Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus transporto vizijos (2023 m. rinkimai)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė VLR Rodyti pranešimą
    Hmm... Liepkalnio sankryža?
    Liepkalnio sankryža buvo LAKD finansuotas ir organizuotas projektas, tik projektavime dalyvavo SĮ" Vilnius planas".
    Dar galima bandyti pripaišyti šimašinei savivaldybei Vakarinio aplinkkelio III etapą, bet jsi buvo pradėtas dar prie ansktesnės valdžio ir tik baigras statytai 2016 metais

    Šiaip tai du gigantiškiausi šimašinės savivaldybės projektai su įgyvendintu nauju "gatvių standartu" be šaligatvių ir apšvietimo yra:
    - Taurupės gatvė
    - Mykolo Lietuvio gatvė.
    Įdomu, kokias šio standarto gatves kitoje kadencijoje numato tiesti Šimašiaus pasekėjas.
    Paskutinis taisė Romas; 2023.01.20, 23:32. Priežastis: Pataisyta atsižvlegiant į gerb. Ignalinos pastabas

    Comment


      #22
      Parašė Romas Rodyti pranešimą
      Liepkalnio sankryža buvo LAKD finansuotas ir organizuotas projektas, tik projektavime dalyvavo SĮ" Vilnius planas".
      Dar galima bandyti pripaišyti šimašinei savaldybei Vakarinio aplinkkelio III etapą, bet jsi buvo pradėtas dar prie ansktesnės valdžio ir tik baigras statytai 2016 metais

      Šiaip tai du gigantiškaiusi šimašinės savialdybės projektai su įgyvendintu nauju "gatvių standartu" be šaligatvių ir apšveietimo yra:
      - Taurupės gatvė
      - Mykolo Lietuvio gatvė.
      Įdomu, kokias šio standarto gatves kitoje kadencijoje numato tiesti Šimašiaus pasekėjas.
      Ar pastebėjot, kai kai Romas pradeda putotis Šimašiumi ir jo komanda, jam pradeda pintis raidės klaviatūroje, ir, galimai, dribti putos iš burnos? Va ką valdžia su paprastais žmonėmis padaro...

      Comment


        #23
        Ačiū už kostruktyvias pastabas.
        Pasitaisiau.

        Comment


          #24
          Parašė Romas Rodyti pranešimą
          <...>
          žada toliaus versti gatves iš tinkamų eismui į paspirtukines magistrales, o giventojus preivarta sodinti ant dviračių.
          <...>
          Nesuprantu kodėl toks priešiškas naratyvas taip paplito. Buvo intensyviau įrengiama infrastruktūra tiems, kurie jos neturėjo - kas turi galimybes ir norą renkasi nevažiuoti auto ar dažniau keisti automobilį į alternatyvą. Kas nori toliau važiuoja visur automobiliu. Ar įrengė kur magistralėje akligatvį, kad tapo "nepravažiuojama"?

          Taip, yra įgyvendinimo klaidų. Yra keistų kompromisų. Trūksta nuoseklumo, daugiau pasitaikė eksperimentinių dizainų. Nėra bendros, aiškios sistemos ir kriterijų dėl disonansų tarp istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir strateginių planų nesilaikymo.

          Bet dabar dėl to propaguoti kandidatus, kurie nori įvardinti dviračius kaip išskirtinai pramoginę priemonę vasarą ar nesaugių sprendimų grąžinimą mažų mažiausiai neteisinga kuriant prieinamas sąlygas visiems.

