Turniškių HE

[Romas]

"Kurjer wileński" 28 grudnia 1939 r. (1939.12.28)



Hidroelektrownia w Turniskach jest koniecznoscią dla Wilna
Hidroelektrinė Turniškėse yra būtina Vilniui

Paspaudus - didesnis vaizdas

Podlaska biblioteka cyfrowa: http://pbc.biaman.pl/dlibra/publication?id=38729

[Romas]

"Kurjer wileński" 31 marca 1938 (1938.03.31)
Szczegóły projektu budowy hidroeletrowni w Turnisakach
Turniškių hidroelektrinės statybos projekto detalės

https://polona.pl/item/kurjer-wilens...#info:metadata

[Romas]

Targi północne w Wilnie / Šiaurės mugė Vilniuje (1939.08.19-09.03).
Pusės minutės trukmės filmukas iš mugės atidarymo

Veikiantis Turniškių hidroelektrinės modelis
Nuo 0:00:07 iki 0:00:15




Repozytorium cyfrowe: http://repozytorium.fn.org.pl/?q=en/node/9961

[WastedYears]

Šaltinis: http://www.epaveldas.lt/object/recor...NB/LNB001489E2

[laimutis]

Turniškių hidroelektrinės projektas, inž. R.Okuszko, J.Grabinski, 1939, LCVA. Turniškių hidroelektrinės gyvenvietės gyvenamasis namas, Stepono Kolupailos nuotr., 1939. Turniškių hidroelektrinės gyvenvietės planas, 1939, LCVA.



Marija Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 m. Metai: 2016

[kept]

Beje, kai Vilnius gryžo/buvo atiduotas sovietų Lietuvai, HE buvo toliau statoma. Kodėl nebuvo baigta, nežinau

Info pagrinde iš "Lietuvos Energetika" I tomas, 1982 m., Leidykla "Mokslas"

„Lietuvos energetika“ yra gan silpnas šaltinis.

Kiek skaičiau, sutrukdė karas, po karo nebuvo grįžta prie šio projekto. Jau okupavus Lietuvą, sovietai perprojektavo HE, ji projekte atsidūrė kelis šimtus metrų toliau nei jau pradėtoji. Ir dar - HE statybai buvo nutiesta atšaka nuo Vilnius-Nemenčinė plento, ir siaurojo geležinkelio atšaka.

Geležinkelio atšaka buvo nutiesta dar iki karo, lenkų valdžios. Sovietai perkelti pradėtąją elektrinę planavo pirmosios okupacijos laikotarpiu, vokiečiai jos beveik nebestatė, o galiausiai, antrosios okupacijos laikotarpiu – projektas sustabdytas.
O šiaip, atsakymą kiek aukščiau pateikė Petrozilijus Cvakalmanas. Tiksliau, šaltinį, kuriame beveik visi atsakymai apie Turniškes yra.

Ieškodamas informacijos apie Turniškių elektrinę radau štai tokią, šioje temoje jau minėto S. Bilio knygutę:

http://www.elektroklubas.lt/pdf/2012/Lankai_Mirazai.pdf

Apie Turniškių HE - nuo 34 psl. Nors šiaip knyga, probėgšmiais peržvelgus, turėtų būti įdomi visiems besidomintiems energetika ir jos istorija Lietuvoje.

[WastedYears]

Kadangi Vilnius buvo priskirtas "Polska B" daliai, nors pats miestas buvo lenkiškas, tai valdžia nelabai ir rūpinosi to regiono plėtra, visas pagrindines investicijas nukreipdama į Pramoninį Kielcų rajoną, kol galų gale 1936 m. Lenkijos seime Vilniaus vaivadijai buvo nutarta skirti 23,4 mln. zlotų per 4 metus, todėl jau kitais metais buvo nutarta statyti Turniškių HE, patvankos aušktis turėjo būti 10,3 m., tvenkinio plotas - 562,7 ha. Projektinė galia turėjo būti 14000 kW., t.y. dvi turbinos po 7000 kW., beje ant užtvankos turėjo eiti 6 m pločio kelias, visa statyba turėjo kainuoti apie 15 mln. zlotų. Beje, kai Vilnius gryžo/buvo atiduotas sovietų Lietuvai, HE buvo toliau statoma. Kodėl nebuvo baigta, nežinau

Info pagrinde iš "Lietuvos Energetika" I tomas, 1982 m., Leidykla "Mokslas"

Kiek skaičiau, sutrukdė karas, po karo nebuvo grįžta prie šio projekto. Jau okupavus Lietuvą, sovietai perprojektavo HE, ji projekte atsidūrė kelis šimtus metrų toliau nei jau pradėtoji. Ir dar - HE statybai buvo nutiesta atšaka nuo Vilnius-Nemenčinė plento, ir siaurojo geležinkelio atšaka.

