Buv. geležinkelis Pabradė-Adutiškis- (>Didžiasalis)-Krulevščizna

[Zorro]

Buvusi Sarokpolio stotis. Pabradės link. Įtariu, kad siaurojo geležinkelio. Plačiojo geležinkelio tvarkaraščiuose neaptikau Sarokpolio. Atvaizdas

Sorokpolis (Sorokpol) - tai buvęs Pavoverės pavadinimas.

[Al1]

Sandėlys prieš Pavoverę nuo Pabradės pusės.



Buvusi Sarokpolio stotis. Pabradės link. Įtariu, kad siaurojo geležinkelio. Plačiojo geležinkelio tvarkaraščiuose neaptikau Sarokpolio. Galbūt plačiojo geležinkelio veikimo metu tarpukaryje veikė kaip pralanka be keleivinių traukinių sustojimo traukiniams. Tarybiniais metais jokios pralankos čia nebuvo.



Pirmasis tiltas per Merą (tarp Pavoverės ir Zalavo; kitas už Zalavo).







Adutiškis. Gyvenamasis namas prie buvusios stoties. Bėgiai kairėje.



Baltarusijos pusėje buvo griaunamas senas peronas. Statė naują.



Lietuvos pusėje buvusio kelyno vieta. Vaizdas Pastovio (Didžiasalio) link.



Kairėje matosi Godutiškio stotelės paviljonas.

[Vitas]

tai tookiu atveju net ir noredamas, jei neturiu jokiu giminiu netoli Adutisko baltarusisku traukiniu is anos puses nepravaziuosiu, ar ne.. ?

Kertant zona tranzitu galima sustoti pasienio gyvenvietėse ne ilgiau kaip 3 valandomis. (...)

čia buvo iš temos apie Baltarusijos geležinkelius.

[statyba]

taip, berods 5 km zona, plačiau temoje apie baltarusijos geležinkelius

tai tookiu atveju net ir noredamas, jei neturiu jokiu giminiu netoli Adutisko baltarusisku traukiniu is anos puses nepravaziuosiu, ar ne.. ?

[udrius]

taip, berods 5 km zona, plačiau temoje apie baltarusijos geležinkelius

[statyba]

Geležinkeliu iš Krulevščiznos į Lentupį (kiek radau) yra 115 km (tik geru desėtku kilometrų daugiau negu iš Vilniaus į Kauną). Iš sostinės į Kauną "lėtasis" elektrinis traukinys nuvažiuoja per ~1 val ir 40 minučių, to BČ naktinis Vitebskas_Lentupis iš Krulevščiznos į Lentupį važiuoja 3 val. ir 24 min. Nežinau, kaip lietuvaičiai "pižončikėliai" aimanuotų taip važiuodami, nors naktį nekažin kur nuskubėsi: iš Krulevščiznos tas traukinys išvyksta 2 val. 46 min., į Lentupį atvyksta 6:10 val. Beje, įdomu prisiminti, kad tas pats naktinis traukinys kažkada važinėjo maršrutu Vitebskas-Krulevščizna-Lentupis-Vilnius, netgi grafikas pasikeitęs nedaug, iki 1979 m. į Vilnių jį atitempdavo garvežys (nuo kur, nežinau - tikriausiai nuo Krulevščiznos).
Krulevščiznos stoties keleivinių traukinių tvarkaraštyje pastebėjau dar vieną dalyką - šioje stotyje nenuobodu būna naktį. Pagal 2012-2013m. tvarkaraštį, 23:49h atvyksta vėlyvas dyzelinis traukinys Polockas-Krulevščizna, 2:15h- minėtas naktinis iš Lentupio, 2:48h - tas pats naktinis priešinga kryptimi, iš Vitebsko. Abu jie Krulevščiznoje stovi ilgai (gal būt mainomi vilkikai?): į Vitebską išvyksta 2:12h., į Lentupį - 2:46h.
Atrodytų, miego nenorintiems ankstyviems keleiviams (arba Krulevščiznoje "užgastroliavusiems" atvykėliams iš Polocko) užtektų 2:12h išvykstančio naktinio, bet 4:42h dar išvyksta ankstyvas dyzelinis Krulevščizna-Polockas.
Kai dar per Kauną važinėdavo naktiniai Rygos ir Klaipėdos traukiniai, laiko tarpas Kauno geležinkelio stotyje nuo 1 iki 4 h. būdavo nuobodokas...
Jei tik kelionei į Baltarusiją nereikėtų vizų, traukiniu pravažiuoti nuo Krulevščiznos, Voropajevo ar nors Pastovių iki Lentupio, paskui kaip nors iki Švenčionių būtų visai nieko... Ir Krulevščiznoje vasaros naktį viešbučio ieškoti nereikėtų...

