[122] Panevėžys - Rokiškis - Daugpilis. Karsakiškio aplinkkelis

[Xmaster]

Žodžiu sugalvojau atsiversti savo gimtojo miesto (Rokiškio) laikraščio svetainę, pažiūrėti kokios aktualijos ir prieš akis išniro straipsnis. Va nuoroda: http://www.grokiskis.lt/lt/temos/die...ilijonas-.html . Perskaičiau viską ir juokiausi pro ašaras. Žodžiu esmė tokia, kad lygiame TIESIAME kelyje, kur eismo intensyvumas nėra didelis. Norima įrengti žiedinę sankryžą... Esmė, kad matomumas toje sankryžoje yra kuo puikiausias, kadangi kelias nedaro jokio vingio ar panašiai. Šis žiedas atliks tik vieną funkciją - eismo stabdymo ir aplinkos teršimo. Kadangi keliu važiuoja gan daug "furų", tad jos turės sustabdyti, tada akseleruotis, kas reikš - pasidėjusi CO2 kiekį tenais. Žodžiu smagu. O smagiausia, kad tai atsieis milijoną. Man nesvarbu, kad projektuota buvo ne krizės metu. Net ir ne krizės metu tai atrodo idiotiška. Yra svarbesnių vietų tame pačiame Rokiškio rajone kur reikia žiedinės sankryžos. Prie Rokiškio sankirtoje su 122 keliu ji butų 1000000 kartų reikalingesnė, nes daugiau eismo ir vieta ne tokia aiški. Tai va. Taip leidžiami pinigai vėjais. Milijoną galėtų skirti miesto gatvių tvarkymui ir tai tikrai duotų daugiau naudos. Tai tiek. Išsipasakojau
Dar va prisegiau vaizdinę medžiagą kur yra sankryža. Pažymėjau raudona rodykle

[spirit]

Manau, kad ten geriau aplinkkelį tiestų, nes ten važinėja labai daug "fūrų", o ta centrinė sankryža ant kalniuko yra gan ekstremali, nes priešais atvažiuojantį, arba sukantį nuo Daugpilio pamatai tik įvažiavęs vos ne iki jos vidurio.

[Romas]

www.lrt.lt 2009.04.02 d. 21:10
Zina Paškevičienė

Obeliškiai grasina kelio blokada

Valdžios sprendimais nepatenkinti Rokiškio rajono Obelių gyventojai grasina blokadomis, jeigu nebus suremontuotas per miestelį einantis kelias.
Beveik trys šimtai

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=21303039

[Vidma]

Gamtos saugotojai aplinkkelio nebesikrato
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=53418
Birutė KRONIENĖ
2008-11-13
„Sekundė“.

Gatvė tapo magistrale

Daugybę metų važiuojančių vilkikų gausmą kentusiems Karsakiškio žmonėms pagaliau atsirado viltis sulaukti pagalbos. Mezofitines pievas ir juose gyvenančius vabalus saugoti užsimoję gamtosaugininkai pagaliau nuleido garą ir nebeprieštarauja, kad milžinišką eismo srautą nuo miestelio nukreipiantis aplinkkelis būtų nutiestas.

Karsakiškio gyvenvietę kerta kelias Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys. Per dieną per miestelį važiuoja ne mažiau kaip 5 tūkstančiai automobilių, tad pagrindinė Karsakiškio gatvė seniai tapo tarptautine magistrale. Kad reikalingas eismą nukreipiantis aplinkkelis, nuspręsta jau 1980 metais. Tuometis „Lietkelprojektas“ parengė aplinkkelio pietinėje Karsakiškio dalyje projektą, tačiau jis taip ir liko neįgyvendintas.

Apie ketinimus padėti karsakiškiečiams primena tik 1986-aisiais pastatytas tiltas ir įrengtas kelio ruožas. Vykdant žemės reformą po 1990 metų aplinkkelio statybos reikmėms rezervuota 30 metrų pločio žemės ūkio paskirties žemės juosta. Atkuriant žemės nuosavybės teises savininkams, grąžinamųjų sklypų ribos nustatytos įvertinant būsimam keliui paliktą žemės juostos padėtį.

