Rail Baltica II

[ejs-ejs]

ejs-ejs

Tu apie ką? Kaune perkrovimo terminalas. Vilniuje terminalas. Panevėžyje terminalas. Reikės, bus ir Klaipėdoje terminalas.

Kauno ir Vilniaus terminalai intermodaliniai, o ne perkrovimo. Birūs kroviniai turi būti iš karto kraunami į tinkamą tarą, kitaip pabrangsta transportavimas. Labai norint gal ir būtų galima pritaikyti Kauno terminalą konteinerių ir pusvagonių perkrovimui, bet jis padėtas taip, kad aptarnautų šiaurės - pietų kryptį. Terminalas galėtų būti pvz Gustonyse ar Radviliškyje, bet tuomet kam standartinė vėžė iki Klaipėdos? Ją prastumti iki krantinių būtų nemenkas iššūkis. LTG antro kelio nesugeba pastatyti, o dar apie kitą vėžę svaigsta.

[TrippleA]

Siūlyčiau pasidomėti atvejais užsienyje, ypač didelėse šalyse kaip Kinija, kiek traukinių per dieną gali pravažiuoti dviejų kelių geležinkeliu kol prireikia pridėti dar kelią ar du. Skaičiai yra milžiniški, Rail Baltica jų niekada nepasieks. Rail Baltica yra geležinkelis, kuris su visais savo krovinių srautais bus ilgai subsidijuojamas, nes jų paprasčiausiai ten bus smarkiai per mažai. Nekalbant jau apie tai, kad vienas pagrindinių projekto tikslų yra 'žalias' transportas geležinkeliais. Turint elektrifikuotą geležinkelį leisti krovinius paraleliai neelektrifikuotu geležinkeliu be signalizacijos būtų tikrai prastas sprendimas, kurio nebūtų įmanoma pateisinti ES, o elektrifikuoti tą ruožą ir įrengti blokiruotę būtų per brangu ir neracionalu. Tad galime pamiršti to geležinkelio naudojimą europinės vėžės eismui. Juo toliau naudosis tik rusiška vėže važiuojantys traukiniai, kurie ten važinėjo ir iki RB1.

Zinok domiuos, ir kiek teko dometis, kad senieji gelezinkeliai daznai yra sujungti su ivairiais pramones objektais, daugiau gyvenvieciu ir pan. Taip pat keliai yra labiau vingiuoti ir turi daugiau pervazu, kas sumazina greiti ir isaugina kastus tokius kelius protaikyt didesniem greiciam. Tokie keliai, gretimai naujus greitojo gelezinkelio kelius tampa kroviniais ir vietinio gelezinkelio keliais, tai uztikrintai skiest, kad cia niekas nesinaudos jais ir bus tikami tik vagonams su rusiska veze yra nesamone, ypac, kai yra planai jos atsisakyt.

Dabar del elektrifikacijos ir siganzacijos sistemu diegimo, o is kur tu istraukei, kad nieks nediegs situ dalyku? Jau keli metai kalbama, kad reikia stipriau elektrifikuotis ir modernizuot gelezinkelius diegiant signalizacijos sistemas, siekiant didesnio ju efektyvo ir saugumo. Tai tavo tokie argumentai, kad nieko cia nebus rodo kazkoki pesimizma, defitizma ir pritempinejimus savo isankstiniams nusistatymams pateisint.

[DeSadas]

VLR
Žmogau, tau viskas tvarkoje? Išeik į lauką, įkvėpk gryno oro, pavasaris.
Stotis yra taškinis objektas kurio statymas paprastai būna daug lengvesnis. Yra infliacija, yra ir pragyvenimo lygio augimas. Viską perkame pasaulinėmis kainomis šiaip ar taip, žemės paimti nereikia, tai su laiku toks projektas "pinga" kaip procentinė miesto/šalies biudžeto dalis.
Jūsų pasakos apie RB1 irgi jau nusibodo. Čia jau panašėja į "Landsbergis sugriovė kolūkius", "atidavė Mažeikius amerikonams ir primokėjo", "kam tas plūduras už milijardą". Kaip ne kartą aiškinta, didžioji dalis RB1 pinigų nuėjo Kaliningrado vėžei, už kurią gauname pinigus po šiai dienai. Niekas jums jokių stočių už tuos pinigus nebūtų perstatinejęs. Ypač kai Vilnius net nefigūravo tuo metu.


