Parkavimas. Infrastruktūra

[Ignalina]

Vilnius nenustoja stebinti. Einant kieme pastebėjau, kad projektuojami nauji pusiau požeminiai konteineriai. Atsidarius projektą, negalėjau patikėti. Išvažinėta veja šalia numatomos aikštelės lieka veja, tačiau plane nurodytos.. Preliminarios transporto priemonių stovėjimo vietų ribos




https://vilnius.lt/wp-content/upload...ulymai-1-1.pdf

[Knope]

Gabijos g. yra toks parkingas. Jame statomi Corpus A automobiliai, bet ne tik. Pateikiu pavyzdį, kaip buvo "suvalgyta" harmoninga kalvelė, skyrusi parkingą nuo šaligatvio. Ir ką išlošė?

[spekas]

Tokios stoginės, mano manynu, jei nėra pinigų švaistymas (kiek ten 1 rašė kainavo?), tai sakyčiau nėra prioritetas. Vilniuje prioriteteas yra šaligatviai.

[dondc]

Žiemą niekas neįrenginėja, kaip ir pvz. stojo kitapus sankryžos šaligatvio tiesimo darbai apačioje ties garažais. Rudenį ten bėgiojau, tai jau buvo. Vėl kopijuoja jie Olandiją: čia niekad neparkuočiau pirmame aukšte, nes jei kas užkels dviratį į antrą virš maniškio, tai visos tos druskos, purvai ir tepalai nuo guolių / grandinės aptekės ant mano rankenų ir sėdynės, taip pat rėmo. Realiai visas išterliotas galėsi atvažiuot į darbą / susitikimą ir pan. Antrame aukšte irgi neparkuočiau, na net tiesiog labai nepatogu. Žiemą po drėgmės dar ir sunkiau turėtų slankiotis ta konstrukcija, žinau, nes balkoną slankioju namie, kuris prie minuso stringa.

[digital]

P. S. Viršuliškėse tenka vis matyti vieną modernų dviaukštį dviračių parkingą Tujų g. (Street View dar nėra), kuriame nei karto nemačiau dviračio. Tas gardas siurbia dar ir elektrą, nes papildomai apšviestas... Tų stoginių papildomai apšvietinėti nebūtų reikėję.

Neseniai tik įrengė, todėl dar ir nėra:

[dondc]

Siūliau būtent tame Viršuliškių rajone, Vilniuje, kur išskirtinai tik tame rajone yra stoginės tarp daugiabučių. Nuotraukoje (keliais pranešimais aukščiau) dviratis po balkonu tik išskirtinis atvejis kažkokio žmogaus. Lankstytis po balkonais būtų nesąmonė. Tos stoginės tarp namų – jau aukštos ir idealios.

Pats mano pirmas "Tvarkau miesto" pranešimas buvo siūlymas atblokuoti užvažiavimą ant jau įrengtos aikštelės virš garažų. Nesutiko net to padaryti, nes garažai privatūs ir savininkai pamanė, jog parkingas aukščiau jų gali gadinti konstrukcijas. Nors projektuota parkingui ir ant viršaus bei ten kadaise parkuodavo. Tuo pačiu atrodo siūliau / užsiminiau ir apie daugiaaukštį parkingą virš garažų. Tą galima padaryti nejudinant net esamų garažų. Rygos g. (Justiniškėse, Vilniuje) kaip tik stato daugiabutį ant garažų. Ten palei garažų išorinį sienų perimetrą betonuojamos naujos daugiabučio sienos. Tik poroje vietų išgriauna garažus, kad pastatyti atraminį polį.

Žodžiu, piniguose esmė.

P. S. Viršuliškėse tenka vis matyti vieną modernų dviaukštį dviračių parkingą Tujų g. (Street View dar nėra), kuriame nei karto nemačiau dviračio. Tas gardas siurbia dar ir elektrą, nes papildomai apšviestas... Tų stoginių papildomai apšvietinėti nebūtų reikėję.