[Kosovo]

Kadangi Vilnius buvo priskirtas "Polska B" daliai, nors pats miestas buvo lenkiškas, tai valdžia nelabai ir rūpinosi to regiono plėtra, visas pagrindines investicijas nukreipdama į Pramoninį Kielcų rajoną, kol galų gale 1936 m. Lenkijos seime Vilniaus vaivadijai buvo nutarta skirti 23,4 mln. zlotų per 4 metus, todėl jau kitais metais buvo nutarta statyti Turniškių HE, patvankos aušktis turėjo būti 10,3 m., tvenkinio plotas - 562,7 ha. Projektinė galia turėjo būti 14000 kW., t.y. dvi turbinos po 7000 kW., beje ant užtvankos turėjo eiti 6 m pločio kelias, visa statyba turėjo kainuoti apie 15 mln. zlotų. Beje, kai Vilnius gryžo/buvo atiduotas sovietų Lietuvai, HE buvo toliau statoma. Kodėl nebuvo baigta, nežinau

Info pagrinde iš "Lietuvos Energetika" I tomas, 1982 m., Leidykla "Mokslas"

[WastedYears]

Iš leidinio „Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Čia daugiau http://mylimasvilnius.wordpress.com/...ografija-2009/

Turniškės 1939 m. lapkritį. Šitie namai - Turniškių HE administraciniai. HE pradėta statyti 1938 m. tačiau statybas nutraukė karas.

[railman]

Nežinau ar buvo šioje temoje (kiek žiūrėjau neradau).
Skaitydamas apie Turniškių HE statybas, Stasio Bilio knygoje "Hidroelektrinių miražai Lietuvoje 1909-2009", Vilnius: „Trys žvaigždutės“, 2010. radau informacijos apie Vilniaus siauruką, kuris sujungė prekių stotį su Turniškių HE statybviete.

Gal apie dalį, kurią statė HES'o statytojai mažiau kalbėta, bet apie Vilniaus siauruką pakankamai diskutuota šioje bei temoje "Vilniaus miesto geležinkeliai" ir kt.
AČIŪ.

[WastedYears]

Nežinau ar buvo šioje temoje (kiek žiūrėjau neradau).
Skaitydamas apie Turniškių HE statybas, Stasio Bilio knygoje "Hidroelektrinių miražai Lietuvoje 1909-2009", Vilnius: „Trys žvaigždutės“, 2010. radau informacijos apie Vilniaus siauruką, kuris sujungė prekių stotį su Turniškių HE statybviete. Šiame 1942 metų žemėlapyje http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5748 galima matyti jo trasą.
Citata iš minėtos knygos: "Siaurasis 60 cm pločio, apie 15 km ilgio (5 km, nuo Antakalnio–Tuskulėnų tilto, pastatė
Turniškių hidroelektrinės statytojai) priklausė Susisiekimo Ministerijos Siaurųjų
Geležinkelių Direkcijai. Geležinkelis iš prekių stoties vingiavo Vingio parku,
Užvingio mediniu tiltu per Nerį, Saltoniškes, Šnipiškes, Kareiviškes, Antakalnio–
Tuskulėnų tiltu per Nerį, Antakalnį, Smėlynę iki Turniškių HE." Yra paminėtas ir šio siauruko aptarnaujančio personalo skaičius: "Yra du garvežių mašinistai, du padėjėjai ir du konduktoriai".
Knygą galima rasti čia: http://www.elektroklubas.lt/pdf/2012/Lankai_Mirazai.pdf

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Ieškodamas informacijos apie Turniškių elektrinę radau štai tokią, šioje temoje jau minėto S. Bilio knygutę:

http://www.elektroklubas.lt/pdf/2012/Lankai_Mirazai.pdf

Apie Turniškių HE - nuo 34 psl. Nors šiaip knyga, probėgšmiais peržvelgus, turėtų būti įdomi visiems besidomintiems energetika ir jos istorija Lietuvoje.

[Taut.]