          Click image for larger version  Name:	FXkK6b7XoAEOtHy.jpeg Views:	1 Size:	106,4 kB ID:	2024949

          Vilniaus dviračių takų plėtros istorija

          Comment


            #25
            Parašė geriantis Rodyti pranešimą
            Nepamenu kur buvo aprašytas ekspermentas su lėtu eismu. Esmė, kax lėtai važiuojant išauga eismo įvykių skaičius. Gteitis nedidelis, vairuotojai atsipalaiduoja, atstumai nedideli, pasekmė daugiau įvykių. Pasekmės mažesnės, apgadinimai menki, traumos mažesnės, bet įvykių daugiau. Jei įvykių daugiau, tai dažniau užsikiš tos superstos siauros gatvės. Čia tu gink Laisvės partiją kiek nori bet tai blogins eismą. Kartoju bukapročiams - tai blogins eismą. Estetika gal ir bus gražesnė, bet eismo požiūriu tai kolapsas.
            O taip, jo didenybė eismas. Kad bus užmušta daugiau žmonių ar daugiau turtinės žalos, tai čia nieko baisaus, smulkmenėlė... Pamanyk, budulis važiuodamas 70 km/h pakilimo taku, partrenkia vaiką. Nu ką padarysi, buvo kaip buvo, bus tų vaikų, svarbu bent eismas nenutrūkstamai vyksta, svarbu gatvėje nesusidarė daugiau nei kelių mašinų spūstis.
            100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

            Comment


              #26
              Parašė taccido Rodyti pranešimą

              O taip, jo didenybė eismas. Kad bus užmušta daugiau žmonių ar daugiau turtinės žalos, tai čia nieko baisaus, smulkmenėlė... Pamanyk, budulis važiuodamas 70 km/h pakilimo taku, partrenkia vaiką. Nu ką padarysi, buvo kaip buvo, bus tų vaikų, svarbu bent eismas nenutrūkstamai vyksta, svarbu gatvėje nesusidarė daugiau nei kelių mašinų spūstis.
              Tai žmogau čia yra miestas, eismas turi vykti. Lėtai važiuosi, daugiau resursų naudosi. Kad vaikai neturi mėtyti gatvėse čia reikja inžinierinių sprendimų ir auklėjimo. Autimobilių eismą gal galės sumažinti geresnis VT, bet ne siauros gatvės ir dviračiai. Ar čia logikos nesimato? Ar reikia kažkaip jautriau parašyti, nes techniniu požiūriu matau nesueina?
              Aš neliūdnas - aš blaivus

              Comment


                #27
                Parašė geriantis Rodyti pranešimą

                Tai žmogau čia yra miestas, eismas turi vykti. Lėtai važiuosi, daugiau resursų naudosi.
                Čia ne resursų (kaip suvartojimo kuro kiekio) klausimas, nes pagal tokią logiką reikėtų naikinti visus kalnelius, statyti tik daugiaaukštes sankryžas ir požemines perėjas. Klausimas, kokia yra infrastruktūra, kad eismo dalyvių klaidos turėtų kuo mažiau pasekmių (= mažiau mirčių, traumų, avarijų). Jūs pats pripažinote, kad mažesni greičiai sukelia mažiau neigiamų pasekmių turtui ir sveikatai/gyvybei, bet tuo pačiu reikalaujate kuo didesnių greičių mieste.

                Kad vaikai neturi mėtyti gatvėse čia reikja inžinierinių sprendimų ir auklėjimo.
                Įdomu, kad mano pranešime atkreipėte dėmesį ne į 70 km/h greitį ar pakilimo taką (= perteklinius gatvių pločius, kuriančius saugumo iliuziją ir t. t.), o būtent į auklėjimą ir „inžinerinius sprendimus“.

                Jeigu gatvėje prie mokyklos yra perteklinis plotis, kuris suteikia buduliui motyvaciją pagazuoti +20 km/h virš limito nebijant numušti veidrodėlio, tai geriausias inžinerinis sprendimas būtų padaryti normalaus pločio gatvę su iškreivinimu ar salele, kad fiziškai būtų neįmanoma važiuoti 70 km/h. Ar siūlote greičio nekeisti, o tiesiog apsiriboti saugaus eismo pamokėlėmis tos mokyklos mokiniams?
                Paskutinis taisė taccido; 2023.01.21, 14:32.
                100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                Comment


                  #28
                  Click image for larger version

Name:	Londonas.jpg
Views:	679
Size:	452,3 kB
ID:	2025009
                  Londonas, 70-ieji. Sveikinu Lietuvos sostinę net nesvarstant nieko kito.

