[LT/PL] Buvusi Lietuvos - Lenkijos demarkacinė linija

[Neju]

Šiek tiek plačiau apie HSV #2 pranešime paminėtą buv. Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvusį pasienietį Jurgį Kybartą (1898 – 1931)



Jurgis Kybartas - Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis, lenkų pasieniečio nukautas 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu.

J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro V rajono ketvirtojoje pasienio sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu, kurios Lietuvos valstybė nepripažino ir nesiruošė jos demarkuoti, buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis, kurias lenkų pasieniečiams nesunku būdavo ir „pastūmėti“(žinoma, į Lietuvos pusę). Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, josi apsikeisdavo notomis, pasienyje vykdavo susišaudymai.

Pagal istorinius šaltinius, lenkų pasieniečiai išprovokavo ir incidentą, kurio metu žuvo lietuvių pasienietis J. Kybartas. 1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkiai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo. Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats dar vakar buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų policininko. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė. Bėgančius į pagalbą tarnybos draugus lenkai apšaudė, bet nesužeidė. Į lenkų policininkus Lietuvos pasienio policininkai nešovė.

Po šio tragiško incidento buvo sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Nors lenkųi pusė bandė įrodinėti, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, bet faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

Jurgis Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams, J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d.

Paminklas yra stačiakampis raudono granito obeliskas, stovintis ant laiptuoto postamento. Obelisko priekinėje dalyje iškaltas kryžius, yra vieta nuotraukai, kuri sudaužyta, ir įrašas „ A†A / Pas. polic. sarg. eil. sarg. JURGIS KYBARTAS / Šioje vietoje lenkų nužudytas / 1931.X.4 / Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti“. Ant obelisko vakarinio šono iškaltas Vyčio kryžius ir įrašas: „Tęskime pradėtąjį žygį“, ant rytinio šono - „Jis budėjo Tėvynės sargyboje – budėk ir Tu, sargybini, kad laisvi būtume“. Paminklo vieta aptverta betono sienele, su kampiniais stulpeliais, sujungtais metalo vamzdžiu. Šiuo metu planuojama paminklą restauruoti.

Paminklas pasieniečiui J.Kybartui

Šaltiniai: http://www.pasienis.lt/lit/Iamzinant...J._Kyba/1720/1
http://www.pasienis.lt/lit/VSAT_kvie...uosius_in/1734
http://www.neriesparkas.lt/?id=15&l=1
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/200...6/atmi_01.html

[micku]

1920-1923 m. tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo nustatyta neutrali zona

Retas žemėlapis su pažymėta neutralia zona
Lenkijos 1922 m. geležinkelių žemėlapio fragmentas

Prie Nemuno ir Merkio demarkacinė linija išvesta per zonos vidurį upėmis, ties Vieviu kairiame Neries krante bevei visas neutralios zonos ruožas atiteko Lietuvai, į pietus nuo Dubingių - Lenkijai, Ignalinos apylinkėse - Lietuvai, visas Gardino-Vilniaus-Daugpilio geležinkelis - Lenkijai ir t.t.
Atvaizdas

www.mapywig.org , "Polska mapa kolejowa" 1922 r.

idomu, kad nepazymetas Sirvintu miestelis. Senelis kazka minejo, kad lyg tai jis buvo neutralioje zonoje...

[HSV]

Viename lenkiškame forume radau informaciją, kad dabartinė Lietuvos-Lenkijos sienos atkarpa atkartoja ir prieškarinę Lietuvos-Lenkijos demarkacinės linijos atkarpą, tik po karo keli ruožai tarp LLR ir SSRS buvo pakoreguoti (raudona linija):

[Neju]

Šiaudinė siena

Trakų istorinio nacionalinio parko glūdumoje, kelio Semeliškės - Trakai dešinėje yra Daniliškių kaimas.

Tarpukaryje Daniliškių laukus kirto 1923 m. kovo 15 d. Antantės nustatyta ketvirtoji demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurią vietiniai vadino "šiaudine siena". Toks pavadinimas kilo dėl to, jog demarkacinę liniją tarp diplomatinių santykių nepalaikiusių valstybių žymėjo iki 6 m aukščio kartys, kurių viršūnėse buvo iškelti šiaudų pėdai. Tokiais riboženkliais Lietuvos valstiečiai žymėjosi savo laukų ribas.