"Savivaldybė", 1939 m. Nr.12

[spirit]

Sveiki,
esu vietinis, Turniškių kaimo, gyventojas. Jei kam įdomų galiu padaryti trumpą reportažą su nuotraukomis apie išlikusius Turniškių HE statybos likučius (pylymus, tilto polius ir kt.). Šeip žinau daugiau apie Turniškėse vykusias statybas iš senelio pasakojimų.

Manau, kad visiems čia tai būtų įdomu

[ramshut]

Sveiki,
esu vietinis, Turniškių kaimo, gyventojas. Jei kam įdomų galiu padaryti trumpą reportažą su nuotraukomis apie išlikusius Turniškių HE statybos likučius (pylymus, tilto polius ir kt.). Šeip žinau daugiau apie Turniškėse vykusias statybas iš senelio pasakojimų.

[Romas]

Turniškių hidroelektrinės istorija

Mirosław Gajewski, "Tygodnik Wileńszczyzny",
17-23.06. 2010 Nr.25
Niezrealizowany projekt elektryfikacji Wilna
Nerealizuotas Vilniaus elektrifikacijos projektas

Pradžioje profesionalų grupė, kuriai vadovavo Varšuvos Politechnikos profesorius Karol Pomianowski ir inžinierius Jerzy Jensz, nusprendė statyti elektrinę žemiau Vilniaus; statybų vieta turėjo būti Šilėnų ir Sidės kaimelių apylinkės. patvanka turėjo siekti apie 500 ha, o bendra šio projekto sąmata siekė beveik 5 mln. zlotų. Dvi turbinos per metus turėjo pagaminti 76 mln. kWh elektros energijos (aštuonis kartus daugiau, nei senoji elektrinė), kas tiem laikams buvo išties dideli kiekiai.
Inž. Stefano Ostrowskio atlikti geologiniai tyrimai patvirtino, kad parinkta vietovė tinka šiam tikslui.

Tačiau kodėl statybos neprasidėjo? Patikimos informacijos nėra, bet turbūt nulėmė politinia argumentai - tiesiog toks strateginis objektas buvo per arti demarkacinės linijos su Lietuva, su kuria, kaip žinia, tuomet santykiai buvo ne patys geriausi.

1938 metais inžinierių komisija nusprendė pakeisti objekto statybos vietą; pradėta tirti vietoves aukščiau Vilniaus ir tokia vieta buvo surasta Turniškių (Turniszki) kaimo apylinkėse, 10 km nuo miesto centro. Tais pačiais metais patvirtintas projektas, pagal kurį užtvankos ilgis turėjo siekti 500 metrų, vanduo turėjo kristi iš beveik 12 metrų aukščio. Elektrinės įrengimus planuota išdėstyti kairiame Neries upės krante prie pat užtvankos galo. Elektrinės galingumas turėjo siekti 14 000 kW, kurią turėjo išgauti dvi turbinos. per metus nauja elektrinė pagamintų 82-86 mln. kWh. Bendras patvankos plotas turėjo siekti 562 hektarus. Prie užtvankos buvo ketinama įrengti šliuzus laivams ir sieliams. Buvo numatyti specialūs kanalai neršiančioms žuvims, visų pirma lašišinėms, kurių Neries vandenyse netrūko.
Bendra projekto sąmata siekė 15 mln. zlotų, projektas turėjo būti užbaigtas iki 1940 metų.

1938-39 metų sandūroje pradėti parengiamieji darbai ir iki II pasaulinio karo pradžios spėta investuoti į statybos darbus ir įmedžiagas virš 1 mln. zlotų. Per tą trumpą laikotarpį padaryta išties nemažai - nutiesta kelio atšaka nuo Nemenčinės plento į Turniškių pusę, pastatyti keli mūriniai ir keli medinai pastatai būsimos elektrinės personalui, nutiestas siaurasis geležinkelis iš Vilniaus, kuriuo buvo planuota vežti statybines medžiagas ir darbuotojus. be to, per Nerį pastatytas laikinas medinis tiltas, nutiesta telefono linija iš Vilniaus, pradėta kaupti statybines medžiagas ir iki pusės upės supiltas pylimas užtvankai. Prieš prasidedant karui užsakytos turbinos ir jos buvo pradėtos gaminti.