As viza turiu, bet kazkur skaiciau, jog paprastai taip i ten nenuvaziuosi - reikalingas specialus BLR leidimas but prie pat sienos... pataisykit, jei (tikiuosi) esu neteisus

[udrius]

Ai ten tokia glush, kad nelabai ir įdomu. kažkada ten buvo baza zapasa, bet dabar ten nieko neliko.

[Vitas]

Geležinkeliu iš Krulevščiznos į Lentupį (kiek radau) yra 115 km (tik geru desėtku kilometrų daugiau negu iš Vilniaus į Kauną). Iš sostinės į Kauną "lėtasis" elektrinis traukinys nuvažiuoja per ~1 val ir 40 minučių, to BČ naktinis Vitebskas_Lentupis iš Krulevščiznos į Lentupį važiuoja 3 val. ir 24 min. Nežinau, kaip lietuvaičiai "pižončikėliai" aimanuotų taip važiuodami, nors naktį nekažin kur nuskubėsi: iš Krulevščiznos tas traukinys išvyksta 2 val. 46 min., į Lentupį atvyksta 6:10 val. Beje, įdomu prisiminti, kad tas pats naktinis traukinys kažkada važinėjo maršrutu Vitebskas-Krulevščizna-Lentupis-Vilnius, netgi grafikas pasikeitęs nedaug, iki 1979 m. į Vilnių jį atitempdavo garvežys (nuo kur, nežinau - tikriausiai nuo Krulevščiznos).
Krulevščiznos stoties keleivinių traukinių tvarkaraštyje pastebėjau dar vieną dalyką - šioje stotyje nenuobodu būna naktį. Pagal 2012-2013m. tvarkaraštį, 23:49h atvyksta vėlyvas dyzelinis traukinys Polockas-Krulevščizna, 2:15h- minėtas naktinis iš Lentupio, 2:48h - tas pats naktinis priešinga kryptimi, iš Vitebsko. Abu jie Krulevščiznoje stovi ilgai (gal būt mainomi vilkikai?): į Vitebską išvyksta 2:12h., į Lentupį - 2:46h.
Atrodytų, miego nenorintiems ankstyviems keleiviams (arba Krulevščiznoje "užgastroliavusiems" atvykėliams iš Polocko) užtektų 2:12h išvykstančio naktinio, bet 4:42h dar išvyksta ankstyvas dyzelinis Krulevščizna-Polockas.
Kai dar per Kauną važinėdavo naktiniai Rygos ir Klaipėdos traukiniai, laiko tarpas Kauno geležinkelio stotyje nuo 1 iki 4 h. būdavo nuobodokas...
Jei tik kelionei į Baltarusiją nereikėtų vizų, traukiniu pravažiuoti nuo Krulevščiznos, Voropajevo ar nors Pastovių iki Lentupio, paskui kaip nors iki Švenčionių būtų visai nieko... Ir Krulevščiznoje vasaros naktį viešbučio ieškoti nereikėtų...
----------------------------------------------------------------
Dar sužinojau, kad naktį per Krulevščizną važiuoja traukiniai Ryga-Minskas ir Minskas -Ryga, tik nežinau ar stoja (jie vis tik greitieji). Pagal 2013/2014m. tvarkaraštį į Rygą ~24h., iš Rygos ~4:15h. Ir dar kiek BČ traukinių važinėja iš Molodečno į Polocką bei priešingą kryptimi, sužiūrėti kol kas nepajėgiau...