Daniliškėse ir gretimame Signalų kaime buvo įsikūrusios Lietuvos pasienio policijos būstinės. Kiekvienoje būstinėje tarnaudavo iki 10 policininkų, kuriems Lietuvos valdžia mokėjo apie 170 litų algą ir premijas valstybės švenčių progomis. Tuo tarpu Lenkijoje patruliavo Pasienio apsaugos korpuso karo prievolininkai, kurie bazavosi Trakų Dominikonų vienuolyne.

Lietuvos - Lenkijos pasienyje nebuvo saugu. Iki šiol prisimenama, kaip Signalų kaime lenkų pasienietis dvylika šūvių nušovė ūkininką Vitkauską, bandžiusį kontrabanda iš Lietuvos parsivaryti karvę. Pasienietis savo šalies pilietį nušovė Lietuvos teritorijoje, todėl kilo nemažas tarptautinis skandalas.

Tarpukaryje Daniliškės buvo populiari turistinė vieta dėka piliakalnio kaimo laukuose. Lietuvos karininkai ir inteligentai, mėgę ilsėtis Vievio vasarvietėse, ekskursijų metu kopdavo į aukštai iškilusį piliakalnį pasižiūrėti Lenkijos okupuotų Trakų. Pasakojama, kad ypač palankiomis oro sąlygomis nusišypsodavo laimė pamatyti net Vilniaus radijo bokštus. Lietuvos - Lenkijos demarkacinė linija buvo tik apie 200 m nuo piliakalnio.

Šaltinis: http://www.seniejitrakai.lt/siaudin-siena/

[Zorro]

Kelias Rūdiškės - Onuškis.


Lenkiško žemėlapio fragmentas iš mapywig.com

Kažkur pora km. už Rūdiškių demarkacinė linija (siena) ateidavo iš dešinės.



Paskui ėjo Rūdiškių - Onuškio keliu ir dar už poros km. pasukdavo į kairę.


Foto 2010.01

Dar už kelių šimtų metrų sankryža su keliu į Strėvą. Lenkiškame žemėlapyje čia pažymėta karčiama, bet dabar prie sankryžos krūmai.



O už krūmų paminklas lakūnui antifašistui.


Foto 2009.04

[Romas]

Daug 1939 m. spalio nuotraukų, kai nebeliko demarkacijos sienos.
Deja, Lietuva po to greit buvo okupuota ir nelaisvėje išbuvo 50 metų.

Lietuvos kariuomenės žygiui į Vilnių – 70 metų

(...) 1939 m. spalio 10 d. po kelias dienas trukusių derybų buvo sudaryta Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis. Lietuva atgavo Vilnių ir dalį Vilniaus krašto žemių, mainais įsileisdama į savo teritoriją sovietų karines bazes. 1939 m. spalio 14 d. sutartį ratifikavo Lietuvos seimas.

(...) Vilniaus rinktinės pajėgos spalio 15–16 dienomis buvo sutelktos palei buvusią demarkacijos liniją. Žygį planuota pradėti spalio 17–18 dienomis, tačiau Lietuvos kariai pralaukė dešimt dienų. Tuo metu sovietai plėšė Vilnių. Spalio 27 dieną buvo leista įžygiuoti į Vilniaus kraštą. Rinktinė demarkacijos liniją kirto šešiose vietose, dalis pajėgų buvo numatyta sienos apsaugai. Į Vilnių įžengė Širvintų ir Vievio kryptimis žygiavusios kolonos.

Pristatoma fotografijų paroda skirta žygio į Vilnių 70-mečiui paminėti. (...) Didžiąją parodos dalį sudaro Juliaus Miežlaiškio ir Vytauto Augustino fotografijos. Šių autorių darbai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kita fotografijų dalis – iš Algimanto Miškinio kolekcijos ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

Demarkacinės linijos peržengimas 1939.10.27

Fot. Julius Miežlaiškis
Lietuvos kariuomenė pasiruošusi žygiui į Vilnių


Fot. Vytautas Augustinas
Sovietų Sąjungos ir Lietuvos kariuomenių atstovai prie užkardo