[taccido]

Mano požiūris toks į P vietų įrenginėjimą:
- kai įrenginėjama P vietų tiek, kad jų santykis neviršytų 1 vietos 1 butui - tai nėra automobilizacijos skatinimas, nes žmonės turės automobilius ir gerai, kad turi, ypač mūsų klimato sąlygomis, susisiekimui su sodybomis ir visa kita. Tuo labiau, kad automobilių JAU yra - jie tik statomi ant žolės ir tt - jau geriau jie tvarkingai stovėtų tam skirtose vietose ir gyventume tvarkingai ne purvynuose. Reikia dar pridėti, kad turi būti sudarytos galimybės vienai šeimai turėti bent 1 automobilį ir bandyti šeimai apsunkinti gyvenimą atimant galimybes ar padarant tokias sąlygas, kad jie net neturi kur dėti 1 auto panašėja į kažkokius autokratinius, pavydo ir tt požymius.
O automobilizacijos mažinimui pasitelkiant autokratinius metodus esu kategoriškai prieš. Jei patys žmonės sumažins auto naudojimą dėl išvystyto VT ir pėsčiųjų infros - tuomet liuks.

- Jei rengiamasi įrengti P vietų, kad santykis būtų daugiau nei 1 vieta 1 butui - tai yra automobilizacijos skatinimas ir tam esu prieš.

Čia dar labai didelis klausimas, ar tas 1 vietos 1 butui reikalavimas ne perteklinis. Manau, kad daug kur gyvena nemažai pensininkų, neturinčių mašinos ir šitoks vietų padidinimas be reikalo išaugintų vietų skaičių. Ypač senesnėse chruščiovkėse galbūt visada bus tam tikra proporcija butų (1 kamb. buto), kur gyvens studentai, pensininkai, žmonės su negalia ar kitokie gyventojai be automobilio, todėl kažin ar verta taip pabrėžti tą „1 vietą 1 butui“ kaip kažkokią šventą tiesą.

Beje, tada užtikrinkim ir po 1 dviračio stovėjimo vietą 1 butui, nes daugeliu atvejų nėra kur dėti dviračio. dondc buvo siūlęs panaudoti jau esamas stogines tarp daugiabučių Viršuliškėse. (taisyta)

[taccido]

Nežinau, ar tinkama tema, tiesiog kilo tokia mintis.

Vilniuje yra nemažai požeminių garažų. Ar galėtų savivaldybė išpirkti, kokį požeminį garažą ir jame įrengti požeminę stovėjimo aikštelę? Tada būtų galima panaikinti 1-2 aplinkinių kiemų antžeminį parkingą. Reiktų tik palikti gaisrinį privažiavimą. Taip būtų atsikratyta parkavimo po langais, atsirastų daugiau vietos pėstiesiems, dviratininkams, želdynams ir t.t. Tiesa, nežinau, ar tie garažai tam tinkami ir kiek automobilių juose galėtų tilpti.

Pvz. nuo automobilių atlaisvintas kiemas Viršuliškėse:

Galėtų netgi įrengti keliaaukštę aikštelę: daugelis požeminių garažų turi tiesiog juodą aptvertą stogą, kuris neišnaudojamas. Tik manau, kad reikėtų perpučiamo atviro garažo, nes tai pigiau ir saugiau. Pernai užrašiau panašią mintį:

Karoliniškėse yra berods 13 požeminių garažų, kurių stogas žemės lygyje. Maždaug pusė garažų turi apželdintus stogus, pusė tiesiog „ruberoidinį“ stogą be jokios naudos. Stogas automobilių apkrovai turbūt nepritaikytas, todėl būtų galima visą pastatą nugriauti ir daryti lengvų konstrukcijų perpučiamą aikštelę. Vietos padvigubėja (rūsys + žemės lygis). Yra poreikis – darai vieną ar du papildomus aukštus.

Darai tik rūsį + žemės lygį, išeina apie 50 vietų. Darai papildomą aukštą, jau 75 vietos. Tačiau tiek vietų turbūt net neprireiks.

Tie garažai yra kiekviename kvartale, tarp jų 300-400 m atstumai. Reiškia, absoliučiai visi Karoliniškių gyventojai gyvena ne toliau kaip 150-200 m nuo požeminio garažo.

Čia tik dalis jų:



Bet čia kažkaip turi būti susieta su visu kvartalu, kad už vietą garaže būtų mokama, o ant tešlynų nebebūtų galima statytis.

Privalumas, kad galima kombinuoti su masiniu slėptuvių įrengimu.

[frefromwig]

Nežinau, ar tinkama tema, tiesiog kilo tokia mintis.

Vilniuje yra nemažai požeminių garažų. Ar galėtų savivaldybė išpirkti, kokį požeminį garažą ir jame įrengti požeminę stovėjimo aikštelę? Tada būtų galima panaikinti 1-2 aplinkinių kiemų antžeminį parkingą. Reiktų tik palikti gaisrinį privažiavimą. Taip būtų atsikratyta parkavimo po langais, atsirastų daugiau vietos pėstiesiems, dviratininkams, želdynams ir t.t. Tiesa, nežinau, ar tie garažai tam tinkami ir kiek automobilių juose galėtų tilpti.