Rugsėjo įvykiai (Vokietijos - Lenkijos karo pradžia) praktiškai nutraukė visu pajėgumu vykusius statybos darbus, nors projektas formaliai nutrauktas tik po kelerių metų. Pradėtų darbų tęsimas domino Lietuvos, Sovietų ir Vokietijos valdžią. Buvo aiškau, kad toks objektas ateityje Vilniui yra būtinas.
Smulkūs konservavimo ir statybos darbai vyko visą okupacijos laikotarpį. Kaip pamename, per penkerius metus Vilniuje valdžia keitėsi 5 kartus. Pagaliau po karo sovietų valdžia galutinai atsisakė statyti šią elektrinę ir pradėta likviduoti tai, kas išliko ir po karo gaisro. Išvežti įrengimai, statybinės medžiagos, o akmenys panaudoti per karą sugriauto Vilniaus atstatymui ir gatvių grindimui. Medinį tiltą per Nerį sudegino dar vokiečiai, besitraukdami 1944 m.

Kaip įdomų faktą reikia pridurti, kad puikūs mūriniai namai, pastatyti būsimos elektrinės administracijai, dabar naudojami kaip Lietuvos Respublikos Prezidento ir Premjero rezidencijos.
Mūsų dienomis upės pakrantėse galima aptikti tuomet atliktų žemės darbų pėdsakų. Tik tie nežymūs ženklai ir liko iš milžiniško Neries vandenų pažabojimo ir Vilniaus krašto elektrifikacijos projekto.

http://wilnoteka.lt/pl/artykul/niezr...yfikacji-wilna
http://www.tygodnik.lt/201025/

[Romas]

Turniškių HE statyba

Steponas Kolupaila (1892-1964)
Turniškių HE statyba 1939.07.22


Nuotrauka iš parodos Vilniaus rotušėje 2008 metais

Tekstas prie Stepono Kolupailos nuotraukos:

Iki karo spėta parengti užtvankos pamato vietą ir iškasti žemę. Statybai išleista 1,5 mln. zlotų, apie 10 proc. numatytos sąmatos.
Turniškių hidroelektrinės statybą sužlugdė prasidėjęs karas ir Sovietų okupacija.
Orientuojantis į Turniškių hidroelektrinės gaminamą pigią elektros energiją Rotušėje buvo įrengtas elektrinis šildymas, kuris sėkmingai veikia iki šiol

[Soldier]

Džiugu, kad kažkas prisiminė šią temą...

Nuotrauka:


http://www.elektroklubas.lt/index.ph...=168&Itemid=45

Šiaip tą vietą galima atrasti Neryje, yra tokia salelė. O vietiniai minėjo, kad kažkur toliau pasroviui kai upė nusenka ir akmenys, menantys tuos laikus išnyra..

[99]

Gaila, kad forume neišliko ši nuotrauka.

Ši?

[Romas]

Kita vertus, nežinau, iš kur daryta ši senoji nuotrauka. Kitoje pusėje miškas ir nesu įsitikinęs, ar ten yra tokia didelė kalva. Kažin, iš kokio atstumo galėjo būti daryta nuotrauka? Ir kaip manote, kas tas objektas, esantis už paskutinio užtvankos bokšto, kertantis skersai upę?

Atvaizdas

Gaila, kad forume neišliko ši nuotrauka.
Internete pavyko patikti tik tokią prieškarinę nuotrauką su "Lietuvos žinių" straipsniu

LIETUVOS ŽINIOS
Nr. 91 (12620), 2010 balandžio 23 d.
Aras LUKŠAS

Neiškovota laisvė

Antroji balandžio pusė gausi datų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuvos energetika. Praėjusį savaitgalį energetikai minėjo savo profesinę šventę - sukako pusšimtis metų, kai visu pajėgumu pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinė, o 1933-iaisiais tomis pačiomis balandžio dienomis Lietuvos visuomenė pirmą kartą ištarė "ne" krašto elektros ūkį užvaldžiusiai monopolijai. Ta proga prisiminkime, kad energetinė nepriklausomybė buvo svarbi ir prieškario Lietuvoje.


Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai prie statomos Turniškių hidroelektrinės.
Centre - ministras pirmininkas Antanas Merkys, iš kairės: teisingumo ministras Antanas Tamošaitis, vidaus reikalų ministras Kazys Skučas, iš dešinės pirmas - susisiekimo ministras Jonas Masiliūnas ir kiti. Vilnius, 1940 m.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

http://www.lzinios.lt/lt/2010-04-23.html