Fot. Vytautas Augustinas
Deginamos buvusios demarkacijos linijos gairės


Pašalinamas kelio užkardas


Fot. Julius Miežlaiškis
1-ojo pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kariai
pro simbolinius vartus kerta buvusią demarkacijos liniją


Daugiau nuotraukų: http://www.lnm.lt/index.php?option=c...344&Itemid=340

[Romas]

Zawiasy / Lazdėnai, 1938

Światowid Nr. 3 (711) - 1938.03.26, 3 psl.
Apie 1½ savaitės po Lenkijos ultimatumo ir diplomatinių santykių atkūrimo

Antraštė: Granica, która ożyje // Siena, kuri atgis

1. Lietuvos - Lenkijos pasienio stotelė Zawiasy (Lazdėnai), prie geležinkelio linijos į Kauną.
Šioje atkarpoje beveik 20 metų neveikė geležinkelio susisiekimas, kuris netrukus bus atstatytas.
2. Išardytas keliolikos kilometrų geležinkelio ruožas už Lazdėnų.
Lenkijos vyriausybė siekdama susisiekimo atstatymo tarp Lenkijos ir Lietuvos, įtvirtina savo norą sukurti normalius kaimyninius santykius.

20lecie. Ciekawostki z polskiej prasy przedwojennej // 20metis. Įdomybės iš Lenkijos prieškario spaudos
http://20lecie.blogspot.com/2009/03/...ora-ozyje.html

[Romas]

Neutrali zona 1920 - 1923 m.

1920-1923 m. tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo nustatyta neutrali zona

Retas žemėlapis su pažymėta neutralia zona
Lenkijos 1922 m. geležinkelių žemėlapio fragmentas

Prie Nemuno ir Merkio demarkacinė linija išvesta per zonos vidurį upėmis, ties Vieviu kairiame Neries krante bevei visas neutralios zonos ruožas atiteko Lietuvai, į pietus nuo Dubingių - Lenkijai, Ignalinos apylinkėse - Lietuvai, visas Gardino-Vilniaus-Daugpilio geležinkelis - Lenkijai ir t.t.

www.mapywig.org , "Polska mapa kolejowa" 1922 r.

[Romas]

Neries regioninis parkas

Verkšnionių tiltas 108 kelyje Nemenčinė - Maišiagala - Vievis.


Rudeniškos nuotraukos


Prie tilto yra sala


Prieš karą čia jokio tilto nebuvo. Jis pastatyta 8-me dešimtemtyje

www.mapywig.org Lapas: Pas 29 Słup 40 Mejszagoła, 1928 m.

Net padidinus žemėlapį neaišku, kam ta sala anuomet priklausė


Pavasarinės nuotraukos
Vaidas žemyn - buv. Vilniaus kraštas dešinėje


Vaidas upe aukštyn - buv. Vilniaus kraštas kairėje


Už poros kilometrų Dūkštų link - Verkšnionių regykla
Vaizda į didžiąją Neries kilpą. Anoje pusėje buvo Lietuva, šiapus - Vilniaus kraštas

[Romas]

Neries regioninis parkas

Neries turistinė trasa. Kryžkėlė ties senąja Ausiutiškių regykla




Už ano griovio buvo jau Lenkijai priklausantis Vilniaus kraštas



Ausiutiškių regykla.
Prieš karą demarkacinė linija ėjo Nerimi iki pat Kernavės. Su didžiąja kilpa susidarytų kelios dešimtys kilometrų.

Prieš karą šie žmonės sakytų - kaip gražu anoje sienos pusėje...








Dabar ši Ausiutiškių regykla atsidūrė privačioje teritorijoje; jos lankymas ribotas.
Turbūt lengviau įveikti tikrą dabartinę šengeninę Lietuvos-Lenkijos sieną, nei savininko šlagbaumą

Neries RP darbuotojai užpernai įrengė alternatyvią Ausiutiškių regyklą, kurį nė iš tolo nepilygsta tikrajai:


Regykla kitoje Neries pusėje, Vilniaus rajone




Vaizdas į buvusią demarkacijos liniją.
Prieš karą šitoje pusėje buvo Vilniaus kraštas, anoje - nepriklausoma Lietuva


Daugiau nuotraukų - temoje "Neries regioninis parkas"