Pvz. nuo automobilių atlaisvintas kiemas Viršuliškėse:

[spekas]

Mano požiūris toks į P vietų įrenginėjimą:
- kai įrenginėjama P vietų tiek, kad jų santykis neviršytų 1 vietos 1 butui - tai nėra automobilizacijos skatinimas, nes žmonės turės automobilius ir gerai, kad turi, ypač mūsų klimato sąlygomis, susisiekimui su sodybomis ir visa kita. Tuo labiau, kad automobilių JAU yra - jie tik statomi ant žolės ir tt - jau geriau jie tvarkingai stovėtų tam skirtose vietose ir gyventume tvarkingai ne purvynuose. Reikia dar pridėti, kad turi būti sudarytos galimybės vienai šeimai turėti bent 1 automobilį ir bandyti šeimai apsunkinti gyvenimą atimant galimybes ar padarant tokias sąlygas, kad jie net neturi kur dėti 1 auto panašėja į kažkokius autokratinius, pavydo ir tt požymius.
O automobilizacijos mažinimui pasitelkiant autokratinius metodus esu kategoriškai prieš. Jei patys žmonės sumažins auto naudojimą dėl išvystyto VT ir pėsčiųjų infros - tuomet liuks.

- Jei rengiamasi įrengti P vietų, kad santykis būtų daugiau nei 1 vieta 1 butui - tai yra automobilizacijos skatinimas ir tam esu prieš.

[mantasm]

Tą pačią tendenciją dėl mažų savivaldybių efektyvumo pastebiu ir kitose srityse. Kažkaip kiek tenka kur apsilankyti, mažesniuose miestuose geriau tiek su renovacija, tiek su šaligatviais, tiek su visokiom poilsio aikštelėm, baseinais ir t.t. Turiu omeny skaičiuojant vienam gyventojui. Nors gal vienur aferas suka su viešais baseinais ar teniso kortais, o Vilnius kaip turtingas miestas nesismulkina ir užsiima kosminiais stadionais.

[taccido]

Alytuje savivaldybė valstybinėje žemėje prie daugiabučių įrengia aikštelę ir išnuomos vietas pageidaujantiems, 20 €/mėn. Atsipirkimas – 20 metų. Nei Vilniuje, nei kituose miestuose tokio modelio dar nebuvo?

Aišku, blogai, kad savivaldybė tiesiog lengvai plečia parkingus, skatindama papildomą automobilizmą. Jeigu jau daro parkingus, tai tegul šalia įrengia ir stoginę dviračiams, galbūt priartina stoteles prie gyventojų (daugelyje Lietuvos sovietinių rajonų stotelių tinklas per retas, be to, stoteles reikėtų patraukti į geresnes vietas). Dar diskutuotinas yra mokesčio dydis – kodėl visi mokesčių mokėtojai 20 metų turi suteikti kažkam parkavimo vietą ir tik tada ji atsipirks, kai jau galbūt net asfaltą reikės keisti (prie kai kurių Maximų/Rimi jau po 15 metų aikštelėse atsiranda įdubimai nuo stovinčių automobilių ir tuos gabaliukus perasfaltuoja).
Tai gal ir Vilniuje būtų galima taikyti panašų modelį stengiantis išnaikinti parkingus-purvynus, tik aišku lygiagrečiai gerinant dviračių+VT eismą bei nustatant mokestį, kad atsipirkimas būtų trumpesnis ir kad iš pajamų būtų kaip nors remiamas VT+dviračiai?

Ar man vaidenasi, ar iš tikrųjų mažesnės savivaldybės efektyviau sprendžia šituos klausimus, o Vilnius sėdi dulkėse ir purvynuose?

[dondc]

Viršūluose naujadarai. Dar nesu matęs parkavimo po balkonu. Armatūra šiaip plona tų grotelių už kurių pritvirtinta tokio pat storio grandine. Nepatogi, nes lenktis reikia, bet visgi stoginė. Oficialiai galėtų brome įrengti po esamu stogeliu:



EDIT: https://tvarkaumiesta.lt/pranesimai/331302

Kiek teko pastebėt, skirtinguose miestuose / miesteliuose būna tokie pat ar bent panašūs daugiabučiai. Gal bus aktualu ir toliau nei Viršuliškės, Vilniuje. Paanalizavau, kaip krenta krituliai ant dviračių siūlytose vietose. Manau, galu pastačius į sienutę, sėdynė liktų sausa. Rankenos ne taip svarbu.

