Tilto per Kuršių marias idėja

[balietis]

Kaip tik komunistai į valdžią, taip vėl tą tiltą planuoja statyti. Kiek vasarą esu ten važiavęs, niekada didelės eilės nemačiau. Kiek supratau, ten kamščiai būna kokius 2 sykius per metus - savaitgalį, kai Mindaugo karūnavimas, ir savaitgalį, kai Žolinė. Tai dabar dėl to reikia tiltą statyti?

[Al1]

Kažkur yra pasiekiamas absurdo lygis, kur supranti, kad į bet ką atsakius, visko, ko sulauksi - bus dar didesnis absurdas Dėl to gal nesivarginam.

Pats tilta į Neringą yra absurdas, todėl ir grindžiamas absurdiškais "argumentais".

[tivoli]

Tuo tarpu kai statomi kiti tiltai, tebūna vienas argumentas - sumažina mašinų kamščius. Kažkodėl kai mašinos stovi kamštyje - tai yra didelis blogis, o kai stovi eilėse - tai jau nieko tokio. O vėlgi, visų svarbiausia, kad nė vienas Lietuvos tiltas neatsipirka pats savaime, o mes jų daugybę statome, o to, kuris atsipirktų ir kartu dar išspręstų begalę prblemų - nenorima statyti.

Šiaip tada galime pridėlioti toll booth'ų prie kiekvieno tilto. Tada visi nauji tiltai atsipirktų... ir tikriausiai greičiau atsipirktų nei siūlomas tiltas į Neringą Švelniai tariant keistas argumentas, jog naujasis tiltas būtų išskirtinis - nes "užsidirbtų". Tai ir kiti tiltai gali "užsidirbti"

[Eidvis]

Atsakysiu.
1. Kelionę riboja ne tik mokesčiai, bet ir patekimo greitis. Ir tai yra gerai.
2. Lietuvoje ir taip per didelė automobilizacija. Nieko tokio - reikia pagaliau priversti dalį per daug turntingais save vaizduojančių persėsti į viešąjį transportą.
5. Tai tu pats šneki nesąmones. Esant uraganiniam vėjui tiltas būtų uždarytas. Kitais atvejais keltai dirba irgi.
6. Gaisrinė ne miško gaisrams gesinti turi būti Neringoje, o ne keltis iš Klaipėdos.
7. Viešojo transporto į Smiltynė ir nereikia. Iš Klaipėdos ten kelia keltas, kuris irgi yra viešasis transportas. O toliau jau pėsčiomis galima nueiti ten, kur reikia.
9. Tilto statyba kainuos tiek, kiek keltų eksploatacija 20 metų. O po 20 metų tiltui reikės rekonstrukcijos. Ir vėl milijonai, už kuriuos keltai keltų ir toliau. Bet kokiu atveju tai nėra taupymas. Kas dėl šalių turtingumo, tai jos priklauso tik nuo turimų resursų ir kaip lėšas už juos perskirsto šalies gyventojams arba kaip daug sugebama prisiplėšti atsilikusių (todėl jos ir atsilikusios) šalių sąskaita.
10. Kas skaičiavo, kad tiltas atsipirktų? Per kiek metų? Jei jau taip pelninga, tai gal reikėtų visus tiltus apmokestinti?
11. Keltų remontas atliekamas iš pajamų, gautų keliant. Ar Smiltynės perkėla gauna dotacijas?
12. Kiek - skaičiais konkrečiai. Kas 5 minutes po laivą? Abejoju.
13. Valstybė neprivalo tenkinti tokių poreikių. Valstybei pigiau yra keltas. Yra prioritetai ir tiltas į Neringą yra sąrašo gale. Jei iš viso sąraše.

Kažkur yra pasiekiamas absurdo lygis, kur supranti, kad į bet ką atsakius, visko, ko sulauksi - bus dar didesnis absurdas Dėl to gal nesivarginam.

[Eimantas]

Tas argumentas dėl laivybos yra niekinis, dėl perkėlos sklypo čia tas reikalas vėl užsuktas.

