Keleivių laipinimas viešajame transporte

[daktaras]

Nuo praeitų metų liepos kauniečiai ir miesto svečiai į autobusus bei troleibusus lipa pro priekines duris. Metus galiojanti naujoji tvarka pasiteisino: išaugo vienkartinių bilietų prekyba, sumažėjo važiuojančių be bilieto keleivių skaičius.

Nuo 2011 m. liepos mėnesio įsigaliojusi įlipimo pro priekines duris tvarka turėjo įtakos visų rūšių bilietų pardavimams. Remiantis AB „Autrolis" duomenimis, pirmą praėjusių metų pusmetį troleibusuose parduota 1,03 mln. vienkartinių bilietų, šiemet tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius padidėjo iki 1,3 mln. Ypač išaugo prekyba elektroniniais vienkartiniais bilietais: nuo 20 tūkst. iki beveik 52 tūkst. vienetų. Įsigaliojus naujajai tvarkai, gerokai padidėjo ir vežėjų gaunamos pajamos.

„Lyginant 2011 ir 2012 m. pirmuosius pusmečius, pajamos iš bilietų pardavimų išaugo beveik 850 tūkst. litų, o pervežtų keleivių skaičius padidėjo kiek daugiau nei 950 tūkst.", - teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Degutis.

Naująja tvarka nesiskundžia ir vairuotojai. Jų patogumui buvo įrengtos nuo salono atskirtos kabinos, papildomi šildymo prietaisai. Ypač sumažėjo važiuojančių be bilieto keleivių skaičius, išaugo vienkartinių bilietų prekyba. Pajamų iš vienkartinių bilietų per 2012 m. pirmą pusmetį gauta beveik 300 tūkst. litų daugiau nei 2011 m. pirmą pusmetį.

„Tiek pernai, tiek ir šiemet per pirmąjį pusmetį buvo patikrinta virš 30 tūkst. troleibusų. Pernai buvo pagauta beveik 2,5 tūkst. „zuikių", tuo tarpu šiemet tą patį laikotarpį dvigubai mažiau - 1,2 tūkst. Sumažėjęs surašytų administracinės teisės pažeidimų protokolų skaičius rodo, kad troleibusų vairuotojai pakankamai gerai atlieka kontrolierių funkcijas keleiviams įlipant pro priekines duris", - teigė G. Degutis.

Įsigaliojus naujai įlipimo į viešąjį transportą tvarkai sumažėjo konfliktų tarp kontrolierių ir keleivių, sumažėjo vandalizmo atvejų, važiuojančių viešuoju transportu asocialių žmonių, neblaivių keleivių skaičius, transporto priemonės tapo švaresnės.

Sėkmingai įgyvendinti projektą padėjo ir tai, kad Kaune puikiai veikia elektroninio bilieto sistema. Įlipę pro priekines duris, keleiviai elektroninę bilieto kortelę priglaudžia prie komposterio, esančio šalia vairuotojo. Bilieto galiojimą patvirtina garso ir šviesos signalai. Įlipimo pro priekines duris tvarka galioja daugelyje Vakarų Europos miestų, taip pat Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Panevėžyje. Vilnius įlipimo pro priekines duris tvarkos atsisakė praėjusių metų vasarą.

ns ką skeptikai, toliau būkit skeptikai ir pesimistai, o tuo tarpu Kaunas toliau dirba kaip normalus europietiškas miestas

[grustnyj]

Mane labiausiai erzidavo mokyklinukai (ypač iki 15m), kurie su kuprinėmis ant pečių lipdavo per galvas. Pamenu, vaikystėje tėvai liepdavo nusiimti kuprinę ir laikyti ją rankoje, kai įlipi į troleibusą. Dabar kai sulipa visa klasė, jautiesi kaip bokso ringe

Tikrai tiesa

Dar erzina kai pilnutėlis autobusas, vairuotojas atidaro priekines duris, vietos autobuse nėra, visi bando lipti į autobusą, bet tie kurie dar neišlipo (nes duris uždarytos) ir sudaro nepatogumų įlipantiems.