                  Comment


                    #29
                    Parašė taccido Rodyti pranešimą

                    Čia ne resursų (kaip suvartojimo kuro kiekio) klausimas, nes pagal tokią logiką reikėtų naikinti visus kalnelius, statyti tik daugiaaukštes sankryžas ir požemines perėjas. Klausimas, kokia yra infrastruktūra, kad eismo dalyvių klaidos turėtų kuo mažiau pasekmių (= mažiau mirčių, traumų, avarijų). Jūs pats pripažinote, kad mažesni greičiai sukelia mažiau neigiamų pasekmių turtui ir sveikatai/gyvybei, bet tuo pačiu reikalaujate kuo didesnių greičių mieste.


                    Įdomu, kad mano pranešime atkreipėte dėmesį ne į 70 km/h greitį ar pakilimo taką (= perteklinius gatvių pločius, kuriančius saugumo iliuziją ir t. t.), o būtent į auklėjimą ir „inžinerinius sprendimus“.

                    Jeigu gatvėje prie mokyklos yra perteklinis plotis, kuris suteikia buduliui motyvaciją pagazuoti +20 km/h virš limito nebijant numušti veidrodėlio, tai geriausias inžinerinis sprendimas būtų padaryti normalaus pločio gatvę su iškreivinimu ar salele, kad fiziškai būtų neįmanoma važiuoti 70 km/h. Ar siūlote greičio nekeisti, o tiesiog apsiriboti saugaus eismo pamokėlėmis tos mokyklos mokiniams?
                    Lėtas greitis sukuria daugiau įvykių, tai materialine išraiška tai kainuoja brangiau, nes dalyvauja fiziškai daigiau asmenų, daugiau turto, daugiau galūnių ir t.t.
                    Mokyklos iš vis neturėtų būti prie A ir B kategorijos gatvių. O prie mokyklos privalomai turėtų būti reguliuojamos perėjos. Greitis mieste išsprendžiamas greičio matuokliais, o ne siaurinant tranzitines gatves. Geras VT mieste nukrauna daug problemų. Tiesiog reikia tam ryžtis.
                    Aš neliūdnas - aš blaivus

                    Comment


                      #30
                      Parašė geriantis Rodyti pranešimą
                      Lėtas greitis sukuria daugiau įvykių, tai materialine išraiška tai kainuoja brangiau, nes dalyvauja fiziškai daigiau asmenų, daugiau turto, daugiau galūnių ir t.t.
                      Tau su galva viskas gerai?

                      Comment


                        #31
                        Parašė geriantis Rodyti pranešimą
                        Lėtas greitis sukuria daugiau įvykių, tai materialine išraiška tai kainuoja brangiau, nes dalyvauja fiziškai daigiau asmenų, daugiau turto, daugiau galūnių ir t.t.
                        Mokyklos iš vis neturėtų būti prie A ir B kategorijos gatvių. O prie mokyklos privalomai turėtų būti reguliuojamos perėjos. Greitis mieste išsprendžiamas greičio matuokliais, o ne siaurinant tranzitines gatves. Geras VT mieste nukrauna daug problemų. Tiesiog reikia tam ryžtis.
                        Nu jo, kai žmogus numiršta, tai jam nereikia nei gydymo, nei maisto, nei būsto. Pigiau visiems. Čia tiesiog nesulyginsi su milžiniškais nuostoliais, kai per siauroje gatvėje kažkas apibrozdina mašinos šoną ar užkabina veidrodėlį.