[Al1]

Atsakysiu.
1. Kelionę riboja ne tik mokesčiai, bet ir patekimo greitis. Ir tai yra gerai.
2. Lietuvoje ir taip per didelė automobilizacija. Nieko tokio - reikia pagaliau priversti dalį per daug turntingais save vaizduojančių persėsti į viešąjį transportą.
5. Tai tu pats šneki nesąmones. Esant uraganiniam vėjui tiltas būtų uždarytas. Kitais atvejais keltai dirba irgi.
6. Gaisrinė ne miško gaisrams gesinti turi būti Neringoje, o ne keltis iš Klaipėdos.
7. Viešojo transporto į Smiltynė ir nereikia. Iš Klaipėdos ten kelia keltas, kuris irgi yra viešasis transportas. O toliau jau pėsčiomis galima nueiti ten, kur reikia.
9. Tilto statyba kainuos tiek, kiek keltų eksploatacija 20 metų. O po 20 metų tiltui reikės rekonstrukcijos. Ir vėl milijonai, už kuriuos keltai keltų ir toliau. Bet kokiu atveju tai nėra taupymas. Kas dėl šalių turtingumo, tai jos priklauso tik nuo turimų resursų ir kaip lėšas už juos perskirsto šalies gyventojams arba kaip daug sugebama prisiplėšti atsilikusių (todėl jos ir atsilikusios) šalių sąskaita.
10. Kas skaičiavo, kad tiltas atsipirktų? Per kiek metų? Jei jau taip pelninga, tai gal reikėtų visus tiltus apmokestinti?
11. Keltų remontas atliekamas iš pajamų, gautų keliant. Ar Smiltynės perkėla gauna dotacijas?
12. Kiek - skaičiais konkrečiai. Kas 5 minutes po laivą? Abejoju.
13. Valstybė neprivalo tenkinti tokių poreikių. Valstybei pigiau yra keltas. Yra prioritetai ir tiltas į Neringą yra sąrašo gale. Jei iš viso sąraše.

[Eidvis]

Trumpai:

Beveik visi argumentai niekiniai.
1. Tarša? Kuo lengviau patekti į Neringą, tuo didesnę tarša bus. Lengviau t.y. pigiau patekti į Neringą nebus - tai galima reguliuoti mokesčiai. Nes pagal tavąja logiką, keltą dar galima būtų paauksuoti ir padvigubinti kainas, kad Neringą apsaugoti.
2. Pralaidumas aktualus tik vasarą ir tai tik tam tikromis dienomis. Esant poreikiui galima būtų nupirkti didesnį keltą. Kuo mažiau automobilių kelsis į Neringą, tuo geriau bus ekologijai ir turizmo komfortui. Reikia plėtoti viešąjį transportą Neringoje, o ne skatinti ten važiuoti automobiliu. Automobiliams prie kelto reikėtų įrengti parkingą, o Neringoje organizuoti dažną ir pigesnį autobusų kursavimą. Jeigu manai, kad į Neringą važiuoja studentai, kuriems nesvarbu ar mašina ar autobusu važiuoti - labai klįsti. Dėl mašinų srauto sureguliavimo nesikartosiu. O investuoti į dar vieną keltą, kuris dažniausiai stovėtų - tai čia irgi nekomentuosiu
4. Nėra ko naktimis trankytis. no comments
5. Keltų darbui gamtos sąlygos praktiškai neturi įtakos. Esant labai stipriam vėjui, lijundrai ir pan. tiltas taip pat būtų uždarytas. bullshit
6. Greitoji pagalba keliama be eilės ir ištisą parą. Gaisrinės taip pat. Gaisrai kasdien nevyksta, o jei jau prasideda, tai pusvalandis nieko nelemia. pažiūrėsim kai tavo namas užsidegs ar tas pusvalandis irgi "nieko nelems"
7. Keltas ir dabar yra viešasis transportas. O tai, kad Neringoje autobusai prastai kursuoja - aš jau siūliau ką reikia daryti. viešasis transportas iš Klaipėdos niekada tiesiogiai nevažinės į smiltynę, jeigu nebus tilto