Žadėjo blokuoti kelius

Aplinkkelį tiesti buvo numatyta pradėti 2007 metais, šiems darbams Automobilių kelių direkcija buvo numačiusi 10 milijonų litų. Tačiau pradėti projektavimo darbų tada neleido gamtosaugininkai. Toje vietoje, per kurią turėjo eiti aplinkkelis, esą plyti labai geros būklės mezofitų pieva, jos nieku gyvu negalima ardyti. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas tuomet Lietuvos automobilių kelių direkcijos paprašė ieškoti alternatyvių kelio tiesimo variantų, o aplinkkelio projektas įstrigo ilgam.

Nenorėję sutikti, kad pievoje besiveisiančiais vabalais rūpinamasi labiau nei žmonėmis, sukilo karsakiškiečiai. Susitikimuose su aplinkosaugininkais ir vietinės valdžios atstovais gyventojai pažadėjo, kad jei situacija nesikeis ir toliau bus spekuliuojama gamtos saugojimo idėjomis, jie bus priversti ryžtis kelių blokadai.

Surado alternatyvą

Šių metų rugsėjį VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto Aplinkos apsaugos skyrius parengė pakartotinį Karsakiškio aplinkkelio poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui vertinimas atliktas dviem skirtingiems techniniams sprendiniams: be estakados ir su estakada. Nustatyta, kad estakada palengvintų faunos migraciją palei upę ir sumažintų naikinamų buveinių plotą. Gamtosaugininkai tinkamu pripažino variantą, pagal kurį aplinkkelio trasos pradžia – kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 88,4 km ir 1,3 km ruožas sutampa su esamu keliu. Toliau kelias driekiasi Lėvens upės link ir kerta ją 90,20 km Lėvens senvagių pakraščiu, greta retesnių pievų. Taip apsaugomas natūralių Lėvens senvagių kompleksas. Dėl aplinkkelio tektų iškirsti apie 1,5 hektaro miško. Lėvens upė yra saugoma kaip žuvų migracijos takas, todėl tiltas turėtų būti įrengtas taip, kad netrikdytų saugomų žuvų migracijos, nesudarytų patvankos ir kaskadų.

Plačiau skaitykite lapkričio 13 d. „Sekundėje“.

[Romas]

Informacija apie priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos

Panevėžio RAAD priėmė sprendimą dėl Karsakiškio aplinkkelio statybos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu
2008-10-15

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Karsakiškio aplinkkelio statyba.
(...)
Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas - Karsakiškio gyvenvietę kerta krašto kelias Nr.122 Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys. Esamas kelias per gyvenvietę yra siauras, kelio dangos plotis 6 m. Dėl didelio eismo intensyvumo susidaro sudėtingos eismo sąlygos, sukeliamas pavojus pėstiesiems, teršiama aplinka, keliamas triukšmas, padidėja eismo įvykių rizika. Planuojamas naujas kelias, kurio dalis jau buvo pastatyta 1986 metais.
(...)
2008 metų rugsėjo 18 d. Departamentui buvo pateikta papildyta Karsakiškio aplinkkelio PAV ataskaita, kurioje nagrinėjami du trasos variantai Nr.I ir Nr.III.

Poveikio biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui vertinimas atliktas dviems skirtingiems techniniams sprendiniams: A - be estakados, B – su estakada.
Atliktas variantų palyginimas pagal aplinkosauginius, ekonominius ir techninius rodiklius.
I variante kelio trasa 88,70-90,80 km atkarpoje tiesiama šalia Lėvens senvagių komplekso, pažeidžia jų pakrantės apsaugos juostą, kerta 3,18 ha mezofitų pievą, durpingas vietas, ežerėlius. Siūlomas IB variantas su 505 m ilgio estakada.
Pagal III variantą trasos pradžia – kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 88,4 km ir 1,3 km ruožas sutampa su esamu Daugpilio-Rokiškio-Panevėžio keliu. Toliau kelias tiesiasi link Lėvens upės ir kerta ją 90,20 km Lėvens senvagių pakraščiu, greta retesnių pievų. Taip apsaugomas natūralių Lėvens senvagių kompleksas. III B varianto atveju estakados ilgis 175 m. Estakada palengvintų faunos migraciją palei upę, minimaliai sumažintų naikinamų buveinių plotą.