                        Kur didesnė tikimybė pėsčiajam išgyventi – užsienio miestuose, kur yra daug 30 km/h zonų (kur fiziškai neįmanoma įsibėgėti iki 70 km/h) ar Lietuvos miestuose su popieriniu 50 km/h limitu, bet realiu 55-65 ar net 70 km/h greičiu?

                        Click image for larger version  Name:	fs_pedestrians_fig8.png Views:	1 Size:	54,2 kB ID:	2025030
                        https://swov.nl/en/fact/pedestrians-...-fatality-rate
                        100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                        Comment


                          #32
                          Parašė taccido Rodyti pranešimą

                          Nu jo, kai žmogus numiršta, tai jam nereikia nei gydymo, nei maisto, nei būsto. Pigiau visiems. Čia tiesiog nesulyginsi su milžiniškais nuostoliais, kai per siauroje gatvėje kažkas apibrozdina mašinos šoną ar užkabina veidrodėlį.

                          Kur didesnė tikimybė pėsčiajam išgyventi – užsienio miestuose, kur yra daug 30 km/h zonų (kur fiziškai neįmanoma įsibėgėti iki 70 km/h) ar Lietuvos miestuose su popieriniu 50 km/h limitu, bet realiu 55-65 ar net 70 km/h greičiu?

                          Click image for larger version Name:	fs_pedestrians_fig8.png Views:	1 Size:	54,2 kB ID:	2025030
                          https://swov.nl/en/fact/pedestrians-...-fatality-rate
                          Dar kart ant pirštų kartoju - be eismo neišsiversim nėprokur. Jeigu visas AIt B kategorijos gatves (tarpkvartalines) paversim C ar D (kvartalines), tai eismas sustos ir niekam nuo to geriau bus (kaz daroma su Šiaurine). Gatvių projektavime gal problemos? Gal? Bet A ir B kategprijos (tarpkvartalinės) gerai suprojektuotos neturėtų kelt grėsmės pėstiesiems ar dviračiams.
                          Dar kartelį - geras VT nuima tarpkvartalinio eismo dalį, tai padeda gerinti ekologiją, sveikatą, turtą ir t.t. Gal nuo to vertėtų pradėt?
                          Aš neliūdnas - aš blaivus

                          Comment


                            #33
                            Parašė geriantis Rodyti pranešimą

                            Dar kart ant pirštų kartoju - be eismo neišsiversim nėprokur. Jeigu visas AIt B kategorijos gatves (tarpkvartalines) paversim C ar D (kvartalines), tai eismas sustos ir niekam nuo to geriau bus (kaz daroma su Šiaurine). Gatvių projektavime gal problemos? Gal? Bet A ir B kategprijos (tarpkvartalinės) gerai suprojektuotos neturėtų kelt grėsmės pėstiesiems ar dviračiams.
                            Bet ar protinga įrenginėti A kategorijos gatvę arčiau centro esančioje teritorijoje, tik tai tam kad įgalinti gyvenimą toliau nuo centro esančiose teritorijose, vietoj to kad įgalinti gyvenimą arčiau centro, ir palikti užmiestį miškams?

                            Comment


                              #34
                              Parašė Kristisz Rodyti pranešimą

                              Bet ar protinga įrenginėti A kategorijos gatvę arčiau centro esančioje teritorijoje, tik tai tam kad įgalinti gyvenimą toliau nuo centro esančiose teritorijose, vietoj to kad įgalinti gyvenimą arčiau centro, ir palikti užmiestį miškams?
                              Šiaurinės trasoje leisti statyti tik individualius namus serbentukų augintojams būtų visai įdomus sprendimas.

                              Comment


                                #35


                                Budbergytės postas. Ir tada topinis jos atsakymas apačioj:

                                Click image for larger version  Name:	Screenshot 2023-01-24 220403.png Views:	1 Size:	34,1 kB ID:	2025675

                                Amerikiečiai plačiai gyvena. Klimato kaita nesvarbu.