8. Degalai deginami ant tilto ir dar didesniais kiekiais, nes tiltas atvers galimybę didesniam kiekiui mašinų važiuoti į Neringą, ką dabar riboja keltas. vėl tas pats
9. Darbo vietos bedarbystės krečiamoje Lietuvoje yra blogai? Tiltui prižiūrėti žmonių nereikės? Tilto aptarnavimui reikės nepalyginamai mažiau žmonių. Praktika rodo, kad geriausiai gyvena tos šalys, kuriose dirba efektyviai. Jeigu manai, kad neefektyvus darbas yra kažkoks gėris - tai pasiimk kauptuką ir eik gėrio daryti
10. Vilnius kur kas daugiau praranda dėl spūsčių, bet tai ne argumentas statyti metro. Nes vežėjų pinigai yra jų pačių pinigai, o ne valstybės, savivaldybės, skendinčių skoloje ir turinčių svarbesnių įsipareigojimų ir funkcijų.tiltas atsipirktų pats savaime, metro nepričiom, nes metro Vilniuj žiūrint iš tos pačios ekonominės pusės - netinka
11. O tilto remontuoti nereikės? O kelių Neringoje dėl padidėjusių automobilių srautų platinti nereikės, parkingų nereikės ir t.t.? Keltų remontas, žvelgiant iš ilgos perspektyvos, kainuoja daug brangiau (o ir keisti juos daug dažniau reikia)
12. Trukdymas laivams yra mitas. Per valandą, kiek teko stebėti praplaukia 2-5 laivai. keltai jiems trukdo??? remiuosi uosto specialistų pasisakymais, kad pastačius suskystintų dujų terminalą, bei pradėjus priiminėti Panamax tipo laivus, kurie skirstant krovinius pritraukia daug mažesnių laivų - laivyba labai suaktyvės
13. Mašinų srautą galima nuimti kitais metodais. Be to jis nėra didelis. Per parą vidutiniškai keliasi 1600 automobilių.Visi būdai kainuoja ir negana to - niekas už tuos kitus būdus iš savo kišenių nesumokės, teks mokėti iš valstybės

[Al1]

Lazdynų tiltas gal ir keturis kartus ilgesnis, tačiau ir keturis kartus mažiau juostų turėtų. Tačiau aš nesiginčiju, kad tiltas į Neringą būtų brangesnis. Tegul būna brangesnis kad ir du ar tris kartus - vistiek jis atsipirktų. Tiesiog vadovaujuosi ekonomine logika, kuri sako, kad ekonomiškai stipri valstybė gali būti tik ta, kuri ir elgiasi ekonomiškai. 80 darbo vietų, eilės prie keltų, kai laiką gaišta ne tik polsiautojai, tačiau ir kurjeriai ar prekių išvežiotojai (branginamos prekės ir paslaugos), deginama degilai keltui, trukdomas laivų eismas - visą tai yra neekonomiška.

Jeigu norima išsaugoti Neringą tik ribotam skaičiui lankytojų - niekas nedraudžia pabranginti tilto mokesčių ar mokesčių prie posto. Juk tiltas kaip tik suteiktų galimybę laviruoti, nes žiemos ir šiaip ne sezono metu tiltą galimą būtų apmokestinti minimaliai, o sezono metu uždėti didesnius mokesčius - taip būtų sušvelninta ir Neringos sezoniškumo problema, kuri pačiai Neringai yra labai aktuali. Su keltu tuo tarpu tokių galimybių nėra, nes kainos negali būti dempinguojamos.

O kur kiti argumentai:
1. tarša
2. pralaidumas, nebelieka eilių.
3. piko/švenčių dienomis nesusidarytų kamščiai (praeitą vasarą per patį piką teko ir pusė dienos prie kelto eilėse praleisti)
4. galimybė vykti bet kokiu paros metu
5. bet kokiomis oro sąlygomis
6. galimybė efektyviai suteikti greitąją pagalbą tiek medicinos, tiek ir gaisrų (didžiojo gaisro, suniokojusio Neringą, galbūt būtų galima buvę išvengti, jeigu būtų buvęs tiltas ir gaisrinės būtų galėjusios operatyviau reaguoti).
7. Galimybė viešuoju transportu nuvykti į pajūrį.

+ ekonominiai argumentai:
8. Nedeginami degalai
9. Nereikia išlaikyti 80 žmonių personalą
10. Negaištamas aptarnaujančio personalo darbas (vežėjams gi už laukimą mokami atlyginimai)
11. Nebereikia investuoti į naujus keltus.
12. Nebetrukdomas laivų eismas, kas vėlgi kerta per kaštus tam, kuris turi praleisti.
13. Nuo Klaipėdos centrinių gatvių nuimamas nemenkas mašinų srautas.