Nuo 91,0 km abiejų variantų trasos sutampa. Aplinkkelis kerta potencialią Natura 2000 teritoriją, skirtą lūšių Felis lynx buveinių apsaugai („Žalioji giria“ Ltpan0006, 33914,5 ha) ir tiesiamas tarp dviejų atskirų (20138,8 ha ir 10542,4 ha) teritorijos masyvų ir kerta vieną iš jų. 12,5 m ilgio planuojamo kelio koridorius atkirs apie 4,4 ha teritoriją (0,01% visos Natura 2000 teritorijos). 91,6-93,0 km aplinkkelis priartėja ir vietomis kerta Karsakiškio sodų tvenkinį (buv. Karjerai). Bus užpilama 0,6 ha tvenkinio.

Planuojamas aplinkkelis – naujas ryškus antropogeninis elementas – įsiterps tarp regioninės reikšmės geoekologinės takoskyros – Melnikapievio miško ir regioninės reikšmės migracijos koridoriaus – Lėvens upės slėnio, formuodamas barjerą.

Nutiesus aplinkkelį, Karsakiškio gyvenvietėje akustinė situacija reikšmingai pagerėtų. Tuo tarpu planuojamo aplinkkelio zonoje, užmiesčio teritorijoje, triukšmo lygis padidėtų. Į viršnorminio triukšmo poveikio zoną patektų 1 gyvenamasis pastatas I varianto atveju ir 3-jų sodybų gyvenamieji pastatai III varianto atveju. Abiejų variantų atveju dar 2 sodyboms situacija reikšmingai pablogėtų.

Priemonės, numatytos neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti (...)

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8090

[Romas]

SKELBIMAS APIE SUPAPRASTINTĄ PIRKIMĄ

Pirkimo numeris: 65947
Pirkimo pavadinimas: Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 101,3 iki 106,15 km dangos stiprinimo projektavimas ir atlikimas
Darbų atlikimo, prekių pristatymo ar paslaugų teikimo vieta: Panevėžio r.

http://cvpp.lt/notices/notice2002392...tice_read_form

Bus remontuojamas ruožas prie Panevėžio.
Kilometražas 122-me kelyje kažkodėl ne nuo Panevėžio, o nuo Subatės muitinės

[Romas]

Aplinkosaugininkai savo veiksmus stabdant Karsakiškio aplinkkelio tiesimą argumentuoja kalbomis apie unikalias prie Karsakiškio esančias Lėvens slėnio mezofitines pievas.

Atrodo, kad Lėvens slėnio mezofitinių pievų nėra nei saugomų teritorijų, nei Natura-2000 BAST (buveinių apsaugos) nei PAST (paukščių apsaugos) sąrašuose:


http://www.am.lt/natura2000/miestai/panevezys.php

Panevėžio rajono Natura-2000 globojamų teritorijų sąrašas:

· Skilvionių mišk.
- Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus)
· Pranionių mišk.
- Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus)
· Naudvario mišk.
- Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus)
· Žaliosios giria
- Gervė (Grus grus)
- Vakarų taiga
- Mažoji musinukė (Ficedula parva)
- Pelkiniai miškai
- Juodasis gandras (Ciconia nigra)
- Pelkėti lapuočių miškai
- Vapsvaėdis (Pernis apivorus)
· Vadaktėliai
- Šienaujamos mezofitų pievos
- Medžiais apaugusios ganyklos
- Stepinės pievos (svarbios gegužraibinių augalų buveinės)
- Karbonatinių smėlynų smiltpievės
· Nevėžio ir Kiršino up. slėnis
- Šienaujamos mezofitų pievos
· Raguva
- Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus)
· Žalioji giria, Paežerio, Taruškų, Bigailių, Raguvėlės miškai
- Lūšis (Lynx lynx)

Šienaujamos mezofitų pievos saugomos tik Vadaktėliuose (Nevėžio slėnis) ir Nevėžio-Kiršino slėnyje.