P.S.: čia dar pamąstymui. Kas nutiks su LG nuosavybėje esančia žemės kaina kai geležinkelis bus atvestas/vedamas į Vilniaus stotį? Kas nutiks su naujų pastatų verte senų bėgių vietoje? Nežinau ar būtent taip galvoja LG, bet išperkant žemę, ją nori nupirkti kuo greičiau. Parduodant - kuo vėliau. Va tau ir vienas galimas pinigų šaltinis rekonstrukcijai.

Va va visuose didesniuose miestuose prie stoties ofisu rajonai, pati brangiausia zeme, NES GREIT IR DIDESNIAIS KIEKIAIS galima privezt zmones is aplinkui. Vilniuje neisnaudoja, kazka pezejo apie vokieciu apgyvendinima dundukai toje vietoje ant begiu.

[VLR]

Į ad hominem reaguoti nesiruošiu, bet į eilinę dozę neteisybių atrašysiu.

Stotis yra taškinis objektas kurio statymas paprastai būna daug lengvesnis.

Nesąmonė. 'Taškiniai objektai' kaip tiltai ir miestų stotys/terminalai būtent ir yra pačios brangiausios ir sudėtingiausios tokių projektų dalys, net ir statant metro linijas tuneliuose ir nekalbant jau apie bėgius laukuose.

Yra infliacija, yra ir pragyvenimo lygio augimas. Viską perkame pasaulinėmis kainomis šiaip ar taip, žemės paimti nereikia, tai su laiku toks projektas "pinga" kaip procentinė miesto/šalies biudžeto dalis.

Nesu tikras, ar Lietuvos ekonomika augo greičiau nei infliacija statybų sektoriuje paskutinius kelis metus. Būtų įdomu pasidomėti. Mano spėjimas būtų, kad ne.

Kaip ne kartą aiškinta, didžioji dalis RB1 pinigų nuėjo Kaliningrado vėžei, už kurią gauname pinigus po šiai dienai.

Nesąmonė. Į Kaliningradą eina tranzitas ta pačia vėže, kuri ten visada buvo. Investicijos buvo į europinę vėžę, kurios tranzitas į Kaliningradą nenaudoja.

Kitas dalykas, kad jei turim atskirta high-speed trasa ir paprasto greicio trasa, apkrova high-speed trasai bus mazesne ir bus maziau velavimu, bei mazesne incidentu rizika.

Siūlyčiau pasidomėti atvejais užsienyje, ypač didelėse šalyse kaip Kinija, kiek traukinių per dieną gali pravažiuoti dviejų kelių geležinkeliu kol prireikia pridėti dar kelią ar du. Skaičiai yra milžiniški, Rail Baltica jų niekada nepasieks. Rail Baltica yra geležinkelis, kuris su visais savo krovinių srautais bus ilgai subsidijuojamas, nes jų paprasčiausiai ten bus smarkiai per mažai. Nekalbant jau apie tai, kad vienas pagrindinių projekto tikslų yra 'žalias' transportas geležinkeliais. Turint elektrifikuotą geležinkelį leisti krovinius paraleliai neelektrifikuotu geležinkeliu be signalizacijos būtų tikrai prastas sprendimas, kurio nebūtų įmanoma pateisinti ES, o elektrifikuoti tą ruožą ir įrengti blokiruotę būtų per brangu ir neracionalu. Tad galime pamiršti to geležinkelio naudojimą europinės vėžės eismui. Juo toliau naudosis tik rusiška vėže važiuojantys traukiniai, kurie ten važinėjo ir iki RB1.

Tai is esmes, maziau defitizmo ir pesimizmo ir daugiau optimizmo ir matymo situacijos, kaip ji yra is tikruju.

Ačiū už palinkėjimus. Aš palinkėsiu daugiau kritinio mąstymo, ypač diskusijose, kuriose dalyvauja 'savas' miestas ar 'sava' šalis. Griebimasis bet kokio šiaudo norint pateisinti 'savus' ir sukritikuoti 'svetimus' yra tas dalykas, kuris priveda prie žmonių, kurie balsuoja už Putina, 'nes vakaruose viskas žymiai blogiau', mentaliteto. Konstruktyvi kritika yra gerokai naudingesnė nei naivus ir besąlyginis optimizmas su nacionalizmo prieskoniu.

[B.S.]