[D.P]

o ką aš sakiau apie žmonių mentalitetą?.. tada pamenu sulaukiau ir kritikos, ir neigiamų įverčių - bet visgi pasirodo, kad ne visur Lietuvoje gyvuliai miestuose gyvena

Mane labiausiai erzidavo mokyklinukai (ypač iki 15m), kurie su kuprinėmis ant pečių lipdavo per galvas. Pamenu, vaikystėje tėvai liepdavo nusiimti kuprinę ir laikyti ją rankoje, kai įlipi į troleibusą. Dabar kai sulipa visa klasė, jautiesi kaip bokso ringe
Sakyčiau, kad tai ne tiek mentaliteto problema, nors nekultūringumas visuomenėje akivazdžiai dominuoja. Veikiau visuma objektyvių aplinkybių. Vilniuje problema, kad tam tikru metu labai daug žmonių važiuoja viešuoju transportu, dideli srautai, skubėjimas, o ypač jei žiema ar lyja. Tas įlipimas tikrai komplikuodavo ir keldavo erzelį, nes nemaža kelio dalį turėdavai važiuoti sausakimšame ir nuolat pilnėjančiame troleibuse.. Dabar žymiai paprasčiau net ir piko metu.
Vėlgi, sistema neveiks, jei bus vis tiek atidaromos visos durys, nors tvarka numato ką kita. O taip būtent ir būdavo, nes vairuotojai gerai matydavo situaciją stotelėje.
Vasara irgi erzindavo, nes kai lauke +30, o atidaro tik vienas duris, jautiesi kaip pirtį.
jeigu būtų atlternatuyva troleibudams tarkim, tramvajus, srautai pasidalintų per juos ir ta tvarka veiktų be pretenzijų.

[Malach]

Mano nuomone Kaune tvarka tikrai prigyjo. Kai lipančių į autobusą žmonių būna daug, kartais kiti lipa pro kitas duris, bet visada nueina į priekį (retais atvejais prie artimiausio komposterio) ir pasižymi ar tai popierinį, ar elektrinį pridedą prie komposterio. Taip pat, nors vairuotojai dažniausiai atidaro visas duris iš karto, bet kauniečiai labai gražiai susirikiuoja prie pirmųjų durų ir lipa pro jas. Žodžiu, Kaune ta tvarka tikrai prigijo.

[daktaras]

o ką aš sakiau apie žmonių mentalitetą?.. tada pamenu sulaukiau ir kritikos, ir neigiamų įverčių - bet visgi pasirodo, kad ne visur Lietuvoje gyvuliai miestuose gyvena

[grustnyj]

Nežinau kaip Jums, bet man ši tvarka nepasiteisino.
1) Žmonės kaip gyvuliai lindo pro duris. Jeigu matai, kad stotelėje laukia keletą bobučių, geriau nelipk į autobusą, o palauk kol jos prasibraus pro žmonių eilę ir pirmos įlips į autobusą, nes rizikuoji atsidurti po ratais (iš patirties sakau, nes kaip nustūmė žiemą, tai gerai, kad vyras už manęs stovėjęs prilaikė mane, nes tikrai atsidurčiau ant minkštos vietos).

2) Visi įlipę taip ir lieka stovėti autobuso priekyje. Maršrutuose, kurie būna sausakimši tai savižudybė - nei greitai įlipsi, nei sugebėsi prasibrauti bent jau į autobuso vidury, nei greitai išlipsi. Jei ką pastumsi - sulauksi nepatenkintųjų serenadų (gerai, kad ausyse ausinukai, todėl dzin).

3) Tokiose stotelėse kaip Žaliasis tiltas, Naujosios Vilnios žiedas, Kalvarijų turgus ir t.t. visada į autobusą įlipdavo asocialūs žmonės, o vairuotojams visada dzin.

Nežinau kokia situacija troleibusuose, nes retai važinėju jais. Bent jau į 19 troleibusą tekdavo lipti Pašilaičių žiede arba Rygos stotelėje, todėl jis būdavo tuščias. Bet autobusuose ši tvarka nelabai pasiteisino.

[c2h5oh]

Taigi, vėl keli skaičiai, kaip sekasi Kaunui ir Klaipėdai įvedus laipinimo pro priekines duris tvarką. Nežinau, ar patikima yra ši informacija apie pajamas

Įlaipinimas pro priekines duris: mažiau „zuikių“ – daugiau pelno

Analogiškas straipsnis yra delfyje:
http://verslas.delfi.lt/automoto/ila....d?id=56329147

Kas man labiausiai krenta į akį: Kauno ir Klaipėdos atstovai pateikia konkrečius skaičius, kokia nauda gauta įvedus priekinių durų tvarką. Tuo tarpu Vilniaus atstovai kažką murkia nekonkrečiai, kad panaikinus tą tvarką "bilietų pardavimai išliko panašūs".

Turėkim omeny, kad kalba savivaldybės (ir jos įmonių) darbuotojai. Jeigu net jie nesugeba sukurti paskaičiavimų, kurie parodytų mero pagrindinio rinkiminio šūkio (atšaukti priekinių durų tvarką) teisingumą - man tai akivaizdus įrodymas, kad priekinių durų tvarka Vilniuje buvo naudinga.

Beje, Vilniaus atveju minima suma "iki 8 mln. lt" - reikia suprasti, kad savivaldybei tai ne pinigai.