                                Budbergytė aišku neišskirtinė, čia 90% kandidatų su ta pačia retorika. Tik gaila pasidaro Vilniaus. Kokios čia kalbos dar apie tramvajaus tiesimą, kai svarbiausia nuo durų iki durų turėti automagistralę.

                                Comment


                                  #36
                                  nu ko jūs norite iš jų, paklausinėkite aplink žmonių, didesnė dalis sakys jums tą patį. Jokių tramvajų, automobilizacijų mažinimų, gatvių humanizavimo nebus. Tai ne šios kartos žmonių intelektinių pajėgumų lauke. Budbergytė tiesiog kitaip negyveno, o savoje kiaulidėje juk geriausia.

                                  Comment


                                    #37
                                    Facebooke neitiketinai durnas Pakalnio postas apie tai, kad Vilniuje nereikia tramvajaus, nes neatsiranda pakankamai drasuoliu norinciu pergrustuose trulikuose turbut ant stogo vaziuoti. Be to, mazas tankumas (???, jis galvoja, kad tramvajus i Nemecines miskus ar Ozkiniu sodus turi buti tiesiamas, kad tas tankumas "miesto" su miskais, laukais ir sodybomis turi buti svarbus. Idomus pavyzdys yra Prancuzijoje - Arles (55 000 gyventoju) plotas didesnis uz Paryziaus, nes ten kaip Vilniuje laukai ir miskai i miesta itraukti). I klausimus apie kitus miestus, skatinancius VT naudojima ir statancius tramvaju, atsake tik kad "nenori tokio tramvajaus kaip Daugpilyje" (wtf).Kuo jis blogiau uz visu vertima vazineti automobiliais arba save zeminti pergrustuose trulikuose neatsake.

                                    Comment


                                      #38
                                      Be to, is vis keistas isivaizdavimas, kad VT turi but maksimaliai "efektyvus" (=visi turi jame grustis, netureti galimybes atsisesti ir panasiai). Suprantu, kad milziniskuose miestuose kaip Paryzius ar Niujorkas visi norintys netelpa net i didelius traukinius ir turi pasigrusti, bet Vilniaus dydzio miestuose tramvajuje/metro didziulis malonumas ramiai atsisesti, paskrolinti telefona, turint vezima ar pirkiniu krepsi, ji ramiai pasideti ir pan., to ir turi buti siekiama, skatinant daugiau zmoniu persesti i VT, o ne grustis trulikuose, ateityje grustis traukiniuose ir pan.)
                                      Paskutinis taisė TIME; 2023.01.25, 01:00.

                                      Comment


                                        #39
                                        Nuoroda į įrašą: Facebook

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė TIME Rodyti pranešimą
                                          Facebooke neitiketinai durnas Pakalnio postas apie tai, kad Vilniuje nereikia tramvajaus, nes neatsiranda pakankamai drasuoliu norinciu pergrustuose trulikuose turbut ant stogo vaziuoti. Be to, mazas tankumas (???, jis galvoja, kad tramvajus i Nemecines miskus ar Ozkiniu sodus turi buti tiesiamas, kad tas tankumas "miesto" su miskais, laukais ir sodybomis turi buti svarbus. Idomus pavyzdys yra Prancuzijoje - Arles (55 000 gyventoju) plotas didesnis uz Paryziaus, nes ten kaip Vilniuje laukai ir miskai i miesta itraukti). I klausimus apie kitus miestus, skatinancius VT naudojima ir statancius tramvaju, atsake tik kad "nenori tokio tramvajaus kaip Daugpilyje" (wtf).Kuo jis blogiau uz visu vertima vazineti automobiliais arba save zeminti pergrustuose trulikuose neatsake.
                                          Biškį gavo Pakalnis į skudurus komentaruose. Spėju, nelabai tikėjosi

                                          Comment

                                          Working...
                                          X