VLR
Žmogau, tau viskas tvarkoje? Išeik į lauką, įkvėpk gryno oro, pavasaris.
Stotis yra taškinis objektas kurio statymas paprastai būna daug lengvesnis. Yra infliacija, yra ir pragyvenimo lygio augimas. Viską perkame pasaulinėmis kainomis šiaip ar taip, žemės paimti nereikia, tai su laiku toks projektas "pinga" kaip procentinė miesto/šalies biudžeto dalis.
Jūsų pasakos apie RB1 irgi jau nusibodo. Čia jau panašėja į "Landsbergis sugriovė kolūkius", "atidavė Mažeikius amerikonams ir primokėjo", "kam tas plūduras už milijardą". Kaip ne kartą aiškinta, didžioji dalis RB1 pinigų nuėjo Kaliningrado vėžei, už kurią gauname pinigus po šiai dienai. Niekas jums jokių stočių už tuos pinigus nebūtų perstatinejęs. Ypač kai Vilnius net nefigūravo tuo metu.


P.S.: čia dar pamąstymui. Kas nutiks su LG nuosavybėje esančia žemės kaina kai geležinkelis bus atvestas/vedamas į Vilniaus stotį? Kas nutiks su naujų pastatų verte senų bėgių vietoje? Nežinau ar būtent taip galvoja LG, bet išperkant žemę, ją nori nupirkti kuo greičiau. Parduodant - kuo vėliau. Va tau ir vienas galimas pinigų šaltinis rekonstrukcijai.

[TrippleA]

VLR nepyk, nu, bet kazkoki labai jau dideli butthurt'a pagavai su tom stotim. Taip, Ryga dabar stato. Taip, Vilniuj labai reik naujos stoties, ne tik traukiniam, bet ir, kad pati vieta atrodytu tvarkingai. Bet mes negyvenam neribotu resursu pasauly, kur viska galim iskart pirkt ir statyt. Yra piniginiu apribojimu, taip pat atsiranda ir visokiu nenumatytu kliuciu, kaip infiliacijos banga, karas Ukrainoj ir pan. Siuo atveju LTG ir Lietuvos vyriausybes pasirinkta kryptis, kad su dabartiniu finansavimu varom pilnu tempu su infrastrukturos statymu, o statis vystom atskirai yra labai protingas sprendimas, nes nesuplakam dvieju skirtingu projektu. Teisines problemos, NIMBY aktyvizmas ir kitokie briedai skiriasi nuo tu, kur statant stoti vienam mieste. Finansavimas, zemes paemimas, privataus ir valstybinio sektoriu itraukimas ir kiti svarbus procesdai skirias tiesiant gelezinkeli ir statant nauja traukiniu stoti. Ir viska sumetus i viena kruva mes gautume HS2 nesekme Jungtineje Karalysteje, kur projekto liko tik trecdalis nuo planuoto pirma, nes visa infrstruktura iskaitant begius, mazgus, stotis ir pan. buvo daroma vienu projektu, kas galu gale uzlauze projekto eiga, istempe terminus, uzkele kainas ir is esmes suzlugde projekta. Net ir Rail Baltica stringa del panasiu priezasciu, nes visas projektas einantis per tris salis buvo sukistas po viena kompanija, kas is esmes vadybos prasme yra durniausias imanomas dalykas, nes skiriasi saliu lukesciai, galimybes ir ka jie nori su tuo projektu pasiekti galu gale. Ir dabar, pagaliau, buvo priimtas sprendimas projekta skelti i mazesnes dalis ir tvarkyt situacija. Tas gerai paaiskinama neseniai cia imestam pokalbi su LTG Infra naujuoju vadovu https://www.delfi.lt/verslas/transpo...vezes-96255857 .

Del Rail Baltica 1 kazkokiu kliedesiu, kad cia pinigu plovimas ir nesekme. Nu jo, gal ir galejom geriau padaryt, bet, kad visiskai sudas buvo tai ne pro kur nesutinku. Del RB1 projekto atsirado Europines vezes jungti i Kauna, buvo sutvarkytas Kauno mazgas ir intermodalinis terminas. Taip pat, kadangi yra planuojam atsisakyt rusiskos vezes, jau bent dalis gelezinkeliu Lietuvoj yra perdaryta. Kitas dalykas, kad jei turim atskirta high-speed trasa ir paprasto greicio trasa, apkrova high-speed trasai bus mazesne ir bus maziau velavimu, bei mazesne incidentu rizika. Tai is esmes, maziau defitizmo ir pesimizmo ir daugiau optimizmo ir matymo situacijos, kaip ji yra is tikruju.

[VLR]

Taip, Vilnius ne Ryga ir niekada toks nebus. Nes Lietuva ne vieno miesto šalis, ir tokios grandiozinės stoties kaip Rygoje nereikia ir turbūt niekada nereikės.