O tuo tarpu nelabai matau priežasčių, dėl ko tilto nereikėtų statyti, išskyrus tai kad "turistams keltas yra pramoga". Nes jeigu kalbant apie kainą - tai labai tikiuosi, jog suprantama, kad brangiau kainuoja išlaikyti 80 žmonių personalą, deginti degalus, remontuoti ir pirkti keltus, nei kad vieną kartą investuoti į tiltą ir kai jis atsipirks - Klaipėdai turėti nemenką pajamų šaltinį.

Tuo tarpu kai statomi kiti tiltai, tebūna vienas argumentas - sumažina mašinų kamščius. Kažkodėl kai mašinos stovi kamštyje - tai yra didelis blogis, o kai stovi eilėse - tai jau nieko tokio. O vėlgi, visų svarbiausia, kad nė vienas Lietuvos tiltas neatsipirka pats savaime, o mes jų daugybę statome, o to, kuris atsipirktų ir kartu dar išspręstų begalę prblemų - nenorima statyti.

Lietuvoje niekur tiltai nestatomi tam, kad sumažinti kamščius. Ir statomi ten, kur automobilių srautai kartais viršija srautus į Neringą.
Tiltas tikrai nebūtų pigus, vien įvertinus jo ilgį ir aukštį. Tokių tiltų Lietuvoje dar nėra statyta, todėl kainos įvertinti lyginant neišeina.
Tiltas neatsipirktų, jo eksploatacija kainuotų irgi.
Darbo vietos tai yra blogai? Jas reikia naikinti? Kam iš viso ekonomika? Dėl ekonomikos, dėl kapitalo interesų ar dėl žmonių?
Laivų eismas netrukdomas??? Kiek per dieną į Klaipėdos uosta įplaukia ir išplaukia laivų, kurie kerta keltų trasą?
Prekių kainai įtakos tiltas neturės, nes juo važiuoti irgi kainuos.
Kainas reguliuoti galima ir su keltu. Jokio dempingo nėra, nes keltai dirba nekonkurencijos sąlygomis (privatūs laiveliai vasarą ne į temą, jie nekelia automobilių). Tiek tilto nuostolius, tiek keltų nuostolius turėtų dengti valstybė, jei jau būtų nuspręsta reguliuoti kainas sezoniškai.


Beveik visi argumentai niekiniai.
1. Tarša? Kuo lengviau patekti į Neringą, tuo didesnę tarša bus.
2. Pralaidumas aktualus tik vasarą ir tai tik tam tikromis dienomis. Esant poreikiui galima būtų nupirkti didesnį keltą. Kuo mažiau automobilių kelsis į Neringą, tuo geriau bus ekologijai ir turizmo komfortui. Reikia plėtoti viešąjį transportą Neringoje, o ne skatinti ten važiuoti automobiliu. Automobiliams prie kelto reikėtų įrengti parkingą, o Neringoje organizuoti dažną ir pigesnį autobusų kursavimą.
4. Nėra ko naktimis trankytis.
5. Keltų darbui gamtos sąlygos praktiškai neturi įtakos. Esant labai stipriam vėjui, lijundrai ir pan. tiltas taip pat būtų uždarytas.
6. Greitoji pagalba keliama be eilės ir ištisą parą. Gaisrinės taip pat. Gaisrai kasdien nevyksta, o jei jau prasideda, tai pusvalandis nieko nelemia.
7. Keltas ir dabar yra viešasis transportas. O tai, kad Neringoje autobusai prastai kursuoja - aš jau siūliau ką reikia daryti.

8. Degalai deginami ant tilto ir dar didesniais kiekiais, nes tiltas atvers galimybę didesniam kiekiui mašinų važiuoti į Neringą, ką dabar riboja keltas.
9. Darbo vietos bedarbystės krečiamoje Lietuvoje yra blogai? Tiltui prižiūrėti žmonių nereikės?
10. Vilnius kur kas daugiau praranda dėl spūsčių, bet tai ne argumentas statyti metro. Nes vežėjų pinigai yra jų pačių pinigai, o ne valstybės, savivaldybės, skendinčių skoloje ir turinčių svarbesnių įsipareigojimų ir funkcijų.
11. O tilto remontuoti nereikės? O kelių Neringoje dėl padidėjusių automobilių srautų platinti nereikės, parkingų nereikės ir t.t.?
12. Trukdymas laivams yra mitas. Per valandą, kiek teko stebėti praplaukia 2-5 laivai. keltai jiems trukdo???
13. Mašinų srautą galima nuimti kitais metodais. Be to jis nėra didelis. Per parą vidutiniškai keliasi 1600 automobilių.

