Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Dviračių takai Europoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • digital
    replied
    Nesąmonė, tada visi turėklai nehigieniški.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Pastebėjau, kad Danijoje nenaudojamas raudonas asfaltas kaip Nyderlanduose, arba bent jau neteko matyti.

    Tiesą sakant, man iš karto tai atrodo kaip trūkumas

    ---
    Kiti komentarai:
    Parašė A.C.A.B. Rodyti pranešimą
    Gal kiek siauroka pėstiesiems, bet jeigu tų pėsčiųjų mažai tai gal ir ne problema
    Ženklinimas nesudaro pirmo įspūdžio, kad tai vienpusis takas. Man visai patinka, kai dviračių judėjimo kryptį nurodo dviračio simbolis su rodyklėmis. Danijoje tokios praktikos netenka pastebėti.


    Turėklas skirtas atsiremti dviratininkams laukiantiems žalios šviesos
    Truputį nehigieniškas sprendimas Bent jau taip man atrodo Idėja nebloga iš savęs
    Paskutinis taisė PoDV; 2020.07.23, 22:21.

    Komentuoti:


  • A.C.A.B.
    replied
    Tema į kurią bus galima talpinti informaciją susijusią su dviračių infrastruktūra užsienio valstybėse.

    Pirmam post'ui 4 valandų kelionės Kopenhagos dviračių takais aprašymas.

    Kelionė pradedama Malmparken traukinių stotyje, kuri yra vakariniame Kopenhagos priemiestyje. Iki tos vietos teko su persėdimu keliauti traukiniais.

    Regioniniame traukinyje dažniausiai skiriamas vienas vagonas dviračiams, vežimėliams ir t.t.


    Miesto traukinyje vietos dviračiams yra kur kas daugiau


    Perone yra pažymėta vieta, kur sustoja vagonas su vieta dviračiams


    Stotyse yra įrengti liftai, bet taip pat ir tokie pagalbininkai dviratininkams. Kiek pastebėjau, tai mažai kas jais naudojasi.


    Kelionė prasideda nuo Malmparken stoties link Herlev rajono pakeliui kertant danisją silicio slėnį. Dviračių tako kokybė sviruoja nuo gana neblogos iki pakankamai prastos



    Silicio slėnyje daug dėmesio dviratininkams skirta nebuvo todėl teko važiuoti gatve


    Vėliau situacija ženkliai pagerėja


    Šviesoforas dviratininkams


    Judame link Herlev centro



    Eismo nuraminimo sprendimai prie mokyklos



    Galima ir taip pasipuošti savo dviratį


    Turėklas skirtas atsiremti dviratininkams laukiantiems žalios šviesos


    Judame link Frederiksberg rajono



    Autobuso keleiviai turi pirmenybę tad autobusui sustojus dviratininkai turi sustoti ir praleisti išlipančius/įlipančius į autobusą


    Privažiavome vietinį prūdą


    Tęsiame kelionę link miesto centro.
    Kopenhagos mąstais įspūdinga nuokalnė


    Privažiuojame Kopenhagos zoologijos sodą


    Judame toliau



    Miesto centre gerokai daugiau dviratininkų





    Vienas iš naujausių dviratininkams skirtų tiltų miesto centre



    Daug triukšmo sukėlęs kitas tiltas, kuris buvo visiškai neintuityvus ir net gi pavojingas dviratininkams. Problema tame, jog važiuojant šiuo tiltu reikia staiga atlikti gana aštrų posūkį norint nenugarmėti į vandenį. Labai keista, jog toks kvailas dizainas buvo patvirtintas tokiame dviračių mieste kaip Kopenhaga. Nežinau ką jie žada su šiuo nesusipratimu daryti, bet bent šiuo metu pusė tilto yra visiškai uždaryta ir buvusi pesčiųjų dalis dabar yra dalinamasi su dviratininkais.