Centrinio mazgo dydis priklauso ne nuo to, ar šalis yra 'vieno miesto' - tada Reykjavikas turėtų didesnę stotį nei Hamburgas. Stoties dydis paprastai koreliuoja su populiacijos skaičiumi traukiniu pasiekiamuose (i) miesto priemiesčiuose, (ii) kituose šalies miestuose ir (iii) kitų šalių miestuose. Vilnius su priemiesčiais yra panašaus populiacijos dydžio į Rygą, bet neturi urbanizuotoje miesto dalyje esančių geležinkelių ir stotis yra per toli nuo 'tikro' centro ir darbo vietų, kad būtų tinkama važinėjimui į darbą kas dieną. Dėl to priemiestinių traukinio keleivių skaičiumi Rygos neprisivysime. Tačiau Vilnius turi daugiau didelių šalies miestų pasiekiamų traukiniais (Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, po RB - ir Panvėžys) kai Rygoje tarpmiestinių traukinių praktiškai nėra. Vilnius taip yra arčiau Europos populiacijos centrų (Lenkijos), kas taps aktualu pastačius Rail Baltica, bei Minsko. Dėl to, kalbant grynai apie traukinius, Vilniuje reikia kiek mažesnės stoties nei Rygoje, bet kalba tikrai ne apie smarkiai mažesnį projektą. Turint omeny infliacija, tokia mažesnė Vilniaus stotis vis tiek kainuos gerokai brangiau nei Rygos. Tik reiktų sakyti kainuotų, o ne kainuos, nes niekas jokios stoties Vilniuje nestatys, nes just one more aplinkkelis bro.

Kam išvis stotis Vilniuje, jei kai kurie jūsų prognozuoja kad Vilnių išvis gali iškirpti ar nukelti neaišku kokiam laikui?

Stotis nėra skirta vien Rail Balticai. Jei nepastebėjai, Vilniuje stotis jau yra. Jei Vilniuje būtų buvus pastatyta nauja RB stotis, ji būtų naudojama tokiais pačiais tempais kaip dabartinė ir smarkiai pagerintų miestiečių gyvenimo kokybę iš karto po pastatymo. Skirtumas būtų tik tas, kad kelios platformos būtų užtvertos ir lauktų prijungimo prie europinės vėžės, visa kita infrastruktūra - nuo laukiamųjų salių, iki multimodalinių sprendimų, būtų įrengta ir naudojama. Būtent taip bus Rygoje po stoties pastatymo.

Dar juokingiau atrodo aplinkelių ir VT suplakimas į vieną kartu su geležinkeliais. Lyg jie būtų finansuojami per tą pačią programą.

Jie bus finansuojami ne pagal tą pačią programą, o tų pačių institucijų, t.y. Lietuvos valstybės ir Vilniaus savivaldybės, nes ES finansavimo, skirtingai nei latviai, tam negavom. Pats gi kartojai, kad stočiai 'užtenka savų resursų'. Tad taip, keliai konkuruos prieš stotis ir (nesunkiai) laimės.

[Briedis]

Klaipėdos prijungimas standartine vėže yra absoliutus nesigaudymas situacijoje. Kur yra ar bus perkrovimo terminalai į rusišką vėžę? Jei jų nebus, tranzitą pamirštame. Kaip ir efektyvų krovinių pristatymą visoje valstybėje. Realesnis variantas - persiūti visą tinklą į standartinę vėžę.

Standartinės vėžės į Klaipėdą poreikis tiesiogiai priklauso nuo politinės ir ekonominės situacijos rytinėse kaimynėse.

Jei darome prielaidą, kad ilgalaikėje perspektyvoje esama situacija rytuose stipriai nesikeis, tikrai verta tiesti europinę vėžę į Klaipėdą, prisijungiant prie RB ir suformuojant stiprų logistikos centrą Kaune. O iš Kauno - atviros kryptys europine vėže į šiaurę, pietus, vakarus. Taip pat į Ukrainą.

Tačiau jeigu darom prielaidą, kad putino ir jo palaikoma lukašenkos diktatūra netolimoje ateityje žlugs, dabar imti ardyti rusiškąją vėžę būtų absurdiškas sprendimas, nes Klaipėdos uostas (kartu su pagrindiniu konkurentu Rygos uostu) yra artimiausias ir patogiausias Baltarusijos kroviniams.

O gal įmanoma ir verta į Klaipėdą turėti abi vėžes? Tai būtų galima įgyvendinti neardant esamos geležinkelių infrastruktūros, o nutiesiant visiškai naują ruožą. Kažkurioje forumo temoje jau vyko diskusijos dėl naujos geležinkelio trasos.

