Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Lettered]

S3 bus galima svarstyti kai/jeigu bus oro uostas prie Žaslių. Geriausiu atveju uz 20 metu, greiciausiai niekada. Tos dvi papildomos minutes tarp Vilniaus ir Kauno nieko nejaudina. Jei dabar galima bus nuvaziuoti per 38 min, tai jei pakeistu i 36 minutes, ar labai padaugetu keleiviu ir padidetu komfortas?
Dabar optimalus variantas butu vystyti KUN kaip pagrindini LT oro uosta su pagrindiniu teminalu ant RB2. Ypac atsizvelgiant i tai jog dar uz 8 metu bus pajungti Siauliai ir Klaipeda. Tokiu budu kokia 80% Lietuvos gyventoju tures greita prieiga prie oro uosto, oro uostas tures begales sustojimu, ir bus labai lengva konkuruoti su Ryga. Sakyciau prie to pacio KUN turetu tapti ir pagrindine Kauno gelezinkelio stotimi (su daznais reisais i centra).

KUN niekada netaps pagrindiniu oro uostu, nėra Europoje tokios sostinės, nuo kurios oro uostas nutolęs 100 km. Galiu lažintis, kad ir nutiesus RBII atšaką į Vilnių, į KUN gal tik pora maršrutų bus perkelti.

[Gator]

Jau patvirtino RB į Šiauliis ir Klaipėdą? Ir net terminas yra statybų pabaigos 8m. ?

[B.S.]

S3 bus galima svarstyti kai/jeigu bus oro uostas prie Žaslių. Geriausiu atveju uz 20 metu, greiciausiai niekada. Tos dvi papildomos minutes tarp Vilniaus ir Kauno nieko nejaudina. Jei dabar galima bus nuvaziuoti per 38 min, tai jei pakeistu i 36 minutes, ar labai padaugetu keleiviu ir padidetu komfortas?
Dabar optimalus variantas butu vystyti KUN kaip pagrindini LT oro uosta su pagrindiniu teminalu ant RB2. Ypac atsizvelgiant i tai jog dar uz 8 metu bus pajungti Siauliai ir Klaipeda. Tokiu budu kokia 80% Lietuvos gyventoju tures greita prieiga prie oro uosto, oro uostas tures begales sustojimu, ir bus labai lengva konkuruoti su Ryga. Sakyciau prie to pacio KUN turetu tapti ir pagrindine Kauno gelezinkelio stotimi (su daznais reisais i centra).

[alga]

Alternatyva s3 buvo atmesta jau pačioj pradžioj, dokumente nenagrinėjama.

Tai kriterijai buvo tie patys. Jei turėčiau spėt, skayčiau, kad S3 variantas pasirodė lėtesnis už S1 ir S5, nes vingiai apie Kaišiadoris ir prie Neveronių labai staigūs, gal net brangesnis, nes Kaišiadoryse reikia brangių sprendinių, o gal atmestas dėl to, kad mazgas prie Neveronių neapsieina be vieno lygio susikirtimų su magistralinėm 1520 mm linijom. Jau nekalbant apie tai, kad patekimas iš Vilniaus į KUN tampa sunkesnis.

[Sula]

Geras klausimas. Priklauso nuo KUN stoties projekto, bet manau įmanoma suprojektuoti taip, kad iš Vilniaus ir Panevūžio būtų galima važiuoti arba per KUN, arba pagrindine RB II trasa.

Tai taip gi ir numatyta. KUN geležinkelio stotis net gerokai, kokiu kilometru, nutolusi nuo pagrindinės trasos. Tiesa, dar neaišku, kaip i tiksliai atrodys. Yra planų, kad naujas terminalas bus netoliese.

[ejs-ejs]

O tai neišeitų pasiekt oro uosto pirma stojant Kaune (analogiškai Vln variantui)? Plius, nereiktų išpirkinėt žemių.

Geras klausimas. Priklauso nuo KUN stoties projekto, bet manau įmanoma suprojektuoti taip, kad iš Vilniaus ir Panevėžio būtų galima važiuoti arba per KUN, arba pagrindine RB II trasa.

[ifl]

Alternatyva s3 buvo atmesta jau pačioj pradžioj, dokumente nenagrinėjama.

[alga]

O tai neišeitų pasiekt oro uosto pirma stojant Kaune (analogiškai Vln variantui)? Plius, nereiktų išpirkinėt žemių.