[Creatium]

Straipsnyje minimas tiltas su pasukama centrine dalimi, skirta laivams praplaukti. Tai klausimas: ar yra tikslas statyti tiltą, kuris vistiek kas 10-15 minučių turės "atsidaryti" dėl laivų? Gal tada logiškiau statyti aukštą tiltą, kad laivai galėtų laisvai pro jo apačią praplaukti?

[Eidvis]

Tad nėra ko svajoti apie statybas 4 kartus ilgesnio tilto ir dar su pakėlimo mechanizmu dėl tokių mažų srautų. Joks verslas į investiciją, kuri atsipirktų po 30 metų neinvestuos, o valstybei nėra nei pinigų nei poreikio. Beto, dabar perkėla sukuria apie 80 darbo vietų, tad čia irgi yra nauda miestui.

Lazdynų tiltas gal ir keturis kartus ilgesnis, tačiau ir keturis kartus mažiau juostų turėtų. Tačiau aš nesiginčiju, kad tiltas į Neringą būtų brangesnis. Tegul būna brangesnis kad ir du ar tris kartus - vistiek jis atsipirktų. Tiesiog vadovaujuosi ekonomine logika, kuri sako, kad ekonomiškai stipri valstybė gali būti tik ta, kuri ir elgiasi ekonomiškai. 80 darbo vietų, eilės prie keltų, kai laiką gaišta ne tik polsiautojai, tačiau ir kurjeriai ar prekių išvežiotojai (branginamos prekės ir paslaugos), deginama degilai keltui, trukdomas laivų eismas - visą tai yra neekonomiška.

Jeigu norima išsaugoti Neringą tik ribotam skaičiui lankytojų - niekas nedraudžia pabranginti tilto mokesčių ar mokesčių prie posto. Juk tiltas kaip tik suteiktų galimybę laviruoti, nes žiemos ir šiaip ne sezono metu tiltą galimą būtų apmokestinti minimaliai, o sezono metu uždėti didesnius mokesčius - taip būtų sušvelninta ir Neringos sezoniškumo problema, kuri pačiai Neringai yra labai aktuali. Su keltu tuo tarpu tokių galimybių nėra, nes kainos negali būti dempinguojamos.

O kur kiti argumentai:
1. tarša
2. pralaidumas, nebelieka eilių.
3. piko/švenčių dienomis nesusidarytų kamščiai (praeitą vasarą per patį piką teko ir pusė dienos prie kelto eilėse praleisti)
4. galimybė vykti bet kokiu paros metu
5. bet kokiomis oro sąlygomis
6. galimybė efektyviai suteikti greitąją pagalbą tiek medicinos, tiek ir gaisrų (didžiojo gaisro, suniokojusio Neringą, galbūt būtų galima buvę išvengti, jeigu būtų buvęs tiltas ir gaisrinės būtų galėjusios operatyviau reaguoti).
7. Galimybė viešuoju transportu nuvykti į pajūrį (polsiautojus paskirtant tolygiai palei jūrą).

+ ekonominiai argumentai:
8. Nedeginami degalai
9. Nereikia išlaikyti 80 žmonių personalą
10. Negaištamas aptarnaujančio personalo darbas (vežėjams gi už laukimą mokami atlyginimai)
11. Nebereikia investuoti į naujus keltus.
12. Nebetrukdomas laivų eismas, kas vėlgi kerta per kaštus tam, kuris turi praleisti.
13. Nuo Klaipėdos centrinių gatvių nuimamas nemenkas mašinų srautas.
14. Galimybė Neringai mažinti sezoniškumo problemą.

O tuo tarpu nelabai matau priežasčių, dėl ko tilto nereikėtų statyti, išskyrus tai kad "turistams keltas yra pramoga". Nes jeigu kalbant apie kainą - tai labai tikiuosi, jog suprantama, kad brangiau kainuoja išlaikyti 80 žmonių personalą, deginti degalus, remontuoti ir pirkti keltus, nei kad vieną kartą investuoti į tiltą ir kai jis atsipirks - Klaipėdai turėti nemenką pajamų šaltinį.