Iš Šiaurės prie Karsakiškio prieina Žalioji giria - ten yra net 4 paukščių rūšys ir 2 buveinių rūšys. Kas gali paneigti galimybę, kad Saugomų teritorijų tarnybos siūloma šiaurinė aplinkkelio trasa dar labiau pakenktų šioms saugomoms rūšims bei buveinėms.

Anoje Lėvens pusėje priešais Karsakiškį pažymėti sodai.
Kadangi schema labai netiksli, galima daryti prielaidą, kad iš pietų prie Karsakiškio prieina tik Natura 2000 globojami Taruškų, Bigailių, Raguvėlės miškai - ten saugomos lūšys.
Abejotina, ar lūšims aplinkkelis esantis prie pat miestelio pakenktų - net patys aplinkosaugininkai tokio argumento nenaudoja.

Dėl Lėvens slėnio unikalumo galima rasti įvairių argumentų, bet kad mezofitų pievų yra ne tik Panevėžio rajone, galima įsitikinti pažiūrėjus Aplinkos ministerijos tinklapį (skiltis Natura 2000):

Anykščių rajonas
· Menteliai
- Šienaujamos mezofitų pievos
· Kirmėliukai
- Šienaujamos mezofitų pievos
· Šventosios up. slėnis, Mičionys
- Šienaujamos mezofitų pievos
· Vidugiriai
- Šienaujamos mezofitų pievos
· Šetekšnos up. slėnis
- Šienaujamos mezofitų pievos

Kedainių rajonas
· Smilgos up.
- Šienaujamos mezofitų pievos

Raseinių rajonas
· Papušinys
- Šienaujamos mezofitų pievos

Vilniaus rajonas
· Medininkai
- Šienaujamos mezofitų pievos
· Daubėnai
- Šienaujamos mezofitų pievos
· Rukainių mišk.
- Šienaujamos mezofitų pievos

http://www.am.lt/natura2000/lietuvoje_1.php

[Romas]

Keletas duomenų apie krovininio eismo intensyvumą ties Karsakiškiu iš Panevėžio regiono kelių tinklapio

Vidutinis paros eismo intensyvumas ties Karsakiškiu 2006 m. - 639 krovininiai automobiliai (2005 m. - 459 aut. per parą).
Per metus krovininių automobilių srautas išaugo 39 procentais.


http://www.prk.lt/index.php?id=151

Plg.: Panevėžio - Rygos kelyje 2006 m. tarp miesto ir A17 (aplinkkelio) - tik 549 krovininiai automobiliai per parą
Ties Karsakiškiu krovininių automobilių eismas 16% intensyvesnis nei Panevėžio - Rygos kelyje išvažiuojant iš Panevėžio miesto

[Romas]

122-as kelias laikomas krašto keliu. Sovietmečiu tai buvo sąjunginės reikšmės kelias A-225 Smolenskas-Vitebskas-Daugpilis-Panevėžys-Palanga.
Sumažėjus ryšiams su Rytais krašto kelio statusas buvo pakankamas. Tačiau pasikeitus aplinkybėms (visų pirma nenupėjama Baltarusijos muitinės veikla) tranzitinis srautas tarp Vakarų Europos ir Rusijos vyksta per Lietuvą ir Latviją. Lietuvoje svarbiausiais šios krypties tranzitiniais keliais tapo keliai A6 (Kaunas-Zarasai-Daugplilis) ir 122 (Daugpilis-Obeliai-Panevėžys).


Keletas duomenų apie eismo intensyvumą ties Karsakiškiu iš "Panevėžio regiono kelių" tinklapio (deja, Lietuvos kelių direkcija šių duomenų apie visą Lietuvą savo tinklapyje www.lra.lt neteikia)

Vidutinis paros eismo intensyvumas ties Karsakiškiu 2006 m. - 3799 automobiliai (2005 m. - 3697 aut. per parą).
Per metus srautas išaugo 3 procentais.

http://www.prk.lt/index.php?id=151

Plg.: Panevėžio aplinkkelyje tarp A9 ir A10 (Šiaulių ir Rygos plentų) - tik 3160 automobilių per parą.
Ties Karsakiškiu eismas 20% intensyvesnis nei "Via Balticoje" ties Panevėžiu

[Romas]

Planuojama nauja [sena] trasa – tai 1980 m. VPI Lietkelprojekto (dabar UAB Kelprojektas) paruošto projekto atnaujinimas. Dalis planuojamo Karsakiškio aplinkkelio nuo 88,40 iki 89,50 km ir tiltas per Lėvens upę (89,48 km) jau yra pastatyta.