Na, iš 16 nagrinėtų variantų vienas ėjo dabartine vėže tarp Kaišadorių ir Palemono. Jei rimtai domina, kokiais kriterijais buvo renkami prioritetiniai variantai, tai aprašyta čia: https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/d...s%20rastas.pdf

Po 2020 m. gegužės mėn. aptarimų, išnagrinėjus bandomuosius RB trasų alternatyvų vertinimo
rezultatus, RB alternatyvų skaičius sumažintas iki aštuonių (Pav. Nr. 4.2.). Šioms aštuonioms RB trasų
alternatyvoms – S1, S2, S4, S5, S7, P1, P2P5, P4P5 – atliktas Pirminis alternatyvų atrinkimas
panaudojant daugiakriterinę analizę ir vertinant žemiau nurodytus rodiklius:
• Keleivinių traukinių kelionės laikas;
• Krovininių stočių kelių išdėstymo funkcionalumas;
• Krovininių traukinių kelionės laikas;
• Keleivinių stočių kelių išdėstymo funkcionalumas;
• Regioninių stočių / pralankų kelių išdėstymo funkcionalumas;
• Kelių pralaidumas;
• Krovininių traukinių galios sunaudojimas kwh;
• Keleivinių traukinių galios sunaudojimas kwh;
• Koncepcinių alternatyvų sankirtos su apribojančiomis teritorijomis;
• Vietovės nelygumų indikatorius;
• Numatoma gyventojų populiacija nagrinėjamos alternatyvos poveikio zonoje (2010 m.
surašymo duomenys);
• Alternatyvų ilgis, km;
• Kelio dalis tiesiame ruože (proc.);
• Kreivių R <4000 dalis (proc.);
• Tiesioginis susisiekimas su naujuoju oro uostu;
• Tiesioginių jungčių su regioninėmis stotimis skaičius;
• Sankirtų su inžineriniais tinklais skaičius;
• Sankirtų su keliais skaičius.

[ifl]

Pagal mano grubų primetimą ant žemėlapio kelias pailgėja apie 4 km, kas yra 90 sekundžių 160 km/h greičiu. Neatrodo kaip didelė kaina už oro uosto pasiekiamumą geležinkeliu.

O tai neišeitų pasiekt oro uosto pirma stojant Kaune (analogiškai Vln variantui)? Plius, nereiktų išpirkinėt žemių.

[ejs-ejs]

Tai kad įtartini tie projektuotojai, negali savo mąstysenos išvaduoti iš caro laikų projektų. Kur daugiau gyvena žmonių, Kauno centre ar tarkim Šilainiuose? Vilniaus senamiestyje ar Justiniškėse Fabuose Viršuluose? Tad apie žmonių srautus jų supratimas kelia klausimų

Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių visuomeninių konsultantų.

[alga]

Nekalbu apie tunelius ir stoties perkėlimą. Man tiesiog įdomu pasidarė, kodėl reikėjo tiest naują "kreivą" vėžę, o ne lygiagrečią esamam trumpiausiam tiesiam keliui nuo Kaišiadorių. Kelionės laikas iki Kauno pailgėja, nes kelias tampa ilgesnis.

Pagal mano grubų primetimą ant žemėlapio kelias pailgėja apie 4 km, kas yra 90 sekundžių 160 km/h greičiu. Neatrodo kaip didelė kaina už oro uosto pasiekiamumą geležinkeliu.

[alga]

Bet kad realybėj keleivių srautas į Berlyną bus šimtais kartų mažesnis nei tarp Vilniaus Kauno ar Panevėžio tai matyt jiem nedašunta.

Na, žiūrėkim 30 metų į priekį. Jei ekologiniai sumetimai privers valdžią pakeist trumpus ir vidutinio nuotolio pigius skrydžius greitaisiais traukiniais, tas srautas į Berlyną gali pavirsti šimtais tūkstančių žmonių per metus. Man atrodo, link to einama.

[Rimas_OK]

Panevežy išsivadavo iš caro projektų – forumas nepatenkintas. Stotis kokioj nors Tadandėj būtų dar mažiau patogi daugumai vilniečių, nei dabartinė, apie sinergiją su oro uostais galima būtų pamiršt. Ir taip Rail Baltica bus brangiausias bet kada statytas Lietuvoje infrastruktūros objektas, keletas procentų BVP, svajoti apie tunelius iki naujos stoties po Spaudos rūmais – atitrūkimas nuo realybės.