Tuo tarpu kai statomi kiti tiltai, tebūna vienas argumentas - sumažina mašinų kamščius. Kažkodėl kai mašinos stovi kamštyje - tai yra didelis blogis, o kai stovi eilėse - tai jau nieko tokio. O vėlgi, visų svarbiausia, kad nė vienas Lietuvos tiltas neatsipirka pats savaime, o mes jų daugybę statome, o to, kuris atsipirktų ir kartu dar išspręstų begalę prblemų - nenorima statyti.

[arturiux]

Laimina estakados per marias idėją

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...ideja-1002662/

[groundzer]

Kaip neringos gyventojas, nuosirdziai tikiuosi, kad tiltas niekada neatsiras Suguzes palangos buduliai jei tik atpigs kelimasis ir gales kazka is to islost. Taip pat, tiltas daug labiau kenktu laivybai ir ribotu patekima post panamaxams toliau uz tilto

Uosto neplanuojama plėtoti į pietus nuo Kiaulės Nugaros salos. O kainodara manau bus taikoma tokia pati, kokia šiuo metu yra galiojanti keliantis keltu.

[booraz]

Kaip neringos gyventojas, nuosirdziai tikiuosi, kad tiltas niekada neatsiras Suguzes palangos buduliai jei tik atpigs kelimasis ir gales kazka is to islost. Taip pat, tiltas daug labiau kenktu laivybai ir ribotu patekima post panamaxams toliau uz tilto

Pritariu. Nors ne Neringos gyventojas, be dažnai tenka apsilankyti, mokėti už keltą ir nematau tame problemos, nes tai ir yra Neringos unikalumas. Tikrai tada Neringa pasidarytų antroji Palanga, nes daugelį atbaido keltas, o kurie nori tikrai pailsėti gali ir persikelti.

[represser]

Negalima sakyti, kad Lazdynų tilto rekonstrukcija buvo net ne statyba. Gi ne tik seną tiltą suremontavo, bet šalia jo pastatė ir visiškai naują. Rekonstrukcija visada būna sudėtingesnė už naują statybą. Aišku šie du objektai būtų nesulyginami ir kaina skirtųsi kartais.

[LBP]

Mano draugai iš Vilniaus buvo visom keturiom už tiltą, bet pernai vasarą, po pirmo jų apsilankymo Neringoj, pakeitė savo nuomonę

[Lettered]

Nežinau iš kur tu trauki tokias kainas, tačiau II vakarinio aplinkėlio etapas kainuoja 169 mln. Lt - į tai įeina 2,84 km 6 juostų kelias, keturi tiltai, pėščiųjų viadukas, įvažiuojamųjų kelių sutvarkymas ir t.t. Tiltas per marias, kad ir ilgas, tačiau siauras, vargu ar tiek kainuotų. Bet netgi jeigu jisai tiek kainuotų - paliekant tokias pačias rinkliavas atsipirktų per maždaug 10 metų. Net jei tiltas atsipirktų per 20 ar 30 metų - žiūrint iš ekonominės pusės jį apsimokėtų statyti. Ir dar kartą primenu - tai būtų pirmasis tiltas ir apskritai infrastruktūros statinys Lietuvoje, kuris pats už save susimokėtų. O kur dar visi kiti privalumai, kuriuos jau šiek tiek tingiu vardinti.

Tai čia pats aplinkkelis, o vien tilto rekonstrukcija tiek kainavo:

Vilniaus vakariniame aplinkkelyje AB “Panevėžio keliai” su partneriais AB “Kauno tiltai” vykdo rangos darbus dviejuose objektuose. Rekonstruojamas Lazdynų tiltas (vakarinio aplinkkelio IA etapas, 125,51 milijono litų) ir statoma aplinkkelio dalis nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės (135,89 milijono litų).

Tad nėra ko svajoti apie statybas 4 kartus ilgesnio tilto ir dar su pakėlimo mechanizmu dėl tokių mažų srautų. Joks verslas į investiciją, kuri atsipirktų po 30 metų neinvestuos, o valstybei nėra nei pinigų nei poreikio. Beto, dabar perkėla sukuria apie 80 darbo vietų, tad čia irgi yra nauda miestui.