[Romas]

Neries regioninis parkas

Skirtingai nei Merkys ar Nemunas Varėnos rajone, kur abiejose upės pusėse gyvena dzūkai, Neris yra ne tik istorinė ar dabartinė administracinė riba.
Nerimi tarpukariu ėjo demarkacinė linija nuo Vievio apylinkių iki Kernavės.
Kairiame krante - Trakų r. (dab. Elektrėnų sav.) - tarpukaryje polonizacijos procesai pasuko atgal, dešiniajame krante (dab. Vilniaus r.) gyvena lenkai. Šiame krante, beje yra etnografinis lenkų Šilėnų kaimas ir Verbų etnokultūrinis draustinis Čekoniškių apylinkėse.
Perdaug nenukrypstant nuo temos (tuoj bus Kaziuko mugė ir verbų nuotraukos) gana naiviai atrodo Kauno ar net Klaipėdos pavasariniai mėgdžiojimai su verbomis, kurios tuose kraštuose yra visiškas nesusipratimas.

Neries regioninio parko žemėlapis

[Civis]

/\ Ačiū.
Gerai įsižiūrėjus Varėnos I bažnyčios bokštai matosi ir ankstesnėje nuotraukos (užstoja pasienio vartai)

Tikrai

[Romas]

/\ Ačiū.
Gerai įsižiūrėjus Varėnos I bažnyčios bokštai matosi ir ankstesnėje nuotraukos (užstoja pasienio vartai)

[Civis]

Nebent prieš karą Varėnoje I buvo medinė dvibokštė bažnyčia.

Taip Senojoje Varėnoje buvo tokia bažnyčia. Esu matęs seną nuotrauką, deja, čia negaliu pateikti.
K. Misius ir R.Šinkūnas "Lietuvos katalikų bažnyčiose" rašo, kad 1921 m. pastatyta bažnyčia žemais fasado bokštais, sudegusi 1944 m.

[Romas]

Lenkijos (kairėje) ir Lietuvos (dešinėje) pasieniečių susitikimas
Nežinoma vietovė, 1938

http://audiovis.nac.gov.pl/obraz/753...5e515fa63a0bf/

1938 m., atkūrus diplomatinius santykius buvo 4 sienos perėjimo punktai:
Švenčionėliuose, ties Širvintomis (Vilniaus - Ukmergės plente), ties Vieviu (Vilniaus - Kauno kelyje) ir Varėnoje I.

Nė viena iš šių vietų netinka.
Nebent prieš karą Varėnoje I buvo medinė dvibokštė bažnyčia.

[Romas]

Gerai, kad tos linijos neliko

Kažkur prie Druskininkų
Lenkų pasieniečiai saugo sieną su Lietuva prie Nemuno, 1934

http://audiovis.nac.gov.pl/obraz/753...5e515fa63a0bf/
http://audiovis.nac.gov.pl/obraz/753...5e515fa63a0bf/

Lietuvių pasieniečiai ir pareigūnai (1938?)
Pirmasis pasikeitimas paštu tarp Lietuvos ir Lenkijos

http://audiovis.nac.gov.pl/obraz/753...5e515fa63a0bf/

---

Yra rusiški, vokiški, lenkiški, žydiški ar amerikoniški fotoarchyvai. Ar yra koks nors lietuviškas?

[Romas]

Varėna I

Didelė dalis demarkacinės (administracinės) linijos ėjo vandenimis - Nemunu, Merkiu, Nerimi, taip pat Dubingių ir kitais ežerais.
Ši demarkacinė linija - tik istorinė atrakcija.

Apsikeitimas politiniais kaliniais tarp Lietuvos ir Lenkijos
Varėna I, 1925.09

http://audiovis.nac.gov.pl/obraz/866...5e515fa63a0bf/

Nežinia kokių laikų nuotrauka - ar jau atkūrus diplomatinius santykius 1938-1939 m., ar anksčiau

Tiltas Varėnoje I
Originalus užrašas: Punkt graniczny na granicy polsko-litewskiej nad rzeką Mereczanką. Żołnierze Korpusu Ochrony Pogranicza otwierają bramę graniczną na moście.
Pasienio punktas Lenkijos - Lietuvos pasienyje ant Merkio upės. Pasienio apsaugos korpuso kareiviai atidaro vartus ant tilto.

http://audiovis.nac.gov.pl/obraz/476...5e515fa63a0bf/

Nors 1920-1938 m. tarp Lietuvos nebuvo diplomatinių santykių, bet buvo minimalus mažasis pasienio susisiekimas:
- kai kurie gyventojai turėjo žemės nuosavybę (ganyklas, ariamus laukus)kitapus sienos;
- net priešiškos valstybės leisdavo sekmadienias eiti į bažnyčią melstis, pvz., Linkmenyse).