    Galutinė stotelė yra Nordhavn rajonas, kuriame yra vystoma labai daug naujų projektų




    Dviračių saugykla automobilių stovėjimo aikštelėje









    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė XOZZIS Rodyti pranešimą
    Manau diskusijoj turi dalyvaut žmonės aktyviai naudojantys abi transporto rūšis. Kai neturėjau automobilio teisių jaučiausi labai saugus gatvėj ir perėjoj/pervažoj. Viskas apsivertė kai pradėjau mieste važinėt su automobiliu. TEISUS BET NEGYVAS ne išeitis. Puse dviratistų be šalmų, liemenių ir lempučių. Vairuotojai perkaitusiom galvom nevisada viską mato. Nepatogumas=saugumas.

    Paryžiuje per pandemiją dviratininkų skaičius patrigubėjo, 1/6 su šalmu, 0 liemenių #YOLO

    Click image for larger version  Name:	france.jpg Views:	1 Size:	247,6 kB ID:	1810272

    https://twitter.com/fietsprofessor/s...91359329878018

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Susiję video su raudono asfalto tema Nyderlanduose:

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Apie raudoną asfaltą Nyderlanduose (anglų kalba)
    One thing that keeps impressing people is the state (and colour) of the surfaces of the cycleways in the Netherlands. The bright red colour of fresh cycleway asphalt stands out in a very positive way, but how is that same asphalt years later? Does it stay so nice? Now that I have documented my own cycling environment for over a decade I can better assess that. I have images of when the asphalt was rolled out and I can have a look at it now. I will share with you what I found in this post.
    https://bicycledutch.wordpress.com/2...cSdcDlmW3jVZvw

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Geriausia, kad antrą kartą markiruojami tie patys n metų egzistuojantys takai Prieš kelis metus Žaliųjų ežerų dvirtakyje sustatė stulpelius su rodyklėmis ir gyrėsi, kad įrengė pasivaikščiojimo takus. Pernai šalia tų pačių atsirado aukščiau matoma markiruotė - vėl įrengiamas takas Kilometrai sukasi, PR eina, darbai... Nu taip, įkalt stulpiuką prie esamo tako ar ant medžio užkabinti lentelę didelis darbas
    Na, viena yra takų statybos, kita yra sužymėti maršrutai. Pas mus maršrutus prieš keliolika metų kūrė savanoriai-entuziastai www.BalticCycle.eu, kad dviračių turistai bent kiek informacijos galėtų rasti apie tai, kur verta lįsti su dviračiu, o kur ne. Pavartyk OSM dviračių žemėlapį Vokietijoj https://www.openstreetmap.org/#map=8...0.508&layers=C -- tankus kelių tinklas, bet nėra ten visur dedikuoti dvirtakiai, tiesiog visokie asfaltiniai ir žvyriniai keliukai tarp kaimų sujungti į maršrutų tinklą. Visokių dvirtakių, pėsčiųjų ir miško takų turim, bet "waymarked trails" -- net akivaizdžių Lietuviškų terminų į galvą neateina.

    Štai keletas greitų pavyzdžių iš to, ką mačiau. Vokietija, Brandenburgas, netoli Lauchhammerio kažkur. Tiesiog žvyrkeliukas palei upę yra dviračių maršrutas, čia jis trumpam išlipa ant gatvės.



    Prancūzija, Elzasas, prie Colmaro. Ne dvirtakis, tiesiog kelias tarp kaimų.



    Irgi Colmaras, oficialus dviračių maršrutas

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Pusvalandžio trukmės commute dviračiu Amsterdame: ilgiausios tvoros palei pat dviračių takus; krūmai ir medžiai lendantys į taką; medžiai ir stulpai prie pat takų; ir taip siauri pėsčiųjų takai dar ir su kelio ženklų stulpais viduryje; automobilių parkavimo vietos tokios, kad įmanoma priparkuoti tik prie pat juostos, o dalis automobilių dėl to netgi išlenda ant dviračių juostų; kai kurių takų danga iš senų iškrypusių plytelių ir bala žino kada tvarkyta paskutinį kartą; šuliniai (kai kurie ir įdubę) viduryje tako; pervažų žymėjimas tako viduje ir t.t.