[B.S.]

ejs-ejs

Tu apie ką? Kaune perkrovimo terminalas. Vilniuje terminalas. Panevėžyje terminalas. Reikės, bus ir Klaipėdoje terminalas.

@VLR
Taip, Vilnius ne Ryga ir niekada toks nebus. Nes Lietuva ne vieno miesto šalis, ir tokios grandiozinės stoties kaip Rygoje nereikia ir turbūt niekada nereikės. Toliau. Stotį perstatyti galima per 3 metus o vėžė Vilniuje geriausiu atveju bus už 6 metų. Taip kad nepanikuok, yra svarbesnių dalykų. Kam išvis stotis Vilniuje, jei kai kurie jūsų prognozuoja kad Vilnių išvis gali iškirpti ar nukelti neaišku kokiam laikui?
Dar juokingiau atrodo aplinkelių ir VT suplakimas į vieną kartu su geležinkeliais. Lyg jie būtų finansuojami per tą pačią programą.

Linksma bus sugrįžti ir pasiskaityti visus šituos vėjus už kelių metų.

[ejs-ejs]

Tarpmiestinio keleivinio susisiekimo aspektu Vilnius yra provincija. Ačiū Lizdeikai. Todėl jo prijungimas standartine vėže yra labiau valstybės, nei europinis projektas. Ir jei ES bus poreikis ką nors atidėti, ši atsaka bus viena pirmųjų.

Klaipėdos prijungimas standartine vėže yra absoliutus nesigaudymas situacijoje. Kur yra ar bus perkrovimo terminalai į rusišką vėžę? Jei jų nebus, tranzitą pamirštame. Kaip ir efektyvų krovinių pristatymą visoje valstybėje. Realesnis variantas - persiūti visą tinklą į standartinę vėžę. Tik ką daryti su riedmenimis? Vietoje to, kad efektyvinti krovinių pristatymą geležinkeliu, darome tinklo fork'ą ir turime du neveikiančius geležinkelio tinklus.

Primenu, jog geležinkelis atsirado kaip efektyvi krovinių transportavimo priemonė tuomet, kai nebuvo sunkvežimių ir konkuruoti Lietuvoje turi būtent su sunkvežimiais. O sunkvežimis beveik visuomet laimės paskutinėje pristatymo grandinės atkarpoje. Tas pats Šiaurės Lietuvos siauruko tinklas ir nunyko todėl, kad transportuoti krovinius sunkvežimiais trumpais atstumais yra efektyviau (nebūtinai pigiau) nei geležinkeliu. O dabar pabandom prognozuoti ar vagonas su siuntomis iš Klaipėdos, išvykęs 23:00 pasieks Kauną 06:00.

[VLR]

Pasikartosiu: saviplakos sindromas.

Savo pranešime pastoviai demonstruoji visišką nesigaudymą situacijoje ir kartoji dalykus, į kuriuos jau buvo tau atsakyta ir ne vieną kartą. Bet Lietuva turi prasčiausią transporto sistemą visoje ES, mūsų sostinę į vienus vartus sukala Lenkijos ir net Latvijos kaimai, tad reikia užsiimti švietimu, kad ir kita karta neužaugtų mikrorajoniniais aplinkkelistais. Tad pabandome dar kartą.

Pasikartosiu: saviplakos sindromas.
Latviai pasistatys gražias stotis,

Suvesti latvių pasiekimus į terminą 'gražios stotys' gali tik visiškai situacija nesidomintis žmogus. Su šiuo projektu, latviai bus pasistatę ir daugiau nei kilometro ilgio tiltą į centrą bei ruožą nuo Daugavos upės iki pačios stoties. Tai yra brangiausias ruožas visame projekte (skaičiuojant vienam kilometrui), kuriame reikėjo išpirkti ir nugriauti net veikiančius prekybos centrus. Tad latviai bus ne 'pasistatę gražias stotis', o paruošę jungtis centriniam mazgui. Šios jungtys leis RB atvažiuoti tiesiai į Rygos centrą kaip normaliame mieste (kad ir toje pačioje Varšuvoje), o ne būti numestam priemiestyje gigantiškame žiede ir po to kratytis be prioriteto važiuojančiu kledaru arba imti taksi (kaip yra daroma trečio pasaulio šalyse).

https://www.globalconstructionreview...ral-station-p/

Pasikartosiu: saviplakos sindromas.
ir greičiausiai kažkur lėtins greičius, bus vienbėgis kai kuriose atkarpose.