[D.P]

ir ką skeptikai? tvarka toliau plius minus funkcionuoja labai gerai, žmonės nesibruka kaip gyvuliai, įlipimas išlipimas gerai pasiskirsto, jaučiuosi kaip normaliame europos mieste

Matyt ši sistema veikia miestuose, kuriuose yra gerai išvystyta VT infrastruktūra, kai yra alternatyvios VT formos (autobusai, metro, tramvajai, etc.) yra srautai pasidalina arba mažesniuose pagal gyventojų skaičių miestuose.
Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad panaikino, nes kai teko rytais važinėtis 19 troleibusu iš vieno miesto galą iki beveik maršruto pabaigos, kartu su į mokyklą važiuojančiais vaikais, jų tėveliais, studentais, pensininkais bei kitais buvo nepatogu.labai nepatogu. Niekas kaip ir nesigrūsdavo, tačiau tiek rytais, tiek piko metu buvo nepatogu.
Ir patys vairuotojai dažniausiai atidarydavo visas duris, nes žmonių srautai būdavo dideli, tai praktiškai ta sistema nepasiteisino, nes daugumalaikėsi senosios.
Bomžų nebematau, smarvė nosies negriaužia.
Gal vėliau ir reikėtų Vilniuje vėl įvesti tą pačią tvarką, tačiau šiuo metu - viskas ok. Jei atsiras kitos VT formos, tai tikrai derėtų apie tai mąstyti.

[daktaras]

ir ką skeptikai? tvarka toliau plius minus funkcionuoja labai gerai, žmonės nesibruka kaip gyvuliai, įlipimas išlipimas gerai pasiskirsto, jaučiuosi kaip normaliame europos mieste

[Vilnietizz]

Taigi, vėl keli skaičiai, kaip sekasi Kaunui ir Klaipėdai įvedus laipinimo pro priekines duris tvarką. Nežinau, ar patikima yra ši informacija apie pajamas

Įlaipinimas pro priekines duris: mažiau „zuikių“ – daugiau pelno

Kaunas:

Per pusmetį – 1,3 mln. litų į savivaldybės kišenę ir dviem trečdaliais mažiau „zuikių“ autobusuose bei troleibusuose. Nors baimintasi, kad prie priekinių transporto durų nusidrieks eilės, o vairuotojai nespės parduoti
ar patikrinti bilietėlių, dabar kai kurie keleiviai naująja tvarka sako esantys patenkinti.

„Manau, kad labai gerai. Srautai pasiskirsto, daug patogiau ir išlipti, ir įlipti. Žmonės nesistumdo, visada maloniai praleidžia“, – teigė kalbintas jaunuolis.

Anot valdininkų, lėšų surinkta daugiau, todėl bIlietų kol kas neplanuojama branginti. Vis labiau esą populiarėja elektroniniai bIlietai.

Klaipėda:

Prieš daugiau nei pustrečių metų lipimo per priekines duris tvarką nustatė ir Klaipėda. Skaičiuojama, kad keleivių be bilietų sumažėjo kelis kartus, viešajame transporte nebeliko asocialių asmenų, surenkama iki 600–700 tūkst. litų papildomų pinigų.

„Vidutinis keleivių be bilietų skaičius sumažėjo dvigubai. Mušame keleivių nustatymo be bilieto rekordus: jei anksčiau per 8–9 mėnesius sulaikydavome apie 20 tūkst. be bilieto važiuojančių, tai pernai sulaikėme iki 5 tūkst.“, – tvirtino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Nėniškis.

[1132]

nuo Šeškinės kalno pilnai pakaktų ir 4minučių nusileisti

Užtenka ir 2 minučių.

[ssnaiperis]

Kas liečia Šeškinės kalną, tai čia labai neprotingai padaryta - vieniems maršrutams duodama 4 minutės juo nusileisti, kitiems - net 6.

nuo Šeškinės kalno pilnai pakaktų ir 4minučių nusileisti

[Mettal]

vos velkasi kai gali važiuot žymiai greičiau arba be reikalo stabdo važiuojant nuo Šeškinės ar kokio kito kalno

Kas liečia Šeškinės kalną, tai čia labai neprotingai padaryta - vieniems maršrutams duodama 4 minutės juo nusileisti, kitiems - net 6. Pas autobusus labai daug tokių nesamonių pridaryta ir dėl to tie, kurie vėluoja, turi vilktis paskui niekur neskubančius, nes nėra kaip juos aplenkti (tai ypač taikytina Antakalniui, kur troleibusai vos velkasi, o 30 ir 50 turi kaip naikintuvai skrieti). Na, bet čia jau total off-topic .