    Kompetencijos nulis, bet takai yra, yra ir dviratininkai. Aišku kai yra kompetencija, tai galima padaryti dar geriau, taip pat galima teisėtai išsireikalauti iš rangovo, kad būtų laikomasi projekto ir pan. Bet takai tiesiami ne tam, kad pademonstruoti šimtaprocentinę kompetenciją ir patenkinti perfekcionistų poreikius.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė MindesAcc Rodyti pranešimą
    As vis dar bandau suprasti kodel dviraciu takai yra taip tiesiami - dvipiusis takas vienoje gatves puseje. Turbut niekur kitur tokiu sprendimu neesu mates. Kokia cia priezastis taip daryti? Kodel nedaro taip kaip kitose salyse - NL, DK, DE, SE, ar netgi kaip musu Gedimino prospekte kur dviraciu takai atskirti veda i viena puse kartu su automobiliu srautu?
    Tokių takų pilna Olandijoje prie greito eismo gatvių, nes jie saugesni ir daug patrauklesni dviratininkams, o olandų specialistai būtent tokius takus labiausiai ir vertina. Miesto lėto eismo gatvėse tokių nedaro dėl vietos trūkumo ir patogumo patiems dviratininkams pasiekti šalia tokių gatvių esančius traukos objektus (nes takas abejose pusėse, nėra problemos kirsti gatvę kur nori), o dėl lėtesnio eismo saugumas neaukojamas.

    Olandijoje dviejų juostų gatvė greičiausiai turėtų vienpusius takus (tiesa, pati gatvė ir eismas joje kitaip atrodytų), bet pas mus gerai, kad jie dvipusiai dėl daugybės priežasčių. Vienpusiai takai prie pat automobilių srauto su mūsų eismo kultūra ir labiau pavojingi ir nemalonūs dviratininkams dėl greičio limitų nesilaikymo ir atsirandančio didelio greičių skirtumo; patys dviratininkai vis dar būna sugalvoja važiuoti prieš eismą kokiam nors Gedimino pr.; po lietaus didesnė tikimybė būti aptaškytam dviračių juostoje; be aukšto bordiūro juostas, ar žemu bordiūru atskirtą taką lengviau užparkuoti.

    Galima bandyti argumentuoti, jog tai ne dviračių tako problema, o reikia lėtinti/kontroliuoti eismo greitį gatvėse, kontroliuoti parkavimąsi; vairuotojus pratinti prie dviračių eismo greičiausia būtent kai jie kuo labiau įtraukti į bendrą eismą, BET kaip pratinsi, kai dviratininkų dar palyginus nedaug, o būtent dvipusiai nuo gatvės eismo atskirti takai geriausiai pritraukia naujus dviratininkus? Kaip sukontroliuosi pažeidimus, kai jų dėl žemos kultūros yra daugybė visam mieste? Vėlgi tai ne tako problemos, bet jos geriausiai sprendžiamos tos pačios infrastruktūros pagalba ir tokiu principu labiausiai vadovaujasi tie patys olandai.

    Beje youtube yra ne vienas video, kur olandai kritikuoja nepakankamai atskirtus vienpusius dviračių takus Kopenhagoje. Pamatę kaip vyksta automobilių eismas Linkmenų gatvėje taip pat kritikuotų ir ten įrengtus vienpusius dviračių takus/juostas gatvėje.

