o autobusai irgi egzistuoja, tik ju kita funkcja - jie vaziuoja beveik i kiekviena gatve ir yra skirti su minimaliu ejimu pavaziuoti trumpus atstumus ar privaziuoti prie metro/tramvajaus linijos. 10-15min ejimas gali buti pateisintas tik mazo tankumo rajonuose iki stoteles (visokie sodai Vilniuje), o didelio tankumo rajonuose (kaip Uzupis, Paupys, Linkmenu ar Kernaves gatve) turetu buti normalus autobusas, vaziuojantis kuo arciau tikslo ir kas bent 10min (geriau dazniau).

Tada reiktų paleisti VT ir visokių pilaičių, karoliniškių, naujininkų vidinėmis gatvėmis, nes ten irgi žmonėms iki VT arterijos nemažas atstumas.
Su Linkmenų g. problema, kad ji neturi jungties su Ozo parku, tada ten būtų galima paleisti VT centro link nevažinėjant ratais kvadratais, bet čia vėl koją kiša prastas gatvių tinklas, kaip ir pvz. norint nuo baltupių važiuoti į šeškinę reikia aplink važinėti.

[Skeptikas]

Čia yra akivaizdi VT problema Žalgirio g. Apskritai faktas, kad pvz. nuo to pačio naujojo skanseno yra +/- greičiau nueiti pėsčiomis iki Seimo, trunka apie 25 min (ateityje ministerijų miestelio) nei nuvažiuoti VT, kai automobiliu tai yra iki 5 min. Kai variantai yra eiti pėsčiomis daugiau nei 50% kelio, 24 min, 3 stotelių kelionėje 15 min laukti persėdimo ir dar *** miesto centre yra plintusas. Žalgirio g. privalo atsirasti tankus maršrutas, kuris a. atvežtų iš/į vakarinės Žalgirio g. pusės gyventojus ir darbuotojus iki Kalvarijų g. kur jie galėtų greitai ir patogiai persėsti į VT link centro ar Santariškių. b. sujungtų Neries krantus per geležinio vilko g. tankiu maršrutu.
Lettered rašo, kad Linkmenų gilumoje lengviau pasiekti Ozo stotelę, gyvenau - taip lengviau. Ir ką? Visiškas pravalas. Ozo stotelė važiavimui į centrą yra geriausiu atveju iš bėdos. Kada nuo Paparčių namų (net ne piko metu) gaunasi tas pats nueiti iki sostinės turgaus kaip nuvažiuoti autobusu tai ir toks ten VT. Iki Europos (neskaitant maršruto - eik 20 min iki sąjūdžio kelio ir važiuok 5 min iki Europos) greičiau nueiti pėsčiomis, nei važiuoti VT 25 vs 30 min. Ozo stotelė tam kvartalui realiai pasiteisina tik važiuojant Ozo/Kareivių g. kryptimis.

[TIME]

Butent, Vakaru ir daugumoje kitu Rytu Europos miestu, iskaitant ir Benkunsko per rinkimus mineta Briuseli, tramvajus, metro ir traukiniai skirti vaziuoti ilgesnius atstumus, o autobusai irgi egzistuoja, tik ju kita funkcja - jie vaziuoja beveik i kiekviena gatve ir yra skirti su minimaliu ejimu pavaziuoti trumpus atstumus ar privaziuoti prie metro/tramvajaus linijos. 10-15min ejimas gali buti pateisintas tik mazo tankumo rajonuose iki stoteles (visokie sodai Vilniuje), o didelio tankumo rajonuose (kaip Uzupis, Paupys, Linkmenu ar Kernaves gatve) turetu buti normalus autobusas, vaziuojantis kuo arciau tikslo ir kas bent 10min (geriau dazniau).