To mes dar nežinome, yra tik gandai. Kai išeis oficiali informacija, galėsime apie tai kalbėti, man keistai atrodo toks gandų pateikimas lyg jie būtų faktai. Šiuo metu žinome tai, kad Varšuva-Talinas bėgiai yra prioritetas ir latviai turi pasirašę kontraktus visam ruožui savo teritorijoje. Apie jungčių į stotis atšaukimą niekas nekalba, tik apie prioriteto sumažėjimą lyginant su Varšuva-Talinas bėgiais, kas yra suprantama.

Į tą laiką lietuviai prisijungia Vilnių

Lietuviai per tą laiką tikrai neprisijungs Vilniaus, nes prioritetas yra Varšuva - Talinas, kurio negalima baigti be viso ruožo Latvijoje, išskyrus Rygos jungtį (kurioje didžioji dalis sudėtingiausių darbų jau yra padaryti ar daromi).

(Kaip visi greitai pamiršo apie šitą gigantišką Lietuvos laimėjimą).

Rail Baltica be Lietuvos negalėjo įvykti apskritai, tad sutikti su trasa be Vilniaus galėjo tik mūsų vietiniai analfabetai aplinkkelistai, nesuprantantys, kas tas geležinkelis yra apskritai. Po to buvo ateita į protą. Tad tai buvo ne laimėjimas, o eilinės žiaurios vietinių kaušų klaidos ištaisymas. Kaip lengva tokius dalykus keisti buvo parodyta visai neseniai, kai Lietuvos iniciatyva prie TEN-T buvo pridėta ir Klaipėda. Realiai vien dėl to kad transporto ministras yra iš ten ir sugebėjo pajudinti pirštą, reikėjo minimalių pastangų. Garantuoju, kad galėjome prisijungti Klaipėdą ir prie Rail Baltica projekto, net jei tai greičiausiai būtų tereiškę finansavimą ruožo Panevėžys-Klaipėda rekonstrukcijai. Ištaisymas lygioje vietoje padarytos nesąmonės nėra 'gigantiškas laimėjimas' pagal jokius standartus.

Jei ir duos latviams papildomą finansavimą, tai tą finansavimą duos ir mums, ir bus vėžė į Klaipėdą.

Kiek tu gali šnekėti tas nesąmones apie Klaipėdą šito projekto kontekste? Nėra Klaipėda projekto dalis, ji čia - visiškai ne prie ko. Tai jungčiai nėra projekto apskritai ir jis net nėra ruošiamas.

Kodėl kritikams vis negerai kai jau šimtąjį kartą pakartota kad užtenka savų resursų. Bus bėgiai, visa kita galima tobulinti. O ne atvirkščiai.

Kokių resursų tiksliai užtenka? Kiek yra surinkta 'savų resursų' Vilniaus 'centrinės' stoties projektui ir kada bus jis pradėtas? Bėgiai jau ten seniai yra jei nepastebėjai, traukiniai važinėja.

Beje, aš suprantu, kad Lietuvoje tokie dalykai kaip 'pirma pastatysim bėgius ir paleisim traukinius, tada statysim stotis' labai gerai sueina, nes už stočių pinigus per tą laiką galima pastatyti ar praplėsti aplinkkelį. Tačiau gal gali pateikti pavyzdžių, kur geležinkeliai buvo tiesiami be stočių projektų? Pavyzdžiui, neseniai milžinišką tinklą pasistatė Kinija, kiek seniau - Ispanija. Kur buvo projektai vykdomi pagal tą principą, kur stotys buvo pradėtos statyti jau pabaigus naują geležinkelį?

[VLR]

Sita pastraipa tai kazkoks pasamones srautas. Prie ko cia Rail Baltica kastu isaugimas, VT Rygoj ir aplinkeliu statymas Lietuvoj? Ta prasme siulai palikt visa tranzitini eisma centre ir begini antzemini begini transporta vystyt? Minties stiprumas auksciausios prabos, nemeluosiu. Gal tiesiog metas pripazint, kad Latviai prasisove su staigiu stociu statymu, neturint jokiu begiu ir gelezinkeliu mazgu su Europine veze, o ne toliau kazkokius isvedziojimus skaldyt, kurie per nieka nesirisa.

Rail Baltica kaštų pabrangimas yra prie to, kad latviai bus pasistatę tokį projektą miesto centre, kokio Lietuva niekada nepasistatys, nes jis tiesiog jau būtų smarkiai per brangus. Lietuva vietoje to išleido 360 milijonų 2015-aisiais trasai, kurios didžioji dalis yra visiškai nereikalinga. Už tiek tais laikais buvo galima pasistatyti Rygos lygio stotį. Nei latviai, nei lietuviai (reikalingų) bėgių prasme nenusitiesė nieko naudingo iki šiol.