    Nepamirškit, jog dviračių infrastruktūra Vilniuje kuriama ne tam, kad įtikti jau dešimt metų Vilniaus gatvėmis tarp automobilių drąsiai važinėjančiam dviratininkui, ar iš emigracijos/studijų Kopenhagoje grįžusiam naujai iškeptam dviračių entuziastui su dideliu noru pademonstruoti savo lygias teises eisme prieš Lietuvos automobilių vairuotojus.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė MindesAcc Rodyti pranešimą
    As vis dar bandau suprasti kodel dviraciu takai yra taip tiesiami - dvipiusis takas vienoje gatves puseje. Turbut niekur kitur tokiu sprendimu neesu mates. Kokia cia priezastis taip daryti? Kodel nedaro taip kaip kitose salyse - NL, DK, DE, SE, ar netgi kaip musu Gedimino prospekte kur dviraciu takai atskirti veda i viena puse kartu su automobiliu srautu?
    Kitose šalyse daro dvipusius abiejose pusėse. Aišku, jeigu yra tam vietos ir nuo kitų sąlygų priklausant. Bet tai - geriausias variantas. Centrinėse dalyse dažniau daro vienpusius, nes takus tiesia palei gatves, o ne palei šaligatvius.

    Komentuoti:


  • zero
    replied
    Augti nuo žemos bazės visada lengva. Bet procentaliai - skaičiai išlieka niekingai maži.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą

    Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)
    Vidutiniškai dviračių infrastruktūrai numatyta £169 milijonų per metus iki 2023, miesto biudžetas £18,5 milijardų, tai gaunasi tik 0,9% viso biudžeto, atsižvelginat į tai, kad tai sparčiausiai auganti transporto rūšis ir didmiestyje praktiškiausia, tos investicijos nėra jau tokios didelės.
    Tie jūsų minimi "statomi greitkeliai" tėra nupieštos mėlynos linijos esamose gatvėse, Vilniuje statomi nauji raudoni takai ant plyno lauko kainuoja žymiai daugiau nei tie Londono "greitkeliai" esamoje infrastruktūroje.



    Click image for larger version  Name:	Untitled.png Views:	1 Size:	45,3 kB ID:	1787035
    Attached Files

    Komentuoti:


  • zero
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Būtent. Puikus pavyzdys, kaip investavus juokingas sumas galima pasiekti stulbinančių rezultatų, net 2 kartus daugiau dviratininkų vos per kelis metus.
    Juokingas sumas ?! Londonas apie 10 proc. savo biudžeto skiria dviračių infrastruktūrai gerinti - tai milžiniški pinigai (214 milijonų svarų kasmet). Nepaisant to, dviratinininkų skaičiaus augimas stagnuoja (tiesiog hipsterių skaičius yra baigtinis). Norint toliau auginti dviratininkų skaičių, jau reikės represinių priemonių. Manau visur 4-5 proc. yra dviratininkai savo noru, visi kiti - priverstiniai (kaip Amsterdame - ten nelabai kitų galimybių palikta)

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą
    Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
    http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf

    Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.
    Londonas šiaip labai didelis miestas ir dviratininkams nėra pats patogiausias, ypač, kai išvystytas metro/geležinkelių tinklas.
    Aišku, nekultūringi dviratininkai, kurie laksto bet kaip, šaligatviais ir pan. problema, kaip ir vairuotojai, bet tai nėra argumentas nevystyti dviračių infrastruktūros. Ar jums skandinavai, nyderlandai, kur dviratininkų rojus, blogi pavyzdžiai?

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė zero Rodyti pranešimą
    Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
    http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf


    Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.
    Būtent. Puikus pavyzdys, kaip investavus juokingas sumas galima pasiekti stulbinančių rezultatų, net 2 kartus daugiau dviratininkų vos per kelis metus.

    P.S. tuo labiau turint omenyje kad Londone dviračiai konkuruoja patogumu ne su automobiliais, o su puikiai išvystytu viešuoju transportu. Perkėlus automobilių išlaikymo kaštus nuo valstybės ant pačių automobilių savininkų, Vilniuje irgi greitai atsirastu tie 4% dviratininkų.