Karsakiškio aplinkkelio tiesimo tikslai:
• nukreipti tranzitinio transporto eismą aplinkkeliu; sumažinti eismo įvykių skaičių;
• pagerinti ekologinę situaciją Karsakiškio gyvenvietėje;
• sutrumpinti kelionės trukmę ir sumažinti kelių transporto priemonių eksploatacines išlaidas;
• pagerinti transporto eismo sąlygas.

Šaltinis: VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas. Poveikio aplinkai vertinimo santrauka (2006.08)
http://www.tkti.lt/index.php?id=586


Bet kokiu atveju naujo kelio tiesimas kita trasa labai panašus į resursų švaistymą - juk dalis kelio jau pastatyta.

Apie tai, kaip vertinti esamo (ir didėjančio) tranzitinio srauto poveikį gyventojų sveikatai, aplinkosaugininkai nutyli.

[praetor]

Ir nepritark. Esme tik tame, kad toks procesas, kaip sutaupymas viename ir atidavimas bei panaudojimas konkreciame kitame projekte imanomas nera.

[Eimantas]

Visiškai nepritariu tokiai nuomonei.

[praetor]

Gaila, kad taip pinigus svaisto. Uz tuos papildomus 5-6 mln. irengus tvoras nuo zveriu, tvoras pestiesiems bei atitvarus masinom isgelbeta likimu butu tiek, kad ne vienas augalas ar pieva ne kruopelytes neverti.

[Romas]

Karsakiškio aplinkkelis

Neringa Martinkutė, "Panevėžio balsas"
2008 kovo mėn. 20 d. 00:01

Dėl aplinkkelio – grasinimai piketais
Naujoji Karsakiškio aplinkkelio trasa nesunaikins saugotinų unikalių pievų, tačiau dėl būtinybės pastatyti dar vieną tiltą atsieis keliais milijonais litų brangiau.

Panevėžio rajono Karsakiškio gyventojai dar šį pavasarį sulauks kvietimo pasisakyti, ar jiems priimtina projektuotojų pasiūlyta ir apskrities viršininko administracijos specialistų palaiminta naujoji Karsakiškį apeinančio aplinkkelio trasa.
(...)

Karsakiškiečiai grasino net piketais
Praėjusiais metais dėl būsimojo Karsakiškio aplinkkelio buvo kilęs didžiulis ažiotažas. Aplinkosaugininkams pareiškus, jog tiesiant kelią pagal dar sovietmečiu parengtą projektą būtų sunaikintos itin retos tame ruože plytinčiose pievose žaliuojančių augalų rūšys, Karsakiškio gyventojai, grasindami net piketais, stojo ginti savo interesų.

Žmonės piktinosi, kad siekiama išsaugoti gamtos turtus, o jų sveikata ir saugumas esą niekam nerūpi. Karsakiškiečiai netgi buvo surinkę ir Panevėžio rajono vadovui Povilui Žaguniui įteikę beveik 130 parašų, reikalaujančių nevilkinti aplinkkelio statybos ir kuo greičiau juos išvaduoti nuo kurtinamo triukšmo bei dulkių, kuriuos kelia dieną naktį gyvenvietę drebinančių sunkiasvorių mašinų kolonos.


Kainuos daugiau
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjo M.Steponavičiaus teigimu, pernai liepą architektai pateikė net šešias naujas Karsakiškio aplinkkelio projektavimo alternatyvas. „Iš tų variantų mes pasirinkome labiausiai atitinkantį ir gamtosauginius, ir techninius reikalavimus.

Tiesiant pagal šį projektą, aplinkkelio trasa sutrumpėtų ir eitų daugiau kaip pusšešto kilometro, tačiau viso objekto kaina dėl būtinybės pastatyti dar vieną tiltą išaugtų nuo buvusios planuotos 20 milijonų iki 25-26 milijonų litų“, - teigė M.Steponavičius. Dienraščio pašnekovo duomenimis, saugotinas vertingų retų augalų pievas aplenkiantis Karsakiškio aplinkkelis būtų klojamas net per septyniolikos savininkų žemės sklypus.