Dėl tranzitinių srautų Vilniuje - tikri tarpmiestiniai koridoriai Vilniuje yra sujungti vakariniu aplinkkeliu ir tūkstantmečio gatve. Visi kiti tėra vietinis srautas. Net Molėtų plento AADT yra itin mažas vos išvažiavus is Vilniaus. Tad tai yra vietiniam eismui skirti projektai. Žaisti tą katės-pelės žaidimą su tokiais ‘tranzitiniais srautais’ neturint gero VT yra visiška durnystė ir pinigų išmetimas. ‘Tranzitinių srautų’ iš priemiesčių be gero viešojo transporto nuimti nėra įmanoma. Automobilis užima per daug vietos mieste - nuėmus juos vienur jie atsiras kitur ir vėl reikės 'aplinkkelių'.

Taip, antžeminis VT Pilaitė-Konstitucijos, Ukmergės-Konstitucijos, einantis vidury gatvių, dabar yra 1000 kartų svarbesnis bei bet koks fake ‘aplinkkelis’ ir tai akivaizdu bet kam, kas yra išlindęs iš šito mikrorajonų kratinio ir nuvažiavęs daugiau nei į Egiptą ar Turkiją. Nekalbant jau apie tai, kad Vilniaus stalininė traukinių stotis buvo pastatyta kai Vilnius buvo 5 kartus mažesnis ir nuo to laiko miestas išsiplėtė dar kokiais 7 kilometrais į šiaurę. Tai va, galim statyti Rygos lygio stotį. Ji kainuos apie pusę milijardo.

[B.S.]

Pasikartosiu: saviplakos sindromas.
Latviai pasistatys gražias stotis, ir greičiausiai kažkur lėtins greičius, bus vienbėgis kai kuriose atkarpose. Į tą laiką lietuviai prisijungia Vilnių (Kaip visi greitai pamiršo apie šitą gigantišką Lietuvos laimėjimą). Jei ir duos latviams papildomą finansavimą, tai tą finansavimą duos ir mums, ir bus vėžė į Klaipėdą. Kodėl kritikams vis negerai kai jau šimtąjį kartą pakartota kad užtenka savų resursų. Bus bėgiai, visa kita galima tobulinti. O ne atvirkščiai.

[TrippleA]

Kalbant apie latvius, be aukščiau minėto projekto ir oro uosto stoties, per tuos kelis metus jie sugebėjo nusipirkti naujų priemiestinių traukinių už daugiau nei 200 milijonų eurų, investuoti porą šimtų milijonų ES eurų į multimodalinius sprendimus stotyse, gavo daug ES paramos pačio oro uosto plėtrai ir atnaujino tramvajaus liniją. Tuo pat metu, jų autobusai ir troleibusai atrodo geriau nei lietuviškieji. Ką gero per tą laiką nuveikė mūsų vietiniai 'aplinkkelių' statytojai ir autobusų dažnio didintojai? Transporto prasme, esame visiškas apleistas kaimas lyginant su Ryga, ir skirtumas tarp mūsų ne mažėja, o auga ir auga labai sparčiai. Ir taip yra ne dėl to, kad latviai daro kažka labai gerai, taip yra dėl to, kad Lietuvoje transporto sektoriuje dominuoja automarozai ir analfabetai.

Sita pastraipa tai kazkoks pasamones srautas. Prie ko cia Rail Baltica kastu isaugimas, VT Rygoj ir aplinkeliu statymas Lietuvoj? Ta prasme siulai palikt visa tranzitini eisma centre ir begini antzemini begini transporta vystyt? Minties stiprumas auksciausios prabos, nemeluosiu. Gal tiesiog metas pripazint, kad Latviai prasisove su staigiu stociu statymu, neturint jokiu begiu ir gelezinkeliu mazgu su Europine veze, o ne toliau kazkokius isvedziojimus skaldyt, kurie per nieka nesirisa.

[gerietis]

AJAJAI, RB vėžė neužsuka į Miesto centrą, stotis numatoma kažkur Salaspilyje.Kaip vargšo turisto su lagaminais nusigaus nuo didžiausio regione oro uosto?

kaimietiški geležinkeliai neina į miestus, tik šalia jų.

[VLR]

Kaip jau sakiau, du ar trys metai nieko nepakeis. Tokie projektai yra daromi šimtui (jei ne šimtams) metų į priekį.