[Eidvis]

Prie ko čia kažkoks meno muziejus? 230 m. ilgio Lazdynų tilto vien rekonstrukcija (net ne statyba) kainavo 125 mln. litų, o čia 800-1000 m. ilgio tiltas kainuotų kosminius pinigus. Net jei rinkliavą per tiltą paliekant, kad per metus susidarytų tie patys 14 mln. pajamų, niekas į tokio tilto statybą neinvestuos. Srautai dideli yra tik vasaros penktadienio ir sekmadienio vakarais, visu kitu laiku visada į pirmą keltą patenki ir sugaišti keliolika min.

Nežinau iš kur tu trauki tokias kainas, tačiau II vakarinio aplinkėlio etapas kainuoja 169 mln. Lt - į tai įeina 2,84 km 6 juostų kelias, keturi tiltai, pėščiųjų viadukas, įvažiuojamųjų kelių sutvarkymas ir t.t. Tiltas per marias, kad ir ilgas, tačiau siauras, vargu ar tiek kainuotų. Bet netgi jeigu jisai tiek kainuotų - paliekant tokias pačias rinkliavas atsipirktų per maždaug 10 metų. Net jei tiltas atsipirktų per 20 ar 30 metų - žiūrint iš ekonominės pusės jį apsimokėtų statyti. Ir dar kartą primenu - tai būtų pirmasis tiltas ir apskritai infrastruktūros statinys Lietuvoje, kuris pats už save susimokėtų. O kur dar visi kiti privalumai, kuriuos jau šiek tiek tingiu vardinti.

[Al1]

Nežinau dar jokios didesnės investicijos, kuri būtų atsipirkusi per metus - niekas investicijų taip neskaičiuoja. Mano nuomone ankščiau ar vėliau tiltas vistiek bus pastatytas, taigi investicijas vistiek reikės daryti. Kiekvieni metai be tilto mums kainuoja apie 14 mln. Lt (tavieji duomenys), o tokie pinigai, kaip pats sakai, gatvėje nesimėto. Jeigu tiltas būtų buvęs pastatytas ankščiau ir jau atsipirkęs (bei, žinoma, kaip žadama - apmokestintas), tai netgi surenkant 10 mln. per metus - tai būtų didžiuliai pinigai. Už tokius pinigus Klaipėda kasmet galėtų kapitaliai rekonstuoti po vieną gatvę. Arba tris metus pataupius - pasistatyti naują muziejų (berods Vilniuje planuojamo modernaus meno muziejaus kaina apie 30 mln. lt).
Lietuvoje ir šiuo metu turbūt yra statoma kokia 20 tiltų, tačiau skirtingai nuo jų, tiltas į Neringą duotų realių pajamų. Dar nė vienas tiltas Lietuvoje pats už savo statybas nėra susimokėjęs - o to, kuris tai gali padaryti, kažkodėl nestatome.



Labai keista, kai išvados yra padaromos iš vieno argumento, pamirštant dešimtis kitų. Čia panašiai, kaip kad pasakyti "prie kelto susidaro mašinų eilės - išvada, tilto reikia". Reikia matyti pilną vaizdą ir iš to darytis išvadas, o ne iš pavienių argumentų, kurie labai abejotini. Pačio mano seneliai gyvena Neringoje ir tenka tenais važinėti, tai už 50 Lt prastovėti eilėse prie kelto, užtrukti valandą, kai galėčiau per 5 min. pervažiuoti - menka pramoga. O tokių kaip aš - absoliuti dauguma, retas kuris ten keliasi pirmą ar antrą kartą, o jeigu jau yra norinčių pasiplaukioti ir papramogauti - tam yra daug tinkamesni laivai, nei mašinų keltas.