[Godo]

Nesu didis geležinkelių žinovas ir labai aktyviai jais nesidomiu, bet kai jau teko važiuoti šio buv. geležinkelio atkarpa iki Bobėnų, Kudabiškės kaimų (~10 km. iki Didžiasalio, miškuose), pykštelėjau kelis kadrus. Aišku, kadangi ne žinovas, negaliu jų kompetentingai vertinti
Pirmiausiai "žemėlapiukas" su mano maršrutu:


Čia buvusi vietinė pervaža į kolūkio kompleksus Bobėnuose (tolumoje matyti kaimas). Šioje vietoje (žemėlapyje pažymėjau skrituliuku) teko įsukti į buv. geležinkelį ir važiuoti link Kudabiškės.



Čia buv geležinkelio perspektyva ties minėta pervaža:


Važiuojant stebina kelio tiesumas, tai ir išduoda, kad tai buv. geležinkelis


Įdomu, kad į Bobėnus nuo Kėkštų atvažiavau senu keliu, nors, kaip vėliau paaiškėjo, galima ir buv. geležinkeliu (jo neradau iš pradžių), o į Kudabiškę, Pamolupio vienkiemį, Medinus (jų kažkodėl žemėlapyje nėra) dabar praktiškai vienintelis privažiavimas - buvęs geležinkelis, senieji keliukai baigia užželti. Kadangi tas buv. geležinkelis žemėlapyje nepažymėtas, teko paklaidžioti, kol radau minėtus kaimus.

[Al1]

Vadui ir stotį pastatė.

[Romas]

Šitas namelis - buvusi Zalavo (lenk. Zułów) stotis - yra priešais keliuką į Piłsudskio dvarelį.
Labai gerai atkapstyta. Vietovė visiškai pasikeitusi

[Al1]

Pasirodo, Lenkijos okupacijos metais pastatyta Zalavo stotis buvo visai ne toje vietoje, kur buvo stotelė Zalavas. Stotis buvo net neprivažiavus nuo Pabradės pusės Zalavo miestelio, likus apie 1,5-1,7 km iki Zalavo pervažos, prie kurios ir buvo įrengta vėlesniais metais stotelė.

Iš www.maps.lt





Radau stotį visai atsitiktinai, grįždamas iš Visagino. Panorau sustoti pakelėje. Pravažiavęs Zalavą, pamačiau miško keliuką dešinėje ir pasukau į jį. Žiūriu - tolumoje namas, keliukas grįstas skaldytais akmenimis. Iškart nuojata sukuždėjo - tikriausia čia buvusi Zalavo stotis...

Zalavo stotis Lenkijos okupacijos metu.





Iš http://www.audiovis.nac.gov.pl

Centre - obelis. Galbūt pasodinta atidarius stotį. Obelis aptverta ir tame "sodelyje" ganėsi žąsinas...



Perono dalies po kolonada likučiai.



Kolonos likučiai.



Nuo priestočio pusės.





Nuo perono pusės. Kaip matyti, stoties pastas buvo nedidelis namelis, ant kurio užvožtas didelis stogas, paremtas kolonomis. Namelis išliko, kolonas nugriovė, stogą perdengė...

[Al1]

Patikslinsiu Pavoverės stotelės vietą. Ji buvo kitoje pervažos pusėje, link Pabradės. Pylimas buvusios stotelės vietoje nukastas vietinių - geras žvyras. Kad būtent čia buvo stotelė, liudija perono asfalto ir betoninių plytelių labai negausios liekanos, sumaišytos su gruntu, kai išardyto geležinkelio pylimą lygino buldozeriai.




Šiame mano pranešime http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=100 klaidingai nurodžiau stotelės vietą. Tą pranešimą taip pat pataisiau.

[Al1]

Beje, visą laiką girdimas specifinis švilpimas, kurį sukelia vėjas gamyklos griūvėsiuose. Net ir, atrodo, nesant vėjo, tas švilpimas girdisi.

[2Pack]

Kaip ten buvau 2006 m. vasarą, stoties pastatas su peronu vis dar buvo. Kur jis per tą laiką dingo - nežinau. Galiu daryti prielaidą, kad galbūt jis 2006 m. vis dar priklausė LG ir vėliau buvo nugriautas..?
Dėl nuotraukos - reikėtų klausti kolegės, nors tada buvome su juostine muiline, todėl abejoju, ar jos bus išlikę.