[Romas]

Labai įdomi tema.
Prieš kelerius metus turbūt sunku buvo ją įsivaizduoti lietuviškame forume.
Ačiū HSV už temos pradžią ir Depeche už pasivaikščiojimą šia buv. LT/ PL administracine linija.

[Depeche]

Teko susiorganizuoti kelionę buvusia demarkacinę linija 2009 gruodį:

Keliavome nuo plento į Druskininkus (Drusk. sav. ir Varėnos raj. riba) iki Trasninkų, orientavomės pagal tarpukario lenkišką žemėlapį, nustebau, kad pagal buvusią demarkacinę liniją vietomis yra padarytas miškų linijos. Kelionės maršrutas pažymėtas žemėlapyje.









Trasninkuose.. čia įvyko insidentas, kuomet pasienietis nušovė į Lietuvos teritoriją įžengusį lenkų karaivį, to pasekoje 1938 m. Lenkija Lietuvai įteikė ultimatumą.



Pagal žemėlapį ši sala skyrė Vilniaus kraštą ir Lietuvą.



Trasninkus paliekant

[HSV]

Kadangi įvairiose temose buvo paminėti įvairūs buvusios demarkacinės linijos objektai, tai šioje temoje juos visus galima būtų koncentruoti bei pateikti dar nematytų objektų ar pan.

Štai, kaip apie buvusią demarkacinę liniją pasakojama ties Neries upe:



Visai netoli šios vietos, 1920-1939 metais praėjo buvusi Lietuvos – Lenkijos demarkacinė linija. Lietuvos kariuomenei kovose su L.Želigovskio būriais pavyko išlaikyti Vievį, todėl ties čia buvusiu Ausiutiškių vienkiemiu buvo pasienio zona. Demarkacinė linija, pasiekusi Nerį, toliau iki Kernavės tęsėsi upės viduriu. Nuo Ausiutiškių skardžio kitapus Neries matomas gražus slėnis su Šiurmonių kaimu buvo jau Lenkijos pusėje. Lietuvos pasienio policijos Trakų baro būstinė buvo įsikūrusi netoli esančiame Karageliškių kaime.
Demarkacinė linija buvo žymima užakėtu žemės ruožu, žiemą kartais ją žymėdavo ir šiaudais. Netoli šios vietos, prie Baltamiškio kaimo įvyko plačiai nuskambėjęs ekscesas. 1931 m. spalio 4 dieną lenkų policininkas iš pasalų nušovė Lietuvos pasienio policininką J.Kybartą. Jo žuvimo vietoje buvo pastatytas paminklas, kuris iki šiol tebestovi ties Baltamiškiu.
Abipus demarkacinės linijos gyvenantys žmonės vogčiomis bendraudavo su kitapus likusiais giminėmis, šeimos nariais. Kai kurie užsiimdavo ir kontrabanda. Vilniuje buvo brangus cukrus, sacharinas, degtukai, todėl iš Lietuvos pusės šios prekės keliaudavo Lenkijos pusėn. Dažnai per Nerį Lenkijos pusėn plukdydavo gyvulius. Lietuvos pusės gyventojai slapčiomis traukdavo Vilniun, kur pirkdavo audinius, drabužius. Jauni vyrai sienos dažnai visai nepaisė ir vakarais traukdavo jau seniai pramintais takais per sieną į gretimų kaimų šokius. Lietuvių pasienio policija konfiskuodavo nemaža slapta gabenamų prekių, todėl Trakų baro viršininkas K.Čerskis Karageliškėse buvo atidaręs konfiskuotų prekių parduotuvę.

Šaltinis: http://www.neriesparkas.lt/?id=70&sub=39&l=1