Žinoma, kad negalima skaičiuoti jokio atsipirkimo. Visa infrasktruktūra Lietuvoje ir visame pasaulyje statoma ne tiesioginio pelno tikslais. Kas dėl anksčiau ar vėliau, tai tiltui būti jokio poreikio NĖRA.
Nes nėra jokių dešimčių kitų priežasčių dėl ko reikėtų tilto. Keltas užtikrina susisiekimą. O dėl eilių - Vilniuje iš vieno miesto galo į kitą pervažiuoti kartais užtrunka ilgiau nei laukti eilėje prie kelto. Kadangi seneliai gyvena Neringoje, tai nesi objektyvus tilto klausimu. Esi suinteresuota pusė. Dėl kėlimosi kainos - net ir tilto atveju už važiavimą reikės mokėti. Blogiau tai, kad tilto atveju gali prasidėti spekuliacijos ir valdžia gali važiavimo kainą minimizuoti ar iš viso padaryti bent jau lengviesiems automobiliams važiavimą nemokamu. O tai labai neigiamai atsilieptų Neringai. Ir tik nereikia pasakėlių apie turizmo plėtrą. Turizmo plėtrai kur kas labiau pasitarnautų parkingo prie kelto Klaipėdoje įrengimas ir dažnas bei pigus autobusų kursavimas Neringoje bent jau sezono metu. Nes taip, kaip yra dabar, autobusai kas dvi valandas ir brangus bilietas (šeimai visiškai neapsimoka važiuoti autobusu), tik ir skatina keltis su automobiliu.

[Lettered]

Kaip neringos gyventojas, nuosirdziai tikiuosi, kad tiltas niekada neatsiras Suguzes palangos buduliai jei tik atpigs kelimasis ir gales kazka is to islost. Taip pat, tiltas daug labiau kenktu laivybai ir ribotu patekima post panamaxams toliau uz tilto

Kadangi esate ne gyventojas, o "gyventojas", kad nereiktų mokėti už keltą ir ekologinio mokesčio, tai nelabai objektyvus esate šiuo klausimu. Nors tiesą sakant kiek pažįstu ir realių gyventojų tilto per daug neprašo

[Lettered]

Nežinau dar jokios didesnės investicijos, kuri būtų atsipirkusi per metus - niekas investicijų taip neskaičiuoja. Mano nuomone ankščiau ar vėliau tiltas vistiek bus pastatytas, taigi investicijas vistiek reikės daryti. Kiekvieni metai be tilto mums kainuoja apie 14 mln. Lt (tavieji duomenys), o tokie pinigai, kaip pats sakai, gatvėje nesimėto. Jeigu tiltas būtų buvęs pastatytas ankščiau ir jau atsipirkęs (bei, žinoma, kaip žadama - apmokestintas), tai netgi surenkant 10 mln. per metus - tai būtų didžiuliai pinigai. Už tokius pinigus Klaipėda kasmet galėtų kapitaliai rekonstuoti po vieną gatvę. Arba tris metus pataupius - pasistatyti naują muziejų (berods Vilniuje planuojamo modernaus meno muziejaus kaina apie 30 mln. lt).
Lietuvoje ir šiuo metu turbūt yra statoma kokia 20 tiltų, tačiau skirtingai nuo jų, tiltas į Neringą duotų realių pajamų. Dar nė vienas tiltas Lietuvoje pats už savo statybas nėra susimokėjęs - o to, kuris tai gali padaryti, kažkodėl nestatome.
Labai keista, kai išvados yra padaromos iš vieno argumento, pamirštant dešimtis kitų. Čia panašiai, kaip kad pasakyti "prie kelto susidaro mašinų eilės - išvada, tilto reikia". Reikia matyti pilną vaizdą ir iš to darytis išvadas, o ne iš pavienių argumentų, kurie labai abejotini. Pačio mano seneliai gyvena Neringoje ir tenka tenais važinėti, tai už 50 Lt prastovėti eilėse prie kelto, užtrukti valandą, kai galėčiau per 5 min. pervažiuoti - menka pramoga. O tokių kaip aš - absoliuti dauguma, retas kuris ten keliasi pirmą ar antrą kartą, o jeigu jau yra norinčių pasiplaukioti ir papramogauti - tam yra daug tinkamesni laivai, nei mašinų keltas.

Prie ko čia kažkoks meno muziejus? 230 m. ilgio Lazdynų tilto vien rekonstrukcija (net ne statyba) kainavo 125 mln. litų, o čia 800-1000 m. ilgio tiltas kainuotų kosminius pinigus. Net jei rinkliavą per tiltą paliekant, kad per metus susidarytų tie patys 14 mln. pajamų, niekas į tokio tilto statybą neinvestuos. Srautai dideli yra tik vasaros penktadienio ir sekmadienio vakarais, visu kitu laiku visada į pirmą keltą patenki ir sugaišti keliolika min.