[praeivis]

Kaip jie galejo lakstyti, jei kontaktinis tinklas benras visiems maršrutams, o troleibusas troleibusą lenkti negali?

Siandien maciau kaip vilniuje 17 marsruto troleibusas sustojo viduryje sankryzos,uzblokavo visa eisma ir lauke kol ji aplenks 4 marsruto troleibusas, nes jei jis butu pravaziaves ta sakotuva,tuomet griutu visas grafikas.

[Blaze]

Užsienyje, ten kur "autobusai laksto kaip formulės" nemanau, kad jiems leidžiama labai nukrypti nuo grafiko. Grafikas tiesiog toks, kad reikia lakstyti.

Būtent, dabar vairuotojai taikydamiesi prie grafiko ne piko metu vilkina laiką (ilgai stovi stotelėse ir laukia, vos velkasi kai gali važiuot žymiai greičiau arba be reikalo stabdo važiuojant nuo Šeškinės ar kokio kito kalno). Tokiu transportu tai tikrai, kad nesinori važiuoti, kai gali greičiau nuvykti su dviračiu. Taip kad kai kuriuose maršrutuose netgi sutrumpinus grafikus nemanau, kad bus vėlavimų.

[disident]

Kaip jie galejo lakstyti, jei kontaktinis tinklas benras visiems maršrutams, o troleibusas troleibusą lenkti negali?

Skaityk, kas buvo rašyta prieš tai. Tvarkaraštis sudaromas pagal tarpstočius. Taigi, visiems tarpstočiams šiuose maršrutuose įveikti buvo skirtas mažesnis laiko tarpas, nei iki šiol.

Kiti maršrutai irgi greičiau judėjo, tačiau šie maršrutai labiausiai apkrauti mieste, daugiau reikia stovėt stotelėje, kad didesnis srautas įliptų/išliptų, taip pat važiuojama apkrautomis gatvėmis. Taip ir gaudavosi, kad reikėjo lėkti.

Visiems maršrutams įveikti buvo skiriama mažiau laiko, tačiau ne visi vienodai apkrauti keleivių ir eismo sudėtingumo atžvilgiu.

[Mørtã]

..Dar prieš kelis metus suspaustas grafikas būdavo Kaune T13 ir T14, kad šie maršrutai tikrai lakstydavo.

Kaip jie galejo lakstyti, jei kontaktinis tinklas benras visiems maršrutams, o troleibusas troleibusą lenkti negali?

[disident]

Nepritariu, kad reikėtų leisti vairuotojui nukrypti nuo grafiko dėl greičio. Nebent maršrutuose, kuriuose važiavimo intervalas yra 5 - 7 min. Kaune tokių nebėra, Vilniuje nebent T16 ir dar kai kurie troleibusai.

Ydinga yra tvarkaraščio sudarymo tvarka. Ir piko, ir ne piko metu atkarpai tarp stotelių nuvažiuoti duodama tiek pat laiko. Tas laikas turėtų būti skirtingas skirtingu paros metu.

Taip pat apsprendžiant atkarpos nuvažiavimo laiką reikėtų atsižvelgti į A juostų buvimą ir jų funkcionalumą. Ten, kur A juostos tikrai veikia, reikėtų didint VT greitį.

Užsienyje, ten kur "autobusai laksto kaip formulės" nemanau, kad jiems leidžiama labai nukrypti nuo grafiko. Grafikas tiesiog toks, kad reikia lakstyti.

Dar prieš kelis metus suspaustas grafikas būdavo Kaune T13 ir T14, kad šie maršrutai tikrai lakstydavo.

[Vilnietizz]

Retos išimtys yra. Pvz 74 maršruto autobusas nestoja stotelėse nuo Rudens iki Lelijų (ir atvirkščiai). Pravažiuoja nesustojęs pro 6 stoteles. 44 maršruto autobusas nestoja tik stotelėje Viadukas.

44 stoja visose stotelėse. Stotelėje "viadukas" nestoja todėl, kad ji įrengta ne S.Batoro gatvėje, o užvažiavime nusukantiems į Kojelavičiaus gatvę. Žinia, 44 važiuoja tiesiai, todėl pro "Viaduką" paprasčiausiai nepravažiuoja

[Wycka]

Vilniuje tiek troleibusai tiek autobusai stoja kiekvienoje stoteleje nepaisant to, kad nera norinciu nei ilipti nei islipti. Tai atrodo ganetinai keista ir neefektyvu ir laiko ir kuro sanaudu prasme.

Retos išimtys yra. Pvz 74 maršruto autobusas nestoja stotelėse nuo Rudens iki Lelijų (ir atvirkščiai). Pravažiuoja nesustojęs pro 6 stoteles. 44 maršruto autobusas nestoja tik stotelėje Viadukas.