Tai laukai prie Panevėžio irgi parodo, kad nesistengta priartėti prie žmonių koncentracijos. Tad į Kauną vykti traukiniu laiko prasme nebus ypatingo privalumo prieš automobilį.
Kaip supratau tai klerkai galvoja tik apie tarptautinius srautus. Tada tikrai nėra didelio skirtumo iš kur išvykt.
Bet kad realybėj keleivių srautas į Berlyną bus šimtais kartų mažesnis nei tarp Vilniaus Kauno ar Panevėžio tai matyt jiem nedašunta.

[ifl]

Su tokiu atsišakojimu galimi ir tiesioginiai reisai Talinas-Ryga-Vilnius, neužsukant į Kauną. Ar tokių reisų išvis bus - matysim, bet panašu kad visose railbalticos skaidrėse dėl PRo kelionių laikus (Ryga-Vilnius, Talinas-Vilnius) taip ir paskaičiuoja.

Tada jau būtų geriau geležinkelis tiesiai į Panevėžį iš Vilniaus. Būtų daug tiesiau link Rygos ir atsirastų tiesioginis susisiekimas su Aukštaitijos sostine.

Vis vien didžioji dauguma keleivių srautų RB bus vietiniai, o linija nepanašu, kad į tai atsižvelgia.

[Edd]

Sveiki, gal galite paaiškinti, kodėl pasirinktas S5 variantas, t.y. VNO-Vilnius-KUN-Kaunas, o ne VNO-Vilnius-Kaunas-KUN? Juk tiesi linija palei seną vėžę nuo Kaišiadorių iki Kauno būtų daug greitesnis variantas. Manau, kad daugumai keleivių aktualus kuo greitesnis susiekimas tarp miestų keliaujant į ir iš darbo, o oro uostas rūpi tik daug mažesnei daliai.

Su tokiu atsišakojimu galimi ir tiesioginiai reisai Talinas-Ryga-Vilnius, neužsukant į Kauną. Ar tokių reisų išvis bus - matysim, bet panašu kad visose railbalticos skaidrėse dėl PRo kelionių laikus (Ryga-Vilnius, Talinas-Vilnius) taip ir paskaičiuoja.

[MedinisStrazdas]

O taip, pamokykim transporto projektuotuojus projektuoti transportą. Jie, be abejo, apie keleivių srautus nepagalvojo.

Lieka tikėtis kad geležinkelio projektuotijai yra geresni nei miesto VT projektuotojai nes tie tai tikrai apie keleivių srautus negalvoja.

[ifl]

Nekalbu apie tunelius ir stoties perkėlimą. Man tiesiog įdomu pasidarė, kodėl reikėjo tiest naują "kreivą" vėžę, o ne lygiagrečią esamam trumpiausiam tiesiam keliui nuo Kaišiadorių. Kelionės laikas iki Kauno pailgėja, nes kelias tampa ilgesnis.

[alga]

Tai kad įtartini tie projektuotojai, negali savo mąstysenos išvaduoti iš caro laikų projektų. Kur daugiau gyvena žmonių, Kauno centre ar tarkim Šilainiuose? Vilniaus senamiestyje ar Justiniškėse Fabuose Viršuluose? Tad apie žmonių srautus jų supratimas kelia klausimų

Panevežy išsivadavo iš caro projektų – forumas nepatenkintas. Stotis kokioj nors Tadandėj būtų dar mažiau patogi daugumai vilniečių, nei dabartinė, apie sinergiją su oro uostais galima būtų pamiršt. Ir taip Rail Baltica bus brangiausias bet kada statytas Lietuvoje infrastruktūros objektas, keletas procentų BVP, svajoti apie tunelius iki naujos stoties po Spaudos rūmais – atitrūkimas nuo realybės.

[Rimas_OK]

O taip, pamokykim transporto projektuotuojus projektuoti transportą. Jie, be abejo, apie keleivių srautus nepagalvojo.

Tai kad įtartini tie projektuotojai, negali savo mąstysenos išvaduoti iš caro laikų projektų. Kur daugiau gyvena žmonių, Kauno centre ar tarkim Šilainiuose? Vilniaus senamiestyje ar Justiniškėse Fabuose Viršuluose? Tad apie žmonių srautus jų supratimas kelia klausimų

[Sula]

O bėgių linijas nereiktų braižyti pagal keleivių srautus, o ne geografiją? Įdomu, koks procentas keleivių važiuojančių iš Vilniaus į Kauną važiuoja būtent į KUN.

Tai kad tos pietinės alternatyvos kaip tik ėjo visiškais laukais. Ir bendras ilgis net didesnis!
išsišakojimas yra ar ne 5km nuo dabartinio 1520mm geležinkelio, tai ne kaži koks lankas.