[statyba]

kai buvau Didžiasalyje prieš pora metų taip ir neradau buvusios stoties vietos. Dabar šiek tiek aiškiau, kur ji galėjo būti. Beje, gal kas netyčiom turi istorinių foto, kaip realiai aktyviuoju laikotarpiu atrodė Didžiasalio gel. stotis?

[Al1]

Didžiasalis

Už posūkio - buvusi Didžiasalio stotis. Pylimas platus. Galbūt čia būta dvikelio.



Čia buvo stoties kelynas. Vaizdas link Adutiškio nuo rytinės stoties kelyno pusės.
Visur molynas.



Plytų fabriko griuvėsiai





Mėtosi mediniai pabėgiai.







Lyg ir vandens bokštas.



Buvusio fabriko metaliniuose angaruose veikia lentpjūvė. Kranas apardytas.



Tolėliau, šalia medžių buvo stoties pastytas. Ortofotonuotraukoje jis dar stovi. Geležinkelio linija nesutampa su realiai pylimo padėtimi. www.maps.lt panašūs nesutapimai dažnai pasitaiko.

[Al1]

Buvusios Svirkų stotelės prieigose, nuo Gudelių pusės.



Dešinėje buvo Svirkų stotelės peronas. Vaizdas nuo buvusios pervažos.



Nuo Kėkštų pervažos Svirkų link.



Nuo Kėkštų pervažos Didžiasalio link buvęs pylimas yra intensyviai naudojamas kaip kelias. Ir nenuostabu kodėl - šalia kolektyviniai sodai.



Tiltas per Erzvėtą.

[Al1]

Adutiškis - Didžiasalis

Adutiškyje geležinkelis yra tik Baltarusijos pusėje, o Lietuvos pusėje viskas demontuota ir sulyginta su buldozeriu.

Stoties pastato http://www.parovoz.com/gallery/LT/20060802_42412.jpg ir kitų nebenaudojamų pastatų Lietuvos pusėje nebėra.

Išlikę tik raudonų plytų nedidelio sandėlio griūvesiai. Bet jie atokiau nuo geležinkelio, gali būti jog tai gyventojų neprižiūrimas apleistas sandėlis. Nors gyvenamieji namai irgi tolėliau.
Palei geležinkelį, kuriuo eina valstybinė siena, keli metrai nuo pylimo yra Stoties gatvė. Judėjimas laisvas. Tačiau prie buvusios pervažos Stoties gatvėje yra pasieniečių atramos postas. Ten budi pasieniečiai. Nors nei vieno jų lauke nemačiau, pasienietis (ar pasieniečiai) sėdėjo viduje - buvo praviros durys. Jokių videokamerų, išsskyrus prie atramos posto, nepastebėjau. Jokio apžvalgos bokšto taip pat nėra.

Stotelė Batarusijos puėje. Kasdien važiuoja dvi poros traukinių - dyzelinis Krulevščizna - Lentupis ir tolimojo susisiekimo Lentupis - Vitebskas.



Buvęs geležinkelis į Didžiasalį Adutiškyje. Vaizdas nuo tilto link Adutiškio stoties.



Link Didžiasalio.




Žemėlapiai nuo Adutiškio iki Svirkų ir nuo Svirkų iki Didžiasalio.






Buvusi stotelė Gudeliai.



Pabėgių liekanos.



Nuo buvusios Gudelių pervažos link Adutiškio.

[Al1]

Man irgi keista. Tiltas neatrodo "paliegęs". Už koko puskilometrio yra Žukiškės kaimas. Į jį yra kitas kelias su tiltu per Merą. Tačiau Žukiškėje galima užvažiuoti ant pylimo. Bent jau ortofotonuotraukoje matyti, kad galima. Nebent perkasė pylimą. Manau, priežastis kita. Pylimas nėra oficialus kelias ir nėra prižiūrimas. Todėl ir tiltas nėra prižiūrimas. Kas neklitų problemų dėl galimų nelaimių, tiltas buvo užtvertas. Tokiu būdu pylimu kaip keliu nėra galimybės naudotis.