[Briedis]

O tai nepagalvojat kad gal ten ištisinė specialiai kad sukant iš Gediminų nešoktų per visą gatvę į apsisukimą? Reikėtu tik fiziškai atskirti kad būtų realiai veikianti infrastruktūrinė saugumo priemonė.

O tai analogiški išsukimai Baltijos prospekte, taip pat į Taikos prospektą iš Raudonės, Naikupės, Debreceno gatvių kertant 3 eismo juostas kažkokie kitokie, saugesni, kad ten ištisinių linijų nereikia?

Čia jau ne šios temos klausimai, o ir diskusija post factum, nes sankryža jau rekonstruota

[MedinisStrazdas]

Sankryžą rekonstruoti reikėjo ir ankščiau. Seniau, išsukant iš Gedminų gatvės reikėdavo iš šokt į antrą juostą kertant ištisinę liniją. Kitaip patekti į apsisukimą Statybininkų pr. buvo beveik neįmanoma. Bet sutinku, kad asfalto ten gerokai perdaug.

O tai nepagalvojat kad gal ten ištisinė specialiai kad sukant iš Gediminų nešoktų per visą gatvę į apsisukimą? Reikėtu tik fiziškai atskirti kad būtų realiai veikianti infrastruktūrinė saugumo priemonė.

[Briedis]

Sankryžą rekonstruoti reikėjo ir ankščiau. Seniau, išsukant iš Gedminų gatvės reikėdavo iš šokt į antrą juostą kertant ištisinę liniją. Kitaip patekti į apsisukimą Statybininkų pr. buvo beveik neįmanoma. Bet sutinku, kad asfalto ten gerokai perdaug.

Dėl ištisinės linijos rekonstruoti sankryžą? O pakeisti ištisinę liniją punktyru - ne variantas?
Iki sankryžos rekonstrukcijos Statybininkų prospektu eismas vyko antra eismo juosta, nes pirmoji buvo naudojama automobilių parkavimui. Taip galėjo likti ir toliau su nedideliais patobulinimais ("humanizuojant"), ir be jokių šviesoforų.

[Maalinauskas]

Jau dirba

Čia žinoma pasvaičiojimas, bet galėtų kaip nors gaudyti tuos, kurie palieka neleistinoje vietoje. Aną savaitę senamiestyje viduryje pievos pravažiuodamas pamačiau numestus pora automobilių. Ir jie ten stovėjo ilgai, sprendžiant iš to kad buvo apsnigti.

Štai čia buvo, tiesiog viduryje pievos: https://maps.app.goo.gl/iQUeAVC6ez3EVfPu9

[acetonas]

Taip pat prireikė rekonstruoti Statybininkų ir Gedminų sankryžą - išlieti asfalto ežerą dėl papildomų eismo juostų, kuriose gyventojai sėkmingai parkuoja automobilius, bei sukabinti gausybę šviesoforų, kaip žaisliukų ant kalėdinės eglutės

Sankryžą rekonstruoti reikėjo ir ankščiau. Seniau, išsukant iš Gedminų gatvės reikėdavo iš šokt į antrą juostą kertant ištisinę liniją. Kitaip patekti į apsisukimą Statybininkų pr. buvo beveik neįmanoma. Bet sutinku, kad asfalto ten gerokai perdaug.

[Briedis]

Ten kai Norfą pastatė, tai prireikė įsibėgėt iš aikštelės

Taip pat prireikė rekonstruoti Statybininkų ir Gedminų sankryžą - išlieti asfalto ežerą dėl papildomų eismo juostų, kuriose gyventojai sėkmingai parkuoja automobilius, bei sukabinti gausybę šviesoforų, kaip žaisliukų ant kalėdinės eglutės

[acetonas]

O nebus toks variantas kaip Vilniuje, kur buvusios B/C kategorijos gatvės gavo sumažintą kategoriją, bet reali infrastruktūra liko sena?

Gedminų ir Žardininkų gatvės tikrai visada buvo D kategorijos gatvelės. Tačiau, mokslo metų rytais Gedminų gatvė yra užkimšta priemiestinių automobiliais. Statybininkų pr. pirma juosta dar ne taip senai buvo pastoviai užstatyta automobiliais, tai greitėjimo/lėtėjimo juostos irgi keistai atrodo.