Pralaidumas be signalizacijos yra labai ribotas. Kaip įsivaizduoju, dabar leidimas traukiniui važiuoti yra duodamas rankiniu būdu t. y. dispečeris kiekvienoje stotyje praneša, ar į tą ruožą įvažiavo traukinys ir atitinkamai leidžia arba neleidžia kitam traukiniui važiuoti. Tai tarkim tarp Kauno ir Kazlų Rūdos galėtų važiuoti tik vienas traukinys vietoj kokių 20 su normalia signalizacija. Visame Kaunas-Mockava ruože teoriškai turbūt tik kokie 3 traukiniai vienu metu dabar gali važiuoti. Žodžiu gausis nesąmonė, jei per dieną pradės važiuoti diagiau traukinių.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas
Collapse
X
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąDELFI yra gan ilgas interviu su LTG Infra generaliniu direktoriumi. Pora vietų įstrigo dėl RB1:
Visas straipsnis: https://m.delfi.lt/verslas/transport...hp?id=92042287
Ar jie galvoja greitu metu diegti RB1 naują eismo valdymo sistemą ir leisti ja traukinius į Lenkiją iš Kauno (ne Mockavos)? Turint omeny, kad šio ruožo nebereikės nutiesus RB2, būtų gana drąsus sprendimas. Kita vertus, RB2 neturėsime dar kokius dešimt metų, tai, priklausomai nuo kainos, sprendimas gali būti geras pirmas žingsnis paklausos kelionėms į Lenkiją skatinimui. Jei naujos eismo valdymo sistemos diegti neplanuojama, tai apie kokias tiksliai pralaidumo problemas čia yra kalbama, turint omeny, kad keleiviniai traukiniai tuo ruožu nevažinėja, o krovininių srautai vis dar yra simboliniai?
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Tai kažkur buvo šnekama, kad traukinys kursuos tiesiai iki Kauno ateityje + grūdai iš Ukrainos, nes nenumatoma, kad karas baigsis.
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
Tai LTG įrengs eismo valdymo sistemą visame RB1 1435 mm. ruože? Būtų idomu sužinoti daugiau info, t.y. kada tai bus daroma, (apytiksliai) kiek kainuos ir pan.
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimą
Tai LTG įrengs eismo valdymo sistemą visame RB1 1435 mm. ruože? Būtų idomu sužinoti daugiau info, t.y. kada tai bus daroma, (apytiksliai) kiek kainuos ir pan.
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Čia, manau, reiktų kreiptis papildomos informacijos į LTG Infra, nes buvo kalbama tik apie Lenkijos traukinį iki Kauno (kai tik atsiras tinkamas tam traukinys).
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Kai atsiras LTG įsigytas traukinys? Ar lenkų?
Comment
-
Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Būtų mano valia - išbandyčiau ETCS2. Nežinia tik ar yra tinkamų jai pritaikyti lokomotyvų.
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Tai kad nelabai yra prasmės diegti kažką kito nestandartinio, vistiek visi juda pamažu link ERTMS.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Tai kad ETCS yra ERTMS dalis. Tiek vienas, tiek kitas kažkokius vėjus rašot.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
Aš kaip tik ir pabrėžiau tą, kad jokio kito varianto be ETCS nebus, nes standartas - ERTMS.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąTokio projekto kaina būtų, spėju, koks 100m Eurų? Kaip keliui, kuris bus nebereikalingas vos pabaigus RB - nemažai. Nors, kai jau tiek išmesta ir kai projektas yra tokios politinės reikšmes, gal ir normali suma.
- 1 patinka
Comment
-
Sveiki, šią nuotrauką jau paskelbiau lygiagrečioje temoje. Tai Trakiszki(Gr), geležinkelio pervaža tarp Lietuvos ir Lenkijos: https://img.bildhost.com/file/bildho...DC8E94770.jpeg
- 3 patinka
Comment
-
Parašė liootas Rodyti pranešimąMatyt neturi ji visada laiko įsigilinti į kiekvieną temą ir reikalą. Atsakė pagal info, kurią patarėjai surinko ir tiek.
Gaila, kad niekas plačiai nekalba apie RB1 visišką feilą ir galimą korupciją. Gal reiktų LRT tyrimų skyriui pasiūlyti? Ar jau yra darę kažką ta tema?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
LRT be šansų. Neturi nė vieno žmogaus, kuris galėtų to imtis. Pancerovas su Davidonytė galėtų, bet reiktų, kad jiems kas nors išaiškintų, kas tas RB1 ir kas ten su juo blogai, nes patys vargu ar užkabintų.
Tyrė Šarūnas Černiauskas, Inese Liepina (Re : Baltica), Holger Roonemaa (Delfi.ee), Martin Laine (Delfi.ee), Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“
„2007 m. Lietuvai rengiantis įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ iškilo netikėta kliūtis – žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesai vykdavo 5–7 ir daugiau metų, tai buvo svari priežastis, dėl kurios projektas galėjo būti neįvykdytas. Įvertinęs minėtas priežastis ir siekdamas nestabdyti projekto, Europos Komisijos paskirtas projekto „Rail Baltica“ koordinatorius rekomendavo nuo sienos su Lenkija iki Kauno geležinkelį tiesti ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės sklypų, esančių palei esamą geležinkelio trasą, kuri daro lankstą atkarpoje Mockava–Šeštokai–Marijampolė, ir užtikrinti racionalius techninius 120 km per valandą traukinių greičio parametrus. Toks sprendimas leido gerokai sumažinti laiko ir finansines sąnaudas. Rekomendacijai pritarė Lietuvos bei ES valdžios institucijos ir projektui įgyvendinti skyrė finansavimą“, – raštu pateiktame komentare teigia „Lietuvos geležinkeliai“.
https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=83460215-
- 5 patinka
Comment
Comment