Kažkoks saviplakos sindromas pas kai kuriuos.
Stotys yra gražus, bet trečiaeilis dalykas visame šitame projekte.
Pagyvensime, pamatysime. Ne tiek ilgai laukti.

Bendras Rygos centrinės stoties ir tilto projektas buvo vertinamas 430 milijonų eurų 2019-aisiais. Dabar toks projektas kainuotų, spėčiau, 600-700 milijonų. Tai yra investicijos į miesto centrą ir miesto centro pasiekiamumą bei jo integracija su regionu ir likusia Europa. Toks dalykas gali atrodyti nereikšmingu tik visiškai transporte nesigaudančiam žmogui.

Kalbant apie latvius, be aukščiau minėto projekto ir oro uosto stoties, per tuos kelis metus jie sugebėjo nusipirkti naujų priemiestinių traukinių už daugiau nei 200 milijonų eurų, investuoti porą šimtų milijonų ES eurų į multimodalinius sprendimus stotyse, gavo daug ES paramos pačio oro uosto plėtrai ir atnaujino tramvajaus liniją. Tuo pat metu, jų autobusai ir troleibusai atrodo geriau nei lietuviškieji. Ką gero per tą laiką nuveikė mūsų vietiniai 'aplinkkelių' statytojai ir autobusų dažnio didintojai? Transporto prasme, esame visiškas apleistas kaimas lyginant su Ryga, ir skirtumas tarp mūsų ne mažėja, o auga ir auga labai sparčiai. Ir taip yra ne dėl to, kad latviai daro kažka labai gerai, taip yra dėl to, kad Lietuvoje transporto sektoriuje dominuoja automarozai ir analfabetai.

[ejs-ejs]

Šmaikštu. Tik niekas neatšaukė šitos dalies ir jos neatšauks, ji tiesiog nėra prioritetas atinantiems keliems metams, kaip prioritetu nėra ir kitos projekto dalys, tokios kaip Vilnius - Kaunas atšaka. Paveiksliuke parašyta, kad abi stotys bus prijungtos vos 2030-aisiais. Tokio projekto skalėje tai yra rytoj ir garantuotai anksčiau, nei bus pajungtas Vilnius.

Dabartinis paveiksliukas rašo jog Ryga standartine vėže bus pervažiuojama kiaurai tranzitu po 2032. Iki to laiko Varšuva - Talinas maršrute teks naudoti Riga-Salaspils stotį. Yra kitas variantas - pajungti Riga Hbf ne per RIX, o nutiesiant projekte nenumatytą kokių 6 km ilgio atšaką per Tornkalns, palei esamą liniją. Tuomet, laikinai atidėjus kilpa per RIX, galima finansuoti šiaurinę jungtį. Iki RIX trūksta kelių km nuo esamos rusiškos vėžės.

[TrippleA]

Kažkoks saviplakos sindromas pas kai kuriuos.
Stotys yra gražus, bet trečiaeilis dalykas visame šitame projekte.
Pagyvensime, pamatysime. Ne tiek ilgai laukti.

Tai net ir is to paties straipsnio, kuris dabar yra aptarinejamas LTG infra vadovas labai aiskia minti pasake, kad jie yra pajegus is savu lesu iveiklinti ir atnaujinti stotis, tiek pritraukiant versla, savivaldybes ir naudojant savo resursus, tarkim pardavus nebereikalinga turta.

[B.S.]

Kažkoks saviplakos sindromas pas kai kuriuos.
Stotys yra gražus, bet trečiaeilis dalykas visame šitame projekte.
Pagyvensime, pamatysime. Ne tiek ilgai laukti.

[Briedis]

„LTG Infra“ vadovas: nemanau, kad ilgalaikėje perspektyvoje reikia rytietiškos vėžės
https://www.delfi.lt/verslas/transpo...vezes-96255857
Tiltas ties Jonava, per kurį planuota „Rail Baltica“, turėjo būti pastatytas iki šių metų pabaigos, tačiau terminas nusikelia iki 2026 m. vasaros.

Bet labiau tikėtina, kad rangos darbų suma išaugs keliolika mln. eur., o matant dabartinį statybų aikštelės vaizdą, pabaigos terminas nusikels į 2026 m.

Prognozė dėl termino nukėlimo į 2026 metus išsipildė Dabar įdomu kaip bus su galutine suma, ar pataikysiu į prognozuotą keliolikos mln. eur. pabrangimą. O gal suma kils dar aukščiau ir išlips į keliasdešimties mln. eur. rėžį