„Aplinkkelio statybos pabaigos galima tikėtis apie 2009-uosius – 2010-ųjų pabaigą“, - (...) sakė apskrities Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas M.Steponavičius.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16389819

[Romas]

Šiek tiek senstelėjęs straipsnelis, bet gana išraiškinga nuotrauka


"Sekundė" 2007.05.10
Darius SKIRKEVIČIUS

Karsakiškiui lemta pabūti „juodojoje skylėje“


G.Lukoševičiaus nuotr.

Net kelios valstybinės institucijos sprendžia galvosūkį, kaip nutiesti kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys aplinkkelį ties Karsakiškio miesteliu ir išgelbėti vietinius gyventojus nuo transporto pavojų, bet nepakenkti unikaliai gamtai.

Už aplinkkelio projekto įgyvendinimą atsakingi valstybės tarnautojai pasidaliję į dvi stovyklas: į tuos, kurie dėl visuomeninio intereso paaukotų gamtą, ir tuos, kurie žūtbūt ją siekia apsaugoti. Abi pusės įsitikinusios ginančios viešąjį interesą, todėl turės ieškoti kompromiso.

Karsakiškio miestelio gyventojai, 27-erius metus kantriai laukę jiems pažadėto aplinkkelio, ko gero, turės dar šiek tiek pakentėti. Kelininkai jau šiemet buvo pasirengę pradėti tiesti miestelį nuo milžiniškų transporto srautų turintį išgelbėti kelią. Tačiau tam pasipriešino gamtosaugininkai.

Jų manymu, nebūtina sunaikinti visos unikalaus Lėvens upės slėnio ekosistemos vien tik dėl to, kad nebuvo paieškota alternatyvios aplinkkelio vietos.

(...)

Kad gamtos sąskaita negalima spręsti problemos, teigė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė.
„Ne dėl vienos varlės ar uodo mes čia kovojame, o dėl ištisos ekosistemos, jos dalimi yra ir žmonės, – teigė direktorė. – Panevėžio kraštas ir taip nuskriaustas aplinka, o dar kėsinamasi sunaikinti vieną iš vertingiausių krašto kampelių – Lėvens slėnį“.

Jos manymu, geriausias sprendimas būtų aplinkkelį tiesti į šiaurės pusę nuo miestelio, kur dirbami laukai, ir taip išsaugoti pietinėje pusėje esančias užliejamas pievas. Net jeigu tas variantas sudėtingesnis, būtina patikrinti, ar tai įmanoma. Pasak R.Baškytės, tik tada, jeigu bus įrodyta, kad kito būdo patenkinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus nėra, gali būti priimti sprendimai su išlygomis leisti Karsakiškio aplinkkelį tiesti būtent pietiniu miestelio pakraščiu.

http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=40972

[Xmaster]

Aš iš akies galečiau pasakyti, kad kokie ~50 m.

[Romas]

/\ Negaliu nieko konkretaus pasakyti nei apie tą, kurį bandė, nei apie Karsakiškio tiltą

[Eimantas]

Ilgas tas tiltas?

[Romas]

Užuomina apie Karsakiškį iš straipsnio kita tema

Specialistai išbandė tiltą per Nevėžį
2007 09 07
Prasčiausias tiltas - Karsakiškyje

Vakar bandant Berčiūnų tiltą, žvyru pakrauti šeši KAMAZ markės sunkvežimiai. (...) Tyrimus stebėjęs inžinierius PB sakė, kad Panevėžio krašte pavojingiausias tiltas yra per Lėvenį prie Karsakiškio. Anot jo, jei nebus nutiestas Karsakiškio aplinkkelis, tiltas prieš miestelį gali neatlaikyti apkrovų ir įgriūti, jo būklė beveik kritinė.

http://www.paneveziobalsas.lt/index....5826&Itemid=87

[enigma]

Karsakiškio aplinkkelio istorijoje - pirmosios optimistinės gaidos

http://www.aina.lt/index.php?article=37847