    Komentuoti:


  • zero
    replied
    Londone dviratininkai sudaro apie 4 proc. nuo viso transporto. 2011 metais buvo apie 2 proc. nuo to laiko į dviračių infrastruktūrą buvo sukištas ne vienas milijardas, pastatyti greitkeliai dviratininkams. Bet paiekė 4 proc. ir nuo to laiko stagnuoja. Iki 2041 metų planuoja pasiekti 6 proc:
    http://content.tfl.gov.uk/travel-in-london-report-9.pdf


    Dauguma dviratininkų - baltieji hipsteriai, kurie mina ne dėl patogumo, o todėl,. kad "trending" :https://www.wired.co.uk/article/cycl...e-superhighway ir kurie yra didelė problema: https://youtu.be/DBP2LTQxqZ8 Beje, LT ta pati problema - pas dviratininkus nulis kultūros, ypač išsiskiria tie, kurie su aptemptomis kelnytėmis laksto - taisyklės jiems negalioja, jie kaip ir BMW vairuotojai save laiko išskirtine kasta.




    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Planai tiesti 20 Švedijos mylių (200 km.) ilgio kelią dviratininkams išilgai Jotos kanalo (šv. Göta kanal) juda į priekį. Siekiant skatinti tvarųjį turizmą žadama investuoti į vientiso kelio išilgai turistų mėgstamo kanalo bei aplink didelius ežerus projektą.



    Cykelled planeras utmed Göta kanal

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Ženeva, Šveicarija

    Deux-Ponts gatvė, Ženeva.



    France pr., Ženeva, prie JTO būstinės.

    Paskutinis taisė Romas; 2019.12.10, 20:50. Priežastis: Kopija iš temos "Tramvajui Europoje"

    Komentuoti:


  • Robyla
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą

    Nope, įdėjau retoriniam pamąstymams, gal kam ir šypseną išspaudė. Viskas toje grupėje prasidėjo nuo to, kad aišku dviračių takų negalima tiesti ten, kur gali reikėti nukirsti bent vieną medį. Takas tokiose vietose privalo vingiuoti aplink medžius. Tačiau toks takas yra bevertis, tinkantis nebent rekreacijai, todėl paprasčiausia buvo prieita iki to, kad dviračių takų išvis nereikia. Būtent mano citatoje yra tik vieno žmogaus nuomonė, bet ji sakyčiau visai nuosaikiai toje grupėje vertinama. O šiaip tai ten visai liūdnas reikalas, realios diskusijos visiškai nevyksta, eilinis circle jerk'as.

    Yra nuomonių, kad būtų tiesiama automobilių juostų sąskaita, bet tik dėl to kad nesipainiotų takai medžiams ir pėstiesiems. Bet būkim realistai, kol kas toks tiesimas vietoj automobilių juostų kokioje Žirmūnų gatvėje (neskaitau tų, kur gatvė šiaip plati, ar parkavimui naudojama) būtų visiškai kontraversiškas.
    Čia šviežias pavyzdys, kaip nutiesta (išpiešta) Briuselyje. Įdomu ir tai, kad prie pažymėto tako, ant pagrindinės kelio dalies taip pat pranešama, kad čia gali blaškytis dviračiai vairuotojai.


    Click image for larger version  Name:	20191204_092447.jpg Views:	1 Size:	125,5 kB ID:	1767721Click image for larger version  Name:	20191204_092330.jpg Views:	1 Size:	122,5 kB ID:	1767722

    Attached Files
    Paskutinis taisė Robyla; 2019.12.05, 12:53.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Kopenhaga geresnis pavyzdys nei Helsinkis, kuriame žiemą dviračių naudojimas gerokai krenta ir apskritai nėra didelis. Straipsnyje yra lentelės. Aišku, Kopenhagoje ir sniego mažiau būna. Kita vertus, dviračių takai valomi netgi pirmiau nei keliai .

    How to Keep Cyclists Riding Even in the Frigid Snowy Winter

    Instead, the main factors he’s found to influence winter cycling rates are the strength of a city’s bike network (ideally made up of protected bike lanes) and how well it maintains this network during the cold and snowy months (ideally as a top priority). “People who stop cycling as the winter comes mention two obstacles—no safe infrastructure, no winter maintenance—as the most important ones,” he says via email.
    https://www.citylab.com/transportati...ycling/426960/

    Komentuoti:

Working...
X